Kaip kuo efektyviau supakuoti daiktus kraustantis į Vokietiją? Vadovas iš vidaus

Per tuos dvidešimt penkerius metus, ką praleidau tarptautinių pervežimų versle, mačiau viską. Nuo to, kaip žmonės bando susukti sofos į „Golfą“, iki to, kaip vėliai stovi prie Tušinio tilto Vokietijoje ir neišsigauna su muitinės dokumentais, nes dėžės be etikečių. Kraustymasis – tai stresas, o kai kalbame apie kelionę į Vokietiją, čia dar ir reikia galvoti apie tai, kaip ten viskas organizuota. Dažnai klaustumete, kaip kuo efektyviau supakuoti daiktus kraustantis į Vokietiją, kad nereikėtų mokėti už oro dujų pervežimą ar vėliau ieškoti skiltų nuolaužų. Nemegstu gaudyti žodžiais, todėl sakysiu tiesiog – gerai paruoštas krovini yra pusė sėkmės. O kita pusė yra vairuotojas, kuris neduoda užpakaliu. Štai mano jautrus, bet praktiškas požiūris į tai, kaip susitvarkyti su chaosu prieš išvykstant.

Apie dėžes, lipdukus ir tai, ką daryti nereikia

Ar tikrai reikia pirkti naujas dėžes?

Tikrai nebūtiną, jei turite kur gauti stiprių, naudotų. Bet dažnai būna taip, kad klientai susirenka mažmeninės prekybos parduotuvių dežes, kurios yra plonos ir sukelia daugiau problemų nei naudos. Vokietijoje kelyje daug bėgių, o mūsų vairuotojai dažnai važinėja naktimis. Jei dėžė suges viduryje Autobano, tenka mokėti už sugadintus daiktus. Geriausiai tinka penkių sluoksnių (tai vadinamos „double wall“) dėžės, nes jos išlaiko svorį. Jei randate tokių naudotų – puiku, jei ne – investuokite. Pinigai bus gražinti ramybe.

Ką daryti, jei dėžės per daug sunkios?

Niekada nedaugykite visko į vieną Didžiosios Britanijos ar Vokietijos formato dėžę. Vieną kartą teko iškrauti tokią, kurioje buvo knygos ir sviediniai – tiesiog dugnas iškrito. Žmonės pagalvoje, kuo mažiau dėžių, tuo pigiau, bet iš tiesų vairuotojui svarbiau, kad jis galėtų ją pakelti vienas. Svorio limitas turi būti apie 15–20 kg. Jei dėžę pakeliai ir tuomet nusižemti, reiškia, ji per sunki. Padalinkite knygas į mažesnes dėžutes, o drabužius (pripiltus į didesnes) – tai geresnis variantas.

Ar galiu naudoti savo maišus?

Maišai... Žinau, kad tai patogu, bet krautuvo vairuotojas neabejingai pasižiūri, kai turi kibti į minkštus, besisukančius maisus su drabužiais. O svarbiausia – dėžės galima dėti vieną ant kitos, o maišus ne. Tas užims daugiau vietos sunkvežimyje, o vieta kainuoja. Be to, jei lietus, o sunkvežimio atidarymas trunka ilgiau – drabužiai gali sušlapti (nors turiu omenyje, kad įrenginys yra uždaras, bet įsivaizduokite tą chaosą iškraunant). Naudokite dėžes, pasakyčiau.

Kokias spalvas pasirinkti etiketėms?

Nereikia jokių spalvų sistemų, nebent jums patinka žaisti. Tiesiog nusipirkite gerų lipdukų. Juod rašalo ant rudos dėžės sunku įskaityti, todėl naudojame storus lipdukus. Reikia parašyti ne tik, kas viduje, bet ir iš kurios pusės kelti. Vokietijos sandėlininkai arba vairuotojai (jie gali būti lenkai, lietuviai arba vokiečiai) privalo suprasti užrašą greitai. „Virtuvė, trapu“ – aišku. „Mums su žmona reikės“ – neišsigauna. Būkite konkretūs.

