Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kaip greitai ir svariai perkelkite biurą į Vokietiją: patirtis be gaubtų
Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad biuro perkėlimas į Vokietiją niekada nesueina taip lygiai, kaip piešia PowerPoint prezentacijose. Viskas prasideda nuo tolumo ir baigiasi tuo, kad tenka ieškoti atsarginio vairuotojo Berlyno blokavoje, kai pagrindinis nusprendė, kad jam reikia pusvalandžio pertraukos. Žmonės visada klauso, ką reikėtų daryti, kad viskas vyktų sklandžiai, tiesiog noriu pasakyti – ne tikėkite idealų. Kai reikia greitai ir svariai perkelkite biurą į Vokietiją, svarbiausia ne tiek krumpliaračiai, kiek psichologinė pasiruošimas tai, kad kažkas tikrai nulūš arba pavėluos. Čia ne apie tai, kad mes blogi, o apie tai, kad gyvenimas yra chaotiškas, o vokiškas tvarkos mėgimas susiduria su mūsiškio „kaip nors sušers“ požiūriu. Štai jums realus vadovas, kaip išgyventi tą procesą nepamestant proto.
Dokumentai ir biurokratinis cirkas
Ar tikrai reikia tiek daug popierių?
Žiūrėkite, aš pats myliu, kai viskas aišku, bet vokiečiams popieriaus nėra niekada per daug. Jums tikrai reikės detalaus inventoriaus sąrašo. Ne tiesiog „5 stalai“, o „5 ąžuoliniai stalai, 120x80cm, pilna ruda spalva“. Jei rašysite „biuro technika“, muitinėje arba pašto skyriuje sustosite greičiau nei galvojate. Turi būti viskas: serijiniai numeriai kompiuteriams, buitinės technikos aprašymai. Kartais atrodo per daug, bet pasitikėk manimi, geriau parašyti per daug, nei vėliau gaišti valandas paaiškinant, kas tas dėžutėje be etiketės. (Nors kartais, jei vežate tik senus kėdes, galima ir nesašaudyti, bet geriau nebandyti).
Kiek laiko užtrunka muitinės formalumai?
Jei esate ES viduje, teoriškai tai turėtų vykti be sustojimų, tačiau praktikoje... žinote, kaip būna. Kartais sustojime ties Ulmu patikrina, ar viskas atitiska deklaraciją, ir gaišta valandą, dvi. Jei vežate naują įrangą, kuri nėra įtraukta į apyvartą, gali tekti mokėti PVM Vokietijoje. Geriau pasidomėkite iš anksto apie „Intrastat“ deklaracijas, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Niekada nenusimenu iš galvos tų sumų, tad teiraukitės savo buhalterio, aš tik galiu pasakyti – užpildykite tuos lapus teisingai.
Ar reikia notaro patvirtinimo?
Kai kuriems klientams atrodo, kad reikia notaro kiekvienam dėžei pasirašyti. Tai juokinga. Notaro reikia tik tada, jei perkeliate juridinio asmens statusą arba darytate kažką ypatingai sudėtingo su nuosavybės teisėmis. Paprastam biuro perkėlimui į Miuncheną ar Hamburgą užtenka sutarties su pervežėju ir galbūt įgaliojimo, jei dokumentus pasirašo ne direktorius. Nedarykite to per daug sudėtinga, vokiečiams užtenka, kad parašas matytųsi aiškiai.
Kas daryti su konfidencialiais dokumentais?
Tai rizikinga dalis. Geriausia juos vežti atskirai, ne su bendru krovininiu. Viską užpakuokite į uždaromas dėžes su užraktais ir pasilikite pas save mašinoje, jei įmanoma. Mes dažnai matome, kad žmonės meta sutartis į bendrą krovą su spausdintuvais – negerai. Jei tikiškita pervežėjui, užtikrinkite, kad jis turi draudimą, apimantį duomenų praradimą, nors... (teisybę sakant, gauti pinigus už prarastus klientų duomenis beveik neįmanoma, geriau saugokite kaip akį).
Ar galima pasilikti seną adresą pašte?
Techniškai galima, jei susitarsite su paštu Lietuvoje, bet Vokietijoje greičiau ar vėliau jūsų reikės kažkur registruoti. Juridiškai reikės adreso, kad gautumėte registraciją (Gewerbeanmeldung). Negalite būti „duobėje“ kaip firma. Geriau iškart susirasti „virtualų biurą“ arba naujojo posėdžių kambario adresą, kad turėtumėte kur nusiųsti oficialų laišką.
