Kaip išsirinkti patikimas perkraustymo paslaugas į Vokietiją, kad nenutilstų telefonas

Sveiki, po daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – perkraustymas į Vokietiją niekada neįvyksta taip, kaip planuojate. Viskas prasideda nuo pakavimo, o baigiasi nervų tirpimu, kai vairuotojas praneša, kad užstrigo ties Berlynu arba, dar blogiau, kad „šešėlinės“ firmos reikalauja dvigubai daugiau pinigų už sienos kirtimą. Nereikia būti genuju, kad suprastum – pati sunkiausia dalis nėra fizinis darbas, o rasti normalius žmones, kurie neatims pinigų ir ištirps ore. Štai kodėl reikia labai atidžiaižiūrėti, kam pasitiki savo turiniu. Straipsnyje nepasakysiu jums eilėraščio apie idealų pasaulį, o tiesiog papasakosiu, kaip tai yra iš tiesų – su visais tais šiaip sau šnekant „vabaliukais“, su kuriais susiduriame kasdien Lietuvos keliuose ir užsienio autostradose.

Ieškojimas ir pirmasis įspūdis

Kaip suprasti, ar firma normali, ar niekam nežinoma?

Žiūrėkite ne į tuos gražius logotipus ar svetaines, kurios kainuoja brangiau nei jūsų butas, o į žmones. Jei skambinate ir jums atsiliepia robotas, kuris tiesiog nukreipia į mokestį, tai blogas ženklas. Patikimas pervežėjas pasakys, kiek tai kainuos, ir, svarbiausia, kiek tai tikėtinai užtruks. Buvau matęs situacijų, kai firmos taip susikoncentruoja į marketingą, kad neturi vairuotojų. Viskas atrodo puikiai iki to momento, kol jums nespėja atvykti. Taigi, ieškokite „gyvo“ žmogaus garsu.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienam ir tam pačiam maršrutui?

Nes vieniems kaina įeina ir draudimas, ir kėlimai į ketvirtą aukštą be lifto, o kitiems – tik „nuo vartų iki vartų“. Vokietijoje vietiniai pervežėjai („Spedition“) uždirba tiek, kad mums tenka stengtis. Taip pat, daržovių sezonu kainos šoktuoja, nes reikia važiuoti tuščiais atgal. O jei kas nors siūlo kainą, kuri perpus mažesnė nei rinkos, bėkite. Tai arba sukčiai, arba jūsų daiktus vež senas „Scania“ be pagrindinių detalių (o tai reiškia pavojų kelyje).

Ar verta klausti draugų ar pažįstamų apie pervežėjus?

Žinoma, jei jie buvo patenkinti. Bet čia yra pavojus – jūsų draugo pusė metrų sofa nėra tas pats, kas jūsų pianinas. Patikimos perkraustymo paslaugos į Vokietiją turi būti lankstios. Pažįstamas galėjo tikti, nes vairuotojas buvo mandagus, ar tai ne garantuoja, kad jie sugebės su tinkluoti sudėtingą kvadratą. Geriausia klauti kelis šaltinius.

Ar reikia važiuoti į ofisą pasirašyti sutartį?

Dabar viskas daugiausiai vyksta elektroniniu būdu, bet jei jums įmonė sako: „užeikite pas mus į sandėlį paimti dėžių“ – eikite. Matydami jų aptarnavimą gyvai, suprasite, ar tai ne „karčema“ kieme, kur trys girti vyrai ruošiasi keliauti į Miuncheną. Fizinis buvimas padaro daugiau nei šimtas skambučių.

Kas turi įvykti per vertinimo apsilankymą?

Vyras turi atvykti, pasižiūrėti ir užrašyti. Jei jis klausia per telefoną „kiek daiktų?“, nukrypsta nuo tiesos. Jis turi matyti, ar telpa į liftą, ar reikia nešti per laiptus. Tada jis taps kantrumu. Tikslus apskaičiavimas save atsiperka – nebus siurprizų, kai reikės samdyti papildomą kėdikį.

Ką daryti, jei įvertinimas atrodo per ilgas?