Ar verta pirkti burbuliukų plastiką?

Be abejo. Stikliniai indai, vazos, paveikslai – viskas turi būti įvyniota. Nektaupykite to. Vienas klientas bandė taupyti ir įvyniojo indus į laikraščius. Rezultatas? Kai vairuotojas staigiai stabdė prieš raudoną šviesoforą, laikraščiai susmuko, o stiklinės susimojo. Geriau investuoti šimtą eurų į pakuotę nei vėliau raudoti dėl senos senelių servizės. Be to, „pops“ (pūsto plastikas) užima daug vietos, todėl būkite atsargūs su kiekiu.

Kaip supakuoti indus?

Visada įstrižai. Indai statyti įstrižai vienas į kitą (taip vadinamas „pilstymas“ būdas) mažiau lūžta. Tarp jų įkiškite popieriaus arba to burbuliuko. Nepilkite indų į dėžę be tarpinės medžiagos – tai kvaila ir pavojinga. Poilsiaudamas Vokietijoje viename mieste mačiau, kaip vairuotojas išmeta dėžę su lūžusiais lėkštėmis tiesiog į konteinerį, nes klientas nepareiškė, kad ten yra „brangmenos“. Dėžė viršuje turi būti užrašas „STIKLAS“. Tai labai svarbu.

Baldai, technika ir dideli daiktai

Ar išardyti baldus?

Beveik visada taip. Didelės spintos, lovos, komodos – jei jos neišardytos, užims per daug vietos. O vieta – tai pinigai. Be to, neįsivaizduoju, kaip pervežti didelę sistemą per duris be išardymo. Vokietijoje dažnai būna siauri koridoriai ir aukštai pastatai be liftų, ypatingai senosiuose miestuose (pvz., Miuncheno centras). Išardykite viską, ką tik įmanoma. Varžtus ir veržles susukite į maišelį ir pritvirtinkite prie baldo (ne užmeskite į dėžę su rūbais, rasite juos po metų, tikrai).

Kaip su čiužiniais?

Čiužiniai dažnai būna dideli, juos sunku įvežti pro laiptus. Geriausia juos susukti (jei tai „ratlankiai“ arba sukeliami) arba įdėti į specialią plastikinę dėžę (čia turiu omenyje tą storą, permatomą plastiką, kuris apsaugo nuo purvo). O jei čiužinys putų, jis gali lengvai susilpnėti kraustymo metu. Nenaudokite plastikinių maišų, kadangi jie plyšta vieną kartą perkeliant per kampus.

Ką daryti su pavėsinėmis (langu)?

Pavėsinės (turbūt turėjau omenyje langus arba vitrinas) turi būti uždengtos storu kartonu arba specialia gobtuvu. Vienas kartą vežiau didelį vitrininį langą, kurį klientas „apsaugo“ vienu sluoksniu popieriaus. Atvykome į Berlyną – langas įstrigo tarp kitų daiktų ir atsisuko. Pasibaigė gana liūdnai. Nektaupykite medžiagos čia. O jeigu tai senos statybos langai su rėmais, geriau juos išimti ir pakuoti atskirai.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu?

Nė iš to. Šaldytuve šaldymo elementas sužaloja dangą, jei šaldytuvas gulės ant šono o arba atsirads vandens nuotėkis. Visa maista išimkite, iššaldykite (palikite išjungtą mažiausiai parą). Vokietijos muitinė gali domėtis mėsos arba pieno produktais, jei juos vežate dideliais kiekiais, bet paprastai namų ūkio šaldytuve likusio maisto nebereikia. Palikite tuščią, prošokusį (gerai, kai jis kvapas išgaravęs).

Ką daryti su technika?

Televizorius, kompiuteris – tai jautrus dalykai. Geriausia, jei išlaikote originalią dėžę. Jei ne, reikės susirasti didelės dėžės ir daug putų. Priešingai nei galvojate, technika dažniau lūžta ne nuo smūgio, o nuo vibracijos kelyje. Todėl reikia užpildyti visus tuščius tarpus. Nenaudokite senų antklodžių kaip apsaugos – jos slysta, o technika gali „nuvažiuoti“.

