perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai žmonės klausia, kaip greitai atlikti perkraustymą iš Vokietijos, jie dažniausiai nori vieno atsakymo: „kada mano daiktai bus Lietuvoje?“ Bet realybė šiek tiek kitokia. Greitas perkraustymas iš Vokietijos įmanomas, tik reikia žinoti, iš kur kraunate, kiek turite daiktų, ar baldai išmontuoti, ar yra liftas, ar dokumentai tvarkingi, ar kas priims krovinį Lietuvoje. Perkraustymas Vokietija–Lietuva gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės ir daugiau. Jei butas mažas, daiktai supakuoti, o maršrutas iš Berlyno iki Kauno, viskas gali judėti labai greitai. Jei namas Hamburge, pilnas spintų, dviračių ir dėžių rūsyje, tada „greitai“ reiškia gerą organizaciją, ne bėgimą su maišais.
Greitas perkraustymas iš Vokietijos dažniausiai susideda iš trijų dalių: pakavimo, pakrovimo ir kelio iki Lietuvos. Pakavimas mažam butui gali užtrukti pusę dienos arba vieną dieną. Vidutiniam butui reikia 1–2 dienų. Namui, ypač jei yra garažas, balkonas, sandėliukas ir sodo įrankiai, gali prireikti 3–5 dienų. Kelias iki Lietuvos trunka skirtingai: iš Berlyno iki Vilniaus apie 18–22 valandas, iš Hamburgo iki Klaipėdos apie 20–26 valandas, iš Miuncheno iki Kauno gali būti daugiau nei 24 valandos.
Bet čia yra tas dalykas, kurio reklamos dažnai nepasako. Daiktai nevažiuoja greičiau tik todėl, kad jūs labai norite. Vairuotojas turi laikytis darbo laiko, mašina turi tilpti, krovinys turi būti saugiai sukrautas, o Lietuvoje turi būti kas atidaro duris. Aš esu matęs, kaip viskas buvo paruošta puikiai, bet krovinys stovėjo prie namo, nes klientas pamiršo, kad raktus paliko pas kaimynę. Toks „smulkmenas“ sugadina net geriausią planą.
Greitas perkraustymas iš Vokietijos gali būti organizuojamas keliais būdais. Pirmas – pilnas perkraustymas su pakavimo paslauga. Antras – klientas pats pakuojasi, o transporto komanda tik pakrauna ir veža. Trečias – dalinis perkraustymas, kai vežama tik dalis daiktų. Ketvirtas – ekspresas, kai skiriama atskira mašina ir važiuojama tiesiai į Lietuvą. Kiekvienas variantas turi savo kainą ir riziką.
Kaina priklauso nuo daug ko: miesto, kubatūros, aukšto, lifto, pakavimo, draudimo, papildomų paslaugų. Mažam butui, 1–2 kambariai, 10–30 dėžių, keli baldai, kaina gali būti apie 800–1800 eurų. Vidutiniam butui, 2–3 kambariai, daugiau baldų ir buitinės technikos, dažnai 1800–3500 eurų. Namui ar dideliam butui kaina gali būti 4000–8000 eurų ir daugiau. Jei reikia skubaus atskiro reiso, kaina didesnė, nes mokate už tai, kad mašina važiuotų tiesiai jūsų kroviniui.
Kartais klientai klausia, kodėl iš Kiolno brangiau nei iš Berlyno. Atsakymas paprastas: kilometrai, laikas, kuras, vairuotojo darbo valandos. Be to, Vokietijoje parkavimas, leidimai, liftų rezervavimas ir darbo laikai gali skirtis. Vienur galima sustoti prie pat durų, kitur reikia nešti 40 metrų per kiemą. Ir tada tas pats sofų komplektas staiga tampa sunkesnis ne fizine, o moraline prasme.
Mažam butui, jei viskas supakuota, dažniausiai užtenka 2–4 dienų. Jei reikia pakuoti vietoje, pridėkite dar 1–2 dienas. Namui reikia daugiau laiko, ypač kai yra rūsys, garažas, sodo technika. Kelias iki Lietuvos taip pat įeina į terminą. Todėl greitas perkraustymas iš Vokietijos realiai reiškia ne magiją, o gerą grafiką.
