Kaip išsirinkti kraustymo paslaugą iš Vokietijos į Lietuvą ir nenuvilti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, rinka pasikeitė, bet žmonių baimės liktos tos pačios. Kasdien gaunu telefonus iš lietuvių, kurie gyvena Vokietijoje – Berlyne, Miunchene, Hamburge ar mažuose kaimeliuose – ir nori grįžti namo. Dažniausiai jie klauso vieno dalyko: kaip čia viskas vyksta be nemalonumų? Tiesą sakant, tai nėra rocket science, bet yra smulkių niuansų, kurie gali padaryti jūsų gyvenimą skausmingą. Nors dauguma ieško "kaip išsirinkti kraustymo paslaugą iš Vokietijos į Lietuvą" patarimų internete, dažnai rasite tik idealizuotus istorijas. Aš papasakosiu taip, kaip yra iš tiesų – su visais gumuliais ir pavojais.

Kai renkatės pervežėją, svarbiausia ne tas, kas žada atvykti per valandą, o tas, kuris turi patirties ir žino, ką daryti, kai priešais vairuotoją užsidaro vokiški durys su kodu. Kraustymas – tai stresas, o geras pervežėjas tą stresą turi nuleisti bent dvigubai. Taigi, va ką reikia žinoti, kol dar nepasirašėte sutarties.

Pagrindai ir paieška

Kur geriausia ieškoti pervežėjo?

Visų pirma, neskubėkite pasitikėti pirmu reklamu skambančiu baneriu "Facebook" news feed'e. Ten daugiausiai pasitaiko tų, kuriuos mes vadiname "savaitgaliais keliautojais" – žmonės, kurie turi baltą "Transporterį" ir nusprendė, kad tai verslas. Geriausia klausti draugų, kurie jau persikėlė. Jei tokia nėra, žiūrėkite specializuotose grupėse, pvz., "Lietuviai Vokietijoje". Ten žmonės pasidalina savo patirtimi, ir jei įmonė apgavo vieną, apie tai sužinos visi. Taip pat verta paieškoti "Google Maps" sužiūrėjote, ar įmonė turi tikrą būstinę, o ne tik virtualų biurą.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienas klausia 500 eurų, kitas – 1200. Skirtimas ne tik tame, kiek degalų suvarto mašina. Didelę įtaką turi tai, ar tai yra "dalinis krovinys" (kraičio dalis), ar pilnas reisas. Jei įmonė surenka keletą klientų viename reise, kaina žemesnė, bet reikės palaukti, kol jiems surinks visą krovinią. O jei užsakote pilną mašiną, tai jums važiuojama tiesiai, bet kainuoja brangiau. Dar vienas dalykas – draudimas. Pigiausi dažnai neturi jokio, tik "važiuoju atsakingai", kas iš tiesų nieko nereiškia, jei vairuotojas užmiega prie vairo.

Ar reikia įvardinti (aprašyti) kiekvieną daiktą?

Būtina. Ir ne tik "kėdės", o "3 medinės kėdės, viena su įtrūkimu nugarėlėje". Aš mačiau baisių situacijų, kai klientas pasirašo bendrą sąrašą, o paskui vairuotojas pareiškia, kad to brangaus televizoriaus niekada nematė. Vokietijoje teismai labai griežti dėl įrodymų. Jei turite brangių dalykų, daro nuotraukas prieš pakrovimą. Tai gali atrodyti per daug, bet pasitikėjimas – tai gerai, o dokumentinis patvirtinimas – dar geriau.

Ką daryti, jei įmonė neleidžia važiuoti su kroviniu?

Dažna situacija: vairuotojas sako "geriau nevažiuok, erdvės mažai" arba "draudimas neleidžia". Iš tiesų, dauguma įmonių tiesiog nenori problemų su muitine ar su keleiviais, kuriems gali užsirūgti kelyje. Tačiau jei sutartyje nėra punktų, draudžiančių keleivius, jūs turite teisę važiuoti. Bet... (čia aš asmeniškai nerekomenduoju), jei įvyksi avarija ir sužeisite save, draudimas negalės mokėti kompensacijos už daiktus, nes jūs buvote "keleivis be bilieto". Geriau susiderėti iš anksto.

Kaip patikrinti ar vairuotojas nealkoholikis?

