Kaip išsirinkti saugią perkraustymo į Vokietiją įmonę

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt ketverius metus ir, turiu prisipažinti, pasidariau ciniškas. Žmonės dažnai renkasi mažiausią kainą, o tada staigmenai prasideda, kai sunkvežimis užstringa kažkur Lenkijoje arba vairuotojas reikalauja „už degalus“ neplanuotai. Vokietija rinka specifika – ten reikia ne tik nuveži, bet ir gerai išsilaikyti ant tų jų griežtų taisyklių. Realiai tai nebe toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei ieškote, kaip išsirinkti saugią perkraustymo į Vokietiją įmonę, nereikia ieškoti blizgių svetainių, o reikia žiūrėti į smulkius dalykus, kuriuos dažniausiai praleidžiate pro akis. Čia apie šiuos niuansus ir kalbėsime be jokių gailių akių.

Kas dažniausiai klysta ir kainos klausimai

Kodėl vieni brangiau, kiti pigiau,gi čia clear'as?

Dažniausiai tai susiję su tuo, kas vairuoja. Jei darbininkas pats vairuotojas, jis gauna algą, o jei tai samdytas vairuotojas i� agentūros – kaina kyla. Dar vienas dalykas – kuras. Jei įmonė užfiksuoja kainą be kuro indeksacijos, ji gali prarasti pinigus, o jei su indeksacija – klientas gali nusteikti. Žinoma, dar ir įranga skiriasi, seni „Scania“ šasiukai kainuoja mažiau už ilgus „Volvo“ su liftu, bet su jais daugiau niuansų miestuose. Taigi, pigiai ne visada įmanoma vežti saugiai.

Ar tikrai verta tikėti atsiliepimais internete?

Sąžiningai sakant, ne visada. Aš pats mačiau, kaip konkurentai rašo atsiliepimus sau arba samdo žmones. Geriau klauskite kaimynų ar pažįstamų, jie nemels. Taip pat, jei matote, kad visi atsiliepimai yra tokie patys, vienas po kito, be jokių trūkčių – įtartink. Tikras gyvenimas yra chaotiškas, ir jei įmonė dirba jau ilgai, tikrai bus bent vienas nepatenkintas klientas, kuris parašė, kad „kėdė atėjo su įbrėžimu“. Toki „blogą“ atsiliepimą net verta skaityti, kad pamatytumė, kaip įmonė elgiasi su problemomis.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tas kelias?

Teoriškai į Berlyną ar Miuncheną vaziuojama 10–12 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Tačiau reikia įsivaizduoti, kad dar reikia subraižyti daiktus, užkrauti, tą vairuotoją reikia priversti ilsėtis (Reglamento eurus, taip, viskas taip). Taigi, dažniausiai tai visas procesas nuo išsikraustymo pradžios iki galutinio iškrovimo Vokietijoje užtrunka apie 2–3 dienas, jei tai yra pilnas reisas. Jei kas sakys „Atvyksime rytoj“, o dabar vakare esame Kaune – nugalėkite juos.

Ar gali būti, kad kaina pasikeičia kelionės metu?

Gali, ir tai yra nemalonu. Yra tokių „velnių“, kurie pasiūlo fiksuotą kainą, o paskui, kai jau visi baldai yra sunkvežimyje (užrakintame), pradeda reikalauti priemokos už „laiptus“ ar „ilgą nešimą“. Tai yra šantažas. Normali ir saugi perkraustymo į Vokietiją įmonė visada apskaičiuoja rizikas iš anksto. Jei kyla kuro kaina, tai jų problem, ne jūsų, nebent sutartyje tikrai aiškiai parašyta apie indeksaciją. Tačiau įtariu, dauguma to neskaito.

Ar reikia mokėti avansą?

Paprastai taip, bet nedidelį. Kažkas penkių dešimtų procentų už rezervaciją. Jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto – bėkite. Aš mačiau situaciją, kai žmonės sumokėjo viską, o įmonė tiesiog išnyko po savaitės. Legaliai tai tų žmonių rankose, bet teismas trunka metus. Geriau palikite dalį pinigų pas save iki pat patvirtinimo, kad daiktai sėkmingai atvyko. Tai jums garantas, kad vairuotojas ne „užmiršs“ atiduoti krovinių.

Ar galiu sutaupyti dėžių pirkimu?

