Kaip greitai suplanuoti kraustymosi paslaugas į Vokietiją: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai organizuotų pervežimų iki tų, kurie baigdavosi teisme. Žmonės visada klausia, kaip greitai suplanuoti kraustymosi paslaugas į Vokietiją, nes laikas – tai pinigai, o nervų taip pat nėra daug. Tiesą sakant, tas „greitai“ yra sąvoka labai reliatyvi, nes priklauso ne tik nuo tavęs, bet ir nuo to, ką šiandien galvoja vairuotojas ar muitininkas. Pažiūrėkime, kaip tai veikia realiame pasaulyje, be reklaminių fleitų, tiesiog kaip būtų.

Kodėl viskas užtrunka ir kada pradėti

Kada tiksliai reikia pradėti galvoti apie išvykimą?

Geriau prašyti per anksti negu per vėlu. Idealų atveju, jei žinai, kad kelsi į Vokietiją (pavyzdžiui, į Miuncheną ar Hamburgo priemiesčius), skambink man ar brokeriui mažiaug mėnesiu iki datos. Bet aš žinau, kad dažniausiai skambinate prieš savaitę. Tada kaina kyla kaip vėjo jūroje. Taigi, jei nori sužinoti, kaip greitai suplanuoti kraustymosi paslaugas į Vokietiją ir neužsiduoti brangiai, pradėk žiūrėti savo kalendorių dabar.

Ar įmanoma susitvarkyti per savaitę?

Įmanoma, bet tai liks nervuojantis patyris. Turiu omenyje situaciją, kai klientas paskambino antradienį norėdamas važiuoti į Berlyną penktadienį. Teko mesti visus kitus darbus ir ringti po vairuotojus. Jei turi tik keliasdešimt dėžių, pavyks, o jei pilnas namas su pianinu – tai jau beveik neįmanoma taip greitai. Taigi, savaitė yra minimumas, bet turi būti pasirengęs tuo pačiu ir didesnei kainai bei mažesniam pasirinkimui.

Kuo skiriasi planavimas vasarą ir žiemą?

Vasara yra karštas laikotarpis, ir ne tik dėl orų. Visi vaikšto į atostogas, ir vairuotojų trūksta. Suplanuoti pervežimą rugpjūtį gali trukti ilgiau dėl to, kad tiesiog nėra laisvų sunkvežimių. Žiemą, ypač sausį, situacija ramiau, bet čia kyla kiti rizikos faktoriai – keliai sniege. Vokietijoje autobanus gerai prižiūri, tačiau Lenkijoje ar Lietuvoje gali užstringti.

Ar verta laukti paskutinės minutės akcijų?

Nerekomenduočiau. Tas, kas skamba kaip „paskutinės minutės akcija“, dažnai pasirodo esąs būdas parduoti blogą mašiną. Esu matęs, kaip žmonės laukia pigiausio pasiūlymo, o paskui gauna seną „Mercedają“ be lifto, ir turi patys nešti sofas į trečią aukštą. Geriau užfiksuoti kainą ir laiką iš anksto.

Kainos ir biudžeto niuansai

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindas yra tūris metriniais kubais (m³) ir atstumas. Bet ne tik. Dar įeina kuro kainos (o jos šokinėja), darbo užmokestis Vokietijoje (jie ten gauna daugiau nei čia) ir mokesčiai už užimamą vietą gatvėje. Taip pat, jei turi daug daiktų, kuriuos reikia nešti rankomis, tai padidins kainą, nes vairuotojui reikia pagalbininko.

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas iki Vokietijos?

Sakykime, jei tu keli iš dviejų kambarių buto Vilniuje į Diuseldorfą, tai gali tekti nuo 1200 iki 2000 eurų. Bet tai labai apytiksliai. Esu matęs ir už 800, ir už 3000 eurų už panašų kiekį. Skirtumas yra paslaugos kokybėje ir draudime. Negaliu pasakyti tikslios sumos neižinojęs tavo inventoriaus sąrašo.

