Kaip labai svarbu planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš anksto?

Sėdžiu prie stalo, geriu kavą ir galvoju apie tą šūksnį „Vokietija!“, kurį girdžiu kas antrą dieną. Žmonės sako, kad ten lyg ir geriau, ir algos didesnės, o keliai lygumos. Tačiau po savo dvidešimt penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – be gero plano, tas kraustymasis gali tapti tikru košmaru. Dažnai klientai skambina paskutinę sekundę ir tikisi stebuklo, bet logistika tokio nedirba. Kaip labai svarbu planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš anksto? Tiesiog būtina, jei nenorite prarasti nervų ir pinigų. Neapsimoka laukti, kol vairuotojas jau stovi prie durų su varikliu įjungtu, tuomet pradėti galvoti apie dėžes.

Kainos ir laiko planavimas: kada pradėti?

Kiek paprastai kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Visada sakau klientams, kad kaina – tai dalykas, kuris priklauso nuo tūkstančio smulkmenų. Negaliu tiesiog iš karto pasakyti „taip bus 500 eurų“, be to, jei kas nors pasako fiksuotą kainą nevažiavęs pasižiūrėti, bėkite nuo jo. Viskas prasideda nuo tūrio, ar tai vienas kambarys ar visa vila, taip pat ir nuo to, kur būtent Vokietijoje važiuojame – į Miuncheną ar kažkur į gilumą, kur nėra greitkelių. Dar reikia įskaičiuoti degalus, kurių kaina šiuo metu... na, žinote, nebe tokia maloni. Paprastai mokestis svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, todėl geriau susitarti iš anksto.

Ar tikrai taip brangu vežti daiktus keliu vagonu?

Kai kurie žmonės mano, kad keliu vagonu („puspriekabe“) vežti yra kažkas ekstravagantiško ir labai brangaus, bet iš tikrųjų tai dažniausiai būna pigiausia variantas, jeigu turi pakankamai daiktų. Jei turite užpildyti visą mašiną, kaina pagal kvadratinį metrą nukrenta žymiai žemiau, nei jei samdytumete mažą „vezuvėlį“. Problema ta, kad reikia surasti partnerį, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, o tai be planavimo neįmanoma. Kaip labai svarbu planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš anksto, matyčiau iš to, kiek kartų teko žmonėms laukti savaitę, kol surandome vietą mašinoje.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Nesakykite niekam, kad tai įvyksta per dieną. Geriausiu atveju, jei viskas sutampa ir vairuotojui nereikia ilgiau ilsėtis, tai nuo pakrovimo iki iškrovimo praeina maždaug 3-4 dienos, nors priklauso nuo maršruto. Jei važiuojame į Berlyną ar Hamburgą, tai greičiau, jei į Bavarijos kaimus – ilgiau. Bet čia kalbu apie patį važiavimą, o ne apie paruošimą, kuris, kaip jau minėjau, gali trukti mėnesį ar dvi. O dar ir muitinės... ten kartai stovėjimas užima pusę dienos, ypač jei dokumentai tvarkingi ne iš pirmo karto.

Ar verta laukti „sezoninių“ nuolaidų?

Žmonės visada klauso, ar ne pigiau kraustytis rudenį ar žiemą. Žinoma, degalai gali būti šiek tiek pigesni, o uostuose mažiau šurmulio, bet vokietiai ir toliau dirba, o reikalavimai neiškrenta. Tikras nuolaidas laikas yra tada, kai tu ne skubėsi. Jei gali susiderėti su pervežėju, kad jis paima tavo krovinį kaip papildomą grįžtant, tuomet gali taupyti iki 30 procentų. Tačiau tai galima tik tada, kai planuoti kraustymąsi į Vokietiją pradėjote ne prieš pat išvykimą.

Kodėl kainos skiriasi tarp firmų?

Turiu pasakyti tiesą – rinkoje yra ir gerų, ir visai blogųjų žaidėjų. Viena firma gali duoti kainą 300 eurų, kita – 800, ir abiejoms teisingai. Pirmajai gali būti tie 300 eurų už tai, kad jie nums tavo daiktus į kampą ir išmes juos kieme, o antroji suteiks dėžes, užkins, ir apdraus. Kartais (nors retai) pigesnė firma tiesiog turi tuščią mašiną grįžtant ir nori uždirbt bent šiek tiek, bet tai kažkoks loterijos variantas.

Ar galima kainą derėtis?

Štai čia esu gana tolerantiškas, bet ne visada. Jei ateinate su fiksuotu biudžetu, kuris yra žemiau rinkos kainos, aš tiesiog negaliu dirbti nuostolių. Tačiau jei kalbame apie didelį krovinį, kuris užima daugiau vietos, visada galima pasitikslinti sąskaitos faktūros numerį. Vienintelis dalykas, kurio niekada nedarysiu – tai mažinu draudimo kainą, nes tai jūsų, o ne mano rizika. Geriau sumokėkite šimtu daugiau, bet miegokite ramiau.