Sutaupyti galite, bet ar verta? Jei turite senus drabužių, galite juos įrašyti į senas lagaminas. Bet jei kalbame apie lėkštes ar porcelianą – imkit kokybiškas dėžes. Buvau tokiame bute Vokietijoje, kur klientas dėžėse iš Kauflando vežė stiklinius indus, ir... tai buvo tragiška vaizdas. Dėžės sugedo apačioje. Tas užstatas apsipirko. Viskas įdomiau, kad dėžių kaina yra mažiausiai rūpimas dalykas visame biudžete.

Ką daryti, jei neturim vietos laikinai padėti daiktus?

Tada reikia klausti apie sandėliavimą. Dauguma įmonių turi galimybę pasiimti daiktus, laikyti pas savo sandėlyje savaitę-dvi, o tada vežti toliau. Tik tai kainuoja. Tačiau jei jums reikalingas toks tarpsnis, tai geriau iš karto pasakyti. Kartais įvyksta taip (kažką aš čia nukrypsiu nuo temos), kad žmonės turi išsikraustyti iš buto, o kitas dar nebaigtas remontuoti. Tokiomis situacijomis mums tenka išradinėti sprendimus iš karto.

Vairuotojai, kroviniai ir Vokietijos realijos

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Tai yra geras klausimas. Idealu – ką nors šiek tiek moka. Tačiau realiai dauguma vairuotojų šiandien yra iš trečiųjų šalių arba tiesiog lietuviai, kurie kalba anglų arba rusiškai. Su vokiečiais policininkais dažniausiai kalbama rankomis ir pėdomis, arba naudojant vertėjus telefonu. Tai nebūtina, kad vairuotojas mokėtų vokiškai, jis turi mokėti vairuoti (tai aš juokauju, bet kartais tikrai abejoju, ką kai kurie moka). Svarbiau, kad jis žinotų, kur galima statyti mašiną.

Kas su parkavimu miestuose?

Vokietijoje su tuo yra griežta. Jei jums reikia įsivažiuoti į centrinę miesto dalį, ten dažnai reikia specialių leidimų arba vietos turi būti užstatyta konuses. Jei vairuotojas tiesiog sustojo „kur bekvėpiku“ ir atėjo Policija – bauda keliauja į sąskaitą. Geriau iš anksto pasirūpinti vietos rezervacija. Jei įmonė nieko neklausia apie parkavimą – ji tiesiog ketina statyti mašiną kaip bus, o tada kaltins jus.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Aš asmeniškai visada pasakau: pinigus, brangius juvelyrinius daiktus ir dokumentus vežkite su savimi kablyje. Net jei sutartyje parašyta, kad įmonė atsakinga, kai ką daryti, jei dėžė dingsta kelionės metu? Tai retas atvejis, bet įvyksta. Mažos dėžutės lengvai dingsta didelėje mašinoje, ypač jei tai grupinis krovinys, kai kelių klientų daiktai vežami vienu sunkvežimiu. Viskas įdomiau, kai vairuotojas net nežino, kas yra viduje, kol užrakina duris.

Kas yra tas „grupinis krovinys“?

Tai kai viename sunkvežimyje susirenka keletas klientų. Paprastai pigiau, bet ilgiau. Jūsų baldai gali važiuoti per Kauną, tada į Vilnių, tada į Panevėžį paimti ką nors kito, o tik paskui į Vokietiją. O jei kažkur užstringa klijentas, kurio reikia pasiimti, delays visiems. Jei jums svarbus laikas, imkite atskirą mašiną (ekskliuzyvą). Jei laiko nėra – grupinis gali būti sprendimas, bet pasiruoškite nervingai sekti kur jūsų sofa.

Kas daryti, jei mašina sugeda?

O, tai klasika. Aš turiu klientą, kuriam vairuotojas sugedo ant A9 magistralės su dėže su visais jūsų gyvenimo daiktais. Nereikia panikuoti. Įmonė turi turėti draudimą „Cargo“ arba galimybę iškrauti į kitą sunkvežimį. Tai užtruks. Kiek? Gal dieną, gal dvi. Svarbiausia – ne leiskite vairuotojui kažką spręsti savarankiškai be vadovo žinios. Jei jis siūlo „pakrauti į kitą atsitiktiną furoną“ – draudžiama.