Gaila, bet Lietuvoje ir Vokietijoje tai realus problemų šaltinis. Oficialiai jūsų niekas neleidžia vairuotojui patikrinti alkotesteriu, nebent jis pats sutiks. Bet pasidomėkite, ar įmonė turi vairuotojų psichologinį vertinimą ar alkotesterius mašinose. Paprastai serios įmonės tai daro. Jei atvyksta vairuotojas, kuris elgiasi keistai, kvailai juokia ar kvepia – nedarykite pakrovimo. Geriau prarasti 100 eurų avansą nei visus savo daiktus.

Ar verta rūpintis dėžėmis patiems?

Kai kurioms įmonėms tai įtraukta į kainą, kitos už tai ima atskirai. Jei turite daug mažų dalykų, geriau nusipirkite dėžių patiems "Obi" ar "Bauhaus" – ten pigiau. O didelius baldus dažniausiai užrenka patys pervežėja su plėvele. Žiūrėkite, kad dėžės būtų tvirtos, o ne tos, kurios suyra vos tik užjus ant jų ranką. Buvau matęs, kaip senos "Obi" dėžės išsilydo lietuje, ir visos indai nukrito ant asfalto.

Kainos ir mokėjimai

Kada reikia mokėti avansą?

Standartas yra 10-30 proc. Jei jie prašo mokėti 50 proc. ar visą sumą iš karto – bėkite. Tai didelė raudona vėliava. Yra buvę atvejų, kai įmonės surenka avansus iš 10 klientų ir tiesiog išnyksta. Avansas užtikrina, kad skirs laiko jums, bet ne turi būti jūsų bankroto priežastis. Pinigus geriausia pervesti į sąskaitą, o ne siųsti per "PayPal" ar "Western Union" – taip sunkiau atsekti gavėją jei kiltų problemų.

Ar kaina gali pasikeisti pakrovimo metu?

Turėtų ne. Tačiau (ir čia yra pagrindinė "kišlė"), jei jūs pats apsirūpinei mažiau daiktų nei sakėte, arba atsirado "netikėtas pianinas", tai keičiasi. Tarkime, sakėte "kėdės ir stalas", o iš tiesų išėjo 30 dėžių knygų. Vairuotojas turi teisę reikalauti papildomai mokėti už užimtą vietą. Vokietijoje darbdaviai labai griežtai stebi, kad vairuotojai nevažiuotų tuščiadėmiai, todėl gana užkniso, kai klientai meluoja apie tūrį.

Kas yra "Long carry" mokestis?

Tai toks dalykas, už kurį niekas nesiruošia. Jei vokiečiškas namas stovi toli nuo kelio, arba reikia nešti per 4 aukštus be lifto, tai laikoma papildomu darbu. Dauguma įmonių turi įtrauktę, pvz., 10 metų nešimą į kainą, bet visa kas virš to – mokama. Kai kurie vairuotojai tai naudoja kaip būdą uždirbti pinigų iš "kalkų". Viską aptarkite iš anksto, matuokite atstumą nuo mašinos iki durų.

Ar galima sumokėti grynaisiais atvykus?

Taip, dauguma vairuotojų mėgsta grynaisiais, nes taip gali paslėpti pajamas nuo savo vadovų (nors aš to nedaryčiau). Bet jums tai pavojinga. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir pasakys "ne, čia per mažai, reikia daugiau", o jūs jau padavėte visus pinigus – esate begalis. Geriau mokėti pavedimu iš banko aplikacijos po to, kai krovinys iškraunamas Lietuvoje. Taip turite įrodymą, kad mokėjote.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Derėkitės. Šioje srityje maržos didelės, ypač jei darote ne sezono metu (žiema). Jei turite pakankamai laiko, klauskite ar gali laukti, kol jiems surinks dar vieną klientą tame pačiame rajone (pvz., iš Miuncheno). Taip jūs gauti nuolaidą, o jie užpildys mašiną. Bet nesiūlykite per mažai, geriausios įmonės tiesiog ignoruos tokious užklausas.

Ar imamas mokestis už degalus?

Degalų kaina svyruoja, todėl kai kurie įrašo "degalų priklauka", kiti – įtraukia į kainą. Jei sutartyje parašyta "degalai įskaičiuoti", tai jie negali reikalauti daugiau, net jei nafta brango. Tačiau jei nėra įtraukta, tai gali būti nemalonus staigmena. Vokietijoje degalai brangesni nei Lietuvoje, taigi jei kelyje užsuka degalinėje, sąskaita gali būti didelė.

