Kaip nepermokėti už perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir pasakyčiau, kad rinka pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau reikėdavo tik pakviesti vairuotoją su „Gazelės“ tipo sunkvežimiu, ir viskas vyktų grynu draugišku principu. Dabar viskas apie pinigus, sutartis ir tiražus. Dažnai žmonės klausia, kaip nepermokėti už perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, nes pasiūlymų gausa, tiesą sakant, verčia galvą sukti. Vieni kainuoja pigiai kaip duona, kiti pareikalauja kainos, už kurią galima nusipirkti naudotą automobilį. Pagrindinė mano mintis tokia: jei atrodo per pigu – tai tikriausiai taip ir yra, o tenka mokėti savo nervais arba paslėptais mokesčiais. Štai paprastas, bet nuožymus vadovas, kaip čia viskas vyksta iš vidaus, be jokių gražių reklamų.

Kainos: kodėl tiek skiriasi ir kas daro įtaką

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu?

Čia neįmanoma pasakyti vienu žodžiu, nes kaina priklauso nuo tų pačių kilometrų, bet ne tik. Jei važiuojame į Berlyną ar Miuncheną, tai skirtingos kainos, nors atstumas gali būti panašus – Vokietijoje keliai, žodžiu, eina ne tiesiai. Vidutiniškai galima tikėtis sumos nuo 400 iki 800 eurų už mažesnį krovinį, jei tai viena kryptis be grįžimo. Bet čia labai apytiksliai. Reikia atsiminti, kad Vokietijoje kuro kainos svyruoja, o mikroautobusai, jei jie pilnai užkrauti, tai degalus geriau nei jūsų senas „Opel“. Taigi, kaina susideda ne tik iš vairuotojo darbo, bet ir iš technikos priežiūros bei to, kiek jam reikės praleisti laiko sustojimuose.

Kodėl kai kurios firmos kainuoja dvigubai brangiau?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėkime, brangia kainuoja tie, kurie viską daro legaliai ir su atsakomybe. Jei firma turi didelį autoparką, moka mokesčius, turi draudimą ir vairuotojai gauna oficialią algą – tai, aišku, atsispindi kainoje. Pigiau važinėja tie, kurie veža „šviesiai“ (t.y. be sutarčių, už grynus), o jei klysta kelyje arba susidaužo daiktas, tai gailiuosis tik jūs. Aš asmeniškai visada pasakau – brangia pasidaryti su geru draudimu, nei vėliau ieškoti prokuroro, jei vairuotojas dings su jūsų televizoriais kartu. (Galvojau, kad teismas, bet ne, prokuroras čia netinka, bet prasminga mintis lieka). Taigi, brangumas dažnai reiškia saugumą.

Ar verta laukti "paskutinės minutės" pasiūlymų?

Galvojot, kad paskutinę minutę bus pigiau? Kartais taip įvyksta, jei vairuotojas grįžta tuščias ir nori uždirbti bent kažką. Bet dažniausiai tai būna atvirkščiai – skubos mokestis. Perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu yra planingas reikalas, jei jį palikiate ant paskutinės dienos, vairuotojai jau turi užimtus grafikus. Tada jums teks mokėti premium, kad kas nors atšauktų savo planus arba viltis į atsitiktinius vairuotojus „Facebook“ grupėse, o tai kaip loterija. Geriau susitarti savaitę-dvi iš anksto, tada ir kaina normali, ir nervai sveiki.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Žinoma, kiek daiktų turite. Jei telpate į vieną „Sprinter“ tipo mikroautobusą be puspriekabės – tai viena kaina. Jei reikia priekabos ar dar vieno reiso – tai kita. Dar labai svarbu, ar reikia krovėjų. Vokietijoje darbas brangus, jei mūsų vairuotojas važiuoja vienas ir jis turi nešti dėžes pats, tai gali trukti ilgiau, o jei jis pasiima pagalbininką iš ten, tai kainos šuolis į viršų. Ir dar vienas dalykas – aukštai pastatai be lifto. Jei reikia nešti daiktus į trečią aukštą per laiptus, niekas tai nedarys nemokamai.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia vežti brangius daiktus?

Techniškai ne, daiktų vertė neturėtų įtakoti pervežimo kainos, jei jie sveria tiek pat. Bet... jei vežate pianiną, brangią paveikslų kolekciją ar vintage muzikos instrumentus, tai vairuotojai gali paprašyti papildomo draudimo arba atsakingumo mokestio. Tai logiška – jei jis atsitrenks į barjerą ir subraižyks jūsų 5000 eurų vertės sofą, jam taps blogai. Todėl tokiems atvejams geriau rasti specialistus, o ne tuos, kas veža „bet ką“.

