Kaip įvertinti perkraustymo iš Vokietijos kainos veiksnius: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai, virš dvidešimties metų, ir mačiau viską – nuo idealiai organizuotų reisų iki tikrų siaubų, kai vairuotojas dingbe su kroviniu (gerai, gal ne su visuo krovinu, bet su dalimi, o važiuoja į kitą pusę). Žmonės visada klauso apie pinigus. Tai natūralu. Bet suprasti, kas formuoja kainą, yra sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai klientai matyt tik galutinį skaičių sąskaitoje ir nesupranta, kodėl perkraustymo iš Vokietijos kainos veiksnius lemia taip, o ne kitaip. Čia ne tik degalai, tai visa sistema, į kurią įeina ir tavo darbo vieta, ir oras, ir ar vokiškas liftas veikia tą dieną. Noriu papasakoti, kaip tai atrodomano, pavargo vadybininko, akimis, be jokių gražių brošiūrų.

DUK

Apie tūrį ir atstumą

Kiek tas vienas kubinis metras realiai kainuoja?

Tai labai platus klausimas, nes ne vienas kubas yra lygus kitam. Vidutiniškai, jei kalbame apie dalinį krautą (t.y., dalis sunkvežimio), kaina svyruoja nuo 150 iki 250 eurų už kubą. Bet tai priklauso nuo to, kur iš tikrųjų esi Vokietijoje – jei Miunchene, brangiau, jei kažkur pasienyje, pigiau. Dar žiūrime, kiek daiktų turi. Jei turi tik dvi lagaminas ir čiužinį, tau turbūt neapsimokės kviečti sunkvežimio, geriauekskursinė arba kurjeris.

Ar toliau į Lietuvą važiuojant brangiau?

Savaime aišku, kuo toliau, tuo brangiau, bet ne taip proporcingai kaip galvojate. Degalų kaina šiuo metu beveik nešokinėja, tačiau vairuotojo darbo laikas – tai svarbiausia. Jei reikia važiuoti į Klaipėdą iš Berlyno, tai ne taip jau ir toli. Bet jei reikia važiuoti kažkur į gilumą, pavyzdžiui, į Zarasus, ten keliaukimą gali padaryti brangesnį dėl tuščio važiavimo atgal. Dar verta paminėti, kad Vokietijos keliai gerokai geriau, mūsiškiai kartais sukeliaproblemų sunkvežimiams.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo miesto?

Vokietija didelė, bet ne vienoda. Pietiniae regionuose, pavyzdžiui, Bavarijoje, darbo rankos brangesnės, todėl ir vairuotojai, ir krovėjai reikalauja daugiau. Be to, didmiesčiuose kaip Frankfurtas ar Štutgartas yra dideli įsierėjimai, vairuotojas ten gali prasukti valandą tiesiog stovėdamas. Tas laikas kažkam turi būti sumokėtas. Taigi, perkraustymas iš Vokietijos kainos veiksnius neabejotinai įtraukia geografiją.

Ar turiu tiksliai nurodyti kubų kiekį?

Būtina, bent jau apytiksliai. Buvo atvejų, kai klientas sako "turim keletą dėžių", o pasirodo, jis nori sveikai virtuvę su šaldytuvu ir sofu nešti. Tada mums tenka skambinti ir prašyti papildomo pinigų arba keisti planą. Jei apgaudinėji, gali likti su daiktais gatvėje. Geriau daugiau pasakyti, tuomet bus malonesnė staigmena.

Kas daro įtaką tolimiems pervežimams?

Be degalų, tai yra mokesčiai už vairuotojo poilsį. Jie negali vairuoti 24 valandas. Jei kelias trunka ilgiau nei standartinė pamaina, reikia mokėti viešbutį ir maistą. Tai visaip ne yra pigu. Dar pridėkime vokišką biurokratiją – leidimai į miestus (Umkreiskarte), kurie kainuoja pinigus, ypač kai yra "dangų apsauga" (nėra tokios, tiesiog reikalavimas).

Vokiški niuansai ir biurokratija

Kas tas "Umkreiskarte" ir kodėl aš turiu tai mokėti?

