Kaip išvengti problemų kraustantis iš Vokietijos namų: vadovas iš vidaus

Sveiki, čia vėl aš. Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti viena – daiktai turi savo gyvenimą. Dažnai žmonės klausia, kaip išvengti problemų kraustantis iš Vokietijos namų, nes šalis šiokie tokie griežta, o biurokratija... žodis „keblu“ tai dar ne pasakojo. Viskas ten tvarkinga, kol kažkas nesugenda, o tada prasideda cirkas. Tiesiog noriu padėti jums suprasti, kas vyksta užkulisiuose, kad jums nereikėtų verkti ant dėžės kelyje į Vilnių. Čia nebus sausas vadovas, o tiesiog pokalbis tarp savo, patyręs vadybininkas su klientu.

Pasiruošimas ir biurokratiniai spąstai

Kada reikia pradėti ruoštis?

Geriau anksti. Vokietija tai ne Lietuva, kur galima susitarti paskutinę minutę. Jei jau žinote, kad išvykstate, pradėkite skambučius mažiausiai prieš mėnesį, o geriau šešias savaites. Ypač jei kalbame apie vasarą ar šventes – tada vairuotojų trūksta kaip druskos. Vėluojantys klientai dažnai gauna brangiausius pasiūlymus arba išvis lieka be reiso. Taip pat, nepamirškite, kad išsiregistruoti iš buto ten reikia raštiškai laiku, kitaip baudos didelės.

Ar tikrai reikalingas inventoriaus sąrašas?

Beveik visada. Ypač jei perkeliate brangesnius daiktus ar jei tai verslo reikmės. Vokiškas tikslumas reikalauja, kad žinotumės, ką vežiate. Nereikia rašyti kiekvieno šaukštelio, bet „sofa, 2 vnt., ruda“ turi būti. Be to, jei dingsta kažkas (o tai nutinka, girdžiu, ne vieną kartą), be sąrašo draudimas nebus mokėtas. Vieną kartą vaikščiojome su klientu po sandėlį ir jis negalėjo įrodyti, kad buvo vežtas brangus tapybos drobė, nes nėra sąraše. Nelaime.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nesivežkite! Vokietija turi griežtas taisykles, netgi jei tiesiog išmetate dėžes į konteinerą. Geriau susirasti "Sperrmüll" išvežimo paslaugą arba nuvažiuoti į reciklavimo centrą. Palikti buvusiuose namuose pilną šiukšlių maišą – tabu. Už tokį dalyką gali sumokėti baudą, o savininkas gali būti labai nepatenkintas. Nereikia sau blogo vardą kurti išvykstant.

Ar galima pasikrauti pats į priekabą?

Žinoma, jei turite ką. Bet prisiminkite apie svorio limitus ir vairuotojo pažymėjimus. Jei be pažymėjimo, o priekaba perpildyta – policija Vokietijoje nelabia juokia. Ir ne, tai ne tiek „kaip išvengti problemų kraustantis iš Vokietijos namų“ klausimas, kiek kiek išvengti baudų kelyje. Patartina pasverti kraunamą krovinį, kad nežinotumėt, ką daryti, kai ant svarstyklių užšvigs raudona šviesa.

Kaip sužinoti, ar vežėjas garantuoja kokybę?

Klauskite apie draudimą. Jei jie sako „mes gerai važiuojame, nereikia“, bėkite. Normali įmonė turi turėti CMR draudimą ir, svarbiausia, atsakingą krovinio saugojimą. Dar patikrinkite, ar jie fiziniai asmenys, ar tik virtualus biuras. Yra daug tarpininkų, kurie tiesiog perparduoda užduotis kitiems, ir tada nežinai, kas atvažiuos su tavo sofą.

Pinigai, kainos ir nuobodūs mokesčiai

Kodėl kainos tiek svyruoja?

Nuo visko. Kuro kainos, sezonas, kelias (ar reikia važiuoti per mokesčius už tunelius?), ar reikia nešti į penktą aukštą be lifto. Vokietijoje darbas brangus, tad jei vairuotojas turi nešti daiktus rankomis, tai kainos du kartus didesnės. Taip pat, jei užsakyta paskutinę minutį, taip pat brangiau. Nėra vienos kainos visiems, todėl reikia detalaus apskaičiavimo.

Ar gali būti papildomų mokesčių?

Gali, ir dažnai būna. Žiūrėkite į sutartį dėmesingai. Ilgas vaikščiojimas atstumu nuo mašinos iki durų (virš 50 metrų), laukimas, jei jūs pavėluote, arba reikia išmontuoti baldus. Kartais už pakavimo medžiagas taip pat imamas atskiras mokestis. Aš visada sakau klientams – geriau klausti „ar kas įskaičiuota“ dešimt kartų, nei gauti sąskaitą už 200 eurų daugiau.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangiausias nebūtinai geriausias – jis gali mokėti už gerą marketingą. Bet ir pigiausias... tai pavojinga. Jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai gali reikšti, kad jie neturi draudimo arba važiuoja seniu „vabalu“, kuris gali sugesti Vokietijos greitkelyje. Raskite vidutinį, su geri atsiliepimais ir aiškia sutartimi.

