perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai supakuotų porceliano rinkinių iki sofos, kuri buvo tiesiog užmesta į kėbulą be jokios apsaugos. Dažnai klientai klausia, ar tikrai verta taip daug rūpintis pakavimu, kai kelyje į Vokietiją yra vos kelios šimtai kilometrų. Pasakysiu taip – kaip geriausiai apsaugoti baldus kraustymo metu į Vokietiją, nusprendžia ne atstumas, o tos kelionės dinamika. Vokiški autostrados greičiai ir staigūs stabdymai gali padaryti savo darbą, jei baldai nebus užfiksuoti. Todėl nereikia būti ekspertu, kad suprastum – paprasta plėvelė ar senas antklodė nebegali užtikrinti saugumo, kaip tai buvo anksčiau. Štai kas tikrai veikia praktikoje.
Tai vienas dažniausių klausimų. Žinoma, galima vežti ir surinktus, jei jie telpa į duris (tai svarbu!), bet rizikuojate, kad sugręžtos skruostelės ar skydeliai nukrypsta nuo kampų. Viskas susideda iš vibracijos – kai vilkikas važiuoja 90 km/h vokišku keliu, net mažiausias svyravimas gali atitraukti fasadus. Aš visada patariu išsukti kojas nuo stalų ir komodų, nes taip sutaupote vietos ir sumažinate sulaužymo riziką. Be to, surinktas baldas yra daug prastesnės statinės formos, o tai reiškia, kad ant jo sunkiau uždėti kitus daiktus. Geriau praleisti valandą ar dvi išmontuojant, nei vėliau galvoti, kaip taisyti laužą.
Kas dėl manęs, tai geriausiai veikia derinys, tačiau jeigu reikia pigiau, tai gofruotas kartonas yra neatsiejamas. Jis stiprus ir atsparus smūgiams, o burbuliukų plėvelę labai lengva perpjauti peiliu, jei neatsargiai dirbate su įrankiais. Vienas kartas man teko vežti brangų itališką komodą, kurį klientas apvyniojo tik burbuliukais – atvykus į Miuncheną, pasirodė, kad viršus buvo įdėbtas į kitą daiktą ir visi burbuliukai sprogo. Taigi, klausimas, kaip geriausiai apsaugoti baldus kraustymo metu į Vokietiją, dažniausiai išsprendžiamas kieto kartono sluoksniu viršuje. O štai viduje galite naudoti minkštą medžiagą, kad nebraižytų paviršiaus.
Sąžiningai kalbant, nereikia būti išrankiam. Senos antklodės, pledai, rankšluosčiai – tai puiki apsauga nuo įbrėžimų, ypač jei kalbame apie minkštus baldus ar sofa. Bet jokiu būdu nepasitikėkite vien tik savo senais drabužiais, jei vežate vitrinas ar stiklinę lentyną – čia reikia specialios pripučiamos plastikinės dangos arba storos putos. Turiu omenyje, kad kartais klientai sako: "o, aš tą lentyną apvynioju su keletu marškinėlių". Ne, taip neveikia. Stiklas reikalauja standumo, o ne minkštumo. Taigi, naudokite tai, kas yra, bet suprokite, kur tai tikrai apsaugos, o kur tik sukels apgaulingo saugumo jausmą.
Tai yra vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamirštame. Net jei baldas puikiai supakuotas, jei jis gali judėti kėbule, jis taps sviediniu. Naudojame grandines, raiščius, o kartais tiesiog įstatome tarpus tarp baldų ir sienelių. Vieną kartą (nors dažniau pavėluoja vairuotojai) vairuotojas užmiršo uždaryti vieną grandinę ant šaldytuvo, ir važiuojant link Hanoverio šaldytvas "nuvažiavo" visą kėbulo ilgį. Laimė, kad nebuvo kitų baldų priekyje. Taigi, įsitikinkite, kad viskas stovi tvirtai. Jei girdite barškėjimą važiuodami – sustokite ir patikrinkite. Geriau pavėluoti valanda, nei atvykti su laužu.