Ar į kainą įskaičiuotas darbas?

Daugelis klientų mano, kad kaina „nuo durų iki durų“ įtraukia ir vyrus, kurie nešioja sofas iš penkto aukšto be lifto. Tai netiesa. Įprastai kaina yra už transportą, o krovimo darbas yra papildomas. Žinoma, mes visada galime pasiūlyti krovėjus, bet tai kainuoja. Vienas kartas teko vežti pensionieriui, kuris tikėjosi, kad vairuotojas jam išneš visus knygus, bet vairuotojas tiesiog numetė grindinį ir sakė „man reikia važiuoti toliau“. Gaila buvo to vyro, bet kontrakto kontraktas.

Dokumentai ir Vokietijos taisyklės: ką reikia žinoti?

Kokius dokumentus būtina turėti išvykstant?

Sąrašas ilgas, bet pagrindiniai dalykai – tai asmens dokumentas, vairuotojo pažymėjimas (jei pats važiuoji), ir, žinoma, daiktų sąrašas, vadinamasis „inventorizacinis sąrašas“. Be jo, jei sustos muitinė, gali būti didelių nesusipratimų. Dar reikia VMDS formos, jei parduodate seną automobilį ir jį vežate. Nėra nieko blogiau nei stovėti sienoje su vairuotoju ir bandyti prisiminti, ką parašyti tuščiame lapelyje.

Kas tas VMDS ir kodėl visi jį baubia?

VMDS tai toks dokumentas, kad neleistum mokėti PVM Vokietijai už savo daiktus, jei ten gyvensi ilgiau nei metus. Be jo, muitininkas gali įsivaizduoti, kad tu tuomet prekiauji naudotais baldais ir sumokėsi 19 proc. mokestį. Užpildyti jį nėra labai sudėtinga, bet reikia vokiško adreso irRegistrationsbescheinigung (registracijos pažymėjimo), kurį dažnai žmonės pamiršta pasiimti iš savo naujojo buto.

Ar reikia mokėti mokesčius už senus daiktus?

Jei daiktai naudoti ir turi jiems daugiau nei 6 mėnesius (nors taisyklės kartą keičiasi, reikia patikrinti), tai mokesčių nėra. Bet jei nusprendži vežti naują kompiuterį, kurį nusipirkai prieš savaitę, gali tekti susimokėti. Vienas mano klientas bandė įvežti penkis naujus televizorius sakydamas, kad tai dovana broliui. Muitinėje juos nulaužė (metaforiškai kalbant) ir pareikalavo mokesčio. Geriau teisingai užpildyti deklaraciją (ir ne meluoti).

Ką daryti su automobiliu registracija?

Automobilio perregistravimas Vokietijoje yra visas kito gyvenimo istorija. Turi eiti į TÜV (techninę apžiūrą), gerti rūką vamzdyje, gauti liudijimą ir tik tada gai numerius. Kol neperregistruoji, negali vairuoti su lietuvos numeriais amžinai, yra tam tikros leidimo laikinos ribos. Pasitarkite su vietiniais, nes kiekvino žemės (federalinės žemės) taisyklės gali šiek tiek skirtis.

Ar sunku gauti vizą ar leidimą gyventi?

Aš ne advokatas, todėl nežinau detalių, bet iš to, ką matau – tai užtrunka. Jei esi ES pilietis, tai lengviau, tereikia „Anmeldung“. Jei ne, tai reikia darbo sutarties ar šeimyninio ryšio. Žinau vieną vyruką, kuris atvažiavo be jokio plano, manydamas, kad viskas susitvarkys pačiu save. Jis metė pinigus laukiant vizos pensininkų būste. Neleiskit sau taip elgtis.

Kas yra „Anmeldung“?

Tai, galima sakyti, pagrindas Vokietijoje. Be registracijos mieste (Einwohnermeldeamt), tu negali atidaryti banko sąskaitos, gauti interneto ar darbo. Jią reikia padaryti per 14 dienų nuo atvykimo. Ir tai vienas dalykas, dėl kurio kaip labai svarbu planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš anksto tampa akivaizdu, be to, be to buto nuomos sutarties, kurią turi turėti prieš tai, tu net ir negisi užsiregistruoti.

Ar reikia vertinti dokumentus į vokiečių kalbą?

Muitinėje ar policijoje anglų kalba dažnai užtenka, bet biurokratiniams dalykams, tokiems kaip pažymėjimai iš Lietuvos, dažnai reikalingas prisiekusio vertėjo vertimas. Yra firmų, kurios tai daro greitai, bet tai kainuoja. Nesiūlykite verstis pačiam per „Google Translate“, tokius lapus tiesiog išmeta į šiukšliadėžę.

