Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją?

Per šiuos dvidešimt metų, ką tik praleidau tarptautiniuose pervežimuose, mačiau viską. Vokietija – tai ne kelias į Lenkiją ar Latviją, ten kita muzika, o paprastas žmogus dažnai susuka galvą, kai pamato tas kainas. Dažnai žmonės klausia, kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją, ir visada sakau: „žiūrėk ne į kainą, o į akis“. Būna, kad važiuoji pro Berlyną ir kažkas pradeda vartyti dokumentus... o ten viskas blogai, o tu jau toli nuo namų. Todėl reikia žinoti, kur įsitiesti, kad nebūtų liūdnų veidų. Čia ne tik apie baldus, tai apie tavo nervus. Pasigailėk savęs ir pasirink pro', kitaip gali tekti skambinti savigynos būriai, nes daiktai dingo.

Pirma: Kur ieškoti ir kaip nepulti ant kabliukų

Kur pradėti tą paiešką, kad nesukti galvos?

Tiesiog niekur neskubėk ir geriausiai tikėk ne reklama, o žodžiu. Pažiūrėk „Google“ reitingus, bet tikėkis nuomonėmis, kurias parašė ne prieš dieną, o prieš metus. Aš mačiau, kaip mažos šeimos firmos dirba geriau nei didieji, kurie vos neprapučia. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Klausyk kaimynų, kas ką naudojo, nes geriausia žinoma iš lūpų į lūpas. Pažiūrėk, ar turi jie savo svetainę ir nebijo parodyti veido. Dažniausiai pasirodo, kad reklama brangi, o paslauga - nulis. Pasitikėk savo intuicija, jei kažkas atrodo per dažu, tai greičiausiai taip yra. Ir nepamiršk pažiūrėj, ar jie turi realų fizinį adresą, o ne tik dėžutę Kauno senamiestyje.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai, o kartais net triskart?

Nes kas turi savo kainą ir vieniems tai tik darbas, kitiems – kuras, mokestis už kelius Vokietijoje (ten mokesčiai aukšti, ypač važiuojant greitkeliais) ir darbo užmokestis. Taisyklė paprasta: jei kažkas siūlo neįtikėtinai pigiai, tai reiškia, kad arba jis jums nevežs, arba paliks daiktus kieme. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją, nežiūrėdamas į kainą? Tai neįmanoma. Vokietija nėra pigi šalis, tai nepamiršk. Ten benzinas kainuoja kaip nulis, o darbuotojai nori valgyti. Jei matai kainą, kuri nebekainuoja kuro, tikėkis, kad tave apguls.

Ar verta rinktis pigiausią variantą iš visų?

Žinoma, ne, jei tik tau nereikia perkelti vienos kėdės. Aš pats mačiau, kaip žmonės taupydami po šimtą eurų, vėliau mokėjo tūkstančius už sulūžusius pianinus arba netekdami daiktų. Taupyti ant pervežimo, tai tas pats, kas nusipirkti pigias padangas ir važiuoti 200 km/h autobanu. Nesiūlyk sau to. Jei firmos kaina atrodo įtartinai žema, klausk kodėl. Gal jie neturi draudimo? Gal vairuotojas be patirties? Rizikuoti savo daiktais, kuriuos rinkai dešimt metų, būtų labai neprotinga. Geriau suvalgyk mažiau keliuose mėnesį, bet atvežk viską saugiai.

Kaip patikrinti ar firma ne sukčiai?

Užsirašyk kodus ir juos patikrink. Paimk jų įmonės kodą, įvesk į reestrus, jei ten jų nėra – bėk tolyn. Kartais aš pats net nežinau, kas iššoka iš tos paieškos (čia taip, šiuolaikinės technologijos vis keičiasi...). Taip pat pažiūrėk, ar jie turi realų adresą. Ne tik „Pašto dėžutę“ Kaune, bičiuli. Geriausia, jei galiu užeiti pas juos į sandėlį ir pamatyti tą techniką. Tuoj suprasi, ar tai rimta firma ar tie, kas dirba iš garsonės ir nuomoja mašiną tik tada, kai tu užmokei. Pasitikėjimas – svarbiausia valiuta čia.

Kas gi su tomis licencijomis, ar jos reikalingos?