Stiklas yra pačia sudėtingiausia dalis. Pirmiausia – jei įmanoma, išimkite juos. Stikliniai skydeliai turi būti uždengti atskirai, geriausia storomis gofruotomis plokštėmis ir užlankyti kraštai. Jei negalite išimti, tuomet visą vitriną reikia apvynioti storu kartonu ir uždengti stiklą iš abiejų pusių. Būna situacijų, kai klientai bando užklijuoti lipdukus ant stiklo – nepadės. Stiklas lūžta ne nuo to, kad jį kažkas įbrėžia, o nuo to, kad kėbule susidaro įtempimas, kai vairuotojas suka vairą. Todėl reikia, kad vitrina būtų izoliuota nuo judesio.
Absoliučiai taip. Stalviršiai, ypač mediniai ar marmūriniai, yra labai jautrūs lenkimams. Jei paliksite jį ant kojų, jis gali tiesiog lūžti nuo svorio, kurį ant jo padėsite viršuje, arba nuo vibracijos. Geriausia, kai stalviršius guli horizontaliai, apsaugotas antklode arba putomis, o viršui galima padėti kažką lengvesnio. Ypatingai tai svarbu, jei stalas yra ilgas, tarkime, 2 metrų – toks ilgis be palaikymo gali "sužaisti" net ant lygaus kelio. Nemanau, kad norite rizikuoti brangiu baldu dėl tinginėjimo atsukti keletą varžtų.
Čia pagrindas yra ne tiek apsauga nuo smūgių, kiek nuo nešvarumų ir drėgmės. Sofą reikia uždengti plėvele, kuri nepraleidžia dulkių, bet kartais reikia ir papildomo storio sluoksnio, jei ant jos bus kraunami dėžės. O, ir dar vienas dalykas – patalyne dažnai lieka smulkios monetos ar raktai, kurie gali patekti tarp mechanizmų. Patikrinkite visus kišenėlius! Buvau atvejo, kai raktai nuo kliento namų (Vokietijoje) "nukeliavo" sofoje į Lietuvą, o mes sužinojome tik po savaitės. Taip pat, jei sofa yra odinė – būkite atsargūs su juoda plėvele vasarą, gali įkaisti ir palikti dėmes.
Šaldytuvą taisyklė yra viena: jis turi stovėti statmenai. Negalima jo gulėti, nebent tai yra specialus modelis (bet tai retai). Be to, reikia išimti visos lentynas ir juos uždengti atskirai, nes kitaip jos iškris ir susilaužys vidaus apdailą. Skalbyklė turi būti užfiksuota, kad būgnas nesuktųsi (dažnai yra specialios transportavimo plokštelės arba varžtai). Jei jų nėra – įkiškite tarp būgno ir korpuso putą arba rankšluostį, kad nebūtų triukšmo. Viena klientė pamiršo uždaryti skalbyklės duris, ir važiuojant pro Berlyną jos atsivėrė... na, galite įsivaizduoti, kas buvo viduje.
Būtina. Nors spintė atrodo tvirta, bet jei paliksite viduje knygas ar indus, per smūgį jos gali pramušti galinę sienelę arba tiesiog iškristi, kai atidarysite duris (o gali ir neatidaryti). Tiesiog neverta rizikuoti. Tą patį padarykite su komodais – išimkite viską. Ką dėl spintelių durų – jas reikia pririšti raiščiais arba lipnia juosta, kad netyčia neatsidarytų kelionės metu. Ypač jei spintelė turi stiklo – tai kritiška.
Tai priklauso nuo sutarties. Dažniausiai, jei užsakote "pilną paslaugą", tai vairuotojas (ir padėjėjai) padės supakuoti. Bet jei tik samdate mašiną su vairuotoju – tuomet jis atsakingas tik už vairavimą ir įkrovą. Aš visada sakau klientams: neikilkite ant vairuotojo daugiau, nei jis gali padaryti. Jie žmonės paprasti, kartais pavargę, o jei jis nėra profesionalus pakuotojas, gali tiesiog blogai uždėti dėžę. Geriau pačioms pasirūpinti, kad viskas būtų uždengta prieš jų atvykimą. Vokietijoje vairuotojai dažnai skubą, todėl nenoriu, kad jūsų baldai kentėtų dėl to.