Ar turi būti PVM sąskaita-faktūra?

Absoliučiai taip. Jei jums duoda tik popierių "gavau pinigus", tai yra pilnai nelegalu. Jei kils problema su muitine ar su policija, be sąskaitos-faktūros jūs negalėsite įrodyti, kad šie daiktai yra jūsų, o ne pavogti ar nelegaliai pervežami. Tik legalios įmonės gali išduoti PVM SF.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Vokietijos?

Tai dažnai painu, nes Vokietija turi savo niuansų. Jei gyvenote ten ilgiau kaip metus, turite deklaraciją "Abmeldung" (išsiregistravimas). Ji reikalinga muitinės kontrolės punktui, kad parodytumėte, kad išvykstate galutinai ir daiktai nebus parduodami. Be to, reikia daiktų sąrašo (versto į vokiečių arba anglų kalbą). Be šių dokumentų gali padaryti didžiulę problemą sienoje.

Ar reikia vertinimo apžiūros (Wertgutachten)?

Tik jei vežate labai brangius dalykus, pvz., brangų meną, antikvariatą arba tūkstančius vyno butelių. Paprastiems baldams nereikia. Kai kurios įmonės bando įkalbinėti, kad tai privaloma, kad galėtų paimti daugiau pinigų už "paslaugas". Nenešikit, nebent tikrai turite ką apdrausti specialiai.

Kaip sužinoti, ar daiktai nebus uždrausti?

Vokietija turi griežtas taisykles dėl pavojingų medžiagų. Negalima vežti senų dažų, aerozolių, amunicijos (net jei tai senas tėvo šautuvas) be leidimo. Taip pat atidžiai su vaistais. Jei turite stiprių nuskausminamųjų be recepto – gali būti nemalonumai. Geriausia visus abejotinus dalykus išmesti arba vežti su savo mašina.

Ar "Einwohnermeldeamt" duoda kažkokius dokumentus?

Taip, jie duoda patvirtinimą, kad jūs išsiregistravote. Tai tas pats "Abmeldung". Be šio lapo muitinės pareigūnai gali manyti, kad bandote išvežti prekes be PVM mokėjimo. Yra buvę atvejų, kai žmonės užstrigo sienoje dėl to, kad pamiršo šią "geltoną kortelę". Dabar, galbūt, tai jau ir elektroniniu būdu (čia aš ne tikras 100%, kaip jie dabra tai daro), bet popierinė versija visada geriau.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvoje?

Jei tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai ir gyvenote Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių, tai mokesčių nėra. Tiesiog užpildote importo deklaraciją muitinėje. Jei daiktai nauji (su etiketėmis), gali būti įtariama, kad tai prekyba, ir gali tekti mokėti PVM ir veryti. Neneškite naujų dalykų dėžėse, jei nenorite problemų.

Kas daryti, jei neturite vokiško draudimo "Haftpflicht"?

Tai ne būtina perkraustymui, bet gali praversti, jei vairuotojas nuplėš vokiško namo sieną arba uždaužs kaimyno mašiną. Geri pervežėjai turi savo verslo draudimą, kuris dengia šiuos nuostolius. Paprašykite parodyti draudimo polisą prieš pradedant darbus. Jei neduoda – laikykite toliau nuo jų.

Ar galima vežti maistą?

Ribotai. Negalima veži mėsos ir pieno produktų iš ES šalies į ES šalį? Iš esmės galima, bet yra apribojimų dėl ligų. Geriau nevežti šaldytą mėsą. Džiovinti produktai, konservai – tai gerai. Bet vėlgi, jei vairuotojas pamatys 50 kg dešros, gali pradėti nerimauti dėl kvapo ar taršos mašinoje.

Rizikos ir problemos

Kas nutinka, jei vairuotojas dingsta?

Tai baisiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Jei jūsų daiktai neprivažiuoja nurodytu laiku, pirmiausia skambinkite įmonės vadovui. Jei niekas neatsiliepia – skambinkite į policiją (Lietuvoje ir Vokietijoje). Turiu omenyje, kad kartais būna, kad vairuotojas tiesiog užstringa eilėse arba sugenda mašina, bet neatsiliepimas yra blogas ženklas. Visada turėkite ne tik vairuotojo, bet ir įmonės vadovo numerį.