Palaukite. Greitas vertinimas paprastai reiškia, kad jie tiesiog padaugino iš kainos už kubą. Geras ekspertas kliaujasi savo patirtimi. Jis žino, kad šešios dėžės su knygomis sveria kaip viena su patalynės. Taigi, leiskite jam dirbti.

Pinigai, sutartys ir "priedai"

Kodėl sutartyje tiek daug mažo šrifto?

Kad išvengtume teisinių ginčų. Vokietijoje teismai labai griežti (o aš asmeniškai nenuostabau, ten viskas labai tvarkinga). Mažasis šriftas apima tai, kas nutinka, jei jūsų bute neįleidžia sunkvežimio arba jei reikia papildomai apdrausti brangius paveikslus. Skaitykite tai. Aš žinau, kad nenuobodu, bet tai taupo tūkstančius eurų.

Ar į kainą įeina dėžės ir pakavimo medžiagos?

Paprastai ne. Tai yra „smulkmenos“, kurias daugelis užmiršta. Už gerą, stiprią dėžę reikia susimokėti. Jei įmonė sako, kad duoda nemokamai, tikrinkite, kokios kokybės jos bus. Buvau mačias, kaip senos dėžės susilanksto vos tik jas pakėlus. O jei ten yra jūsų monitorius... tai vėlgi, vargo.

Ką reiškia „privalumas“ už sunkų kėlimą?

Tai reiškia, kad jei turite 300 kilogramų seifą, vairuotojai gali tiesiog nepajėgti jo pakelti. Tada reikia kelti su kranu arba daugiau žmonių. Tai už papildomą mokestį. Nereikėtų manyti, kad stiprumas neribotas. Žmogaus nugaros taip pat turi savo limitą.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Galima, bet tik iki tam tikros ribos. Jei mažinate kainą iki to lygio, kad darbuotojai nebegaus uždarbio, jie tiesiog neateis arba veš blogiau. Mano patirtis rodo, kad geriausia kaina yra ta, kuri užtikrina, kad vairuotojas ne užmiega vairuodamas (tai juokas, bet dalies tiesos ten yra).

Kas yra mokėjimo grafikas?

Standartas – 30-50 proc. avanso, likutį – atvykus. Niekada nemokėkite 100 proc. iš anksto. Turiu omenyje, tai yra absoliutus pavojus. Jei įmonė reikalauja pilno mokėjimo prieš pakrovimą, tai gali būti paskutinis kartas, kai matote savo pinigus (ir daiktus).

Ar yra paslėptų mokesčių?

Daugeliu atvejų ne, jei sutartis tvarkinga. Bet yra dalykų, kuriuos sunku numatyti, pvz., miesto leidimai stoti sunkvežimiui centrinėje Vokietijos miesto dalyje. Kartais reikia susimokėti už vietą parkui. Tokios smulkmenos pasirodo vėliau.

Kelionės niuansai ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Įprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo vietos. Jei vykstate į Hamburgą, tai viena, jei į Miuncheną – kita. Bet neiskvieskite vairuotoją ryte ir tikėkitės, kad jis vakare jau bus iškrautęs. Jis turi poilsio režimus. Tas reglamentas yra griežtas, net Vokietijoje (ir jis ten gerbiamas labiau nei čia).

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

Tai įvyksta. Ypač Lenkijoje ties Frankfurte (šiuo atveju turiu omenyje Slubice). Jei trukmė ilgesnė dėl techninių priežiūrų, ar dėl eismo įvykio, jis praneš. Nereikia panikuoti. Jis tikrai nenori ten stovėti, jis nori baigti darbą ir važiuoti namo.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju savo automobiliu?

Techniškai taip, bet logistiškai – ne. Jums reikia atvažiuoti anksčiau, surasti vietą ir laukti. Bendravimas su vairuotoju gali būti fainas, bet jis turi savo grafiką. Be to, jame nėra vietos keleiviams dažniausiai.

Kas dėl poilsio vietų?

