Kaip optimizuoti kraustymosi iš Vokietijos procesą ir nenuverti savo nervų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir, turiu pripažinti, kraustymasis iš Vokietijos niekada nesuvirsta į paprastą pavertimo rutiną. Vokiečiai, žinoma, viską suplanuoja iki minutės, bet realybėje visada pasitaiko kažkas, ko nebus jokiame grafike. Dažniausiai klientams kyla klausimų ne apie tai, kaip supakuoti indus, o apie tai, kaip išvengti nesusipratimų su muitinės arba dėl to, kad vairuotojas atvyksta per vėlai. Štai paprastas, bet šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip viską išgyventi be didesnių nuostolių.

Pasiruošimas ir dokumentai: kas tikrai svarbu

Ar būtina daryti inventorizacijos sąrašą, jei pervežu tik savo daiktus?

Žinoma, klausimas kiek keistas, bet dažnas žmogus galvoja, kad jei tai jo „seni daiktai“, tai niekas nebesirūpina. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja griežtos tvarkos, net jei tu veži tik vieną sofos ir du kėdžius. Muitinės pareigūnai mūsų, lietuvių, dažnai žiūri su įtarimu, todėl turi turėti sąrašą. Jis neturi būti idealus, su brūkšneliais, bet turi būti. Parašyk, kas yra dėžėse, pvz., „drabužiai“, „knygų krūva“, „virtuvės reikmenys“. Be šio popieriaus gali užstrigti sienos pasienyje valandą ar dvi, o tai laukia vairuotojas, kuris skaičiuoja laiką.

Kur gauti tą Anmeldung atsisakymo pažymėjimą?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Vokiečiai labai mėgsta popierius. Kai išsikraustai iš buto, turi eiti į Bürgeramt ir pateikti „Abmeldung“. Be šio lapo daugeliui firmų tiesiog neina išduoti Sutarties arba sąskaitos faktūros be PVM, jei reikia. Aš pats mačiau situaciją, kai klientas užmiršo tai padaryti, ir mes turėjome laužti galas, kaip oficialiai padaryti sąskaitą, kad ji nebuvo „mėsina“. Taigi, nueikite į tą biūrą prieš kelias dienas, o ne paskutinęją.

Kas dėl tokių daiktų kaip alkoholis ar cigaretai?

Čia dažnai įvyksta keisti dalykai. Žmonės sako: „Tai aš vežu dovanoms broliui“. Žiūrėk, jei turi dešimt kartonų pivo ir penkias blokus cigaretės, tai jau nebe asmeninis naudojimas, tai prekyba. Kraustymasis iš Vokietijos turi savo niuansų, kai kalbame apie akcizines prekes. Muitinė gali uždėti mokesčius arba net konfiskuoti, jei atrodys, kad tu bandai verslą užsiimti. Geriau neišvis to nevežti arba vežti labai mažai, ribose, kurios leidžiamos. Nereikia tasdyti likimą.

Ar reikia vertimo lietuvių kalbon, jei dokumentai vokiški?

Dažnai kyla ši abejonė. Paprastai, jei tai standartiniai dokumentai, pavyzdžiui, transportavimo sutartis ar techninės paslaugos, mūsų pareigūnai supranta pagal kontekstą. Bet jei turi kokią nors sudėtingą garantiją arba turtą įrodančius dokumentus, vertimas gerai padarytų savo darbą. Asmeniškai aš visada patariu padaryti bent santrumpą lietuviškai, kad laikas sienoje nepraeitų bekas. Nors, jei gera anglų kalba, dažnai užtenka ir anglų varianto, bent jau Lietuvos pusėje.

Kokia tikimybė, kad mane patikrins muitinėje?

Sunku pasakyti tiksliai, tai kaip loterija. Kartais važiuoji tuščia kelią, niekas neberia, kitą kartą – sustoja ir tikrina kiekvieną varstantįjį. Kraustymasis iš Vokietijos Lietuvon dabar yra ganėtinai intensyvus, todėl kontrolė gali būti griežtesnė. Jei turi naujų daiktų, pirkimų mažiau nei prieš pusę metų, dėl to gali tekti mokėti PVM ir muitus. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti, nei vėliau aiškintis su teisėsauga.