Ar imamas atlyginimas už vėlavimą?

Įprastai ne, nebent tai nurodyta sutartyje. Kai kurios įmonės taisyklėse rašo, kad jei vėluoja daugiau kaip 48 valandas, moka kompensaciją, bet tai retai įvykdoma praktikoje. Geriausia užtikrinti, kad terminas būtų nurodytas kaip "apytikslis", o ne "tikslius", kad išvengtumėte nereikalingų ginčų. Geležinkelio pervežimai arba laivai gali vėluoti be jų kaltės.

Kaip elgtis su sugadintais daiktais?

Jei pastebėjote, kad stalas įtrūko pervežimo metu, nedelsdami (dar prieš pasirašant perdavimo aktą) nurodykite tai raštu. Jei pasirašysite, kad "viskas tvarkoje", vėliau niekas nieko neduos. Reikia padaryti nuotraukas ir parašyti pastabą "stalo koja sulūžinta". Geri pervežėjai padengs žalą iš savo draudimo, blogi – pradės girtis, kad taip jau buvo.

Ar įmanoma apgauti su tūrio matavimu?

Taip, ir tai dažna praktika. Vairuotojas gali sakyti, kad jūsų daiktai užima 20 kubinių metrų, nors tikrai 15. Jie tiesiog užpildo tuščias vietas oro burbulių plėvele. Kad išvengtumėte to, stebėkite, kaip jie krauna. Jei mašina atrodo pusiau tuščia, o jie reikalauja pilnos sumos – keltite triukšmą. Geriausia, jei kaina nustatyta ne pagal m3, o pagal fiksuotą sumą.

Kas daryti, jei vairuotojas reikalauja "pinigų arbatai"?

Tai senas "tarybinis" įprotis, kuris dar gyva. Kai kurie vairuotojai bando išsireikalauti papildomai 50-100 eurų už "gerą nuotaiką" arba "už tai, kad padėjo". Tai yra kyšis. Jūs negalite būti priversti mokėti. Jei jie grasina neatiduoti daiktų – skambinkite policiją. Tai neįmanoma situacija teisinėje valstybėje, bet emociškai ji labai nepatogi.

Ar saugu vežti brangius elektronikos prietaisus?

Aš visada patariu vežti brangius nešiojamus kompiuterius, telefonus ir juvelyrinius dirbinius su savimi (automobiliu ar lėktuvu). Pervežimo mašinos nėra saugios bankų saugyklos. Yra buvę atvejų, kai mašinos buvo apiplėštos poilsio aikštelėse, o draudimas ne visada padengia visą sumą be įrodymų (pvz., kvitų).

Ką daryti, jei įmonė bankrutuoja?

Tai retas atvejis, jei pasirinkote patikimą įmonę, bet įvyksta. Jei sužinojote, kad įmonė uždaryta, o jūsų daiktai pakeliui, skubiai kreipkitės į įmonės draudiką ir į policiją. Dažniausiai tokiuose atvejuose mašinos sustoja pasienyje arba sandėliuose, ir ten reikia skubiai eiti pasiimti savo daiktų.

Varioji detalės ir patarimai

Ar galiu vežti savo dviratį?

Taip, dauguma mašinų turi specialias pakabas arba galima uždėti ant stogo. Tačiau dviratis turi būti išvalytas (be purvo), kitaip vokiečių muitinė gali nuspresti, kad jis per daug "švarus" ir įtarti dėl vabzdžių pernešimo (seriozai, tai problema kaimų ūkiuose). Už papildomą dviratį dažnai imamas papildomas mokestis.

Kaip elgtis su augalais?

Augalus vežti galima, bet tik jei jie nėra saugomos rūšys. Žiema tai pavojinga, nes gali užšalti mašinos gale, jei ten nėra šilumos. Aš patariau palikti ką užauginti kaimynams, o Lietuvoje nusipirkti naujų. Nervų taupymui verta daugiau. O tie, kuriuos labai mylite, vežkite sau keleivio salone.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį taip. Lovas, didelius spintas, stalus reikia išridenti. Jei ne, jie gali neįlipti į duris arba sugesti perkeliant. Kai kurios įmonės tai daro nemokamai, kitos ima už kiekvieną išmontavimą/pamontavimą. Geriausia pasirūpinti, kad turi savo įrankių, o ne laukti, kad vairuotojas ieškos atsuktuvo tarp dėžių.