Tik labai mažam kroviniui arba jei daiktai jau supakuoti ir mašina laukia. Pilnam butui tai beveik neįmanoma be didelės rizikos. Reikia išmontuoti baldus, apsaugoti techniką, sudėti daiktus, pakrauti, važiuoti, iškrauti. Jei kas nors sako, kad visada gali per parą, aš būčiau atsargus. Greitis gerai, bet saugumas ir tvarka svarbiau.
Mažam butui kaina dažnai būna apie 800–1800 eurų. Vidutiniam butui – 1800–3500 eurų. Didesniam namui arba skubiam individualiam reisui gali būti 4000 eurų ir daugiau. Kaina keičiasi pagal kubatūrą, atstumą, aukštą, liftą, pakavimą ir tai, ar reikia dirbti savaitgalį. Paprasto atsakymo nėra, nes kiekvienas perkraustymas turi savo „siurprizų“.
Taip, jei patys viską supakuosite ir pažymėsite. Bet tada reikia būti labai tvarkingiems. Dėžės turi būti tvirtos, daiktai apsaugoti, baldai paruošti. Jei viskas bus maišuose, trapūs daiktai gali nukentėti. Profesionalus pakavimas kainuoja, bet sutaupo laiko ir sumažina riziką. Ypač kai daiktų daug.
Greičiausia iš rytų Vokietijos, pavyzdžiui, Berlyno, Drezdeno, Leipzigo. Ten kelias iki Lietuvos trumpesnis. Iš vakarų Vokietijos, kaip Kiolnas, Diuseldorfas, Dortmundas, kelias ilgesnis. Iš pietų, pavyzdžiui, Miuncheno ar Štutgarto, irgi reikia daugiau laiko. Miestas labai stipriai veikia terminą.
Geriausia taip. Bent jau turi būti atsakingas žmogus, kuris gali parodyti, kas važiuoja, atidaryti duris, priimti sprendimus. Jei jūsų nėra, reikia aiškaus įgaliojimo ir kontakto. Be žmogaus vietoje greitai atsiranda klausimų: kuri dėžė važiuoja, kuris baldas lieka, ar galima imti šitą spintą. Tada visi laukia skambučio.
Taip, dažnai žmonės važiuoja paskui arba priešais transportą asmeniniu automobiliu. Tai patogu, nes galima vežtis dokumentus, augintinius, brangesnius daiktus. Bet reikia suderinti laiką, kad mašina neatvyktų tada, kai Lietuvoje nieko nėra. Buvo atveju, kai vairuotojas atvažiavo vakare, o klientas dar buvo Vokietijoje. Nepatogu visiems.
Dalinis perkraustymas reiškia, kad vežate ne visus daiktus, o tik dalį. Tai tinka studentams, šeimoms, kurios palieka dalį baldų, arba žmonėms, kurie grįžta į Lietuvą palaipsniui. Kaina gali būti mažesnė, jei krovinys telpa su kitais klientais. Bet terminas tada gali būti ilgesnis, nes reikia derinti maršrutus.
Ne visada. Greitai galima vežti ir dalinį krovinį, jei yra laisva vieta ir tinkamas grafikas. Bet greičiausias variantas – atskira mašina, kuri važiuoja tiesiai į Lietuvą. Ji kainuoja daugiau, tačiau mažina laukimą ir pervežimo grandines. Jei laikas labai svarbus, individualus reisas dažniausiai geriausias.
Pirmiausia reikia nusiųsti sąrašą, nuotraukas ir adresus. Be jų niekas normaliai neįvertins. Tada reikia nuspręsti, kas važiuoja, kas lieka, kas pakuojama. Jei daiktų daug, reikės komandos. Skubus perkraustymas nėra tas pats, kas chaotiškas perkraustymas. Kuo greičiau duosite informaciją, tuo daugiau šansų sutvarkyti.
Pakavimas yra vieta, kur sutaupoma arba prarandama daug laiko. Jei dėžės jau sukrautos prie durų, viskas juda lengviau. Jei žmonės penktadienio vakarą dar renka drabužius iš spintos, tada greito perkraustymo iš Vokietijos idėja pradeda svyruoti. Pakavimui reikia dėžių, plėvelės, lipdukų, žymeklių, apsauginių kampų, kartais medinių dėžių ar specialių dėklų.
Drabužius geriausia krauti į dėžes arba specialius drabužinių konteinerius. Indus reikia apvynioti popieriumi arba naudoti ląstelinius padėklus. Knygos – į mažas dėžes, nes didelė knyga pilna dėžė gali būti per sunki. Dokumentus – atskirai. Baldus – išmontuoti, jei įmanoma. Čiužinius – apsaugoti nuo drėgmės ir purvo. Ir prašau, neperkraukite dėžių taip, kad jas galėtų nešti tik du sunkiaatlečiai.