Logistika: kaip viskas telpa ir važiuoja
Kaip iš anksto reikia planuoti?
Jei jums ką nors sakau „kvaista“ prašome planuoti bent mėnesį, o dar geriau – du. Paskutinis biuro perkėlimas į Vokietiją, kurį darėme be skubos, buva pasidarytas per tris savaites, bet tai buvo siaubas. Telefonas skambėjo visą naktį. Jei norite greitai ir svariai perkelkite biurą į Vokietiją, pradėkite skambinti pervežėjams dabar, o ne rytoj. Geri laisvi grafikai išeina kaip šviežiai blynai.
Ką daryti su IT ir serveriais?
Tai yra bene svarbiausia. Kompiuterius galima įdėti į dėžes, bet serverius? Nieko tokio! Juos reikia išjungti tinkamai (ne tik ištraukti laidą iš lizdo), užpakuoti į specialias pripučiamas pakuotes. Kartais reikia specialių kondicionavimo sunkvežimių, ypač vasarą. Kai vežame IT į Frankfurtą, stengiamės, tas dėžės nebūtų pastatytos ant vienos kitos, viršuje „švelnių daiktų“ žymė. Viena kartą važiavome su klientu, kuris užmiršjo išjungti vieną serverį, ir jis atėjo su rūkstančiu kvapu.
Ar reikia išmontuoti baldus?
Visada. Nei vienas vokiečiškas liftas netalpina normalaus konferencijos stalo su kojomis. Be to, pervežti surinktus spinteles yra pavojinga – gali nulūžti, o tada reikės „klijų meistro“, kurio ten rasti? Mūsų komanda atsivežia savo įrankius, tik sakite, kad ten yra „ ikea“ stiliaus baldai, kad žinotume, kokių galvutės reikia (nes kartais ten labai keisti varžtai).
Kiek mašinų prireiks?
Priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Vienam mažam biurui (5-10 žmonių) užtenka vieno 3,5 tonos sunkvežimio su kėbulu. Turbūt matėte tuos didžiulius „Volvo“ ar „Scania“ su tentais – jie skirti dideliems sandėliams. Nenaudokite jų, jei neturite kur statyti Miuncheno centre, ten gausu baudų už neteisingą stovėjimą. Geriau kelios mažesnės mašinos, dėl ko man reikės daugiau vairuotojų, bet bus mažiau galvos skausmo su pravažiavimu.
Kas daryti, jei naujas biuras dar nepasiruošęs?
Tai klasika. Atvažiavome į vieną vietą Duisburge, o ten dar grindys džiūvo. Žiūrėk, ką darysi? Teko iškrauti visą į sandėlį (papildomai mokėjo) ir laukti dieną-dvi. Visada turkite atsarginį variantą – arba sandėlį artimiausiai, arba pasakykite darbininkams, kad jie turi laisvai numesti dėžes ant grindų ant folijos, negi laikys ore.
Ar galiu vežti asmeninius daiktus?
Techniškai ne, jei tai yra juridinio asmens krovinys. Muitinė gali paklausti, kodėl tarp monitorių stovi dviratis ir vaikų žaislai. Jei tikrai reikia, pabandykite tai užmaskuoti kaip „firmos atributiką“ (juokinga, bet veikia), bet aš to nedaryčiau. Geresnis variantas – nuvežti savo mašina savaitgalį. Gera nuotaika nusigailėti vėliau dėl baudų neverta.
Kaip apskaičiuoti tūrį?
Nenaudokite „nemanau, turgus dydžio“ matavimo. Geriausia paimti metrų juostą. Aukštis, plotis, gylis. Padauginkite viską iš kartų, jei dėžės bus viena ant kitos. Mes dažnai gauname nuotraukas, bet ant nuotraukos sunku įsivaizduoti, kad ta „maža“ spintelė sveria 100 kilogramų. Skaičiai čia karaliaus.
Vokietijos niuansai: iššūkiai vietovėje
Ar sunku pravažiuoti sunkvežimiu miestuose?