Ar verta rūpintis draudimu?

Žinoma, kaip kur kas galiu pasakyti – draudimas privalomas. Bet ne tas paprastas „Kasko“, o būtent krovinių draudimas transportavimo metu. Kelyje įvyksta visko: ir avarijos, ir vėjai nupučia priekabą, ir... (čia aš nenukrypčiau nuo temos, tiesa?). Viena kartą mūsų vairuotojas taip staigiai stabdė, kad kliento servizas nuvirto ant grindų. Jei nebūtų draudimo, kas mokėtų už tą brangų „Bosch“? Draudimas kainuoja nedaug, bet ramybės suteikia daug.

Kainos ir biurokratija: pinigai ir jų judėjimas

Kodėl kainos skiriasi tiek stipriai tarp firmų?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vieni klausia 500 eurų, kiti 1500. Skirtimas slypi ne tik kuro kainoje. Kraustymasis iš Vokietijos kainuoja atsižvelgiant į tai, ar tai „dalinis krovinys“, ar pilnas sunkvežimis. Jei tu turi tik kelis dėžutes, tau reikės dalinio krovinio – tada tavo daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau. Jei užsakyti pilną mašiną, tai brangiau, bet atveža greičiau ir konkrečiu laiku. Dar yra ir tokios firmos, kurios tiesiog uždirba ant „nepatirtų“ klientų, tad būk atsargus.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais pinigais?

Vokiškai firmos vis labiau nenori matyti grynųjų. Jos mėgsta pervedimus, sąskaitas faktūras, viską oficialiai. Tačiau Lietuvoje dar yra vairuotojų, kurie galėtų paimti ir „envelopę“ (nors aš tai nepatariu daryti). Jei atsiskaitysi grynaisiais, gali būti, kad negausi oficialios sąskaitos, o vėliau, jei nutiks kažkas blogai, nebus į ką kreiptis. Geriau pervedimas, nors ir reikės sumokėti PVM, jei tu esi fizinis asmuo (nors dažnai vežant turtą į Lietuvą PVM netaikomas, jei viskas tvarkingai padaryta).

Kas daro įtaką galutinei kainai?

O čia yra daug smulkmenų. Pirmiausia, tai atstumas. Ar tu gyveni Miunchene, ar kažkur toli nuo autostrados? Vairuotojas negali važiuoti į gilumą su 20 tonų sunkvežimiu. Tada reikia mažesnės mašinos („pavėžėjo“), o tai papildomi pinigai. Dar įtakoja kelio mokestis Vokietijoje – jie yra labai aukšti. Ir dar, žinoma, kuras. Kraustymasis iš Vokietijos neapsieina be kuro svyravimų, todėl kainos gali keistis net per savaitę. Gal dar ir liftas – jei namuose nėra lifto, kainą kelia „rankos“.

Ar taip, kad kaina gali pasikeisti patikus krovinį?

Taip, deja. Kartais klientas sako: „Aš turiu du kėdžes ir stalą“. O atvyksta, ir ten yra dar spinė, dviračiai, ir dujos, ir granitas sodo. Tada vairuotojas nebegali įsitempti, reikia antros kelionės. Kraustymasis iš Vokietijos turi būti įvertintas realiai. Jei apgausi apie tūrį, vairuotojas turi teisę paprašyti pinigų vietoje, arba nevežti likusio krovinio. Geriau nufotografuoti viską iš anksto ir nusiųst dispeteriui, kad nebūtų nemalonumų.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima bandyti. Jei turi lankstų grafiką, t.y., gali laukti, kol vairuotojas surinks kitus klientus tavo rajone, gali gauti nuolaidą. Taip pat, jei kraustiesi ne vasaros viduryje, o pavasarį ar rudenį, kai mažiau užsakymų. Kraustymasis iš Vokietijos yra verslas, ir čia taip pat veikia paklausos ir pasiūlos dėsniai. Bet neprašyk 50 proc. nuolaidos – tuomet vairuotojas tiesiog nusvers tavo daiktus (juokauju, bet dal tiesos yra – geriašiai dirba už normalų atlygį).

Kiek laiko užtrunka pinigų pervedimas iš Vokietijos?