Kaip sumažinti išlaidas neprarandant kokybės?

Geriausias būdas – būti lankstumu su datos. Jei galite leisti vairuotojui paimti jūsų krovinį tarp kitų siuntų (t.y. dalinis krovinys), tai kaina gali nukristi dešimtadalį ar daugiau. Taip pat patikrinkite, ar galite patys susirūpinti pakavimu – dėžės ir burbulai kainuoja, o jei turite senų dėžių iš parduotuvės, panaudokite jas. Dar vienas triukas – jei galite pristatyti daiktus arti kelio arba lengvai pasiekiamoje vietoje, tai taupo vairuotojo (ir jūsų) laiką.

Papildomi mokesčiai ir "uodega", kurios bijome

Kas dėl to tiražo Vokietijoje, ar jis brangus?

O čia tikrasis siaubas. Vokietija turi mokesčius už kelių naudojimą sunkesniems nei 2,8 tonos (arba 3,5 – reikia tiksliai žiūrėti į techninę passę, nors aš dažnai užmirštu tas tikslias ribas). Jei mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis (C kategorija), jis privalo mokėti šį mokestį. Jis mokamas kas 50-100 km, ir tai nėra eurukas. Daugelis nepatikrintų vairuotojų važiuoja nemokamais keliais (Bundesstraße), kurie užstrigsta miestuose, o tai eikvoja laiką ir degalus. Geriausia klausti – „ar kaina įskaito vokiškąjį tiražą?“.

Ar reikia mokėti už vairuotojo nakvynę?

Jei kelionė trunka ilgiau nei 9-10 valandų, vairuotojas turiils. Jis negali važiuoti 24 valandas be perstojo (nors kai kurie bandytų). Taigi, jei važiuojame į gilų Vokietijos kampą, reikia numatyti nakvynę. Nakvynė Vokietijoje pigiame viešbutyje ar motelyje kainuoja nuo 50 iki 80 eurų. Kartais vairuotojai miega mikroautobuse, kad taupyti jums pinigus, bet po tokios nakties jis nebus linkęs nešti jūsų šaldytuvą į trečią aukštą su šypsena. Geriau leisti jam užmigti lovoje.

Kas yra "wait time" mokestis ir kodėl jį moku?

Wait time – tai laukimo mokestis. Vairuotojas atvyksta į vietą laiku, o jūsų dar nėra, arba raktai nuo buto pas likusiąją gyventoją kitame mieste. Jis negali tiesiog važiuoti toliau, jis privalo laukti. Jo laikas – tai pinigai. Paprastai pirmą valandą pavyksta išsiderėti be mokesčio, bet toliau skaičiuojama pagal valandas. Tai būna tendencinga, kai klientai netvarkingi, todėl prašau būti punktualiais arba iš anksto perspėti apie vėlavimą.

Ar gali būti, kad reikės mokėti už įkalnių mokestį?

Vokietijoje nėra kelių mokesčių lengviesiems automobiliams, o kai kurios arterijos (pvz., tuneliai ar pasieniečių keliai) gali turėti mokesčius, bet tai retai. Tačiau jei važiuojate per Austriją ar Šveicarią (nors tema apie Vokietiją, bet maršrutai kartais sukti), tai ten yra vignetės. Už Vokietijos ribų (tiksliau, už jos kelių mokesčių sistemos) galvojant, įkalnų mokesčių nėra, tačiau kai kurie miestai turi įvažiavimo mokestį (pvz., kai kurios zonos), bet tai daugiau susiję su aplinka, nei su perkraustymu. (Čia šiek tiek painioju, bet pagrindinė mintis – kelyje papildomai mokėti nereikia, išskyrus tiražą).

Kas nutinka, jei daiktų telpa daugiau, nei numatyta?

Tuomet kyla problema. Mikroautobusas turi leistiną svorį. Jei jis perpildytas, tai pavojinga ir nelegalu. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti dalį daiktų arba reikalauti papildomo reiso. Papildomas reisas – tai dviguba kaina. Geriau iš anksto tiksliai pasakyti, kiek dėžių ar baldų turite. Ne būtinai skaičiuoti kiekvieną šaukštą, bet jei turite didelę sekciją, tai būtina paminėti, nes ji nebeįeis į standartinį „Ford Transit“.

