Kaip išvengti problemų persikraustant į Vokietiją: patarimas iš vidaus

Po dvidešimt penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti viena – teoriškai viskas atrodo paprasta, bet praktikoje pasitaiko visko. Persikraustant į Vokietiją dažniausiai kyla baimė dėl dokumentų, brangios transporto paslaugos ar tuo, kad kažkas nukeliaus ne ten. Iš tikrųjų didžiausia problema yra netikrumas ir nepasiruošimas. Vokiečiai yra disciplinuoti, jei viskas tvarkingai – nėra ką bijoti, bet jei trūksta popieriaus ar bando apgauti, baudos gali būti sunkios. Štai ką reikia žinoti, kad kaip išvengti problemų persikraustant į Vokietiją nepavyktų tik iš blogo patyrimo.

Dokumentai ir muitinė: su kuo reikia eiti į kelią

Kokius dokumentus būtina tur�ti patys svarbiausius?

Absoliučiai privalai turėti daiktų inventorinį sąrašą. Jis turi būti ne tik „tokia apytikslė lentelė“, o pilnas sąrašas su vertėmis, be to, geriausiai jei jis būtų dvikalbis (lietuvių ir vokiečių arba anglių). Be to, reikia asmens dokumento, kuris patvirtintų tavo tapatybę, ir dokumento, pagrindinčiantį persikraustymą – darbo sutartį, nuomos sutartį arba registracijos (Anmeldung) lapą. Buvau atvejų, kai klientas turėjo tik darbo sutartį PDF telefone, o ant sienos nebuvo jokio popieriaus – tai pradeda erzinti muitininkus.

Ar turiu mokėti muito už savo senus daiktus?

Savo turtą, kurį naudojai mažiausiai šešis mėnesius Lietuvoje, į Vokietiją įvežti be mokesčių galima. Tai vadinama „perkeliamuoju turtu“. Turi įrodyti, kad gyvenai Lietuvoje ne mažiau 12 mėnesių ir daiktus naudojai asmeniškai, o ne prekybai. Jei pirkai naują sofą prieš savaitę ir dabar veži į Vokietiją gilyn, jie gali sakyti, kad tai prekė, o ne turtas, ir reikalauti PVM ir muito. Žiūrėk, kai kurie muitininkai yra labai išrankūs, ypač jei daiktai atrodo visiškai nauji.

Kas nutinka jei neturiu T1 dokumento?

Tai yra klasikinis būdas, kaip sukelti nemalonumus. T1 dokumentas yra būtinas, kai prekės keliauja iš vienos šalies (nepriklausančios ES) į kitą ES šalį muitų procedūros nepabaigtos. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., JAV ar JK), be T1 neišeisi. Turiu omenyje, jei užsisakėi baldus iš Anglijos ir tiesiog veži juos per Lietuvą į Vokietiją – gausi didelę baudą už slapto vežimą. Vieną kartą matiau, kaip sunkvežimis stovėjo pasienyje tris dienas tik todėl, kad brokeris pavėlino su T1.

Ar inventorinį sąrašą turi patvirtinti notaras?

Lietuvoje notariniu įrašu dažnai gąsdina, bet Vokietijoje tai nebūtina. Sąrašą gali padaryti pats, svarbiausia, kad jis būtų tikslus. Tačiau yra viena „pora“ – jei veži brangius dalykus (brangiau nei 300-500 eurų vienas daiktas), gali tekti parodyti pirkimo čekius. Nereikia eiti į notarą ir mokėti pinigų už kiekvieną lapą, tiesiog būk sąžiningas ir užrašyk viską, kas yra dėžėse. Kai klientai slepia brangų elektronią, tada atsiranda didžiausi nesusipratimai su muitine.

Ar verta rūpintis dronom ar specialiu draudimu?

Draudimas... hm, tai yra dalykas, kurį visi pamiršta. Standartinis krovinių draudimas dažnai nedengia tavo asmeninių daiktų, ypač jei tu pats juos pakuoji. Jei turi kažką labai vertingo, šaukikį ar tėvo palikimą, geriau susitarti dėl papildomo draudimo. Aš asmeniškai visada sakau – jei dėl dalyko širdis plaka per greitai, jį vežk sau automobilyje, ne fureje. Furoje daiktai gali nukristi, pasislinkti arba tiesiog sušlapti, jei lietus pateks į tentą.