Labai sunku. Yra zonas, kuriose sunkesniems nei 7,5 tonos automobiliams įvažiuoti griežtai draudžiama. Be to, yra „Umweltzone“ – aplinkos apsaugos zonos. Jei jūsų mašina neturi žalios kortelės, gausite baudą. Nėra nieko keisčiausio nei stovėti gatvėje, kai tavs vairuotojas skambina ir sako, kad negali važiuoti į centrą, nes mašina per „purvi“.
Kur galima statyti mašiną iškraunant?
Jei nėra specialios aikštelės, teks ieškoti mokamos vietos arba stovėti su įjungtais „keturiais“ (švyturiais). Už tai taip pat gali gauti pranešimą į stiklą. Kartais padeda pasidaryti „no stopping“ ženklą su laiku, parašant „iškrovimas“, bet vokiški policininkai yra labai tikslūs. Geriausia iš anksto nutarti su savininkais, kur galima statyti sunkvežimį bent valandai.
Ar reikia kalbėti vokiškai?
Pagalvokite, padėtų. Dauguma vairuotojų moka angliškai arba rusiškai, bet jei ateina inspektorius ar darbininkas, kurie dirba naujame jūsų biure, angliškai gali nebesusekti. Bent pagrindiniai žodžiai „Wo ist der Eingang?“ ar „Achtung, Treppe“ praverčia. Tačiau su mumis galite kalbėti ir lietuviškai, mes jau įpratę versti tarpusavyje.
Ką daryti su šiukšlėmis?
Vokietijoje šiukšlių sistema yra... hmm, įdomi. Negalima tiesiog viską numesti į vieną konteinerį. Yra „Papier“, „Bio“, „Restmüll“. Jei išsikraunate biurą ir su jumis lieka seni baldai ar seni kompiuteriai, jų negalima mesti į gatvės konteinerius. Reikia rasti „Wertstoffhof“ – šiukšlių utilizavimo vietą. Kainos gali būti didelės, todėl svarbiausia nusipirkti tiesiog tai, ko reikia, o ne vežti nereikalingus daiktus per visą Europą.
Ar yra skirtumas tarp miestų (pvz., Berlynas ir Miunchenas)?
Taip, stiprus. Berlyne daugiau senų pastatų be liftoų, siaurų laiptinės, o kartais ir vokiškas draudimas „Blaue Zone“ stovėjimui. Miunchene daugiau modernių verslo centrų, bet ten yra brangiau viskas – nuo darbo iki vietų sunkvežimiams. Jei galite rinktis, stenkitės rasti biurą prie miesto pakraščio, su puikiu privažiavimu. Tai padarys gyvenimą lengvesnį ne tik jums, bet ir mūsų vairuotojams (jie džiaugsiasi, kai nereikia važiuoti pro centrus).
Ar reikia pranešti kaimynams?
Jei perkeliatėt į bendrą pastatą, tai labai praverčia. Vokiečiai mėgsta tvarką, ir jei juos užgožs trys sunkvežimiai su darbininkais, kurie keikiasi (nors sakau savotiškai), jie skambins policiją arba namų valdybai. Paprastas lapelis pašto dėžutėse „Mes čia kelsime biurą šią dieną“ stengiasi nusiraminti kaimynus, kad tai yra planinis renginys.
Ar galima vežti vaistus ar maistą?
Maistą – jei tai yra firmos kanapsės, tai gerai, bet jei tai jūsų asmeninis atsargas riešutų, tai gali kilti klausimų dėl kokybės. Vaistus taip pat reikia deklaruoti, jei tai yra receptiniai vaistai. Negali būti, kad vairuotojų kabine guli kažkos tabletės be etikečių, tai gali baigtis labai blogai patikrinimo metu.
Kainos ir pinigai: kiek tikrai kainosja
Kokio dydžio biudžetį reikia planuoti?
Tai klausimas, į kurį aš nenoriu atsakyti tiesiogiai, nes kiekvienas kartas kitoks. Mažam biurui (apie 50 kubinių metrų) į Vokietiją gali tekti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia mūsų pakavimo darbų. Didelį sandėlį galima už mažiau, bet tada tenka atsiskaityti už valandas už darbus. Geriausia paprašyti fiksacinio įkainio, kad nenukristumėte nuo kėdės, kai pamačysite galutinę sąskaitą.
Ar kainuoja brangiau nei į kitas šalis?