Daugeliu atvejų SEPA pervedimas įvyksta per vieną darbo dieną. Bet jei tai penktadienis, gali tekti laukti iki pirmadienio. Kai kurios firmos reikalauja avanso – 30 proc. ar 50 proc. Tai normalu, nes joms reikia užtikrinti, kad klientas „nenuvigs“ ir nepaliks vairuotojo su tuščia mašina kažkur prie Kauno. Aš visada patariu susitarti dėl likusios sumos mokėjimo atsiėmus krovinį, tada abiem pusėms ramiau.

Techniniai niuansai ir pakavimas: kaip tai veikia iš vidaus

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Nenaudok tų mažų, iš parduotuvės paimtų dėžučių po obuolius, jei jose vesi knygas. Jos tiesiog sutrūkš. Reikalingos tvirtos, judančios (moving boxes) dėžės. Geriausia, kai jos vienodo dydžio – taip lengviau krauti į sunkvežimį. Kraustymasis iš Vokietijos dažnai įvyksta tarpukalnyje, o ten posūkiai... jei dėžės bus silpnos, viršus bus sugniuždytas. Gali nusipirkti naujas arba surasti naudotas, bet tikrai patikrintas.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Beveik visada taip. Didelės spintelės, lovos, darbo stalai – viską reikia išardyti. Vokiečiškai baldai dažnai būna labai masyvūs ir sudėtingi. Jei neišmontuosi, gali būti, kad jie tiesiog nepralys pro duris arba nebus kaip užfiksuoti kelyje. Vairuotojai turi su savimi pagrindinius įrankius, bet turi būti pasiruošęs tu pats, jei turi kokį nors specifinį baldą, kurį montavai pats prieš dešimt metų.

Kaip elgtis su technika – šaldytuvais, skalbyklėmis?

Tai svarbu. Šaldytuvą reikia išjungti bent parą iki kelionės, kad ištirptų ledas. Jei ne, vanduo teks per visą mašiną ir sugadins kitus daiktus (girdėjau tokių istorijų, tai košmaras). Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad būgčiautų nevažiuodama. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja ypatingo dėmesio vandens nuvedimui – užtikrink, kad vamzdžiai išleisti ir sausi.

Ar galiu vežti augalus?

Gali, bet tai riskuota. Vokiečiai dažnai turi didžiulius lauko vaismedžius ar gėles, kurias nori pasiimti. Žiema – ne, nevežk, jie užšals ir mirs. Vasarą galima, bet reikia, kad jie būtų laisvai pasiekiami, o ne uždaryti dėžėje be oro. Dar yra fitosanitarinė kontrolė – jei turi daug žemės ant šaknų, gali uždrausti įvežti, kad neneštų kenkėjų. Asmeniškai aš nariauoti nesiūlau, nebent tai tavo mėgstamas kaktusas.

Ką daryti su pavojingomis medžiagomis – dažais, benzinu?

Tai griežtai draudžiama. Negali krauti į tą patį vagoną, kur yra baldai ir drabužiai, aerozolių dėžių ar benzano kanistros. Kraustymasis iš Vokietijos turi tenkinti saugumo reikalavimus. Jei turi tokių dalykų, juos turėtum vežti savo automobiliu. Jei vairuotojas pamatys sprogmenų požymį arba pajus kvapą, jis tiesiog atsislys vežti ir išmes tą daiktą į gatvę. Nebent tai specializuotas pervežimas, bet tai kainuoja šimtus eurų.

Ar vairuotojas padės pakrauti daiktus į mašiną?

Taip, paprastai į kainą įskaičiuotas krovimas abiejose pusėse. Bet jis nėra jūsų personalas padėti supakuoti dėžutes jūsų virtuvėje. Jis atvyksta, kai viskas jau paruošta. Jei reikia nešti daiktus iš trečio aukšto be lifto, tai gali būti papildomas mokestis „už rankas“. Vokiškai vairuotojai dažnai budriai stebi, kad nieko nebegadintum, kai krauna, tad geriau nekiškies į krūvą per daug.

Kelionės ir atvykimo problemos: kas gali nuvilioti

Kiek laiko trunka kelionė į Lietuvą?