Kaip su dviračiais?

Dviračiai reikia apsukti (lenkti) vairą ir pedalus, kad jie neužimtų tiek daug vietos. Gali būti, kad reikės nuleisti orą iš padangų, kad jos neplėštų apsauginės plėvelės. Jei dviračias brangus, reikia specialios dėžės. Paprastus dviračius galima pakrauti į konteinerį, bet užfiksuokite juos, kad nesužiotų vienas kito. Vokietijoje dviračiai labai populiarūs, tad jei jūsų dviračius parduosite, gausite gerą kainą (tikrai žinau, kad ten juos gerbžia).

Kelionės, vairuotojai ir Vokietijos specifika

Kaip sutarti laiką?

Nepradėkite galvoti apie laiką paskutinę minutę. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl vairuotojų poilsio. Jei jums reikia būti tam tikroje vietoje sekmadienį ryte, reikia planuoti išvykimą jau penktadienį arba šeštadienį. Vairuotojai negali važiuoti 24 valandas be sustojimo (tai kalbame apie „tachografo“ taisykles). Geriausia tartis su laiku atsargiau – nėra nieko blogiau nei stovėti prie namų ir laukti, kol vairuotojas praleis privalomą poilsį (o tai gali trukti 9 valandas).

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambinkite, bet nebekreipkite dėmesio į tuos, kurie sako, kad „juk jau sutarta“. Būna, kad technikos gedimas, arba Lenkijoje stovi eilės per sieną. Vienas kartą mūsų vairuotojas užstrigo dėl griuvusio medžio prieš Frankfurto pervežimo centrą – trys valandas stovėjome. Žmogui reikia kantrybės šioje srityje. Nepykite ant vairuotojo, jis ir taip nervingas, nes vėluoja.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Tai pasidalinta nuomonė. Aš asmeniškai sakiau, kad nėra privaloma, tačiau jei vairuotojai padėjo ne tik užkrauti, bet ir išnešė daiktus į trečią aukštą be lifto... Geriau palikite po 10–20 eurų. Jiems tai smagu, o jūs užtikrinsite, kad jei ką nors pamiršote, jie grįžtų. O jei jie elgėsi įžūliai arba reikalavo pinigų iš karto – neduokite nieko. Tai nėra viešbučio darbuotojas, tai tiesiog vyras iš darbo.

Kaip su parkavimu Vokietijoje?

Čia svarbu. Vokietijos miestuose labai griežtos parkavimo taisyklės. Sunkvežimis negali stovėti kur nors. Reikia iš anksto susitarti dėl vietos arba gauti leidimą („Anwohnerparken“). Jei vairuotojas pastatys mašiną nelegaliai – baudą mokės klientas (arba įmonė, o po to jums išsiųs sąskaitą). Būkite atsargūs Miunchene, Hamburge arba Berlyno centre – užeiti su „kempiniu“ (sunkvežimiu) ten yra košmaras.

Ar reikia rūpintis draudimu?

Būtinai. Tikrinkite, ar tavo krovinys yra apdraustas. Standartinis draudimas dažnai apima tik 10 EUR už kilogramą. Jei vežate brangų pianiną arba vaizdo įrangą (tiek kiek dabar kainuoja vaizdo plokštės, žiauriau), 10 EUR/kg nepakaks. Susitarkite dėl papildomo draudimo („All-Risk“). Geriau nenuostolingai pasirašyti dokumentus prieš išvykstant nei ginčytis vėliau.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nesuprantu, kodėl žmonės nori vežti šiukšles į Vokietiją. Ten tai šiukšlių išvežimas („Müllabfuhr“) kainuoja pinigų, o rūšiuavimas yra be galo griežtas. Išmeskite viską, ko nereikia, Lietuvoje. Priešingu atveju, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakrauti dėžę, kuri užknisa senaisiais laikraščiais arba laužu. Vokietijai nereikia jūsų šiukšlių, ji ten jų pakanka (juokinga, bet tiesa).