Ar draudimas įeina į kainą?

Dauguma atsakingų pervežėjų turi KROVINIO draudimą (CMR draudimas). Jis apsigina nuo nelaimingų atsitikimų kelyje – gaisrų, avarijų. Tačiau jis neapima to, jei pačiuose daiktuose yra jūsų kaltė (pvz., blogai supakavote stiklą ir jis susilaužė nuo virpesių). Už ypatingą drąsą (pvz., nešiant brangų paveikslą) gali būti taikoma papildoma priemoka. Užtikrinkite, kad sutartyje būtų parašyta „draudimas įskaitomas“.

Vairuotojai, dokumentai ir "nusikalts"

Kur geriausia ieškoti vairuotojo?

Nebūtinai „Skelbiu“ skelbimuose, kur kas antras rašo „vežu visur pigiai“. Geriausiai veikia rekomendacijos. Paklauskite draugų, kurie jau persikėlė. Jei nieko neturite, žiūrėkite į firmas, kurios turi svetaines ir atsiliepimus. Firmos, kurios dirba jau 10+ metų, nežais su reputacija. Asmeniniai vairuotojai gali būti geri, bet jei jiems kas nutinka su automobiliu – jūs neturite ko reikalauti.

Ar sutartis būtina?

Be sutarties tai lošimas. Sutartis turi nurodyti maršrutą, kainą, kas įeina, ir atsakomybę. Jei vairuotojas sako „ką čia rašyti, žmogus žmogui pasakė“, bėkite. Vokietijoje daiktų pasisavinimo bylos yra dažnos, be dokumentų įrodyti, kad daiktai buvo jūsų, bus beveik neįmanoma. Čia turi būti aiškus sąrašas ir parašai.

Kaip suprasti, kad vairuotojas yra profesionalas?

Jis atvyksta laiku, su švariu automobiliu (kiek įmanoma su mikroautobusu), turi su savo kėdutes, rankines, popieriaus juostą ir užrašo daiktus. Jis neklausia „kur čia rodyklė“ navigacijoje kiekvieną minutę. Jis žino, kur gali sustoti Vokietijoje, o kur už tai gaus baudą. Profesionalas taip pat nedirba „alkanis“ – poilsis jam yra šventumas.

Ar gali būti, kad vairuotojas pavogs mano daiktus?

Statistiškai tai retas atvejas, bet įvyksta. Ypač jei tai ne formalios firmos vairuotojai, o atsitiktiniai vežėjai. Vokietijoje stogai dažnai būna atidaryti per važiavimą, o jei daiktai neužrakinti arba matomi (neįpakuoti į dėžes), gali tempti. Todėl vertingus daiktus (pinigus, dokumentus, brangius papuošalus) vežkite su savimi keleivio kabinoje, ne krove.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – skambinkite. Kartais jis tiesiog užstrigo tiesioginėje „A9“ autostradoje dėl avarijos arba sustojo policija. Jei jis neatsako ilgiau nei valandą, pradėkite nerimauti. Jei jis vėluoja be paaiškinimų, prašykite nuolaidos už laukimo laiką (jei jums brangia). Bet nebūkite per daug griežti – Vokietijoje eismo sąlygos gali būti baisios, ypatingai žiemą arba statybų metu.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje tai nėra privaloma, bet labai pageidaujama. Jei vairuotojas padėjo nešti daiktus, buvo malonus ir atidžiai pakrovė, 10-20 eurų arbatpinigių jam labai padės. Jis jums neprasys, bet akis nušvies. Tai užtikrina, kad jei vėl reikės vežti kažką, jums su malonumu padės. Žmonės vis dar žmonės.

Kodėl kai kurie vairuotojai atsisako vežti pianinų?

Nes tai siaubingai sunku ir pavojinga. Pianinas sveria 200-400 kg, jis neįeina pro standartines duris, reikia specialių juostų, o dažnai ir kėblio. Mikroautobusu, net su liftu, tai padaryti sudėtinga. Daugelis tiesiog nenori rizikuoti savo nugaros sveikata arba sugadinti jūsų ir kaimynų daiktų. Tokiu atveju reikia specializuotos technikos.

Vokietijos niuansai, kuriuos verta žinoti

Kas su daiktų deklaravimu muitinėje?