Transportas ir logistika: ką reikia žinoti apie kelią

Kiek laiko užtrunka persikraustymas į Vokietiją?

Tiksliai pasakyti negaliu, nes priklauso nuo to, kur kelyje užstringa. Paprastai į Berlyną ar Miuncheną važiuojame 1-2 dienas, jei viskas gerai. Bet jei reikia krauti daiktą Vilniuje, paskui Kaune, o iškrauti trijuose skirtinguose miestuose Vokietijoje – tai užtrunka ilgai. Be to, Vokietijoje yra griežti vairuotojų poilsio režimai. Vairuotojas negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos, todėl reikia skirti laiko poilsio. Neprašyk manęs „nusispirti“, tai neįmanoma ir nelegalu.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Galima, bet brangiau ir sudėtingiau. Vokietijoje naktimis ir sekmadieniais galioja griežti triukšmo draudimai (Ruhezeit). Jei atvyksi į miesto centrą sekmadienį ryte ir pradėsi barškinti dėžėmis, gališkiai iškviesti policiją tą pačią minutę. Reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės (Verkehrsbehörde) darbams atlikti ne darbo laiku. Daugelis klientų apie tai sužino tik tada, kai vairuotojas stovi prie namų ir negali nieko daryti.

Kas daryti jei sunkvežimis neužsilenkia į kiemą?

Tai klasika. Vokiški miestai, ypač senamiestyje, buvo statyti arkliams, ne 18 metrų vilkikams. Kartais vairuotojas tiesiog negali užvažiuoti prie namų durų. Tada reikia organizuoti „mikro-autobusą“ arba nešti daiktus rankomis 200 metrų. Būk pasiruošęs tai padaryti, arba bent jau paaiškink brokeriui iš anksto, kad gyvenamas namas yra ant kalvos su siaura gatve. Aš mačiau, kaip klientai pykdėsi ant vairuotojo, kad jis „noriu daugiau pinigų už nešimą“, bet tiesiog techniškai nebuvo įmanoma užvažiuoti.

Ar reikia gauti leidimą stovėjimui gatvėje?

Žinoma, ypač jei gyvenamajame rajone. Reikia uždėti specialų ženklą „Umzugskolonne“ (persikraustymo kolona) arba gauti leidimą laikinam stovėjimui. Be to, sunkvežimis negali blokuoti šaligatvio. Jei padėsi „lopšelį“ ant dviračio tako, gausi baudą, o gatvės valymo paslauga gali nuvežti tavo automobilį. Vokiečiai tikrai mėgsta tvarką, todėl nesižiūrėk į kitus, pasirūpink savo vieta iš anksto.

Kokia situacija su kainomis už kėlimą į aukštą?

Jei namuose nėra lifto, kaina šoktels aukštyn. Kiekvienas aukštas – tai laikas ir jėga. Vokietijoje dažnai namai statyti su siaurais laiptais, tai ne visada lengva nešti sofos. Kai kurios firmos už tai ima papildomai (mokestis už aukštą), kitos įskaičiuoja į valandinę kainą. Geriausia susitarti dėl fiksuotos kainos, tačiau turi būti nurodyta, ar įeina kėlimas į trečią aukštą be lifto, jei ne – gali būti nemalonus staigmena galą.

Vokietijos specifika: įstatymai ir realybė

Ar galiu tūžti su savo senu automobiliu į Vokietiją?

Galima, bet turi tą automobilį užregistruoti Vokietijoje per mėnesį (arba 6 mėnesius, priklauso nuo situacijos, bet geriau nebandyti laiku). Tau reikės techninės apžiūros (TÜV), o jei automobilis su „kairėje“ vairo (kaip mūsiški), tai papildomai reikės leidimo, kuris gali būti labai sunkiai gaunamas. Daugeliu atvejų pigiau parduoti automobilį Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje. Vienas mano klientas bandė įregistruoti 15 metų seną „Audi“ su defektu – vokiečiai vos neišmetė jį iš generalinės apžiūros salės juokdamiesi.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškrautymo?