Ar gali būti, kad vairuotojas atsisoka nuo darbo?

Tai atsitinka. Ypatingai jei tai nėra stabilios įmonės darbuotojas, o nupirkta paslauga iš „lėktuvo“. Tada gali nutikti taip, kad jis tiesiog išsijungia telefoną. Vėlgi, čia svarbi įmonės reputacija. Jei dirbate su firma, kuri turi savo parką ir savus vairuotojus (ne samdomus iš lauko), rizika mažesn. Deja, pastaruoju metu daug kas veža subrangos pagrindu, ir ten vija vėjas labai stipriai.

Dokumentai, draudimas ir teisiniai dalykai (nuobodus, bet svarbu)

Kokį draudimą reikia turėti?

Būtinai krovinių draudimą. Ne kasko, ne Transporto draudimas, o būtent draudimas, kuris dengia patį krovinį. Jis turėtų padengti bent minimalią vertę, geriau daugiau. Užsirašykite, kokia yra draudimo suma. Jei jūsų baldai verti 20 tūkst. eurų, o draudima sudaro tik 5 tūkst. – tai nėra draudimas. Papildomai galite pasirinkti „All Risk“ variantą, bet jis kainuoja. (Aš pats kažkada nusipirkau, dabar nebesinaudoju, per daug brangu, bet klientams visada patariu).

Kas rašoma sutartyje?

Sutartis turi būti! Ne žinutė „Viber“ ar žodis. Turite turėti popierių, kurį pasirašote abu. Turi būti aiškiai nurodyta, kas ką duoda, kada ir už kiek. Jei sutartyje parašyta „apytikslis krovinio svoris 2 tonos“, o paskui išsiaiškina, kad yra 4, tada jie turi teisę paprašyti pinigų. Visus niuansai derėtų išsiaiškinti iki pasirašymo, o ne po to.

Kas yra CMR sąvadas?

Tai toks tarptautinis siuntos draudimo dokumentas. Be jo neįmanoma legaliai vežti krovinių tarp šalių. Kai vairuotojas atvyksta pas jūsų pasiimti daiktų, jis privalo parodyti CMR kvitą (arba jį užpildyti vietoje). Jis įrodo, kad krovinys buvo priimtas. Jei kas nors dingsta, pagal tą kvitą ieškoma atsakomybės. Be šio lapo, tai yra nelegalus pervežimas ir jūs neturite jokių garantijų.

Ar turi būti inventorizacija (sąrašas)?

Absoliučiai taip. Negalima tiesiog „mėtyti“ į mašiną. Viskas turi būti sąrašas, netgi jei tai senos kėdės. Inventorius (inventorizacijos aktas) padeda išvengti ginčų – „aš atidaviau 3 dėžes“, o „o aš gavau 2“. Vokiškai tai vadinasi „Packliste“ arba „Ladeliste“. Be galo svarbu, kad paskui vokietis nebegalėtų sakyti, kad nieko negavo.

Kas dėl atliekų Vokietijoje?

Oi, čia pavojinga vieta. Vokietija labai griežta dėl atliekų. Jei jūsų vairuotojas užmes pakuotes į konteinerą kieme, o savininkas pamatys – bauda 500 eurų minimali. O dar blogiau, jei paliksite senus baldus gatvėje. Dėl to galiu atkeliauti pareigūnas. Reikia sutarti, kas išveš šiukšles. Dažnai tai kainuoja papildomai, nes Lietuvoje mes tiesiogmetame viską į vieną krūvą, o ten jie rūšiuoja iki beprotiškumo. (Iš tikrųjų aš pats vis dar visiškai nesuprantu jų tų 5 rūšių dėžių, bet kaip ten yra, taip reikia laikytis).

Nuoboduliai ir smulkmenos, kurios erzina

Ar jie surinks baldus?

Taip, bet tai kainuoja. Neklauskite „nemokamai“. Lenta už suvirinimą, įrankiai, darbo valandos. Vokietijoje darbo ranka labai brangi, tad jei reikalaujate idealios surinkimo paslaugos, tai už tai reikia sumokėti. Jei patys surinksite – sutaupysite. Bet tada nebekreipkitės į mus, kai atsiras trūkčių ar lieka varžtų.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet aš patariu nevežti mėsos, pieno ir kitų gėrimų, kuriai genda. Ilgas kelias, karšta mašina – tai bloga kombinacija. Konservus galima. Taip pat, alkoholio kiekis ribojamas (tai jau muitinės reikalas, nors Lietuva ir Vokietija EU, bet ten yra ribos asmeniniam naudojimui, jei atrodo, kad prekiaujate). Aš kartą mačiau, kaip vairuotojui atėmė visą krovinį dėl per daug degtinės, tai tikrai nėra verta.