Vairuotojas turi stovėti aiškiai pažymėtose vietose. Negali tiesiog sustoti prie kelio paviršiaus. Vokietijoje tai baigiasi milžiniškomis baudomis. Vienas mano klientas stengėsi priversti vairuotoją sustoti prie jo namų nelegaliai – žinote, gavo baudą, kurią teko mokėti klientui.

Kaip sužinoti, kur yra mano daiktai?

Klausite. Geras vadybininkas duos koordinates ar bent jau miestą, kuriame jie yra. Dabar dauguma turima GPS sekimo programą, kuri rosto (pataisyta:.rodo) realiu laiku, kur žingsniuoja jūsų sofa.

Ar saugu važiuoti per naktį?

Sunkvežimiai važiuoja ir naktį, tačiau kraunamas ar iškraunamas turi būti tik dieną, jei nėra specialių leidimų (ypač gyvenamuosiuose rajonuose). Vokietijoje garsinio taršos reglamentai yra griežti. Vakare girdi kiekvieną azbestą važiuojant pro namus. O atsiprašau, tikriausiai turėjau omenyje variklio triukšmą.

Kas jei vairuotojas nesupranta lietuviškai ar vokiškai?

Tai problema. Dažnai dirba ukrainiečiai ar baltarusiai, kurie kalba rusiškai arba angliškai. Reikia susitarti dėl bendros kalbos iš anksto. Aš asmeniškai visada stengiuosi siųsti tuos, kurie bent šiek tiek moka kalbėti vokiškai, nes vokiečiai mėgsta šaltai įsisakyti, jei kas ne taip (tai jų tokia prigimtis).

Dokumentai, draudimas ir įkalčiai

Kokius dokumentus reikia tur�ti įvežant daiktus į Vokietiją?

Jeigu kelsiate gyvenamąją vietą, reikės „Ummeldung“ (registracijos) dokumento arba jo kopijos, kad nekomercinį siuntą muitinė neuzbrauktų. Tai svarbu. Be to, krovejo turi turėli pavaldumo lapą.

Ar reikia apdrausti daiktus?

Būtina. CMR draudimas, kurį turi pervežėjas, padengia tik 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) vienetą už kilogramą. Tai labai mažai. Jei jūsų televizorius sveria 10 kg, o kainuoja 1000 eurų, netenkate daugiausiai. Reikalingas papildomas draudimas.

Kaip sudaryti daiktų sąrašą (inventorių)?

Rašykite viską. Ne „knygos“, o „3 dėžės knygų, maždaug po 15 kg“. Ir kiekvieno brangaus daikto vertę. Jei something nutinka, ir jūs neparašėte, kad turite „Ray Ban“ akinius, jų nebus kompensuota.

Kas nutinka, jei sutrinku daiktą kelyje?

Reikia tai pamatyti tuoj pat, kai atidaroma sunkvežimio durys. Reikia užfiksuoti nuotraukomis ir parašyti protokolą. Vėliau skųstis be įrodymų beveik neįmanoma.

Ar daiktai gali būti pamesti?

Nors retai, bet taip nutinka. Keliavę su „prieskydėliais“ (tarkime, keletas krovininių viename automobilyje). Jūsų dėžė gali nukristi ne ten. Geri pervežėjai žymi dėžės numeriais klientus, kad tokios situacijos išvengtų.

Kas, jei Vokietijos muitinė sustabdo?

Jei viskas tvarkinga – leidžia. Jei radote kažką, kas draudžiama (alkoholis peržiūrą, šaunamieji ginkliai be leidimo), tai bus jūsų problema. Pervežėjas atsakingas tik už tai, kas nurodyta dokumentuose.

Ar galima vežti senus automobilius?

Taip, bet tai jau ne paprastas perkraustymas. Reikia specifinių dokumentų (ALT attestas ir t.t.) ir tai kainuoja brangiau. Tas pats su motociklais.

Ką daryti su maistu dėžėse?

Nevežkite. Jis gali pūti, traukti pelėsių, o uodai kelyje – tai košmaras. Viską valgomą išmeskite arba suvalgykite prieš išvyką. Sūris ar dešros sužudo viską aplinkui, jei sildomas vagonas (tai vėlgi, juokas, bet tiesa).