Tai reali situacija. Vokietijoje dažnai būna eismo įvykių autostradose, arba darbas prie perkėlos užtrunka. Jei vairuotojas sako, kad pavėluos valanda ar dvi – nepadėsite nieko. Nervuotis nėra prasmės. Svarbiausia – susisiekti su gavėju Vokietijoje ir pranešti. Būna, kad klientai stovi lauke ir laukia, o vairuotojas nebegali važiuoti dėl poilsio režimo (tai griežtai reglamentuota). Geriau tur�ti šiltą gėrimą ir kantrą, nei pyktis. Vienas kartas mes pavėlavome 12 valandų dėl sniego Lenkijoje – klientas buvo supykęs, bet kas mes galėjome padaryti? Gamta yra stipresnė.
Vokietijos žiemos gali būti šaltos, bet keliai dažniausiai tvarkingi. Problema gali būti ne tiek su šalčiu, kiek su drėgme. Kai atkeliaujame į sandėlį ir iškrauname įšalusius baldus į šiltą patalpą, ant jų gali susidaryti kondensatas. Tai labai pavojinga medienai. Todėl, jei galima, palikite dėžes uždarytas porą valandų, kol baldai sušils. Aš asmeniškai visada įspėju apie tai, nes matyau, kaip išbrinko medinės grindys dėl staigaus temperatūros pokyčio. Taip pat, jei vežate skysčių – pasirūpinkite, kad jie neužšaltų, nors tai dažniau rūpina vaistažolėms ar alkoholiui.
Gali būti, kad j tiesiog jaučiate spaudimą, o gali būti, kad jis iš tikrųjų vairuoja per staigiai. Jei matote, kad jūsų daiktai "šoka" kėbule – pasakykite jam. Dauguma vairuotojų yra protingi ir supras, kad jei sulaužys ką nors, jam teks mokėti draudimo franšizę (o ji gali būti didelė). Bet yra ir tokių, kurie nekreipia dėmesio. Tokiu atveju – užsirašykite mašinos numerius ir fotografuok, kaip padėti daiktai prieš išvykstant. Tai gali praversti vėliau, jei kils ginčų dėl žalos.
Mano nuomone, tai privaloma. Net jei jūs vežate senus baldus, jei jie sugenda per pervežimą – jūs neteksite daikto, kurio reikės naujame namuose. Draudimas paprastai apima viską, kas yra kėbule, bet yra vienas "bet". Jis neapima daiktų, kurie buvo blogai supakuoti. Pavyzdžiui, jei stiklas nebuvo apsaugotas kartonu ir jis susilaužė – draudimo kompanija gali atmesti pretenziją. Todėl klausimas, kaip geriausiai apsaugoti baldus kraustymo metu į Vokietiją, yra glaudžiai susijęs su tuo, ar gausite išmoką. Nekantriai patariu susitarti dėl "visko apimančio" draudimo, jei turite brangių daiktų.
Kainos svyruoja labai stipriai. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų), atstumo (ar tai Berlynas, ar Miunchenas) ir sezono. Rudenį ir pavasarį brangiau. Vidutiniškai galima sakyti, kad kelionė į Vokietiją (pvz., į Frankfurto sritį) gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, jei tai pilnas vilkikas. Bet nemanau, kad verta vadovautis tik kaina. Kartas nuo karto pasitaiko pigių pasiūlymų, kurie baigiasi tuo, kad atvyksta senas, purvinas sunkvežimis be liftų. Užsisakykite pas patikimus žmones, net jei brangiau.