Tai vokiškas reikalas. Įvairiuose miestuose sunkvežimiams negalima važiuoti be specialaus leidimo, jei jie praneša apie tai tik dieną prieš ar tą pačią dieną. Jei mes norime įvažiuoti į miesto centrą, turi nusipirkti šį kvitą. Kaina svyruoja, bet Kartais tai kainuoja ir 50-100 eurų vienam įvažiavimui. Tai ne mūsų privalumas, tai jų taisyklės.

Ar tikrai reikia mokėti už "Trägerstunden"?

Taip, vokiškai tai vadinasi krovėjo valandomis. Vokietijoje darbas labai brangus. Jei kviečiate vokišką firmą, jie užsidegs valandas kaip prieš rašomąją mašiną. Jei kviečiate mūsų (lietuvišką) komandą, gali būti pigiau, bet vis tiek darbo laikas turi būti apmokėtas. Negi tu manai, kad kas nors neš dėžes nemokamai?

Kaip elgtis su vokiškais "Einwohnermeldeamt" reikalavimais?

Tai dažna problema. Kai išsikrašei iš buto Vokietijoje, turi būti tuštas butas. Jei palikai šiukšlių, užeiga gali padaryt nuobaudą. Mes dažnai turime susitvarkyti po klientų, nes jie tiesiog išvažiavo. O tai – papildomas laikas, o laikas – pinigai. Geriau susitvarkyk pats, mums brangu tau šluoti.

Ar turi mokėti už statybines atliekas (Bauschutt)?

Jei turi nukristi baldus ar seną techniką, tai ne krosne, tai yra statybinių atliekų. Vokietijoje tai labai griežtai reguliuojama. Negali tiesiog numesti šiukšlių miške. Reikia vežti į specialią aikštelę, kur imama mokestis už toną. Tai paprastai apie 150-200 eurų už toną. Nustebkai, kiek sveria senas sofos.

Ar reikalingas garantinis fondas?

Kai kurios firmos uždirba iš tavo baimės. Jos sako, kad ima depozitą "už riziką". Manau, kad tai dažniausiai šlamštas. Normali firma pasitiki savo vairuotojais ir klientu. Nebent tu esi įrašytas į juodąjį sąrašą (Schufa), bet tada tu ir taip turėtum problemų. Perkraustymo iš Vokietijos kainos veiksniuose depozitas neturėtų būti pagrindinis raktas, jei tik darbuotojai profesionalūs.

Pakavimas, apsauga ir rizikos

Ar verta pirkti pakavimo medžiagas iš pervežėjų?

Kartais taip, kartais ne. Jei pas mus pirkini, tai mums tenka jų vežti tą atgal tuščias, o tai degalai. Tačiau jei nusipirksi pats parduotuvėje (pvz., Bauhaus ar Obi), gali gauti pigiau. Bet turi atsižvelgti, kad mūsų dėžės yra standartinės, patikimos. Jei pasidarysi pats iš mažmeninės prekybos parduotuvės dėžių, jos gali sugriūti po keliomis valandomis kelionės.

Kaip apsaugoti brangius daiktus?

Geriausia – pasirūpinti draudimu. Mes turime standartinį draudimą, jis dengia X eurų už toną (paprastai 10-20 EUR/kg). Jei turi brangų paveikslą ar rožinį pianiną, privalai tai nurodyti iš anksto. Buvo atvejis, kai vairuotojas pastūmėjo pianiną ir užlūžo kojelė – klientas buvo nepatenkintas, bet jam nebuvo pasakyta, kad tai "antikvaras".

Kodėl draudimas kainuoja papildomai?

Jis neįeina į pagrindinę kainą, nes tai yra rizika. Draudimo polisas yra kaip apsauga nuo nelaimingų atsitikimų. Jei nieko nenutinka, pinigai dingsta (tokia yra praktika). Bet jei sunkvežimis užsidega (tai keista, kiekvienam tai baimė), tu bent gausi atlyginimą. Geriau būti sausiam negu lietui.

Ar galiu padėti keldami daiktus?