Kaip užtikrinti, kad vairuotojas nebus pavargęs?

Tai sunku. Europoje yra griežtos taisyklės apie vairuotojų poilsį (tachografas). Jei matote, kad vairuotojas važiuoja 10 valandų be pertraukos, jis pažeidžia įstatymus. Galite švelniai paprašyti parodyti tachografo kortelę, jei abejojate. Pavargęs vairuotojas – tai pavojus jums ir jūsų daiktams.

Ar galima susiderėti dėl iškrovimo laiko?

Žinoma, jei atvykstate į Lietuvą naktį, nereikia kelti kaimynų. Vairuotojai dažnai turi laisvą sekmadienį, todėl planuokite atvykti darbo dienomis. Jei vairuotojas atvyks anksti, jis gali laukti sandėlyje (už papildomą mokestį) arba eiti pailsėti.

Ką daryti su atliekomis (šiukšlėmis)?

Neužpilkite dėžių senais laikraščiais ar šiukšlėmis. Vairuotojai nemėgsta vežti svetimų šiukšlių, jas reikia išmesti Vokietijoje. Lietuvoje jums jas teks išmesti patys, o tai jau papildomas darbas po ilgos kelionės.

Ar verta duoti arbatpinigių?

Nėra privaloma, bet jei vairuotojai dirbo gerai, padėjo nešti sunkius dalykus be nusiskundimų, 10-20 eurų arba "kavos pinigai" bus labai įvertinti. Tai sukurs gerą nuotaiką, ir jie galbūt atidžiau prižiūrės jūsų daiktus kelyje.

Kaip pasirūpinti automobiliu?

Jei nevažiuojate patys, automobilį galima vežti su kroviniu (tiek, kiek telpa ant priekabos) arba naudoti "autovežio" paslaugas. Autovežiai brangesni, bet saugesni. Jei kelveite su kroviniu, įsitikinkite, kad vairuotojas turi vairuotojo pažymėjimą ir galima užregistruoti automobilį trumpam (pvz., 5 dienų numeriais), jei reikia.

Ar yra kokių nors "pavojingų" rajonų Vokietijoje?

Ne tiek rajonų, kiek problemų su "gaisrininkais" (priešgaisrinės apsaugos tarnybomis). Jei krovinys užsidega arba nuteka tepalai, vokiečiai labai greitai atvyksta ir gali uždaryti kelią bei nubausti dideliais pinigais. Geri pervežėjai turi savo priešgaisrinę sistemą mašinoje.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprias, dėlėtas. Geriausios yra taip vadinamos "moving boxes" (kraustymo dėžės), kurios turi rankenas. Nenaudokite mažmeninės prekybos dėžių (pvz., nuo kiaušinių), jos yra per silpnos. Vieną kartą mačiau, kaip tokia dėžė suplieshė po 20 kg knygų, ir knygos nuskrido žemyn laiptais.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS stebėjimą. Jei jie neduoda nuorodos, paprašykite. Tai ramina nervus, kai žinai, kur tavo daiktai yra. Ypač jei tai dalinis krovinys ir gali šiek tiek užtrukti.

Pabaiga: ką daryti paskutinę dieną?

Išsirūpinkite gėrimą vairuotojui (vanduo, kava), pasakykite "Ačiū" ir užsirašykite jų numerį (ne tik įmonės). Jei viskas gerai, rekomenduokite juos kitiems. Geri pervežėjai, kurie dirba iš Vokietijos į Lietuvą, verti savo svorio auksine.

Išvada

Viskas, ką jums reikia žinoti renkantis kraustymo paslaugą, suskamba paprastai: patikimumas virš kainos. Nors norima sutaupyti, ypač kai gyvenimo brastumas Vokietijoje kažkaip nebeleidžia kvėpuoti, čia geriau nespausti. Geriausia kraustymo paslauga iš Vokietijos į Lietuvą nebus pigiausia rinkoje, bet ji išsaugos jūsų nervus ir turtą. Pasidomėkite dokumentais, nebijokite klausti "kvailų" klausimų ir pasitikėkite savo intuicija. O jei kyla abejonių – skambinkite man, pasakysiu tiesą.