Svarbiausias yra krovinio sąrašas (inventorius). Jis turi būti pasirašytas abiejų pusių – jūsų ir vairuotojo. Be to, reikia CMR sąrašo, tai yra tarptautinis vežimo dokumentas. Jis įrodo, kad krovinys buvo perduotas. Jei dingsta kažkas kas vertinga – be CMR sunku įrodyti, kad tai buvo mašinoje. Taip pat pasidarykite nuotraukas vertingų daiktų prieš pakavimą. Vienas klientas teigė, kad jo televizorius buvo "naujas", bet nuotraukose matėsi, kad jau buvo įbrėžtas. Dokumentai išgelbėja nuo nereikalingų ginčų.
Dažniausiai kaina nurodoma "nuo durų iki durų", tai reiškia, kad iškrova įeina. Bet yra niuansų. Jei Vokietijoje nėra galimybės priartėti prie namų (pvz., siauras gatvelė miesto centre arba apribojimai), gali tekti mokėti už ilgesnį nešimą arba naudoti mažesnę mašiną (perkrautuvę). Vokiečiai yra griežti dėl taisyklių – jei sunkvežimis negali važiuoti tam tikroje gatvėje, jis tiesiog nestos. Todėl iš anksto pasirūpinkite vietos apžiūra arba susitarkite su vairuotoju, kur jis gali statyti mašiną.
Tai nuolatinė bėda. Visada turiu vieną dėžutę, vadinamą "varžtų dėže". į ją dedu viską, kas atsukta. Niekada nemėgaukite tų dalykų į dideles dėžes su drabužiais, nes jie dingsta amžinai. Užrašykite ant dėžutės, iš kurio baldo tai yra. Pabandykite surinkti baldą be to vieno varžto – bus trūkčiojantis. Ypatingai tai svarbu, jei baldai yra iš IKEA ar panašūs – ten kiekviena detalė svarbi, o atsarginių nusipirkti neįmanoma (arba sunku).
Galima, bet tai rizika. Sienose negalima vežti dirvožemio, todėl reikia išvalyti šaknis (tikrai). Augalai gali nudžiūti arba užšalti. Jei tai kaktusas – pavyks, jei didelis fikusas – gali būti problema. Be to, vokiečių muitinė gali labai tikrinti augalus dėl kenkėjų. Aš asmeniškai nesu didelis augalų mylėtojas (turiu tik vieną kaktusą namuose), bet girdėjau istorijų, kai visa krovinio mašina buvo sulaikyta dėl vieno ligoto augalo. Geriau juos padovanoti kaimynams ir nusipirkti naujus Vokietijoje.
Jie turi būti supakuoti kaip stiklas – gofruotas kartonas, kampai apsaugoti. Veidrodžiai ypač pavojingi, nes jie gali sprogti į tūkstančius fragmentų, jei sužudos. Paveikslus reikėtų pakuti į dėžes, kurios tiksliai atitinka jų dydį, kad jie nešoktų viduje. Jei paveikslas brangus – geriau vežti jį sėdint mašinoje (jei vykstate kartu) arba uždėti viršuje, ant nieko nepadengto. Aš vieną kartą mačiau, kaip paveikslas su rėmu buvo padėtas ant grindų, o ant jo užmesta dėžė su knygomis. Rėmas įlėžė, o drobė plyšo. Nenusipirkau to paveikslo, bet žiauru buvo žiūrėti.
Nebūtinai, jei vairuotojas kalba lietuviškai ar angliškai, bet jei reikia kalbėti su muitininkais ar policija – tai praverčia. Vokietijoje dauguma kalba angliškai, bet senos kartos pareigūnai gali būti užsispyrę. Todėl verta turėti parašytą adresą vokiškai (ir koordinates GPS), kad nereikėtų gestikuoti. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas neturi tinkamos vizos ar leidimo dirbti Vokietijoje (jei jis iš trečiosios šalies) – tai gali sukelti problemų patikrinimo metu. Geriau pasirinkti patikimas kompanijas.