Jei persikėliate gyventi (pakeičiate gyvenamos vietos adresą), asmeniniai daiktai gali būti įvežti be mokesčių (PVM ir muito), jei jie buvo naudojami ne mažiau 6 mėnesių. Reikia pateikti deklaraciją ir įrodymus (pvz., sutartį su darbdaviu Vokietijoje, buto nuomos sutartį). Jei tiesiog vežate daiktą parduoti arba dovanooti draugui, tai gali būti traktuojama kaip prekyba ir reikės mokėti mokesčius. Būkite sąžiningi, muitininkai turi akis kaip sakalai.

Ar reikia "Umweltplakette" (ekologinės ženkliukas)?

Taip, jeigu važiuosite į miesto centrus (pvz., Berlynas, Miunchenas, Hamburgas). Be šio ženkliuko ant priekinio stiklo jums neleidžiama važiuoti į „žaliąją zoną“. Už važiavimą be jo – bauda. Ženkliukas kainuoja penkis-dešimt eurų, priklausomai nuo miesto, bet jį gali nupirkti ir vairuotojas iš anksto arba degalinėje. Užtikrinkite, kad jis jį turi, kitaip gali tekti nešti daiktus pėsčiomis miesto ribose.

Ar sunku su vokišku kalbu?

Dauguma vairuotojų, kurie važinėja į Vokietiją, kalba bent šiek tiek su pačiais pagrindiniais žodžiais (Ausfahrt, Baustelle, Maut). Jums kalbos nebūtina, bet jei reikia susitarti su gavėju dėl iškrovos vietos (pvz., ten yra „Verkehrszone“ arba ribojimų), tai angliškai su vokiečiais susikalbėsite lengviau nei lietuviškai. Vokietija yra gan angliška šalis šiuo požiūriu.

Kas jei adresu nėra kam iškrauti daiktų?

Būna taip, kad agentas su raktais vėluoja, o vairuotojas stovi po langu. Vokietijoje negalima tiesiog palikti mikroautobuso su įjungtu varikliu „pusei valandos“, tai draudžiama taisyklių. Jis privalo rasti legalią parking vietą. Jei toks atvejis, tartis iš anksto – palikite numerį, su kuo galima susisiekti. Kartais teks laukti valandą ar dvi, tai vėl tas pats wait time.

Ar galima vežti alkoholį ir maisto produktus?

Asmeniniam vartojui – taip. Bet čia yra ribojimai. Alkoholio (per stiprų) negalima vežti daug, tai bus traktuojama kaip prekė. Maisto produktai (mėsa, sūris) turi būti originalioje pakuotėje, negalima vežti kelių dešimčių kilogramų kiaulienos iš kaimo kiemo – tai konfiskuos ir baus už sanitarijos pažeidimus. Vokietijos veterinarija yra griežta.

Ką daryti su atliekomis (pakuotės, dėžės)?

Vokietijoje atliekų tvarkymas griežtas. Negalima tiesiog išmesti dėžių į pirmą pastebimą konteinerį gatvėje. Reikia klausti šeimininko, kur dėti „Papier“ ir „Karton“. Jei paliksite maišus su šiukšlėm kieme, gausite baudą, o gretimas kaimynas iškviesta policija vos ne iš karto. Vairuotojas dažnai gali nuplėšti dėžes ir paimti juos su savimi, jei jam tai nekainuoja laiko.

Ar reikia inventorius rašyti vokiškai?

Geriau taip. Jei įvyks nelaimingas atsitikimas ar dokumentų patikrinimas, vokiškai užrašytas inventorius (su vertėmis) supranta greičiau. Lietuviškai rašyti galima, bet gali kilti nesusipratimų dėl to, kas yra „virtuvės komplektas“ ar „baldai“. Nurodykite tikslius daiktus (pvz., „Šaldytuvas Bosch, 200 eurų“).

Išvada

Galiausiai, tai, kaip nepermokėti už perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, priklauso ne nuo to, kiek radote pigiausią skelbimą, o nuo jūsų pasiruošimo ir supratimo. Pasitikėkite savo intuicija – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai tenka slėpti kažką svarbaus, o vėliau tai išlenda kaip baudos ar prarasti daiktai. Raskite patikimą vairuotoją, išsiderėkite visą "uodegą" iš anksto, ir tada kelionė bus ramesnė. Geriausia investicija – tai ramybė, o ne ta dešimt eurų, kurią sutaupote pasirenkant abejotiną vežėją. Sėkmės kelyje ir sėkmingo įsikūrimo užsienyje!