Teoriškai, jei važuoji iš Berlyno, tai 10 valandų. Bet praktiškai? Kelionė trunka dieną-dvi. Kraustymasis iš Vokietijos neapsieina be sustojimų, poilsio laikų, dar vieno kliento pakrovimo tarpinioje stotyje. Jei tai dalinis krovinys, gali tekti laukti, kol vairuotojas surinks kitus daiktus iš kaimyninių miestų. Neskubėk skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs?“, tai tik nervina vairuotoją.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai, deja, įvyksta. Gali užstringti ratai, gali būti avarija, arba tiesiog sunkvežimis sugenda techninėje apžiūroje. Jei pavėluoja porą valandų – tai dar „normalu“. Jei dieną – tada jau turi būti backup planas. Geros firmos turi kitą vairuotoją arba pasiūlo kompensaciją. Blogos firmos tiesiog neatsiliepia į telefoną. Čia svarbu pasirinkti patikimą partnerį, ne tiek, kuris pirmas iššoko „Google“ paieškoje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Aš asmeniškai visada siunčiu nuorodą klientams, kad jie matytų, kur mašina rojo. Tačiau signalas gali dingti tarpukalnyje arba tuneliuose. Kraustymasis iš Vokietijos kartais atrodo kaip šnipų žaidimas, stebint tą taškeli žemėlapyje. Bet tai suteikia ramybės, žinant, kad juda.

O jei aš neįsileidžiu vairuotojo naktį?

Vokiškai ir lietuviškai reikalavimai skiriasi. Vokietijoje griežtai reglamentuota poilsio laikas, o Lietuvoje kartais važiuojame kaip norim (negerai, žinau). Jei atvyksta 3 valandą ryto ir turi iškrauti, gali būti problemų su kaimynais ar namų administratoriumi. Geriau suderinti atvykimo laiką iš anksto, arba pasirūpinti, kad kas nors lauktų su raktais. Nenaudinga verčti vairuotoją laukti gatvėje, jam reikia miego.

Kaip elgtis, jei kelias užšąlo arba yra urvas?

Žiemos metu tai būna dažna problema. Vokietija kažkaip geriau prižiūri keltus, bet Lietuvoje... (čia aš nenukrypčiau į politiką). Jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namų dėl sniego, reikės organizuoti pervežimą mažesne mašina iš pagrindinio kelio. Tai kainuos papildomai, bet niekur nepadėsi. Fizikos dėsniai neišvengiami.

Ar vokiečiai patikrina mašinas dažniau nei lietuviai?

Taip, vokiška policija ir „TÜV“ labai griežti. Jei mašina pažeista arba perkrauta, jie sustabdys ir neleis toliau važiuoti. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja, kad technika būtų 100 proc. tvarkinga. Todėl gerų firmų parkas dažniausiai naujesnis. Pigios firmos važinėja senais „skraidančiais griuvėsiais“, kurie gali stringti prieš pirmąją techninę apžiūrą.

Asmeninė patirtis ir galutiniai patarimai

Ar verta rūpintis dėžėmis pats ar pirkti iš firmos?

Jei turi laiko ir vietos, gali rasti dėžių pats – tai pigiau. Bet jei turi darbą ir šeimą, geriau nusipirkti iš firmos. Kraustymasis iš Vokietijos turi būti stresą mažinantis procesas, o ne medžioklė po prekybos centrus. Už keletą dešimčių eurų gausi tvirtas dėžės pristatytas tiesiai namus. O dar jas po to galima parduoti kaimynams.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Didžiausia klaida – tikėti, kad „viskas bus gerai“ be jokio plano. Žmonės palieka svarbius dokumentus dėžės apačioje, o po to jų ieško tris dienas. Dar viena dalyka – nepažymėti dėžių. Kokia tai nauda, jei visos dėžės vienodos? Rašyk ant jų „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūpa“ (tikiuosi supratote). Taip vairuotojas gali padėti jas iškart į reikiamus kambarius.

Ar galiu vežti savo automobilį už priekabos?

Taip, tai labai populiari paslauga. Tada turi nusiųsti automobilio duomenis (VIN kodą, registracijos numerius) iš anksto, kad būtų sudaryta techninė sąskaita. Negali tiesiog taip „užkibti“ automobilio ir važiuoti, tai yra draudžiama be dokumentų. Kraustymasis iš Vokietijos kartais apima ir „Auto“ pervežimą, kas labai patogu, kai šeima turi du ar tris automobilius.