Ką daryti su vaistais?

Vaistus reikia turėti su savimi (su receptais, jei jie stiprūs). Neleiskite jų dėžėse, kurios gali pradingti arba pasimesti. Vokietijos muitinė gali domėtis dideliais kiekiais, bet jei tai asmeninis naudojimas – problemų neturėtų būti. Tiesa, kai kurie vaistai, kokie leidžiami Lietuvoje, gali būti draudžiami ten (pavyzdžiui, kokie stiprūs analgetikai). Geriau pasitikrinti iš anksto.

Smulkmenos, kurios sukelia daugiausia galvos

Ar reikia sąrašo daiktų (inventoriaus)?

Taip, būtinai. Be to, gera taisyklė yra numeruoti dėžes. Parašykite ant lapo: „Dėžė Nr. 1 – Virtuvė, indai“. Tada kai atvykstate į naująjį būstą Vokietijoje, galite pasakyti: „Kur dėžė Nr. 15?“. Jei nėra sąrašo, bus chaosas. Beje, jei dingsta dėžė (kas retai, bet nutinka), draudimo kompanija to nekompensuos be sąrašo.

Kaip supakuoti papuošalus?

Papuošalus (žiedus, sagas) geriausia paslėpti kažkur viduje, tarkime, dėžėje su pupelėmis (pupelėmis? turbūt turėjau omenyje „pupelemis“, t.y. dėžė su maisto produktais) arba knygomis, taip kad jų nebūtų matyti išoriškai. Viską įdėkite į maišelius ir paslėpkite giliau. Pavogti papuošalus iš dėžės yra labai lengva. Niekada nerašykite ant dėžės „Auksas“ arba „Vertybės“ – tai kvietimas vagims.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Gyvūnus (katę, šunį) negalimakrauti į bendrą dėžių sunkvežimį. Jie turi važiuoti su jumis asmeniniame automobilyje arba specialioje transporto priemonėje. Kelionė su gyvūnu į Vokietiją reikalauja Europinio gyvūno paso, čipų ir vakcinacijos (pasakiškai). Mūsų vairuotojams draudžiama veži gyvūnus be ypatingo leidimo, nes tai pažeidžia higienos ir gerovės taisykles.

Ką daryti su daiktais, kurie netyčia liko Lietuvoje?

Jei sužinojote, kad pamiršote raktus arba dokumentus, susisiekite su vairuotoju. Jei jis jau važiuoja giliu Autobanu, grįžti nebus įmanoma. Tuos reikia siųsti kurjeriu (DHL, UPS). Tai kainuos brangiau, bet greičiau. Niekada neprašykite vairuotojo grįžti atgal dėl vienos dėžės – jis gaus baudą už laiko švaistymą.

Ar galiu krauti daiktus į sunkvežimį pats?

Galima, bet tik su vairuotojo leidimu ir jei turite priemonių. Vokietijoje yra griežtos saugos taisyklės. Jei nukritai nuo sunkvežimio ir susižalojai, draudimas nenugyvens. Geriausia, kad tai padarytų mūsų komanda. Bet jei taip norite sutaupyti (ypač jei pervežimas dalinis), tikrai užsidėkite saugos avalynę ir pirštines.

Ką daryti su gėlėmis?

Gėlėms reikia vandens ir šviesos. Neužrakinkite jų į tamsų sunkvežimų konteinerų ilgam laikui – išdžius. Jei vežate vėžlius (tai buvo viena keista situacija), būkite tikri, kad turi oro. Paprastai gėles geriau vežti asmeniniu automobiliu, jei keliaujate kartu.

Ar reikia rūpintis elektrine įranga?