Būtinai. Jei jie veža daiktus komerciniu pagrindu, turi būti visi leidimai. Be to, jei veža į Vokietiją, ten specifiški dalykai su „Gewerbe“ registracija. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją be šių dokumentų? Aš tavęs neaprėpinsiu, nes tai paprasčiausias būdas užsiduoti. Jei vairuotojas sako, kad „važiuoju kaip draugas“, tai gūžta. Tada, kai kas nors nutiks prie sienos, tu liksi be jokių teisių. Mačiau kartą, kad sustabdė lietuvišką sunkvežimį ir nieko negavo, nes buvo be leidimų, o daiktai gulėjo savaitė. Žiūrėk į Euro numerius ant mašinos, jei jie seni ir nuskurę, tai jau signalas. Būk atidus, nes Vokietijoje pareigūnai nemėgsta klastojimo.

Ar galiu pasitikėti komentarais internete?

Dalis dalis. Ten daugiausiai rašo tu, kuriam nepavyko ar kuriam buvo nepatogu. Teigiamų komentarų dažnai sukuria patys savininkai, tai senas triukas. Aš nekalbu apie mus, bet apie rinką apskritai. Geriau pažiūrėk, ką sako žmonės „Facebook“ grupėse apie lietuivius Vokietijoje. Ten tikra tiesa be filtrų. Jei matai, kad kas perkašėja firmą dėl pavėlavimų bent tris kartus, geriau niekur nesirašyk. Nepaisant to, ir geras įmones gali apšmeižti vienas piktas klientas, kuris nenorėjo sumokėti priekinio. Nuvykia ir tokių istorijų. Skaityk tarp eilučių.

Pinigai, sutartys ir kiti nemalonumai

Ką reiškia tas įkyrus įkainis "nuo"?

Tai reiškia, kad jis bandi tave sugundyti ir įvilkti. Parašo „nuo 200 eurų“, o paskui atvažiuoja, pamato, kad tu gyveni penktame aukšte be lifto, ir kaina šoka iki 800. Tokios firmos yra blogiausios. Geriausiai kai kaina fiksuota arba bent jau surašyta detalų sąrašą. Kabliai su tuo „nuo“ yra senas triukas. Būna, kad net aš kartais susigąstau, kiek tos papildomos paslaugos kainuoja, bet bent aš sakau iš karto. Pasitikėk, jei parduotuvėje rašo kaina, ji turi būti galutinė, ar ne? Čia tas pats. Jei nematai galutinės sumos, klausk kelis kartus.

Ar tikrai reikia mokėti avansą?

Įprasta, kad reikia, nors aš pats tai nemėgstu. 10-20 procentų yra normalu, kad užfiksuotum datą. Jei prašo 50 proc. iš karto, tai įtarta. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumokėjo viską ir daugiau savaičių negalėjo susisiekti su vadovu. Įsitikink, kad avansas yra minimas sutartyje. O jei galima, mokėk, kai daiktai jie pakraunami (bet to retai kas leidžia daryti). Avansas yra kaip užstatas, kad tu nebegalėtum pasirinkti kito. Vokietijos rinkoje tai įprasta praktika, bet budėk.

Kaip suprasti tą sutartį, jei aš ne teisininkas?

Nesiskaityk kiekvieno taško, jei neturi teisininko, bet pažiūrėk, kas parašyta mažu šriftu. Jei ten rašo „neatsakingi už mechaninius pažeidimus“, tai mesk į šiukšliadėžę. Kažkada mačiau tokią sutartį, kurioje buvo parašyta, kad jei sunkvežimis sudegs, klientas moka kuro nuostolius. Absurdas ir gėda. Sutarčiai reikia kreipti dėmesį tik tiek, kiek reikia, kad nenukirstum savo galvos. Jei kas neaišku, klausk, kol nepasirašei. Pasirašius ir vėl skųstis vėlu. Vokietijoje sutartys garbės reikalauja, nors ir pas mus jau kas tvarkosi.

Ar imi pinigus paskubomis, jei kažkas negerai?

Kokių? O, turėjau omeny papildomus. Kai vairuotojas sako, kad „jei nepriekin, neįleis“ tai jis meluoja. Jis privalo vežti, jeigu yra sutartis. Jei bando spausti gale būdamas Vokietijoje, skambink policijai. Tiesa, aš nerekomenduoju tų pykčių, kai turi tūzį daiktų ir esi svetimoje šalyje. Geriau iš anksto pasitarti su vadovu. O tą kalbos klaidą (turiu omenyje "kokių") praleiskite, aš rašau taip kaip kalbu. Ne, visgi pataisiau. Svarbiausia neišsigąsk. Jei reikia papildomai sumokėti už liftą, paklausk, kodėl tai nebuvo žinota anksčiau. Čia dažna problema su nelabai protingais įmovių (tarkime, įmonių) vadovais.