Pakavimas ir logistika: kaip viskas vežama?

Ar geriau pirkti dėžes sau ar jas nuomoti?

Dėžių kaina – tai tiek maža problemą, kad net neverta apie tai galvoti. Pirkti naudojamas dėžes iš parduotuvių gali būti pigu, bet jos būna nevienodo dydžio ir kartais pažeistos. Geriau pasiimti iš pervežėjo (jei siūlo), jos tinka viena į kitą kaip lego. Taip sutaupote vietos mašinoje, o vietos mašinoje, pasakykit, niekada nepakanka.

Ką daryti su brangiais daiktais?

Jewelry, dokumentai, pinigai – viską tai reikia vežti su savimi kablyje. Niekada, niekada nepaleiskite to į furgoną, net jei vairuotojas atrodo kaip jūsų geras draugas. Aš girdėjau istoriją, kai dėžė su auksu „dingo“ tarp Lenkijos ir Vokietijos. Nežinau, ar tie vairuotojai pavogė, ar pasimestė, bet atgauti to buvo neįmanoma. Geriau saugok patik.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nesulūžtų?

Popierius, burbuliukai, stretch plėvelė – tų dalykų niekada nepakanka. Vokietijos keliai, nors ir geri, bet turi savo girgždes. Vienintelis dalykas, kurį galiu patikrinti, tai tai, kad kiekviena detalė turi būti apvyniota. Ypač stalo kampai, visada sulūžta. Jei nesigatevinėjate supakuoti, geriau mokėkite už tai mums, nes sulaužyto stalo atvežimas Vokietijon ir jo išmetimas ten kainuos daugiau nei supakavimas čia.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai nervuota. Muitinėje gali tikrinti, ar nėra kenkėjų žemėje. Dar reikia, kad augalai nenuštventų kelio metu. Žiema turi būti šiltai, vasarą – drėgnai. Vienas kartas vežiau didelį fikusą, kuris užėmė pusę vagono, ir vairuotojas buvo labai nuliūdęs, kad negali įdėti savo maisto. Augalams reikia specialių sąlygų, kitaip atvyks tik lapai.

Ką daryti su maistu?

Kietas maistas, dėžės su makaronais, aliejus – viską tai galima vežti, bet tikrai nekažką, kas greitai sugenda. Vokietijoje maistas nėra toks brangus, kad verta vežti pusę šaldytuvo. Dar yra toks dalykas, kad negali vežti mėsos ar pieno produktų iš ES ( nors Lietuva irgi ES, bet taisyklės dėl ligų gali būti griežtos). Geriau viską suvalgyk čia ir nusipirk naują ten.

Ar vairuotojas padeda krauti?

Standartiškai – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti mašiną saugiai iš taško A į tašką B. Jei jis padės krauti, jis gali pavargti ir vėliau važiuoti blogiau (kas yra pavojinga). Yra paslaugos, kur siunčiame du vyrus: vienas vairuoja, kitas kelia. Bet tai kainuoja dvigubai daugiau. Dažnai (ir tai yra mano asmeninė nuomonė) geriau pasikviesti kaimynus padėti krauti, nei mokėti už vairuotojo rankas.

Kas nutinka, jei daiktų netelpa?

Tai klasika. Klientas sako „turime tik du kotedžius“, o atvažiuoja ir pilnas kiemas daiktų. Tada reikia skambinti ir ieškoti papildomos mašinos. Tai užtrunka valandą ar dvi, o kartais ir dieną, jei savaitgalis. Jei suplanavote kraustymąsi į Vokietiją, tikėkitės, kad visada bus daugiau daiktų, negu manote, ir palikite rezervą 10-20 proc. vietos.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Jei pasitiki firma – taip. Mums reikia raktų, kad užrakintume mašiną iš lauko, o jei reikia iškrauti sandėly, tai ir ten. Bet visada užfiksuokite raktų numerius arba padarykite nuotrauką. Esu girdėjęs atvejų, kai vairuotojai prarado raktus, o tuomet butą tekdė laužti. Kas dėl mūsų, mes dedame raktus į specialų voką su numeriu.

Kaip apsaugoti daiktus nuo drėgmės?

Furgonai nėra hermetiški, ypač jei jie seni. Lietaus metu drėgmė gali įsiskverbti. Jei turite brangią elektroniką ar tekstilę, reikia padėti ant paletės, o ne ant grindų, ir apvynioti plėvele. Kartais (nors retai) praeina pro lietų ir vėduokle, tai tiesiog fizinės pasaulio dėsniai.

Pavojai ir pavėlavimai: kas blogiausiai gali nutikti?