Kaip elgtis, jei turi daug brangių daiktų (juvelyriniai dirbiniai, pinigai)?

Niekada neįkrauk jų į sunkvežimį. Brangius daiktus, pinigus, dokumentus vežk su savimi asmeniniame automobilyje. Draudimas dažnai nedengia tokių daiktų pilnai, o jei dings, bus didelių nervų. Vairuotojai keičiasi, o sunkvežimiai stovi neapsaugotai aiškiuose vietose naktį. Nekelk pagundės.

Ką daryti, jei atvykęs pastatau, kad daiktas sugadintas?

Vykstant iš Vokietijos, būna, kad kažkas nutūžo. Pirmiausia – nufotografuok vietą. Parašyk vairuotojui defektų aktą (protokolą). Nerašyk „viskas sugadinta“, būk specifikuotas – „spintelės kampas nulūžo“. Tada skambink į firmą. Gerai, jei turi draudimą, tuomet procesas greitesnis. Jei ne, teks aiškintis teisme, kas truks mėnesius.

Ar yra kokių nors „pavojingų“ rajonų, kurių reikia vengti?

Vokietijoje pavojingų rajonų nėra taip kaip... (čia aš galvojau apie kai kurias pietines šalis, bet užtikrink). Bet yra problemų su „Umweltzone“ – ekologinėmis zonomis miestuose. Jei tavo sunkvežimis neturi atitinkamos žalios kortelės, jis negali važiuoti į miesto centrą. Tai svarbu, jei gyveni priešais Bremeno rotušę. Patikrink iš anksto, ar mašina gali važiuoti į tavo gatvę.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo išnešti savo kūną, padėjo sudėti dėžės ant lentynų (nors jo to neprašei), duoti 10-20 eurų arba pasiūlyti kavos/pietų yra labai mandagu. Kraustymasis iš Vokietijos – tai ir žmogiški santykiai. Vairuotojas, kuris yra pasotintas ir gerai nusiteikęs, dirba geriau ir atidžiau.

Kaip išvengti sukčių?

Pagrindinė taisyklė – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai ji tokia ir nėra. Sukčiai dažnai prašo visą sumą grynaisiai iš anksto į nežinomą sąskaitą, o po to dingsta. Tikrink įmonės kodą, ar ji tikrai egzistuoja, paieškok atsiliepimų (ne tik savo svetainėje). Pasirašyk sutartį popieriuje, ne per žinutes.

Ar galiu laukti, kol vairuotojas manęs surinks iš kelių vietų?

Taip, tai vadinamas „multiple pick-up“. Bet kiekviena sustojimo vieta kainuoja. Jei turi daiktų garaže, sandėlykyje ir dar pas draugę, tai viskas įeina į kainą. Kraustymasis iš Vokietijos gali tapti brangus, jei vairuotojas važinėja po visą šalį kaip taksi. Geriau viską susuburuoti vienoje vietoje.

Kas nutinka su dėžėmis po to?

Dauguma firmų jas pasiima atgal, jei jos geros būklės. Jei nupirkai jas, gali palikti sau arba parduoti. Nenuodyk aplinkos, išmesk jas į perdirbimą, jei jos sugadintos. Aš visada stengiuosi pasiimti dėžes, jei klientas nenori jų turėti – tai papildoma paslauga, ką mūsų klientai vertina.

Išvados

Galiausiai, kraustymasis iš Vokietijos nėra mokslo sritis, bet reikalauja kantrybės ir organizacijos. Nėra tobulo plano, nes visada kažkas nutinka – nuo padangų plyšimo iki užstrigęs sienos. Svarbiausia yra pasirinkti patikimą partnerį, su kuriuo galima paprastai paprašyti „kūdikio“ ir sužinoti tiesą. Pasiruoškite dokumentus, nepabandykite apgauti sistemos su kruvomis dėžėmis, ir viskas turėtų nueiti be didesnių sužeidimų. Sėkmės kelyje, o jei kas – skambinkite, kas nors visada padės.