Kas su vaikiškais vežimėliais?

Žinoma, vežame. Tiesiog pažymėkite, kad tai yra jautrus daiktas. Viską apvyniokite burbuliuku. Vokietijoje vaikiškos prekės brangios, taigi jei kažką sugadinsite, bus nemalonu atlyginti. Nerekomenduoju vežti labai senus, sugadintus vežimėlius, nebent tikrai jums brangūs kaip atminimys, nes vokiečiams tai atrodys kaip šiukšlės.

Ar galima kristi į mašiną ir važiuoti su vairuotoju?

Techniškai neleidžiama, jei tai yra krovininis sunkvežimis, kurio kabinoje tik 2 vietos ir jos skirtos ekipažui. Drąsiai sakyčiau – negalima. Tai uždraustų įstatymų. Nereikia prašyti vairuotojo „prigyventi“, jis gali netekti vairuotojo pažymėjimo jei bus sustabdytas su keleiviu. Taip pat, rizikinga dėl draudimo.

Kaip elgtis, jei kažkas sugilo atvykus?

Pirmiausia – nerašykite to odos sąraše, kad „viskas gerai“. Reikia užfiksuuoti nuotrauką vietoje. Parašykite pažeidimą į aktą. Tada susisiekite su įmone. Jei vairuotojas sako „nieko tokio“, neliksite taip. Buvau atvejų, kai klientai paskui skambindavo man ir sakė „o mes negalėjome jam nepasitikėti, jis toks geras buvo“. Tai nėra draugų susibūrimas, tai verslas. Fiksuokite viską.

Ką daryti, jei vėluoja be žinios?

Skambinkite į dispečerinę. Jei niekas neatsiliepia – tai blogas ženklas. Dažnai vairuotojai tiesiog užmiega poilsio aikštelėje ir pamiršta paskambinti, tačiau įmonė turi žinoti, kur jos mašina. Jei jie sako „mes nežinome, jis neatsiliepia“ – pradėkite nerimauti. Saugi perkraustymo į Vokietiją įmonė turi GPS sekimo sistemą kiekvienoje mašinoje. (Na bent jau taip turi būti, jei ne, tai kažkas čia ne taip su technologijomis).

Ar galima pervesti daiktus į kitą adresą Vokietijoje?

Galima, bet tai turi būti iš anksto suderinta. Negalima tiesiog sakyti pabaigoje „o vežkite į sesers gatvę“, nes tai gali reikšti papildomus maršrutus. Vokietijoje degalai brangūs, o laikas – pinigai. Pakeitimas gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo miesto.

Ar reikia duoti gėrimų ar maisto vairuotojui?

Nebūtina, bet tai yra puikus žmogiškas dalykas. Lietuviškas stilius – paduoti kiaušinį ar duoną. Vairuotojai to vertina. Bet neklauskite „ką jam duoti?“. Paprastai vanduo ir kava užeina. Tai nepadarys jūsų perkraustymo saugesniu, bet vairuotojas bus geresnia nusiteikęs padėti nešti tuos sunkius spintas.

Kodėl reikia duoti telefoną nuomonei?

Kadangi mes tiesiog važiuojame, o jie ten laukia. Turi būti kontaktas bent vienoje pusėje. Jei vairuotojas negali paskambinti, tai problema. Patikrinkite, ar jūsų numeris veikia tarptautinai (roamingas). Buvo atvejų, kai neėmanoma susisiekti su klientu valandą, o vairuotojas laukia po kiemu, žiauriai erzindamas kaimynus.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos norime išmesti?

Geriau išmesti Lietuvoje. Vokietijoje didžiulius daiktus (sofas, šaldytuvas) išmesti be „Abfallschein“ (leidimo) beveik neįmanoma arba labai brangu. Jei paliksite prie konteinerio, rasite kamerų įrašą ir baudą pas paštą. Taip pat, labai prašau, neišmeskite cheminių skysčių (dažai, tepalai) į bendrą krovą, tai gali sutepti visus kitus daiktus, ir tada bus baisu.