Žinoma, gali. Tai taip pat sumažins kainą, nes mums reikės mažiau vyrų. Bet turi suprasti, kad tada tu esi atsakingas už tai, ką neši. Jei numesi dėžę ant kojos sau ar vairuotojui, draudimas to nedengs. Darbuotojai yra apdrausti, o tu ne. Nerekomenduoju būti herojumi, jei esi silpnas.

Ką daryti su maistu ir skysčiais?

Nevežk skysčių atvirose indeliuose! Viskas išsipils, sugadins kitus daiktus, o kvapas bus toks, kad reikės vėdinimas visą kelią. Maistą geriau suvalgyti prieš išvykdamas arba vežti sandariai uždarytą. Vokietijos muitinė labai nemėgsta, kai veži mėsą ar sūrį be deklaracijos, tai gali baigtis konfiskacija.

Laikas, planavimas ir problemos

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai nuo pasirašymo iki išvežimo praeina 1-2 savaitės. Jei skubai, tai prieš mokėsi daugiau. Vairuotojai turi savo grafikus. Negali tiesiog paskambinti ir sakyti "važiuok šiandien". Tas, kuris dirba šiame versle, žino, kad planavimas yra pusė sėkmės.

Ar savaitgaliais brangiau?

Be abejo. Vokiškos firmos neveikia sekmadieniais. Jei tu nori, kad mes atvyktum sekmadienį, tai turi mokėti už vairuotojo poilsio praradimą arba brangesnias valandas. Lietuviškos firmos gali, bet ir jos ne beprotingai. Geriau planuoti pirmadieniais ar ketvirtadieniais.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka. Eismo spūstys A9 autostradoje – kasdieninis dalykas. Jeigu pavėluoja valandą ar dvi, nereikia histekti. Jei pavėluoja dieną – tada jau skambink mums. Kartais tiesiog sugenda sunkvežimis (buvo, kad tepai nutekėjo). Mes visada stengiamės rasti sprendimą, bet mes ne dievai.

Galiu keisti išvykimo datą paskutinę minutę?

Gali, bet tau bus šaltai. Jei mes jau išsiuntėme vairuotoją tautsvarkyt, o tu pasakai "nebevažiuoju", tau teks sumokėti už tuščią važiavimą. Tai vadinasi "stovėjimo mokestis". Nebūk kitas, kuris gądina vadybininkus.

Kokios laisvadienos geriausios perkraustymui?

Ruduo ir pavasaris yra geriausi, nes ne per karšta. Vasarą vairuotojai greičiau pavargsta, o žiemą gali būti problema su sniegu. Tačiau žmonės dažniausiai juda vasarą, todėl kainos šiaip jau aukštesnės. Perkraustymo iš Vokietijos kainos veiksnius taip pat įtakoja ir sezoniškumas.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai?

Dauguma sunkvežimių turi GPS taip pat. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matai, kur mašina važiuoja. Kartais sistemos užstringa, tuomet tenka skambiniam tiesiogiai vairuotojui. Bet dažniausiai viskas veikia.

Specifinės situacijos

Kaip vežti transporto priemonę?

Automobilį galima įkrauti į sunkvežimį (jei telpa) arba vežti su priekaba. Tam reikia papildomų leidimų, jei automobilis neįregistruotas. Vokietijoje nereikia raudonų numerių ( Kurzzeitkennzeichen ), jei automobilis yra krovinys, bet jei jį reikėtų nuvažiuoti iki pat sunkvežimio... čia tiksliai nežinau, gali būti, kad reikės. (Tikrinau kąką prieš metus, tai tikrai keblu). Geriau klausk mūsų.

Vežti ar parduoti baldus?

Jei baldai seni ir brangiau kainuos vežti (pakuoti, krauti, vėl krauti), geriau juos parduoti "Kleinanzeigen" puslapyje už 10 eurų ir nusipirkti naujus Lietuvoje. Taip padarysi daug paprasčiau. Statybinių baldų (nuleidžiami) vežimas yra darbas šešėlyje – visada išsikrauna per ilgai.

Ką daryti su naminiais gyvūnais?

Gyvūnus gali vežti vairuotojas, jei jie dėžėse. Bet jei turėsi šunį be dėžės, sunkvežimyje negali būti. Gyvūnas gali būti tavo automobilyje (jei veži). Yra firmos, kurios specializuojasi tik gyvūnų pervežimu, jos žino visas taisykles (muitinės pasai, čipai).