Ar kainuoja papildomai pakavimo medžiagos?

Kartais įeina, kartais ne. Priklauso nuo to, ką pasirašai. Kai kurios firmos duoda dėžes nemokamai tik tada, jei pasirinki pilną pakavimą. Jei pats reikia tik penkių dėžių, jas gali tekti nusipirkti. Geriau to klausti iš karto, kad nustumtum į biudžetą papildomus 50-100 eurų.

Kas dėl mokesčio už sunkvežimio stovėjimą mieste?

Vokietijoje, ypač didmiesčiuose, tai didelė problema. Jei sunkvežimis turi stovėti gatvėje ilgiau nei valandą, gali reikėti speciali leidimas, o už jo trūkumą gali skirti baudą. Mums, ekspeditoriams, tai dažnai galvos skausmas, todėl įtraukiame tam tikrą rezervą į kainą, arba prašome kliento rasti vietos privažiuojamajame kelyje.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Vis rečiau. Vairuotojai nebepasiima didelių sumų grynaisiais saugumo sumetimais. Banko pavedimas yra standartas. Kartais galima paduoti „pinigų ranką“ užsidėjimui vairuotojui (pavyzdžiui, už kavą ar už pagalbą nešant), bet už pačią paslaugą mokėk į sąskaitą.

Dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant?

Būtinai reikia turėti duomenų apie save (tapatybės kortelę, pasą) ir adresą išvykimo bei atvykimo. Jei daugiau nei 0 alkoholio (ar tabako) – tai jai deklaravimas muitinėje (nors su alkoholiu dažniausiai problemų nebūna, jei ne verslui). Taip pat reikalingas „inventarinis sąrašas“ – tai paprastas lapas, kur parašai, ką veži.

Kas turi būti inventoriaus sąraše?

Nereikia rašyti „knygos: 50 vnt“. Pakanka „knygų dėžės“. Bet taisyklingai. Vokietijai svarbu, kad tai būtų asmeniniai daiktai, ne prekės pardavimui. Vieną kartą gavau kvietą į patikrą, nes klientas parašė „naujų monitorių: 5 vnt“, tai muitininkai galvojo, kad jis juos ten parduos. Turi būti aišku, kad tai naudoti daiktai.

Ar reikia mokėti mokesčius už importą?

Jeigu tai tavi asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai mokesčių nėra. Tai vadinama „Transfer of residence“ procedūra. Bet jei nupirkai naujus baldus prieš savaitę ir veži juos kaip naujus, gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius Vokietijoje. Čia reikia būti sąžiningu.

Ar vokiečiai tikrina sunkvežimius dažnai?

Retai, bet taip atsitinka. Jei mašina žiūri įtartai – pilna dėžių be užrašų, arba vairuotojas atrodo pavargęs, gali sustabdyti. Tada reikia parodyti visus dokumentus, įskaitant ir CMR kvitą. Gerai, kai viskas tvarkingai užpildyta, kitaip gali pradėti braižyti baudas.

Kas dėl automobilio pervežimo?

Jei veži savo automobilį (ne vairuodamas), tai turi būti įtraukta į dokumentus. Jis laikomas kroviniu. Reikės raktų ir techninės paso kopijos. Kartais įdomu, kad žmonės užmiršta pasakyti apie automobilį iki pat paskutinės minutės, o jis užima vietą puspriekabėje.

Baldai ir specifiniai daiktai

Ar išvešite pianiną?

Taip, bet tai ne tas pats kas nešti sofą. Pianinas reikalauja specialios įrangos (kėblias) ir labai daug vietos. Vokietijos namuose dažnai būna siauri laiptai, todėl kartais tenka įvežti pro langą (jei yra keltuvas). Tai viskas brangiau. Negaliu garantuoti, kad pavyks įvežti, kol nepamatysiu vietos gyvai.