Neleisk vairuotojui numesti dėžių kieme. Vokietijoje šiukšlių ivežimas reglamentuojamas labai griežtai. Dėžės turi būti suplijuotos ir išvežtos į specialią statybinę atliekų aikštelę (Wertstoffhof). Kai kurie namų valdytojai leidžia palikti dėžes konteineryje, tai priklauso nuo jų geranoriškumo. Jei paliksi visą kiemą graibstytų popierių, gausi skundą ir galimas baudas. Susitark su vairuotoju, kad jis paima šiukšles su savimi, dauguma gerų firmų tai daro nemokamai (arba už nedidelį mokestį).

Ar saugu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą kasdieniniam vartojui galima, bet alkoholis ir tabakas – tai kita istorija. Yra normos: kiek rūkalų ir alkoholio galima įvežti be muito. Jei veži dideles kiekis (pvz., 200 litrų alaus), gali būti įtariamas prekyba. Buvau atvejo, kai klientas vežė „dovanų“ dešrelių ir sūrių visiems giminaičiams, o muitinė viską konfiskavo, nes jis neturėjo veterinarijos pažymų. Žinoma, dešrelės – tai juokinga, bet jei tu veži mėsą be pažymos, tai rimtas pažeidimas.

Kaip elgtis su baldais, kuriuos nupirkau prieš mėnesį?

Jei turi čekius ir jie rodo, kad daiktai nupirkti ne seniau kaip prieš 6 mėnesius, gali tekti mokėti PVM. Vokietijos muitinė gali manyti, kad tu perkeli prekes. Tačiau jei tai dovanos arba paveldėtas turtas – turi parodyti dokumentus. Geriausiai yra nupirkti baldus ir laikyti juos pas save šiek tiek ilgiau, kad nebuvo įtarimų, jog tai verslas. Nerealu viską sekti, bet tiesiok žiūrėk, kad viskas atrodytų kaip asmeninis naudojimas.

Ar reikia pranešti apie persikraustymą vietos valdžiai?

Taip, kai atvyksti į Vokietiją, turi registruotis savo gyvenamojoje vietą (Einwohnermeldeamt). Tai nėra tiesiogiai susiję su keliu, bet be to negausi banko sąskaitos nei darbo sutarties. Dažnai žmonės užmiršta, kad šis registracijos lapas (Anmeldung) yra vienas svarbiausių dokumentų, be kurio gyventi legaliai šalyje beveik neįmanoma. Nerašyk laiškų, kad „aš čia tik vizite“, jei planuoji gyventi metus.

Buitiniai smulkmenos ir problemos

Ką daryti jei vokietis kaimynas pradeda pykti?

Būk pasiruošęs, kad kaimynai gali būti... tiesa sakant, šiek tiek įkyrūs. Jei perkeliate daiktus ir uždaroja gatvę, gali išeiti ir pradėti fotografuoti numerius. Geriausia būti mandagus, paaiškinti, kad tai tik šiandien ir netrukus baigsis. Kartais padeda paduoti kavos arba tiesiog šypsotis. Konfliktai su kaimynais Vokietijoje gali baigtis net policijos iškvietimu dėl triukšmo ar neteisėto stovėjimo.

Ar galima veži savo augalus ir gyvūnus?

Augalus reikėtų tikrinti, ar jie nekenksmingi (fitosanitarinis pasas), o kas liečia gyvūnų – šunys ir katės turi būti čipuoti, turėti pasas ir skiepyti. Be to, kai kurių veislių šunys (pavyzdžiui, Pitbull terjeras) gali būti uždrausti tam tikrose žemėse (pvz., Bavarijoje). Labai svarbu iš anksto sužinoti, ar tavo augintinis nėra toks „dangerous dog“ sąraše, nes jo tiesiog neįleis į šalį arbaims reikės specialaus leidimo.

Kas daryti jei sugenda daiktas kelyje?

Visada turėk pridėtą draudimo polisą su telefonu. Jei dėžė nukrito ir sulaužės, nedėk ją į kampą ir tikiukis, kad niekas nepastebės. Paimk nuotraukas, parašyk pažeidimo aktą su vairuotoju. Be šio akto draudimo kompanija nieko neatsiskaitys. Aš mačiau, kaip klientams atsiprašinėjau sulaužytos vitrinos, bet tik todėl, kad viskas buvo dokumentuota tiesiogiai vietoje.