Vokietija brangesnė nei, tarkime, Lenkija ar Latvija, daugiausia dėl kelių mokesčių (Maut) ir brangesnių kuro kainų ten (nors dabar visur panašu). Be to, vokiški darbininkai, jei tenka juos samdyti vietiniame sandėlyje, uždirba daugiau. Tačiau, jei norite greitai ir svariai perkelkite biurą į Vokietiją, kokybė už tai sumokėjus verta, nes nežinote, kiek kainuoja prarastas verslo dienas dėl to, kad daiktai neatėjo.
Ką daro kaina brangesnę?
Pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai), draudimas, galbūt keltuvų nuoma (jei neįmanoma užlipti į trečią aukštą per langą), darbo valandos šeštadieniais arba naktį. Taip pat, jei reikia du kartus važiuoti – tuomet kaina dvigubai. Kartais klientai mano, kad „kelios dėžėlės“ neužims daug vietos, bet tie dėžės užpildo visą sunkvežimį.
Ar draudimas įtrauktas į kainą?
Įprastai yra bazinis draudimas, pvz., 10 EUR už kilogramą. Bet ar jums to pakanka? Jei vežate serverius, kurie kainuoja tūkstančius, 10 EUR/kg nepadės, jei jūs nukris ant grindų. Reikėtų pasirūpinti papildomu draudimu arba vertybių deklaravimu. Neklauskite mane, kiek tai kainuos, kreipkitės į draudiką, aš tik galiu pasakyti, kad tai privaloma.
Ar imamas mokestis už laukimą?
Taip. Jei mes atvažiavome, o jūsų biure nėra raktų, arba darbininkai dar nepasiruošę, laikas skamba. Mums reikia mokėti vairuotojui, degalų. Žiūrėk, mes suprantame, kad kas nutinka, bet jei tai trunka 3 valandas, tai jau nebe smagus pasidaryti. Tai ne mūsų kaltė, kai raktai pasilikę kitame mieste.
Kada reikia apmokėti?
Paprasčiausia yra mokėti 30-50% avansą, kad užtikrintumėte mašiną. Likusią dalį – pasirašius perdavimo aktą. Vengkite mokėti viską iš anksto (išskyrus nedidelius užsakymus), nes tada prarandate kontrolę. Jei kas nors negerai, turėtumėte „kažką“ laikyti rankose.
Ar galima susitarti dėl mokėjimo sąskaitos-faktūros?
Žinoma, mes nėrom štabas, mes dirbam su įmonėmis. Sąskaitą išrašome be PVM (jei vežate į kitą ES šalį ir pateikiate PVM mokėtojo kodą) arba su PVM, jei esate mokestinis asmuas. Svarbiausia nenufabulikuoti savo PVM kodo, nes vokiečiai tai tikrina labai griežtai (kaip ir viską kitą).
Ar yra nuolaidos dideliems kroviniams?
Jei turite šimtus kubinių metrų, taip, mes galime sėsti prie stalo ir gerklę. Nors su vokiškomis kainomis tenka būti atsargiems. Kartais pigiau nuominti visą sunkvežimį iš Lietuvos ir važiuoti tuščiu atgal, negu samdyti vietinį pervežėją ten. Galvojame kartu su jumis, kaip taupyti.
Ar reikia mokėti už parkavimą Vokietijoje?
Kartais taip. Jei tenka statyti mašiną mokamoje zonoje, sąskaitą siunčiame jums. Tai nėra didelės sumos, bet 10-15 eurų už valandą Miuncheno centre yra normalu. Geriau tai numatyti biudžete, negu vėliau gailėtis.
Ką daryti, jei pasiūlymuose kainos labai skiriasi?
Nesiduokite į klausimą. Jei vienas klausia 1000, o kitas 5000, kažką slepia. Pirmasis gali atvažiuoti su bešeimininkiu „Gazelės“ tipo mikroautobusu, kuris suges ant kelio, o antrasis gali duoti visą garantiją ir draudimą. Skaitykite smulkmenas – kas įeina į kainą? Ar įtrauktos dėžės? Ar įtrauktas iškrovimas?
Techniniai ir kita (bet ne mažiau svarbu)
Ar vežiate augalus?
Galima, bet ne rekomenduoju. Sunkvežimyje nėra šviesos, gali būti per šalta arba per karšta. Vokiečiai labai griežtai tikrina, ar nėra kenkėjų augalų šaknyse. Jei tikrai reikia, turi būti fitosanitarinis pasas. Geriau dovanokite kolegoms, palikite senajame biure, nei važiuokite su jomis per šimtus kilometrų.