Dėžės yra geriausios, nes jose drabužiai nebus susibraižę ir nebus drėgni. Tačiau dėžės kainuoja. Galima naudoti ir specialius drabužių maišus ant kėdžių, bet jie neapsaugo nuo smūgių. Jei turite brangius kostiumus ar šilkinius drabužius – dėžė privaloma. Paprastus džinsus ir marškinėlius galima susukti rulonuose ir įkišti tarp baldų (užpildyti tuščias vietas). Taip sutaupysite vietos ir užpildysite tuščias erdves, kad baldai neišsirinktų. Tik stenkitės, kad tie rulonai nebūtų per daug sunkūs.
Dėl konservų – taip, dėl produktų su trumpu galiojimo laiku – ne. Vokietija turi griežtas sanitarijos taisykles. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių (išskyrus sausus). Ir vėlgi – kvapas. Vienas kartas klientas norėjo vežti rūkytą lašišą (labai kvapną), ir po to visa mašina (ir visi baldai) kvepėjo rūkyta žuimi net po dviem savaitėms vėdinus. Negerai. Palikite maistą Lietuvoje, Vokietijoje parduotuvės puikios.
Tai gali nutikti, jei kėbule yra kondensatas arba pradėjo lyti įkrovos metu. Jei pastebėjote, kad dėžė minkšta – nedelsiant atidarykite ir išbarstykite drabužius džiūti. Jei paliksite uždarytą – gali susidaryti pelėsis. Ypač pavojinga, jei dėžė stovi ant grindų kėbule, kur gali susirinkti vanduo. Todėl visada dėžes statome ant paletų arba ant kitų dėžių, kad nebūtų kontakto su šaltu grindų metalu.
Tai ne jūsų darbas, bet verta pasirūpinti, kad vairuotojai neliestų grindų purvinais batais. Vokietijoje dažnai būna minkštos grindys (kilimas) arba brangus parketas. Užsirašykite, jei randate įbrėžimą po iškrovos, nors tai dažnai būna "žodžius prieš žodį". Geriau iš anksto paprašyti vairuotojo dėti apavas (arba bent jau nevažinėti su sunkiais batais viduje) arba uždengti grindis nupjauta popieriumi. Maža investicija, bet išvengsite konflikto su namų savininku.
Vokietijoje labai griežta atliekų rūšiavimo sistema. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Kartonas, plastikas, polistirenas – viskas turi eiti į atskiras dėžes. Jei vairuotojas iškrauna ir palieka visą šiukšlių kalną jums kieme – gausite baudą iš savininkų. Susitarkite iš anksto, ar vairuotojas išveš atliekas atgal (dažnai tai įeina į kainą), ar turėsite patys važiuoti į "Recyclinghof". Tai nėra sunku, bet reikia laiko.
Dažniausiai taip, jei pasitikite įmone. Yra tokia paslauga kaip "part load", kai jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų daiktais. Tuomet jūs važiuojate savo automobiliu, o baldai ateina vėliau. Čia svarbu turėti sąrašą ir, jei įmanoma, sekimo priemonę (GPS tracker), nors didelės firmos tai turi. Bet esu girdėjęs istorijų, kai mažos firmos uždelsdavo savaitę ar dvi... Nervuina. Jei jums svarbus laikas – geriau važiuoti kartu arba pasirinkti tikslią pristatymo datą.
Tai gali būti realus dalykas, jei nėra liftų, o butas yra 4 aukšte. Sutartyje dažnai būna parašyta "įkrova/iškrova su liftu". Jei lifto nėra – jie turi teisę paprašyti papildomai už nešimą pėsčiomis. Tai vadinama "Schleppweg" pavėsis. Geriau susitarti iš anksto. Aš asmeniškai stengiuosi to išvengti ir renkuosi mašinas su liftais (keltuvais gale), bet ne visada įmanoma privažiuoti su tokia mašina prie namų Vokietijoje dėl mažų gatvelių.
Ne, nemanau. Poliravimas suteikia blizgesio, bet neapsaugo nuo įbrėžimų. Geriau užsidėkite tą plėvelę. O jei baldai jau seni – poliravimas gali tik pabrūkšninti. Vokietijoje dauguma žmonių perka naujus baldus arba juos atnaujina patys, todėl nereikia stengtis padaryti, kad jie atrodytų kaip iš salono, nebent tai yra antikvariatas. Tiesiog užtikrinkite, kad jie atvyktų vienais dalimis.