Kaip elgtis su šaldytuvu?

Prieš dieną jį reikia išjungti ir išlašyti. Vieną kartą vairuotojas užmečia ant grindų šaldytuvą, kuriame dar buvo vandens – visas krovinis buvo vandenyje. Tai buha kažkas. Žiūrėk, kad būtų sausas ir dėžėje uždarytas (jei įmanoma), kad ne užsidarytų durys.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Stalus, spintas, lovas. Jeigu spinta yra 2,5 metro aukščio, jos nepastumsi pro 2 metrų aukščio duris. Mūsų komanda tai padaro, bet turi būti aišku, ar tai įskaičiuota. Kartais klientai sako: „O, aš galėčiau pats“ – ir tada prasideda naktinis išmontavimas prieš išvykimą.

Kas dėl vaizdo (TV) įrangos?

Ją geriausiai supakuoti į originalią dėžę. Jei jos nėra, tada įstorią putasę dėžę. Aš asmeniškai visada primygtinai rekomenduoju pažymėti „Kruopštus pervežimas“, nes šie daiktai labai jautrūs. Vokietijoje remontas brangus, geriau išvengti sužalojimo čia.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne į puspriekabę (ten šalta arba per karšta). Geriau vežti keleivinėje mašinoje arba kabinoje (jei vairuotojas ne prieštarauja ir nėra draudžiama). Tiesą sakant, augalų importas į ES iš trečiųjų šalių reglamentuotas, bet jei iš Lietuvos (ES į ES), tai be problemų.

Pakavimo procesas ir organizavimas

Kas turėtų pakuoti?

Geriausia, jei tu pats supakuosi smulkius daiktus (indus, drabužius, knygas). Taip tikrai bus pigiau. O mes pakuosime didelius, jautrius daiktus (baldus, techniką). Taip pat galima pasirinkti „Pilną pakavimą“, bet tada tiesiog padidės sąskaita už darbo valandas.

Kokios dėžės geriausios?

Standartinės judėjimo dėžės (tokios storos sienelės). Nenaudok mažmeninės prekybos dėžių nuo kiaušinių ar batų – jos sugęsta po kelių kitų dėžių svorio. Kiekviena dėžė turi būti uždaryta lipnia juosta, viršuje užrašyta, kas viduje ir į kurį kambarį nuvežti.

Ką daryti su skysčiais?

Visus skysčius (šampūnus, valymo priemones, aliejų) reikia išmesti arba uždaryti į plastikinius maišelius, kad netyčia ne išsilietų. Esu matęs, kaip atsivėrė kečupo butelis ir visi drabužiai buvo raudoni. Tikrai nenusipelnai to streso atvykus į naują namą.

Ar reikia tuštinti spintą?

Taip, spintos turi būti tuščios. Negali būti jokių drabužių viduje, nes ji per sunki ir gali atitrūkti nuo sienelės. Viską reikia išimti ir supakuoti į dėžes arba specialius spintų dėžius (wardrobe boxes).

Kas dėl vertingojo turto?

Juvelyrinius daiktus, pinigus, dokumentus – vežk su savimi (ne į sunkvežimį). Draudimas to nedengia (arba uždengia labai ribotai). Niekada nepaleisku brangių daiktų į vairuotojo puspriekabę be ypatingo įrašo, bet geriau vien tik nekeliauk.

Kelionės metas ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Berlyno maždaug 12-14 valandų važiavimo grynu laiku. Tačiau reikia skirti laiką pakavimui, iškrovimui ir poilsio pertraukoms vairuotojui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kaip greitai suplanuoti kraustymosi paslaugas į Vokietiją, visų procesų ciklas gali užtrukti 2-3 dienas. Vieną kartą užstrigome pasienyje 7 valandas, tai viskas pasikeitė.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Įprastai taip, vairuotojas padeda nešti sunkius daiktus iš mašinos į duris (arba į liftą). Bet jei reikia nešti pro 5 aukštų be lifto – tai jau papildomas darbas, už kurį reikia susitarti iš anksto. Vairuotojai yra žmonės, jie pavargsta, nereikia jų naudoti kaip nešikus be galo.