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Keliai yra neprognozuojami. Gali būti avarija, sniegas Lenkijoje ar tiesiog policijos patikra. Jei pavėluojame valanda ar dvi – nepykite. Jei pavėluojame dieną – tada jau turime problemą, ir mes paprastai kompensuojame nakvynę. Būkite kantrūs, mes su jumis, o ne prieš jus.

Ar dažnai sugenda technika?

Technika sensta, varikliai lūžta. Turime savo meistrus, bet jei lūžta kelyje, reikia laukti gelbėjimo. Vieną kartą mums furgonas užgijo rataus prieš Berlyną. Teko iškrauti viską į kitą mašiną dėžė po dėžės. Tai užtruko beveik visą naktį. Tokie dalykai nutinka, net jei tu toils.

Kas daryti, jei sugenda daiktas kelyje?

Draudimas! Visada turite pasirūpinti draudimu. Jei staiga stačia dėžę ant grindų ir ji suskyla, arba vairuotojas užkabina stogą – draudimo bendrovė sumokės. Be draudimo, teks bylinėtis, o tai ilgai ir brangu. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir Vokietiją, kai ten įvažiuojate.

Ar yra rizika, kad daiktai pavogs?

Yra, ypač jei paliksite mašiną neapsaugotą aikštelėje prie naktinio baro. Mes stengiamės važiuoti tiesiai į tikslą arba saugiuose sandėliuose. Bet pasaulis nėra tobulas. Nedėkite pinigų į dėžes su drabužiais „atsarginiai“, nes kas nors gali许多 tą dėžę pasiimti.

Kas nutinka, jei negaliu paimti daiktų iš karto?

Vokietijoje butai dažnai būna netušti iš karto, arba paskutinis savininkas neišsivežė. Tada reikia sandėlio. Mes galime padėti jį rasti, bet tai papildoma kaina. Nenuvažiuokite tol, kol neturite 100 proc. įsitikinimo, kad tą dieną galite įsikrauti. Priešingu atveju, pradėsite planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš naujo, jau būdamas ten.

Ar yra kokių nors įdomių istorijų?

O ką, istorijų yra. Vienas klientas norėjo vežti savo didelę akvariumą su žuvelėmis, bet užmiršo, kad reikia specialaus generatoriaus deguoniui. Atvyko, o visos žuvelės... na, jums nereikia žinoti. Kitas kartas, žmonės pakrovė šaltą šaldytuvą su maistu, ir po tris dienas kelionės kvapas buvo toks, kad teko vėduoti mašiną savaitę.

Kodėl vairuotojai kartais būna nepatenkinti?

Vairuotojas eina ilgą kelią. Jei jis atvyksta ir turi kelti 100 kg spintą į penktą aukštą be lifto, jis bus liūdnas. Jei dar ir klientas pyksta dėl kainos... tai tikra bomba. Stenkiteės būti malonūs, duokit kavos ar vandens. Tai stebina, kaip gerai veikia paprastas žmogiškumas.

Ar galiu pati važiuoti su vairuotoju?

Techniškai taip, jei yra vieta (kabinoje dvi vietos). Bet dažniausiai draudžiama dėl draudimo ar taisyklių. Be to, 10 valandų kelionė su sunkvežimiu nėra pramoginė kelionė. Geriau susitikti vietoje.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrovimo?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra sudėtinga. Negali tiesiog mesti viską į vieną dėžę. Yra atskiri konteineriai popieriui, plastikui, bio atliekoms. Jei paliksite savo dėžes ir pakuotės gatvėje, gausite baudą, o kaimynai nupirš. Susitarkite su vairuotoju, ar jis gali pasiimti šiukšles su savimi (dažnai gali už papildomą mokestį).

Kaip išvengti streso?

Geriausias būdas yra susitarti su patikima firma, pasirašyti sutartį ir tiesiog pasitikėti. Rūpintis kiekvienu metru nereikia. Ir visada turkite „plan B“ – šiek tiek pinigų atsargai ir geros nuotaikos.

Galutiniai patarimai ir išvados

Viskas apsisuka apie tai, kad negalima gyventi viltimi. Vokietija yra šalis, kurioje tvarka ir planavimas yra religija, jei norite ten integruotis sėkmingai, pradėkite nuo savo kraustymosi. Neklauskite kaimyno, kuris sako, kad „viskas bus gerai“ – pasitikėkite dokumentais ir sutartimis. Kaip labai svarbu planuoti kraustymąsi į Vokietiją iš anksto, suprantate tik tada, kai sėdite tuščiame bute su dėžėmis ant galvos ir laukiate mašinos, kurią užmirė išsiųsti dispečeris. Pasirūpinkite savo ramybe iš anksto, tai verta investicijos.