Ar vykstate į Šveicariją ar Austriją?

Į Šveicariją yra sudėtinga, ten reikia specialių leidimų ir kainos yra daug aukštesnės dėl mokesčių. Austrija lengvesnė, bet kalnų keliai daro savo – lėčiau važiuoja, daugiau degalų sunaudojama. Jei gyveni kalnuose, tikėkis, kad mašina nepriartės prie namų.

Kas yra "Expedition" paslauga?

Tai kai mums reikia organizuoti viską: nuo pakavimo ikiCustoms išformavimo. Tai brangiausias variantas, bet tuomet tu nieko nedaro. Tiesiog mums duodi raktus ir mokėji. Tinka tiems, kurie turi pinigų, bet neturi laiko ar noro.

Ar kas nors kontroliuoja kainas?

Niekas tikrosios rinkos. Yra kai kurie tarifai, bet kiekviena firma nustato savo maržą. Kiekvienas nori uždirbti. Kai kurios firmos dirba pigiai, bet ten tikėkis, kad daiktai bus primesta kaip melionai. Mūsų požiūris – kokybė kainuoja.

Mokesčiai ir apmokėjimas

Kada turiu sumokėti?

Paprastai reikalaujame 30-50% avanso, kad užfiksuotume dieną ir leidimą. Likusią dalį – kai daiktai atkeliauja į tikslo vietą arba iškraunami Vokietijoje. Nėra standarto, kiekvienas sutaria kaip nori. Bet nemokėk viso iš karto – jei kas negerai, gali būti sunku gauti pinigus atgal.

Kokius mokesčius ima muitinė?

Jei turi asmeninius daiktus ir esi gyvenęs Vokietijoje daugiau nei 6 mėnesius, muitinės mokesčio nėra (taip vadinamas "perkėlimas"). Jei naujus daiktus, parduodi ar neilgai gyvenai – gali tekti mokėti PVM ir muitą. Čia jau ne mūsų reikalas, o tų, kurie užpildo dokumentus.

Ar galima mokėti kortele?

Dauguma vairuotojų pageidauja grynaisiais arba pavedimu. Kortelės terminalai sunkvežimiuose – retenybė, be to, imami papildomi procentai. Jei moki kortele mums į sąskaitą – nėra problemos. Bet jei moki vairuotojui vietoje, gerk pinigus.

Ar kainuoja išankstinis apziūrėjimas?

Kartais taip. Jei turi didelį sandėlį ir reikia tiksliai paskaičiuoti kubus, mes atsiunčiame žmogų. Jei tai butas, galime spręsti pagal nuotraukas ir aprašymą be papildomo mokesčio. Bet kai nueiname, kaina kyla, nes tai laikas.

Ką daryti, jei neturiu pinigų iš karto?

Pasakyk iš anksto. Kartais galime sutarti dėl atidėjimo, bet tada mes padidinsim kainą dėl rizikos. Pinigai versle – tai kraujas. Be pinigų nevažiuoja niekas.

Ar galima gauti sąskaitą faktūrą be PVM kodą?

Asmenims, kurie nėra verslininkai, taip pat galime išduoti sąskaitą, tai ne bėda. Bet tuomet negalėsi atiduoti šios sąskaitos kaip išlaidų savo verslui (priklausomai nuo tų šalių taisyklių).

Išvada

Galiausiai, perkraustymas iš Vokietijos kainos veiksnius lemia ne vienas tikslus skaičius, o visas kompleksas. Turi būti atsakingas ir sąžiningas su savo pervežėju. Pasakyk tiesą apie tavo daiktus, būsį vietą ir lūkesčius. Aš mačiau daug gerų perkraustymų, kai viskas vyko lyg ritmu, o kainos buvo teisingos. Taip pat mačiau, kai klientai stengėsi sutaupyti kiekviegą centą, o galiausiai sumokėjo dvigubai dėl savo neaiškumo. Nerašyk šio straipsnio kaip instrukcijos, tai tik patirtis. Geriausia - skambink ir klausk, o ne spėk. Sėkmės kelyje ir ramybės tavo naujuose namuose.