Kaip pakuojuama įranga?
Viskas į dėžes. Monitoriai – į specialias dėžes su putomis. Kompiuteriai – į dėžes. Klaviatūros – į dėžes. Negali būti taip, kad viskas sumesta į didelį maišą. Vienas klientas taip padarė, po to mes atėjome rasti surinktų dalių... tai buvo košmaras. Pakavimo medžiagas kainuoja, bet tai pigiau nei pirkti naujus nešiojamuosius.
Ar reikia išjungti visus elektros prietaisus?
Būtina. Ne tik išjungti mygtuką, bet ištraukti laidas iš lizdo. Yra 220 voltų, viena kibirkštelis pervežimo metu ir gali būti „paukščiai“. Be to, šaldytuvai turi būti išjungti ir išdžiovinti bent para, priešingu atveju jūsų naujajame biure bus nemalona kvapo (pelėsių) ir vandens ant grindų.
Ar galima sekti kroviniu internetu?
Dauguma didelių firmų turi GPS. Bet mes, mažesnės firmos, dažnai tiesiog skambome. „Kur tu?“ – „Vokietijoje, kažkur prie Hanoverio“. Tai ne taip tikslu, kaip GPS, bet žinote, kas vyksta. Jei jums būtina tiksliai žinoti koordinates kas 5 minutes, klauskite iš anksto, ar tokia sistema yra, mes įsirengsime programėlę telefonui.
Kas daryti, jei pasilikę daiktai?
Jei mes išvažiavome, o pamiršote dėžę ant stalo, tai jau problema. Reikės organizuoti papildomą važiavimą, o tai kainuoja. Todėl rekomenduoju padaryti galutinę apžiūrą prieš išvykstant. Ne tik jums, bet ir mūsų vadybininkui turi pasakyti „vykstame“.
Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje naktį?
Nerekomenduoju. Jei stovite neapsaugotoje aikštelėje prie Kelno, gali būti, kad ryte rasti tik tuščią tentą. Vairuotojai stengiasi rasti saugias vietas (pvz., guarded parking), bet tai kainuoja. Geriausia susiplanuoti maršrutą taip, kad naktį būtume pasiekę galutinę tašką arba saugomą aikštelę.
Ar reikia ypatingo įrangos neįgaliesiems?
Jei jūsų biure yra neįgaliųjų įranga, reikia jos nepažeisti. Kartais reikia specialių keltuvų, jei ji yra jums užmontuota. Paprasčiau išmontuoti tą įrangą kaip įprastą baldą ir vėliau montuoti naujoje vietoje, nei bandyti pervežti su juo.
Ar laikote terminus?
Stengiamės. Jei sakome „pirmadienį“, tai dažniausiai taip yra. Bet jei užstrigame sienoje arba sprogsta padanga, gali pavėluoti valanda ar dvi. Mes nėra stebukladariai. Jei jums labai svarbu, kad būtų būtent 9:00 ryto, pasakykite, mes atvažiuosime ankstiau ir lauksime (jei leidžiate laukti).
Ką daryti su pavojingais atliekomis (toneriai ir t.t.)?
Negalima jų mesti su bendromis šiukšlėmis. Toneriai yra pavojingos atliekos. Reikia surinkti į atskiras dėžes ir nuvežti į specialią vietą. Jei paliksite juos mums, mes jas išmesime, bet tai papildomas darbas, už kurį gali paimti mokestį (ką mes darysime).
Išvados
Na, štai ir viskas, ką norėjau pasakyti. Biuro perkėlimas į Vokietiją nėra mokslo sritis, tai tiesiog geras organizavimas ir realus žvilgsnis į tai, ką darote. Negalima tikėtis, kad viskas įvyks stebuklingai be jokių rūpesčių – jei kas nors gali nuvilti, tai tas, kad viskas neįvyks taip kaip planavote. Pagrindinis dalykas – rinkkitės patikimus žmones, nebijokite klausti klausimų (netiausių) ir nedarykite viską paskutinę minutę. Tada galbūt sugebėsite greitai ir svariai perkelkite biurą į Vokietiją be didelių nervų sugadinimo. Sėkmės kelyje, darau taip jau 20 metų ir žinau, kad gero įmonės perkėlimo nepamiršite ilgai – ne todėl, kad buvo taip lengva, bet todėl, kad viskas sušilo sėkmingai.