Ar verta rūpintis dušo kabina ar tualetu?

Vežti dušo kabinas ir kietus baldus labai neracionalu. Jie dažnai suyža pervežimo metu, nes netinkamai supakuoti. Vokietijoje daiktų parduotuvės (IKEA, Höffner) pigiai parduoda šiuos dalykus. Geriau palikti seną dušo kabiną Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje, nei mokėti už krovinių svorį ir vėliau juoti stiklo šukas. (Čia aš tikrai patirties turiu, vienintelė dėžė, kuri visada subyra, yra ta, kurioje stiklas).

Kaip susitarti dėl mokėjimo – grynaisiais ar kortele?

Dauguma firmų pageidauja pavedimu iš anksto arba grynaisiais pabaigus darbą. Vokietijoje vairuotojai retai turi kortelių terminalus (vis dažniau turi, bet ne visada). Geriausia susitarti dėl 10-20 proc. avanso, o likutį sumokėti grynaisiais arba pavedimu tą patį dieną, kai daiktai yra iškraunami. Neužtikrink, kad vairuotojas nuvažiuos be pilno mokėjimo – gali būti, kad tavo daiktai taps įkaitais.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet labai padeda. Jei vairuotojas dirbo 10 valandų, nešė sofas į ketvirtą aukštą be lifto ir buvo mandagus – 10-20 eurų arbatpinigių jam labai padės. Lietuviškai sakant, „geras darbas turi būti apmokėtas“. Vokiečiai taip pat duoda arbatpinigių (Trinkgeld), tai nėra kas keisto.

Problemos sprendimas ir neaiškumai

Ką daryti jei firmos pavardės sutampa su realybės?

Atidžiai patikrink įmonę, kuriai atiduodi daiktus. Yra daug „firmų“, kurios vežia be legalių licencijų. Jei jie pasako, kad „mes mums pačių“, o numeriai neveža – bėk. Patikrink ar jie turi CMR draudimą. Aš galiu pasakyti, kad blogi pervežėjai sugadina šios srities reputaciją. Geriausia rinktis firmas, kurios turi Lietuvoje ir Vokietijoje atstovybes.

Ar galima pasitikėti pažaduoti „viskas įskaičiuota“?

Niekada nepasitikėk žodžiu „viskas įskaičiuota“. Viskas įskaičiuota – tai dažnai reiškia, kad įskaičiuota tik važiavimas viena kryptimi. Kėlimas, nešimas, pakavimo medžiagos, mokesčiai už tiltus (pvz., Warnowtunnel arba Elbtunnel) – tai vis papildomai. Būtinai klausk, kas yra įskaičiuota, o kas ne. Žinok, kas kainuoja papildomai.

Ką daryti jei vairuotojas nežino vokiškai?

Tai didelė problema. Jei įvyksta avarija ar policijos sustabdymas, ir vairuotojas negali susikalbėti – tau teks skambinti ir versti. Geriausia rinkti firmas, kurios siūlo vokiškai kalbančius vairuotojus arba brokerius. Nors dabar daugelis šnekangliškai, bet su „Zoll“ (muitine) geriau kalbėti vokiškai.

Ar saugu palikti daiktus furoje nakčiai?

Jeigu fura stovi saugumo aikštelėje su apsauga – taip. Jei stovi prie kelio pakelėje – ne. Pavogti daiktų Vokietijoje retai, bet įvyksta. Geriausia, jeigu vairuotojas nueina tiesiai į tikslo vietą ir iškrauna. Jei reikia pernakvuoti, užtikrink, kad fura būtų uždaryta ant raktų ir, jei įmanoma, stovėtų apšviestoje vietoje.

Kaip elgtis jei atvyksta pavėluoti?

Jeigu pavėluoja viena valanda – suprask, tai gyvenimas. Jei pavėluoja dvi dienas be paaiškinimo – reikalauok nuolaidos. Turiu omenyje, kad tu turi teisę reikalauti mažesnės kainos, jei paslauga buvo suteikta pavėluotai. Tačiau nereikia šauktis iš karto, pirmiausia sužinok priežastį – gal sugedo variklis arba buvo eismo įvykis.