Kodėl Vokietijoje viskas taip brangu?

Ten žmonėms mokama daugiau. Degutas brangesnis, keliai mokesčiai (vignette), o darbuotojai nori valgyti. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Suprask, kad kaina apima ne tik važiavimą ten ir atgal, bet ir gyvenimą kelyje. Jei kas nors sako, kad veža 1 eurą už km, tuoj suprasi, kad vairuotojas miegos mašinoje tris dienas ir gali numušti prie sienos. Nemanau, kad tu norėtum tokio vairuotojo. Kaina susideda iš daugybės daliukų, kurių paprastam klientui nematyti. Mokesčiai už įvažiavimą į miestus, erdvės nuoma... tai ne tik degutas. Taigi, nenuostok, kai matai skaičius.

O kas dėl mokesčių už šiukšles?

Tai gana nemalonus dalykas, apie kurį dažnai užmirštama. Vokietija itin šivi (ne, turiu omeny, kad ji labai tvarkinga), bet šiukšlių išvežimas kainuoja. Nepalik jų gatvėje, gausi baudą. Kai kurios firmos įtraukia šiukšlių išvežimą į kainą, kitos ne. Pasitark iš anksto, kad nebeliektum su krūva senų dėžių kieme ir kaimynų pykčiu. Aš mačiau, kaip viena šeila išmetė viskas prie konteinerio ir jiems teko mokėti 300 eurų už išvežimą. Geriau susitarti dėl tų dežių išvežimo iš karto. Tai ta dalis, kurioje taupyti tiesiog nepavyks.

Eiga, procesas ir kas vyksta iš tikrųjų

Ar jie patys supako visus mano daiktus?

Gali būti variantų. Paprastai gali, bet už papildomą mokestį. Aš rekomenduoju pasirūpinti dėžėmis patys, nes įmonių dėžės kartais būna apryptusios. O jei kalbame apie brangius daiktus, geriau, kad supako specialistai. Būna, kas užsirašo „viskas įskaičiuota“, o paskui pasirodo, kad „išskyrus pianiną ir vitriną“. Viska tikrink su sąrašu dar namie. Jei turi daug knygų, pasakyk, knygos yra sunkios. Kartais vairuotojai pamato knygų dėžes ir bando pridėti prie kainos. Tai tokia jų psichologija. Būk aiškus ir sąrašą turėk rankoje.

Kiek laiko tai trunka iš tikrųjų?

Nuo Kauno iki Miuncheno važiuoji kiek valandų, jei nieko nevyksta. Bet pervežimas tai ne tik vairavimas. Dar reikia pakrauti, iškrauti, o jei turi keletą adresų Vokietijoje, tai prasidės cirkas. Paprastai sako 1-3 dienas. Bet tikiuosi tu neplanuoji persikelti pirmadienį ryte ir pradėti dirbti antradienį. Vokietijoje viskas tvarkingai (dažniausiai), bet ir ten įvykstą spūstys ar avarijos autobanuose. Jei vairuotojas užstringa ties kelio remontu, tai viskas, laukti valandas. Suteik sau laisvumo dieną.

Ar jie gali pavėluoti be labai geros priežasties?

Žinoma. Kas nors gali susirgti, mašina gaišti, arba sulaikys muitinėje (nors tų daiktų dažniau netikrina, jei ne komercinės prekės). Jei pavėluoja dieną, tai dar pusę valandos. Jei tris dienas – tada jau problemos. Yra firmų, kurios tiesiog pasako „važiuosime kada galėsim“. Tokių vengk kaip ugnies. Geriau, jei turi konkretų laiką. Aš pats buvau situacijoje, kur vairuotojui užsidegė sankaba (ne mūsų), ir mes pavėlavome dviem dienoms. Klietas buvo liūdnas, bet mes dujome maistą. Tai gyvenimas. Būk pasiruošęs, kad ne viskas eina pagal grafiką.

Ar aš turiu būti ten pat, kai atvyksta?

Geriau, kad būtų kas nors iš tavo šeimos ar draugų, jei tu pats negali. Vokietijai nereikia jų, kad tu būtų prie sienos (jei tai ne komercinis krovinys), bet kai atvyksta į namus, reikia parodyti, kur ką statyti. Jei palieki raktus kaimynui, pasidaryk nurodymus ant langų juodų rašalu (šipku). Aš mačiau, kaip vairuotojas statė sofa tiesiog ant gatvės, kas buvo... keista. Bet ką padarysi, jei nieko nesuprato? Vokiškai ne visi moka. Turėk vietinį kontaktą, tai labai padeda.