Kaip apmokėti, kad neapgaudinėtų?

Negalima mokėti viso iš karto. Aš visada rekomenduoju - 30-50 proc. avansas, likutį – atidavus daiktus arba prieš išsikraunant. Jei reikalauja 100 % mokėjimo iš karto, tai didelis raudonas vėliavėlė. Kas jį garantuoja, kad jie sugrįš? Pinigai turi būti saugiuose rankose iki pat pabaigos. Tai sena taisyklė, kuri niekada nesenuoja.

Ar draudimas apima viską?

Tikrai ne viską. Žiūrėkite, kas yra „neįskaičiuota“. Dažnai neapdraudžiami juvelyriniai dirbiniai, pinigai, brangūs paveikslai ar daiktai, kuriuos pakavote patys (neprofesionaliai). Jei turite kažko labai vertingo, pasakykite iš karto. Vienas klientas neįtarė, kad jo vaikiškas rinkinys vertas tūkstančius, ir susidūrė su problemomis, kai dėžė suvirto pas mane ant kelių.

Vokietijos specifika – kuo skiriasi nuo Lietuvos

Ar reikia leidimo stovėti prie namo?

Miestuose – taip, be abejo. (Ypač Miunchene ar Berlyne). Reikia kreiptis į vietos savivaldybę dėl laikino stovėjimo leidimo (Verkehrsbeschränkung). Jei pastatysite sunkvežimį be to, gali atvažiuoti policija ir nuveži mašiną arba bausti. Vokietai labai griežti dėl eismo judėjimo, net jei tu tik išsikrauni. Tai vienas dalykas, kaip išvengti problemų kraustantis iš Vokietijos namų, kadangi baudos gali siekti šimtus eurų.

Kas daryti su vokiškais drabužiais?

Jeigu nebežiūrite, nešikite. Tiesa, Vokietijoje labai veikia second-hand kultūra, bet gabenti drabužius į Lietuvą verta tik jei tai brandži drabužių markė. Kitiems geriau palikti „Sperrmüll“ arba „Altkleider“ konteineriuose. Užpildyti dėžę striukėmis, kurias niekas nebus nešiojantis, tiesiog beprasmiška ir brangu (svoris).

Ar galima kraustyti sekmadienį?

Techniškai galima, bet yra „Ruhezeit“ (ramybės laikas). Vokietijoje sekmadieniais ir švenčių dienomis draudžiama triukšmuoti. Kraustymas su dėžėmis – tai triukšmas. Gali nuplaukti kaimynai su policija. Geriau planuoti išsikrauną darbo dienomis arba susitarti su kaimynais (jei jie draugiški, kas reta). Aš vieną kartą teko sustabdyti darbus vidurnaktį, nes kaimynas skambino policijai.

Ar sunku rasti adresą Suomijoje? (Klausimas apie Vokietiją, bet nukrypimas)

Klausiate apie Suomiją? Na, ten irgi tamsu, bet Vokietijoje problemos dažniausiai su „Gesperrt“ keliais arba miesto centruose, kur sunkvežimiams įvažiavimas draudžiamas. Naudokitės geru navigacatoriumi, skirt sunkiasvoriams. Jei nueisite į zoną, kur nematyta, gausite baudą, o vairuotojas gali netekti pažymėjimo.

Ką daryti su šaldytuvu?

Išjunkite jį ir išleiskite vandens bent dieną prieš kelionę. Jei bus vandens viduje, jis paplys ir sugadins visus kitus daiktus. Ir tada kvapas... o Dieve, tas kvapas iš šaldytuvo, kuris stovėjo uždarytas tris dienas vasarą. Nenorite to patirti. Išleiskite vandenį, palikite duris atviras.

Pakavimas ir daiktai, kuriuos geriau palikti

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Stalai, spintos, lovos. Vokietijos baldai dažnai būna labai masyvūs ir netelpa į duris arba per sunkūs nešti. Be to, išmontuotas baldas mažiau rizikuoja nulūžti. Vienintelis išimtis – jei tai maža naktinė spintelė, kurią galima uždengti. Aš visada primenu, kad varžtus reikia sudėti į pažymėtą maišelį ir priklijuoti prie baldo, kitaip atsigausite krūvą metalo be paskirties.

Kokias dėžes naudoti?

Geriauiausios – specialios judriųjų dėžės (plastikinės su dangčiais). Jos tvirtos, atsparios drėgmei ir stovi viena ant kitos. Paprastos kartoninės gali suirti, jei liuja arba jei įdėsite per daug knygų. Vienas kartą matėme, kaip apatinė kartoninė dėžė su knygomis tiesiog „papluto“ per kelią.