Mažą butą galima supakuoti per vieną dieną, jei iš anksto išrūšiuojate daiktus. Dideliam butui geriau skirti 2–3 dienas. Pradėkite nuo to, ko nenaudojate: knygų, sezoninių drabužių, indų, dekoracijų. Virtuvę ir vonią palikite pabaigai. Jei paliksite viską paskutinei nakčiai, tikrai kažko pamiršite.
Nebūtinai, bet naujos dėžės tvirtesnės. Galima naudoti ir panaudotas, jei jos nesugriuvusios ir sausos. Bloga dėžė gali plyšti kelyje, ypač jei joje knygos ar indai. Aš dažnai matau, kad žmonės taupo ant dėžių, o paskui gaudo daiktus iš suplėšyto kartono. Kartais taupymas išeina brangiau.
Rašykite ne tik kambarį, bet ir turinį. Pvz., „virtuvė – indai, viršuje“, „miegamasis – patalynė“, „dokumentai – svarbu“. Galite naudoti spalvas: mėlyna virtuvei, raudona voniai, geltona vaikų kambariui. Kai dėžių daug, vien užrašo „viskas“ neužtenka. Po perkraustymo visi pamiršta, kas toje „viskas“ buvo.
Galima, bet ne visus. Švarius drabužius galima dėti į maišus, ypač pakabinamus, bet trapūs ar brangesni daiktai taip neturėtų būti vežami. Maišai gali plyšti, drėgti, susiglamžyti. Be to, iškraunant sunku suprasti, kas kur. Geriau bent dalį drabužių dėti į dėžes arba specialius konteinerius.
Indus reikia apvynioti atskirai ir krauti vertikaliai arba stabiliai, su tarpsluoksniais. Stiklą geriausia dėti į dėžes su apsauga, o ne laisvai į maišą. Lėkštės sunkios, todėl dėžė neturi būti per didelė. Jei indai seni ir labai brangūs emociškai, geriau juos vežti asmeniniu automobiliu. Jausmas ramiau.
Dažniausiai taip, ypač lovas, spintas, didelius stalus. Išmontuoti baldai užima mažiau vietos ir mažiau rizikuoja būti apgadinti. Bet varžtus, detales ir instrukcijas reikia sudėti į maišelius ir priklijuoti prie baldo. Kitaip Lietuvoje prasideda paieškos po visomis dėžėmis. Patikėkite, tai labai erzina.
Taip, skalbimo mašiną, šaldytuvą, indaplovę, orkaitę galima vežti, jei jos paruoštos. Skalbimo mašiną reikia pritvirtinti transportiniais varžtais, šaldytuvą išjungti ir išvalyti, indaplovę išdžiovinti. Technika turi būti apsaugota nuo smūgių. Jei technika sena, verta pagalvoti, ar verta ją vežti.
Augalus geriausia vežti atskirai, ypač jei jų nedaug. Vazonus reikia apsaugoti, žemę pridengti, lapus nuo šalčio ar karščio. Ilgas kelias augalams nėra lengvas. Jei augalas didelis arba labai jautrus, geriau jį vežti asmeniniu automobiliu. Kartais augalai išgyvena geriau nei žmonės per perkraustymą.
Jei daiktai vertingi, tikrai verta. Draudimas neduoda garantijos, kad niekas neįvyks, bet padeda spręsti nuostolius. Svarbu žinoti sąlygas: kas draudžiama, kas ne, kokia yra atsakomybė. Jei dėžė buvo blogai supakuota, draudimas gali nepadėti. Todėl pakavimas ir draudimas eina kartu.
Parduokite, atiduokite, išmeskite arba palikite. Perkraustymas yra geras momentas atsikratyti to, kas tikrai nenaudojama. Vokietijoje galima rasti vietų atiduoti baldus, technikai ar drabužiams. Kartais pigiau nusipirkti naują kėdę Lietuvoje nei mokėti už jos gabenimą. Ne viskas turi keliauti.
Greitas perkraustymas iš Vokietijos labai priklauso nuo transporto. Mažam kroviniui gali užtekti mikroautobuso arba furgono. Vidutiniam butui dažniausiai reikia 12–18 metrų sunkvežimio su liftu. Dideliam namui gali prireikti didesnio transporto arba dviejų reisų. Svarbu ne tik talpa, bet ir pakrovimo įranga. Jei nėra lifto, reikia rampų, diržų, patyrusių žmonių.