Kas jei man tūzų daugiau nei galvojau iš pradžių?

Tai paprasčiausias būdas padidinti kainą. Aš sakau: dėžės suskaičiuok namie. Jei atvažiuoja su 16 kubų sunkvežimiuku, o tu turi 25 kubus, tai jis neįmes. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Pasirink tu, kas atvažiuoja įvertinti iš anksto. Tas, kuris sako „važiuosiu ir matysiu“, tikrai pareikalaus pinigų už papildomą kelionę ar mašiną. Aš to išvengiu sakydamas: „keliais sunkvežimiais važiuosime?“. Tuomet jie pradeda galvoti. Nedaryk spaudimo ant savęs ir skaičiuok kubus dar prieš tai.

Ar galiu vežti maistą ar tai draudžiama?

Gali, bet ne mėsą ir sūrius, jei nori išvengti muitinės klausimų. Dėžės su makaronais ar aliejumi - viskas gerai. Vokietiai griežti dėl sveikatos kontrolės (nors mes turime gerus produktus). Buvau situacijoje, kur vairuotojas turėjo parvežti kepsnį ir jį atėmė. Geriau suvalgyk viską geriausią prieš išvykstant. Ir alkoholį geriau ne per daug, yra limitai. Taip pat, žiūrėk, kad dėžės nebuvo prarytos vabalų. Vokietijos sandėliuose labai daug priemonių nuo kenkėjų, o jei atveži tarakoną, gali tekti mokėti dezinfekcijai. Nėra smagu.

Kaip elgtis su automobiliu, ar jį veža taip pat?

Į Vokietiją vežti automobilį normalu, jei jis taisomas. Jei tu kažką pardavinėsi, tai jau kita istorija. Reikės vokiškų dokumentų (Brief ir Schein). Pervežimo firmos dažniausiai neimu mašinų, jei tai ypatinga paslauga. Gali būti, jog teks važiuoti pats už ta mašiną. Arba rasti kurjerį. Aš asmeniškai nerekomenduoju savo brangų "BMW" duoti kaimynui nuvežti, jei jis vairuoja tik vasarą. Automobilis turi būti užregistruotas, kitaip gali būti problemos. Geriau jį parduoti ir nusipirkti naują ten, benzinas brangus.

Ar jie apdraudžia mano daiktus?

Tai labai svarbu. Jei tavo šašlykinė lentelį sulaužo, kiek jums sumokės? Paprastai įmonės siūlo standartinį draudimą, kuris padengia labai mažai (kažkieki už kilogramą). Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Klausk apie „All risk“ arba bent geresnę apsaugą. Ypatingai, jei turi meno kūrinių ar senovinių daiktų. Geriau perviršiti, negu likti su raketomis. Aš mačiau, kaip vienas klientas gavo 50 eurų už sulaužytą 300 eurų kėdę. Smagu, tiesa? Skaityk draudimo sąlytas, nors jos yra nuobodžios. Dėmesį į tai, kas nėra draudžiama (pvz., gėrimai, pinigai).

Vokietijos specifika ir ką nors labiau sudėtinga

Kas su tuo pianinu, ar jį įmanoma vežti?

Ne kiekvienas. Tam reikia specialios technikos (keltuvai, diržai). Nemažai firmų tiesiog atsisako. Jei turi Fortepijoną, pasakyk iš karto. Būna, kad atvažiuoja du vaikinai su balteliu marškinėliu ir galvoja, kad pakels. Tai baigiasi skausmu. Aš mačiau, kaip pianinas nukrito nuo laiptų (ne mūsų, bet konkurentų). Ir tada... geriau neklausk. Vokietijoje pianinai brangūs, o juos išleidžiant pro langą (būna ir tokių istorijų) gadinate fasadą. Specializuotos firmos už tai ima daug, bet tai verta. Nepabandyk tai padaryti su „Saulės“ keleiviu.

O jei aš noriu perveži tai savaitgalį?

Galima, bet už papildomą mokestį, ir ne mažą. Vairuotojai taip pat žmonės, nors kartais atrodo robotai, ir jie nori ilsėtis. Vokietijoje parduotuvės ir sandėliai nedirba sekmadieniais, todėl jei planuoji atvykti sekmadienį, užtikrink, kad gali atiduoti raktus. Aš nebūčiau toks drąsus. Geriau imti atostogų penktadienį. Ramiau ir saugiau. Naktinis pervežimas taip pat brangesnis, nors mažiau spūstų. Bet rizikuoji, kad vairuotojas užmiegos. Aš nerekomenduoju naktinių jei ne būtina.