Ar galima krauti mašiną savo rankomis?

Galima, bet įmonės dažnai to nenori, nes tada neatsakinga už užpildymą. Jei jūsų dėžės suirs, tai ne jų kaltė. Jei norite sutaupyti, galite pakelti mažesnius daiktus, o sunkius palikti profesionalams. Bet žiūrėkite, kad neišsitraumztumėte – ligos draudimas Vokietijoje ne pigus.

Ką daryti su pianinu?

Tiesiog nerodykite man jo (juokuoju). Pianiną – tik profesionalams su keltuvu. Tai ne tik sunku, tai pavojinga. Pabandykite nustumti 300 kg instrumentą laiptais, pamatysite, kaip greitai gali sugriūti siena. Asmeniškai aš niekada nesileidžiu į tokias aventūras be specialios įrangos.

Ar verta vežti senus automobilius?

Jeigu tai „retas“ automobilis, o tiesiog senas rudyklis – ne. Techninė apžiūra Lietuvoje kils raudona, o pervežimas kainuos nemažai. Geriau parduoti Vokietijoje už dalis arba nugabenti į metalo laužyną. Kraustantis iš Vokietijos namų, siekiant išvengti problemų, geriau atsikratyti metalo laužo anksčiau.

Kelionės ir atvykimo momentai

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai į Lietuvą važiuojame 1-2 dienas (priklausomai nuo vietos, ar tai Miunchenas, ar Hamburgas). Bet jei reikia suorganizuoti krovinių kolekciją (kai keletas klientų vienoje mašinoje), tai gali užtrukti ilgiau. Būkite kantrūs. Vairuotojams taip pat reikia poilsio, negalima važiuoti 24 valandas be sustojimo (nors kai kurie bando, aš žinau).

Kaip sekti savo daiktus?

Klauskite vadybininko arba vairuotojo telefono. Dauguma įmonių turi GPS stebėjimą, bet ne visada dalinasi nuoroda su klientais. Aš dažnai siunčiu pranešimą „važiuojame, bus po 4 valandų“. Jei įmonė tyli ir neatsiliepia į skambučius dvi dienas – tai blogas ženklas.

Kas daryti, jei atvyksta vėlai?

Gerkite kavą. Eismo įvykiai, užstrigimai pasienyje, blogas oras – tai realybė. Jei vėluoja porą valandų, nesijaudinkite. Jei dieną ar daugiau – tuomet skambinkite ir reikalaukite atsakymo. Kartais įvyksta baisių dalykų, pavyzdžiui, mašina sugenda, ir reikia siųsti pagalbą. Vieną kartą mums teko laukti, kol atveža padangą, nes padangų servisas buvo uždarytas sekmadienį.

Ar reikia būti namuose atvykstant?

Būtina. Vairuotojas turi kur padėti daiktus. Jei jūsų nėra, jis gali tiesiog iškrauti ant gatvės (jei leidžia) arba važiuoti toliau. O laukimo mokestis... o tai jau kalbėjome. Taip pat reikia patikrinti būklę dar prieš pasirašant dokumentus.

Kas daryti, jei pastebėjau žalą?

Nekeliausite rankos! Pasirašykite pastabą (protokole) prieš toliau judant. Jei pasirašote, kad „viskas tvarkoje“, o paskui randate sulaužytą koją nuo sofa – niekas nebus atstatoma. Turime vieną atvejų, kur klientas nepatikrino ir po savaitės skambino verkti, bet teisiškai mes buvome nekalčio, nes jis pasirašė.

Ar vairuotojas padės susidėti į vietas?

Įprastai ne, jei tai ne numatyta kainoje. Jis atveža ir iškrauna. Susidėti į vietas – tai papildoma paslauga. Bet dažnai, jei vairuotojas normalus žmogus (ir jei jam duosite kavos ar sriubos), jis gali padėti pastumti didesnį daiktą. Tik nereikia to reikalauti kaip įstatymo.

Ar galiu vežti maistą?

Gera klausimas. Sausus maisto produktus – taip, bet uždarytuose paketuose. Jei turite šaldymą ar atidarytas indus – ne. Pabandykite nešti atidarytą marinuotų agurkų indą, kai mašina staiga sustoja... tada suprasite, kodėl aš draudžiu. Kvatas išlieka amžinai.

Išvada

Galiausiai, viskas susiveda ne į tai, ką vežiate, o į tai, su kuo dirbate. Kraustantis iš Vokietijos namų nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Pasiruoškite iš anksto, nesikrečkite nuo problemų ir pasirinkite patikimą partnerį, o ne pigiausią pasiūlymą iš Interneto. Tada kelionė bus daug mažiau stresinė, o jūsų dėžės pasieks Lietuvą saugiai. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, kad jums nereikės skambinti man vidury nakties su problemais.