Vokietijoje elektros tinklai yra kitokie (230V, kaip ir pas mus, tačiau kištukai gali skirtis – „Schuko“ tipas, kuris mums taip pat įprastas). Jei turite seną techniką su kitokiais kištukais, reikės adapterių. Be to, jei vežate didelę buitinę techniką, reikia patikrinti, ar ji veiks su jų dažniu (50 Hz, tai tas pats). Nieko ypatingo čia nereikia, tik nepradėkite jungti į kontaktą, kol neįsitikinote.

Kaip elgtis su kaimynais išsikraunant?

Vokietijos kaimynai gali būti labai draugiški, o gali būti ir labai... tikiuosi, kad suprasite. Jei užimsite visą gatvę sunkvežimiu, gauti skundą į policiją yra labai lengva („Ordnungsamt“). Prieš išvykdami sužinokite, kur galite laikinai statyti mašiną. Kartais netgi reikia gauti leidimą iš savivaldybės (žinau, skamba siaubingai, bet ten taip yra).

Ar verta kreiptis į tarpininkus?

Tarpininkų (brokerių) paslaugos gali brangiai kainuoti. Jie tiesiog paims savo maržą ir perduos užsakymą mums arba kitiems vairuotojams. Geriau rasti tiesioginę pervežimo įmonę (kaip mes, bet aš ne reklamuoju). Taip sutaupysite pinigų ir gausite daugiau informacijos. Tiesa, tarpininkai gali padėti rasti dalinį krovinį, jei jūsų daiktų mažai (tarkime, tik 10 dėžių).

Viskas kas liko svarbu

Ką daryti su rūbais?

Rūbus geriausia susidėti į specialias dėžes su strypais (vadinamos „wardrobe boxes“). Taip jūs jų nereikės permatyti, o tiesiog pakabinti spintoje. Jei tokios nėra, susukite rūbus (vyniojimo būdu) – taip jie užims mažiau vietos ir nebus susiglamžę. Neneškite rūbų maišuose – kaip jau sakiau, tai nepatogu vairuotojams.

Kas dėl alkoholio?

Alkoholio kiekį riboja muitinė. Jei vežate daugiau nei 10 litrų (skirtingai nuo rūšies), gali tekti mokėti mokesčius. Be to, turi būti asmeniniam naudojimui. Jei bandysite vežti 100 butelių vodka, gali būti įtariamas prekyba be licencijos. Geriau ne rizikuoti su tokiais kiekiais (ypač jei norite vengti problemų su policija prie sienos).

Ar galiu vežti degalus?

Degalų (kanistrų) vežti negalima. Tai ypač pavojinga ir draudžiama. Jei reikia degalų žvejybai arba pirosargui (jei tokį turite), raskite juos Vokietijoje. Gaisras sunkvežimyje – tai blogiausias scenarijus, kurį galiu įsivaizduoti.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Visada reikia aiškiai susitarti dėl mokėjimo sąlygų. Ar mokate už kraunamą vietą (už kubinius metrus), ar už dydį (už dėžes)? Pasilikite sąskaitą faktūrą. Niekada nemokėkite grynaisiais be kvito. Vokietijoje viskas turi būti dokumentuota. Jei kas negerai, turite įrodymų.

Ką daryti, jei dėžė dingsta?

Praneškite iš karto. Bet (ir čia reikia būti sąžiningu) dažniausiai jos ne dingsta, o tiesiog nuklysta į kitą vietą išsikrovimo metu. Suskambinkite numerius, patikrinkite koridorių. Kartais dėžė su „Drabužiais“ (nors ten buvo knygos) atsiduria „Virtuvės“ grupėje. Tai žmogiškas faktorius.

Ar galiu vežti seną automobilį?

Taip, galima, bet tai kainuoja daugiau. Reikia specialios platformos (autovežio). Tiesiog neužmeskite jo į dėžių sunkvežimį su baldais (na, nebent tai yra mažas motoroleris ir sutarta su vairuotoju). Automobilis turi būti apdraustas ir paruoštas (benzinas išleistas, akumuliatorius atjungtas).

Kaip supakuoti vaikiškus daiktus?