Ar ten reikia eiti į muitinę su visais daiktais?

Įprastai ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai ir gyveni Vokietijoje ilgiau nei 6 mėnesius ar tik planuoji. Turi užpildyti prašymą dėl atleidimo nuo muito (išleidimo iš vizualinio apžiūrėjimo). Bet jei turi daug naujų daiktų su etiketėmis, muitininkas gali įtarti, kad tai prekyba. Tada gali tekti mokėti PVM ir molto. Tai keistas dalykas, bet jie moka dėmesį. Buvau atvejio, kur klausinėjo apie vaikišką vežimėlį ar jis naujas. Reikėjo parodyti pirkimą. Galvok apie tai, kai pakuoji. Naujus dalykus geriau išpakuoti.

Koks skirtumas tarp įvežimo ir grįžtamojo?

Jei grįžti iš Vokietijos į Lietuvą, tai viena, bet jei įveži daiktus pirmą kartą, gali tekti parodyti nuomos sutartį ar darbo kontraktą. Jie nori įsitikinti, kad tu čia nekeliauji vos dviem savaitėms. Aš asmeniškai retai su tuo susidūręs su klientais, nes dažniausiai viskas tvarkingai, bet girdėjau istorijų apie patikrinimus prie sienos. Tiesiog turėk dokumentus pasiekio rankoje. Vokietijos pareigūnai mėgsta tvarką. Jei neturi dokumentų, gali tekti suktis ratu. Nelabai smagu su pilnu sunkvežimiu.

Ar man reikia kalbėti vokiškai su vairuotojais?

Padėtų, bet neprivalu. Vairuotojas, jei jis iš Lietuvos, kalbos nemoka (dažnai). O jei reikia kalbėti su Vokietijos pareigūnais ar ūkiniu, geriau turėk vertėją arba draugą vokiškai. Pasidarė situacija, kur vairuotojas nežinojo, ką sako muitininkas ir tiesiog nuvažiavo. Vėliau gavo baudą į namus. Tai pavojingu. Pasirašyk tu, ko supranti, bet nieko daugiau. Aš visada sakau vairuotojams: „jei nesuprantat, skambink man“. Nepaisyk to. Kalbos barjeras gali sukelti nemažai problemų, ypač miestuose.

Ar Vokietijoje sunku su iškrovimu mieste?

Taip, ypatinga miestuose. Negalima stovėti kur nori, reikia specialių leidimų (Halteverbot). Jei tavo sunkvežimis užstoja kelią, tuoj bus policija. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Pasirink tu, kuris žino taisykles. Aš mačiau, kaip mūsų vairuotojas gavo 200 eurų baudą už tai, kad išmetė puspriadę ant gatvės Hamberge. Policija ten greitai atvyksta. Reikia susitarti dėl stovėjimo vietos iš anksto. Jei gyveni centre, pasirūpink leidimu. Nes taupyti ant baudos neverta.

O kas dėl tų dėžių po iškrovimo?

Jas reikia išmesti arba susitvarkyti. Vokietija itin švari... (ne, turiu omeny, kad ji griežtai prižiūri tvarką), bet taisykles gerbia. Nepalik jų gatvėje. Kai kurios firmos įtraukia šiukšlių išvežimą į kainą, kitos ne. Pasitark iš anksto, kad nebeliektum su krūva senų dėžių kieme ir kaimynų pykčiu. Pas mane buvo atvejis, kad klientas norėjo išsaugoti dėžes metalo laužui. Tai dar viena istorija. Tiesiog apie tai kalbėk dar prieš pasirašant sutartį. Tvarka – tai pusė sėkmės.

Na, tiek tiek teorijos iš mano pusės. Praktika visada kita, ir kartais gali būti, kad viskas nueina kaip pažiba, o kartais kaip per vėją. Svarbiausia – nebijok klausti ir būk budrės. Kaip išsirinkti tinkamą perkėlimo paslaugą į Vokietiją? Pasitikėk intuicija, bet patikrink dokumentus. Sėkmės kelyje, ir tegul tavo sofos nenukrenta (išskyrus jei tu pats nenukrenti). O jei kas blogai... Į Vokietiją važiuoja dažnai, visada galima ištaisyti, jei žinai, kur skambinti.