Vairuotojo darbo laikas yra realus apribojimas. Negalima tiesiog sėsti ir važiuoti 30 valandų be sustojimo. Jei maršrutas ilgas, reikia planuoti poilsį. Todėl klientui sakant „bet Google rodo 16 valandų“, aš paaiškinu, kad Google neskaičiuoja pakrovimo, iškrovimo, dokumentų, eismo, vairuotojo poilsio ir to momento, kai reikia rasti vietą sustoti.
Mažam kroviniui tinka mikroautobusas arba furgonas. Vidutiniam butui dažniausiai reikia sunkvežimio su liftuvu. Dideliam namui gali prireikti didesnio transporto arba kelių reisų. Geriausias variantas tas, kuris telpa viską, bet nėra per didelis be reikalo. Per didelis automobilis miestuose gali būti nepatogus.
Atskira mašina greitesnė ir patogesnė, bet brangesnė. Bendras reisas pigesnis, bet gali užtrukti, nes derinami keli kroviniai. Jei laikas svarbus, rinkitės atskirą transportą. Jei norite taupyti ir galite palaukti, bendras reisas gali būti geras sprendimas. Čia reikia pasirinkti, kas jums svarbiau.
Iš rytų Vokietijos kelias gali trukti apie 18–22 valandas. Iš vakarų Vokietijos – 22–28 valandas arba daugiau. Iš pietų Vokietijos taip pat reikia skaičiuoti ilgą atstumą. Tai tik važiavimo laikas, neįskaitant pakrovimo, iškrovimo ir sustojimų. Todėl realus terminas visada ilgesnis.
ES viduje nėra tokios sienos kaip anksčiau, bet kontrolės gali būti. Kartais tikrina dokumentus, ypač vežant daugiau daiktų ar vertingesnį krovinį. Todėl reikia turėti sąrašą ir kontaktus. Paprastai tai nėra didelis trukdis, bet popieriai turi būti tvarkingi. Geriau turėti sąrašą telefone ir popieriuje.
Reikia iš anksto sutarti atsarginį variantą. Tai gali būti giminaitis, saugykla, kaimynas arba laikinas sandėlis. Jei krovinys atvažiuoja, o durys užrakintos, problema tampa labai brangi. Vairuotojai negali laukti neribotą laiką. Todėl priėmimo klausimą reikia išspręsti prieš išvykstant.
Galima, bet ne visada paprasta. Jei adresas pasikeičia netoli maršruto, dažniausiai įmanoma. Jei reikia važiuoti kitur, gali keistis kaina ir terminas. Reikia įvertinti kelio ilgį, laiką, galimus apribojimus. Todėl adresą geriau patvirtinti prieš pakrovimą.
Taip, bet reikia derinti komandą, pastatų taisykles ir vairuotojų grafiką. Savaitgalį kai kuriose vietose negalima triukšmauti arba naudoti lifto. Vokietijoje šeštadieniais ir sekmadieniais taisyklės gali būti gana griežtos. Todėl savaitgalis nėra automatiškai lengvesnis.
Blogas oras gali lėtinti kelią ir didinti riziką. Sniegas, plikledis, stiprus vėjas ar audra nėra tas atvejis, kai reikia spausti „greičiau“. Saugus krovinys ir saugūs žmonės svarbiau. Geras pervežėjas pasakys, jei reikia laukti arba keisti grafiką.
Daugelis transporto kompanijų gali suteikti informaciją apie vietą arba bent numatomą atvykimo laiką. Bet ne visada tai real-time stebėjimas. Svarbiausia turėti ryšį su atsakingu žmogumi. Jei niekas neatsako į skambučius, tai blogas ženklas.
Dažniausiai lėtina ne kelias, o pasiruošimas. Neišmontuoti baldai, nepažymėtos dėžės, uždarytas liftas, neteisingas adresas, trūkstami dokumentai. Kartais viena maža detalė sustabdo visą procesą. Todėl prieš perkraustymą reikia patikrinti viską, net tai, kas atrodo akivaizdu.