Kas jei vairuotojas vėluoja?

Tokie dalykai būna. Gali užstringti ant kelio, gali būti techninė gedimas. Jei vėluojame valanda ar dvi – būk kantrus. Jei vėluojame dieną – tuomet turi teisę reikalauti nuolaidos arba kompensacijos (priklausomai nuo sutarties). Bet dažniausiai mes skambiname ir pranešame, kada bus.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Draudimas dažnai draudžia keleivius dėl draudimo sąlygų (tik krovinių pervežimas). Bet praktiškai, jei sutari su vairuotoju ir jis nenori važiuoti vienas, kartais leidžia sėdėti kabinoje. Oficialiai – negali, neoficialiai – viskas įmanoma, jei vairuotojas „žmogus“ (ir jei turi vietos miego).

Ką daryti jei oro sąlygos blogos?

Mes stebiame orą. Jei Lenkijoje oras blogas, gali tekti palaukti arba rasti kitą maršrutą (per Švediją pavyzdžiui, jei to reikia, nors tai ilgiau). Saugumas yra pirmiausia. Geriau atvykti diena vėliau negu neišvažiuoti iš Lietuvos.

Rizikos ir draudimas

Ar mano daiktai apdrausti?

Įprastai į kainą įeina pagrindinis draudimas (pvz., 3-5 EUR už 1 kg krovinio). Tai nėra daug. Jei turi brangų televizorių ar paveikslus, geriau apsisaugoti papildomu draudimu „Viso rizika“. Ką daryti, jei puspriekabė užsidega (buvo toks atvejai prieš 5 metus)? Be draudimo prarastum viską.

Kas dėl sužalojimų pervežimo metu?

Jei pastebi, kad dėžė sutrūkė ar baldas įbrėžtas, tai turi būti užrašyta CMR dokumente (protokole) pasirašant perdavimą. Jei pasirašai, kad „viskas tvarkoje“, o paskui rasi sužalojimą – draudimas nebmokės. Būk atidus tą momentą.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Žiūrėk ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus, į tai, kiek metų jis dirba rinkoje. Užsienio reikalai (ypač Vokietija) reikalauja patirties. Naujokai gali nežinoti, kaip elgtis su vietinėmis policijos nuostatomis arba kaip užpildyti dokumentus teisingai.

Kas jei dingsta krovinių dalis?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada reikia kreiptis į draudimo kompaniją su duomenimis, ką buvai vežęs. Čia vėl gi svarbus tas inventoriaus sąrašas, kurį minėjau anksčiau. Be jo – sunku įrodyti, kad tavyje buvo tas brangus kompiuteris.

Ar galima ginčytis dėl kainos po to?

Jei susitarėte ir parašėte sutartį (ar elektroninį užsakymą), tai ne. Nebent pasirodytų papildomi darbai, apie kuriuos nebuvo kalbama. Pavyzdžiui, jei nepaminėjai, kad trečias aukštas be lifto, tai vairuotojas turi teisę paprašyti papildomai, kai jau bus vietoje.

Išvados

Viskas apie tai, kaip greitai suplanuoti kraustymosi paslaugas į Vokietiją, susumuoja vienas dalykas – nešok ant galvos. Pradėk anksti, klausk klausimų (net jei atrodo kvaili) ir būk sąžiningas apie savo daiktų kiekį. Gerai suplanuotas pervežimas sutaupys ne tik pinigų, bet ir nervingų pokalbių su vokiečių kaimynais dėl užimtos gatvės. Sėkmės kelyje, o jei kas – žinok, kur mane rasti.