Ar turi reikšmė, kokia savaitės diena?

Taip. Pavasarį ir rudenį visi kraustosi, ypatingai tautos, kurios dirba Vokietijoje, taigi laisvų reisų mažiau pirmadieniais ir penktadieniais. Antradienis – ketvirtadienis – ramiau, kartais net galima derėtis dėl kainos, jei įmonė nori užpildyti mašiną. Žiema taip pat ramiau, jei ne Kalėdos. (Kalėdų laikotarpiu viskas brangsta dvigubai, geriau to vengti).

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Galima, jei esate nuolatinis klientas arba turite įtakingą pažįstamą (juokauju). Tačiau standartiškai – avansas, likutis atvykus. Kai kurios didelės korporacijos (tos, kurios veža biurus) leidžia sąskaitą-faktūrą mokėti per 14 dienų. Jei esate privatus asmuo, nebegirskite to, niekas nepadarys be garantijų.

Ką daryti, jei vairuotojas atrodo įtartinai?

Patikrinkite jo dokumentus. Jis privalo turi vairuotojo pažymėjimą ir sutartį. Jei jis neduoda, arba elgiasi agresyviai, kvieskite policiją. Saugumas pirmiausia. Aš girdėjau istorijas, kaip atsitiktiniai žmonės sustodavo prie namų, matydamas kraustymąsi, ir bandyd vogti dėžes. Neleiskite nešti daiktų neįsirašius į sąrašą.

Ar reikia drausti butą Vokietijoje?

Tai ne mūsų reikalas, bet aš patariu. Nors vairuotojai atsakingi už krovinį, jei jums atsitiko kaimynų bute nuotėkis (vanduo) ar gaisras per kraustymąsi – tai jūsų rizika. Hausmeisterius ten labai budrūs, jie greitai praneš apie tai, kad kas nors negerai. Geriau būti aiškiam su savininku iš anksto.

Kaip atpažinti blogą įmonę vėlgi?

Jie kuria spaudimą. „Skubame, šiandien paskutinė diena“., „Speciali kaina tik dabar“. Tai melas. Geros įmonės planuoja savaitėmis, o ne minute. Taip pat, jei svetainėje nėra realaus adreso arba jis yra kai kuriame biure su dešimtims kitų firmų – įtarik. Fizinis buvimas sako apie stabilumą.

Ar reikia palikti arbatpinigių?

Nebūtina, bet jei vairuotojai padarė kažką papildomo (pajudėlo pianiną antrame aukšte be lifto, nors nebuvo planuota), tai duokite 10-20 eurų jiems į rankas. Jie džiaugsis, o jūsų atsiliepimas bus šiltas. Tai nedideli pinigai už gerą nuotaiką.

Ką daryti, jei dingo kažkas mažo (varžtas, raktas)?

Būna. Susirinkite likusias dalis ir užrašykite į aktą. Neverta kelti didelio triukšmo dėl vieno varžto, nebgi tai svarstomas klausimas (na tik jei tai ne nuo brangios vokiškos sistemos). Bet užfiksuokite tai, kad nebūtų kaltinimų pabaigoje.

Galutinis patarimas – ką daryti pabaigoje?

Patikrinkite kambarius, ar nieko nepalikote. Paskui apžiūrėkite mašiną, ar viskas įkrauta. Užrakinkite duris. Atsisveikinkite su vairuotoju. Ir tada – laukite žinios iš Vokietijos, kad viskas atvyko saugiai. Jei viskas gerai – parašykite atsiliepimą, mums, vežėjams, tai tikrai svarbu (nors aš ir sakau, kad nepasitikėkite visais, bet gerus visada vertinkite).

Išvados

Na, trumpai tariant, perkraustymas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį verta spręsti per 5 minutes, matydami pigiausią skelbimą Facebook’e. Saugią perkraustymo į Vokietiją įmonę išsirinksite tik tada, jei pasidomėsite jų draudimu, vairuotojų statusu ir pasiskaitysite forumuose (ne tik jų puslapyje). Gerbkite savo laiką ir nervus, o pinigai visada susigrąžins per ramų miegą naktį, žinant, kad jūsų sofa keliauja saugiai, o ne kažkur po Kauno gatvių.