Pirmiausia – nepanikuokite. Kartais dėžė nukrenta giliau į kėbulą arba užkrenta kita dėže. Patikrinkite sąrašą. Jei tikrai dingsta – skambinkite dispacheriui. Dažniausiai dingeniosios dalys randamos (pamirštos sandėlyje ar kitoje vietoje). Bet jei dingo brangus daiktas – tuomet reikia rašyti pretenziją draudimo kompanijai. Čia vėl svarbu tie dokumentai ir nuotraukos. Be jų – jokių pinigų negausite. Tikrai.
Jei kroviate maišus arba dėžes be skyrių – grotuvės būtinos. Jos užkerta kelią krovinio "slinkimuisi" į priekį arba atgal. Jei kroviate tik didelius baldus – gali nebūti reikalo, jei jie užpildo visą erdvę. Bet dažniausiai reikalinga tarpinė siena, kad atskirtumėte jūsų daiktus nuo kitų klientų (jei tai dalinis krovinys). Užtikrinkite, kad vairuotojas jas užfiksuoja tvirtai.
Jie yra jautrūs drėgmei ir tiesioginiam prisilietimui. Geriausia juos įdėti tarp storų gofruotų plokščių ir uždėti į dėžę. Jei dėžės nėra – galite apvynioti "mumija" (plėvele), bet tada būkite, kad nepažeistumėte drobės lipnia juosta. Naudokite lipdukus, o ne juostą tiesiai ant paveikslo ar rėmo. Drobė gali įtrūkti nuo juos atplėšiant.
Taip, bet ribotais kiekiais (asmeniniam vartojimui). Jei bandysite vežti dešimtę dėžių degtinės – tai gali būti laikoma prekyba be licencijos, ir muitinė ją konfiskuos. Paprastai keletas butelių vyno ar degtinės niekam nekliudo. Tiesiog uždėkite juos į dėžę, kad nesužlūžtų. Vienas kartas buvo, kad butelis sprogo, ir visa dėžė su knygomis buvo sugadinta. Alkoholis suėda spalvas iš viršelių. Būkite atsargūs.
Neužmeskite jų į dėžę su "pirmuoju būtiniausiu dalyku". Geriau laikyti pas save (kišenėje, rankinėje). Yra toks žodis "Schlüsselnotdienst" – jei užrakinsite raktus viduje ir nebegalite įeiti, skambinsite šiai paslaugai, ir tai kainuos brangiai. Taip pat, patikrinkite, ar raktai tinka prieš išvykstant iš Lietuvos. Kartais raktai gali būti "užstrigę" ir reikės tepalo.
Daugelis Vokietijos miestų turi "Umweltzone" (ekologinę zoną). Jei vairuotojo mašina netinka atitinkamai standartui (dažniausiai senesnės mašinos), ji negali važiuoti į miesto centrą (žalia zona). Jums tai nėra problema, jei vairuotojas profesionalus – jis žino, kur gali, o kur negali važiuoti. Bet jei samdate mašiną patys – patikrinkite, ar tą žalią lentelę (Umweltplakette). Baudos didelės.
Viskas apsiverčia, kai žinai, ką tiki. Nors aš ir dirbu jau ilgai, visada stebiuosi, kaip klientai rizikuoja brangiais daiktais dėl to, kad nėra pasiruošę. Svarbiausia yra suprasti, kad kaip geriausiai apsaugoti baldus kraustymo metu į Vokietiją, nėra tik apie brangias medžiagas, bet apie logiką ir atidumą. Užfiksuokite viską, naudokite kartoną ir nedėkite visko į vieną krūvą. Tada kelionė bus ramesnė, o atvykus į naujus namus Berlyne ar Hamburge, galėsite tiesiog išsipilti kavos ir mėgautis nauju gyvenimu, o ne ieškoti meistro, kuris sutvirtintų sulaužytą koją.