Vaikų žaislus susukite į maišus. Knygas – į dėžes. Lovytę – išardykite. Ir svarbiausia – pasirūpinkite, kad vaikas turėtų ką vežti kelyje (ne šunys, o žaislus mašinoje). Nekraukite visų vaiko daiktų į giliausią dėžę – reikės jų iš karto po atvykimo.

Kas dėl dujų balionų?

Dujų balionus (pirosargų, virimo) negalima vežti. Tai pavojinga krovinių. Palikite juos čia arba parduokite. Vokietijoje tai griežtai reglamentuojama sijų (tiksliau, saugos taisyklėmis).

Ką daryti su lubų ventiliatoriumi?

Išimkite jį. Lubų ventiliatoriai yra labai trapūs, o jų mentės lengvai lūžta. Susukite mentes į popierių, o variklą įdėkite į dėžę. Niekada nepalikite ant lubų – tai pirmas dalykas, kuris nukrenta staigiai stabdant.

Ar galiu vežti maistą?

Džiovinamas maistas, miltai, makaronai – taip. Produktus, kurie gali sugesti (mėsa, sūris, kiaušiniai) – ne. Išskyrus atvejį, jei turite šaldytuvą ir vairuotojas sutiks (bet to vengiame). Vokietijoje maistas brangus, tačiau rizikuoti dėl poros kilogramų miltų neverta.

Kaip su paštu?

Negalima naudoti mūsų paslaugų pašto siuntoms. Jei reikia nusiųsti dokumentą į Vokietiją, naudokite paštą. Mes pervežame krovinius, ne pašto siuntas (tai yra kita licencija).

Ar verta duoti gėrimų vairuotojui?

Jei vasara, gėlė vanduo ar kava bus įvertinta. Bet vairuotojams draudžiama gerti alkoholį darbo metu, todėl neduokite alaus! Nors Lietuvoje yra toks paprotys (duoti „už kelią“), Vokietijoje arba kelyje tai gali baigtis bauda ir licencijos praradimu. Geriau duokite kava.

Ką daryti, jei turiu daug knygų?

Knygos – tai blogiausias daiktas pervežimui dėl jų svorio. Būkite pasiruošę, kad tai kainuos brangiau. Naudokite mažas dėžes. Vieną kartą teko pervežti biblioteką – sunkvežimis nebevažiavo... (tai pjaustymas, bet svoris buvo didelis). Apsvarstykite galimybę dalį knygų palikti arba parduoti.

Kaip su lėlėmis?

Jei tai kolekcinių lėlių ar brangių, tą patį kaip ir su stiklu – daugiausia apsaugos. Jei tai paprastos žaislinės lėlės, tiesiog į maišą. Vienas klientas viskas supako į dėžę su lėlėmis ir prie jos prirašė „Mylimos lėlės“ – vairuotojas to net nenuėjo, matė, kad jie svarbūs.

Ar galiu vežti muzikos instrumentus?

Instrumentai (fortepijonai, smuikai) reikalauja specialaus užtikrinimo. Smuiką reikia įdėti į dėžę (jei neturite kūgio, tada į specialią dėžę). Fortepijoną reikia pergabenti specializuota įmonė. Nenaudokite „papastų“ vairuotojų, jei vertinate tą instrumentą.

Išvados

Na, tiek apie tai. Kraustymasis į Vokietiją nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir proto. Nereikia būti perfekcionistu, bet būkite atsargūs. Geriau padaryti vieną dėžę daugiau nei tuščiai pripildyti kitą, kad ji plyštų. Svarbiausia – derėkitės su vairuotojais ir būkite aiškūs. Vokietija yra šalis, kurioje viskas tvarkinga (bent jau turėtų būti), tad jei jūsų daiktai bus supakuoti chaotiškai, gali kilti nesusipratimų. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, kad jūsų dėžės pasieks paskirtį saugiai. O jei kas nors bus negerai – paskambinkite man, padėsiu išsiaiškinti (jei nebus per vėlu). Geros kelionės!