Nepatogu kalbėti, bet reikia. Yra įmonių, kurios pasiūlo labai mažą kainą, o po to sako: „čia dar papildomai, čia dar už aukštą, čia dar už dėžes, čia dar už laukimą“. Kita problema – neaiški atsakomybė už apgadinimus. Todėl prieš sutikdami reikia turėti rašytinį pasiūlymą: kas įeina, kas neįeina, kokia atsakomybė, kas draudžiama, kas nutinka vėlavimo atveju.
Dar viena bloga situacija – kai klientas pats per mažai supakuoja, o paskui tikisi profesionalaus rezultato. Jei indai suvynioti į laikraščius be jokios apsaugos, o spinta vežama su durimis atidarytomis, stebuklų nebus. Profesionalus pervežėjas gali padėti, bet jis negali atsakyti už visišką netvarką.
Gera įmonė klausia daug detalių, prašo nuotraukų, aiškina kainą, turi sutartį ir draudimo sąlygas. Ji nesako „viskas bus gerai“ be jokio plano. Gera įmonė taip pat pasakys, jei jūsų terminas nereališkas. Blogas ženklas, kai kaina labai maža, o atsakymai migloti.
Dažniausiai reikia adresų, kontaktų, krovinio sąrašo, kartais inventorinio sąrašo ar sąskaitos, jei daiktai priklauso įmonei. Asmeniniam perkraustymui pakanka tvarkingo sąrašo. Jei vežate vertingus daiktus, geriau turėti vertės patvirtinimą. Dokumentai padeda ir transportui, ir draudimui.
Reikia nedelsiant fiksuoti pažeidimą, daryti nuotraukas, pranešti pervežėjui ir žiūrėti sutartį. Negalima po savaitės parašyti, kad „kažkas buvo įbrėžta“. Kuo greičiau fiksuosite, tuo lengviau spręsti. Jei turite draudimą, reikės jo sąlygų ir dokumentų.
Ne visada, bet dažnai reikia būti atsargiam. Kartais mažesnė kaina tiesiog reiškia mažesnį pelną. Bet jei kaina neatrodo reali, reikia klausti, kas į ją įeina. Pigi paslauga be sutarties, be draudimo ir be aiškios komandos gali kainuoti brangiai.
Pirmiausia reikia gauti informaciją, kodėl vėluojama. Jei tai eismas ar darbo laiko apribojimai, kartais nieko nepakeisite. Jei vėlavimas dėl netvarkos, reikia reikalauti naujo grafiko. Svarbu turėti kontaktą, kuris atsako, o ne bendrą el. paštą, į kurį niekas nežiūri.
Galima, bet gali tekti mokėti atšaukimo mokestį. Jei mašina jau išsiųsta, degalai suplanuoti, komanda rezervuota, nuostolis jau atsiranda. Todėl sąlygas reikia skaityti prieš pasirašant. Geriau viską patvirtinti tik tada, kai esate tikri.
Reikia fiksuoti neatitikimus iškraunant. Jei trūksta dėžės ar baldo, nedelsiant praneškite. Jei viskas priimta be pastabų, vėliau sunkiau įrodyti. Sąrašas turi būti tikrinamas ne formaliai, o realiai. Ypač kai dėžių daug.
Kartais tikrai verta. Jei baldai seni, sunkūs ar pigūs, geriau juos parduoti. Jei grįšite po kelių mėnesių, galima naudoti saugyklą. Perkraustymas nėra konkursas „ką daugiau parsivežti“. Kartais protingiau vežti tik tai, kas tikrai reikalinga.
Galima sumažinti daiktų kiekį, pasiruošti dėžes, išmontuoti baldus, pasirinkti tinkamą datą. Taip pat galima derinti dalinį reisą, jei neskubate. Bet negalima taupyti ten, kur rizikuojate brangiais daiktais. Pigiausias sprendimas ne visada protingiausias.
Labai rekomenduoju. Ypač jei naujame būste reikia įsirengti arba pradėti dirbti. Perkraustymai retai vyksta visiškai pagal filmo scenarijų. Atsarginė diena sumažina stresą. Geriau turėti rezervą ir jo nepanaudoti, nei laukti prie uždarytų durų.
Greitas perkraustymas iš Vokietijos įmanomas, bet tik tada, kai yra realus planas, o ne tik noras „kuo greičiau“. Reikia paruošti daiktus, pasirinkti tinkamą transportą, sutvarkyti dokumentus ir žinoti, kas priims krovinį Lietuvoje. Mažam butui terminai gali būti labai trumpi, dideliam namui reikia daugiau laiko. Svarbiausia – neslėpti detalių ir nesivadovauti vien kaina.