Vokietijos specifika ir išpardavimai

Ar sunku įvažiuoti į senus namus Vokietijoje?

Labai sunku. Gatvės siauros, posūkiai stačiausi. Kartais netgi reikia gatvės uždarymo leidimo. Būkite kantrūs. Vokiečai myli tvarką, ir jei vairuotojas pastatys sunkvežimį ant žolės, gausite raštą iš namų valdybos.

Kaip elgtis su baldais, kuriems nebereikia?

Geriau atiduoti慈善 (labdarai). Lietuvoje tai sunkiau, bet Vokietijoje yra specialios vietos („Sperrmüll“), kur galima numesti didelius daiktus už mokėjimą. Arba pažinkite kaimynus – jie mielai ims nemokamus daiktus.

Ar reikia tikslaus adreso prieš atvykstant?

Būtina. Vokiški adresai sudėtingi, su „Hinterhaus“ (namas už namo) ir t.t. Jei vairuotojas praleis posūkį ir grįš atgal, tai užtruks valandas. GPS kartais klysta.

Kaip su kaimynais?

Jie gali būti šiek tien rūpestingi dėl triukšmo. Geriau įspėti juos iš anksto arba prašyti vairuotojo būti tylaus. Niekas nenori „Polizei“ skambučio dėl triukšmo sekmadienį.

Ar galima užsakyti iškrovimą į sandėlį?

Taip, jei nesate dar gavę buto raktų. Tai dažna situacija. Pervežėjai turi sąsajų su sandėliavimo įmonėmis. Žinoma, tai kainuoja papildomai už dieną ar savaitę.

Kas dėl „Wohnung“ (buto) pardavimo?

Jei parduodate butą Lietuvoje ir reikia jį išvalyti, mes galime padėti rasti tvarkymo komandą. Mes tiesiog vežame, bet žinome, kas padeda (tai mano asmeninė rekomendacija).

Ką daryti, jei vairuotojas sako, kad neįvežia dėl laiptų?

Reikia tartis. Kartais galima įvežti per langą (naudojant kraną), bet tai brangu. Verta apgalvoti dar Lietuvoje, ar telpa į duris. Bičiuli, buvau mačias, kaip sofa būdavo nugriauta per pusę, kad pratilptų. Nerekomenduoju.

Ar pervežiate augalus?

Galima, bet tik tam tikru sezonu (ne šaltą). Taip pat reikia patikrinti, ar jie nekenksmingi. Kiekvienas augalas turi turėti fitosanitarinį pasą, kitaip jį konfiskuos sienoje.

Kodėl verti rinktis lietuvišką firmą, o ne vokišką?

Lietuviai yra lankstesni. Vokiečiai dirba 9-17 valandą ir nieko daugiau. Lietuviai padės ir sekmadienį, ir naktį, jei reikia (už atitinkamą užmokestį, žinoma). Be to, susikalbėti savo kalba geriau.

Ar galite padėti su „Anmeldung“ registracija?

Mes ne tokie firmos, mes pervežame. Bet dažnai vairuotojai gali duoti patarimą, kur eiti „Rathaus“ (meras), nes jau ten buvo šimtą kartą.

Pabaigai – ką daryti, jei viskas nueina blogai?

Skambinti mums arba tiesiog rašyti į sutartyje nurodytą el. paštą ir reikalauti sprendimo. Geri įmonės užtikrina, kad net ir blogiausia situacija bus išspręsta be vartotojų teismo.

Išvada

Na, tiek tiek teorijos iš mano pusės. Tikiuosi, kad dabar jaučiatės šiek tiek saugiau planuodami savo kelionę. Rinktis patikimas perkraustymo paslaugas į Vokietiją nėra lengva, bet jei atidžiai pasirūpinsite sutartimi ir pasitikėsite savo intuicija (ne mažiausia ir mano patarimais), viskas turėtų pažangiai. Sėkmės kelyje, ir pamirškite tą stresą – geriau pasidarykite kavą ir laukkite vairuotojo skambučio. O aš va reikia važiuoti, mane laukia dar vienas klientas, kuris nežino, kad jo pianinas netelpa į liftą… Kas gi, bus įdomu.