Ar reikia rūpintis internetu namuose iš anksto?

Ne būtinai susiję su pervežimu, bet patarčiau. Vokietijoje interneto paslaugų teikėjai gali užtrukti su prijungimu. Jei atvyksi ir neturesi interneto, bus sunkiai susisiekti su vairuotoju arba banku. Pasirūpink internetu bent jau mobiliajame telefone, kad neprarastum ryšio.

Kaip išvengti problemų persikraustant į Vokietiją jei turi daug knygų?

Knygos – tai blogiausia dalykas. Jos sunkios, o popierius sugenda nuo drėgmės. Jei turi tūkstančius knygų, gali tekti mokėti už papildomą svorį, o jei dėžė su knygomis nukris – jos visiškai nusės. Geriausia knygas supakuoti į mažas dėžes, ne į didžias. Aš vieną kartą mačiau, kaip viena didelė dėžė su knygomis perskilo apačioje, ir mes valandą rinkom knygas iš furos grindų.

Kas daryti su vaiku ir lovytėmis?

Vaikų lovytes rekomenduoju išardyti. Taip pat nešti jas sudėtas daug saugiau, nei bandyti įvežti surinktas pro durys (dažnai neįeina). Be to, vaikams reikia kažkur būti per kraustymąsi. Negalima palikti vaiko furoje arba statybos aikštelėje. Susitark su žmona arba giminaičiais, kad kas nors pasirūpintų vaiku, kol tu su vairuotoju sprendžia logistikos problemas.

Ar verta veži techniką (šaldytuvą, skalbimo mašiną)?

Seną techniką vežti neapsimoka. Naują – taip. Šaldytuvą reikia išjungti iš anksto (mažiausiai 24 valandas), kad susidorotų su ledu, kitaip jis gali nutekėti. Skalbimo mašinas reikia fiksuoti specialiais strypais, kad nesužiotų būgnai. Buvau atvejo, kai šaldytuvas buvo paliktas prijungtas ir jis tiesiog sprogo furoje – visa krovėjų kompanija buvo liūdna.

Ką daryti jei nežinai kur dėti dėžę su vaistais?

Vaistus nešik su savimi. Neleisk jų į furos gilumą, jei reikės greitai pasiekti. Be to, kai kurie vaistai gali reikalauti specialių sąlygų (temperatūros). Geriausia turėti mažą rankinį lagaminą su svarbiausiais vaistais ir dokumentais, kuris visada yra pas tave, o ne po tonos krovinių.

Ar problemos su parkavimu dideliuose miestuose?

Milžiniškos. Berlyne, Hamburge, Miunchene rasti vietą 18 metrų sunkvežimiui be leidimo yra beveik neįmanoma. Jei turi butą centre, tikriausiai teks iškrauti daiktus specialioje zoną ir po to vežti juos maža transporto priemone. Neikisyk, kad vairuotojas tiesiog „užsistigs“ prie namų – jis gaus baudą greičiau nei spėsi išnešti pirmąją dėžę.

Galutinis žodis apie problemų išvengimą

Svarbiausia yra ne visiškai išvengti problemų, o pasiruošti jiems. Turi dokumentus, turi pinigus atsargai ir turi kantrybės. Persikraustymas į Vokietiją nėra tik apie fizinę pervežimą, tai apie burokratiją. Jei viską padarysi tvarkingai, vokiečiai bus labai mandagi ir padės. Jei bandysi išsisuktinėti – tavo problema. Taigi, tiesiog būk sąžiningas ir pasiruošęs, tada kaip išvengti problemų persikraustant į Vokietiją taps aišku.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti – nebijok šio proceso. Taip, yra daug smulkmenų, ir kartais viskas negerai, bet per 20 metų aš mačiau tūkstančius sėkmingų persikraustymų. Raktas yra komunikacija. Kalbėk su brokeriu, klausk klausimų, nebijok atrodyti kvailas. Geriau paklausti tris kartus, nei vėliau gailėtis. Vokietija yra tvarkinga šalis, jei laikaisesi taisyklių, viskas vyks kaip pagal laikrodį. Sėkmės kelyje ir naujame namuose!