Kaip garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, klausimas apie daiktų saugumą visada iškyla pirmas. Vokietija yra arti, tai atrodo paprasta, bet keliukai ten gali būti nelengvi, ypač jei keliauja kietas krovinys. Dažnai žmonės galvoja, kad užpakalinis vagonas ir kelios juostelės užteks, bet realybėje viskas yra sudėtingiau. Norint garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją, reikia ne tik tvirtai supakuoti, bet ir suprasti su kuo turite darbą – su vairuotojais, tarpininkais ir pačiu keliu. Čia nėra jokių stebuklų, tik geras rengimas ir šiek tiek susitarimo.

Pakavimo ir paruošimo niuansai

Ar tikrai reikia taip daug įpakavimo medžiagų?

Taip, tikrai. Nemanau, kad verta taupyti ant popieriaus ar plėvelės. Esu matęs, kaip brangūs baldai buvo sužeisti tik todėl, kad klientas nusprendė, jog „vienas sluoksnis pakaks“. Kai būna šokuotas vagonas, netvirtas pakavimas neišvengia sukimo. Jei klausiate, kaip garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją, pradėkite nuo investicijų į kokybiškas dėžes. Geresnis kartonas ar putos polistirolas kainuoja tik keletą eurų daugiau, bet sutaupo nervus vėliau.

Kokia turi būti paletės būklė?

Paletės turi būti tvirtos, be skilčių. Kartais atvyksta pas mus klientai, kurie nori užkrauti ant senų, puvusių medinių konstrukcijų. Tai laukinas šūvis. Vokietijos sandėliuose darbuotojai gali net atsisakyti iškrauti tokį krovinį, jei paletė atrodo pavojinga. Naudokite EUR paletes arba bent jau patikrinkite, ar nėra lūžusių lentų. (Kartais net ir tą pačią EUR paletę reikia patikrinti, nes jos būna nusidėvėjusios). Tvirtas pagrindas – pusė sėkmės.

Ar reikia tvirtinti krovinius juostomis ant paletės?

Be abejo. Tiesiog uždėti dėžę ant paletės ir nieko nepritvirtinti – tai blogiausia klaida. Vokietijoje keliai geri, bet posūkiai yra aštrūs. Naudokite „tampriąsias“ juostas (stretch film) ir apkabkite kelis kartus. Vienas klientas taip taupė plėvelę, kad vairuotojas važiuodamas per Lenkiją prarado pusę krovinio. Dabar jis jau žino, kad kai nori garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją, reikia sukti tą plėvelę, kol rankos užnugaryje. Geriau per daug negu per mažai.

O jei aš vežu dalinius krovinius (LTL)?

Tuomet rizika didesnė, nes tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis. Gali būti, kad virš tavo dėžės bus padėtas sunkus statybinis maišas. Būtina uždėti lipduką „NESTATYTI ANT VIRŠAUS“ (Do not stack). Žinoma, niekas negarantuoja, kas vyksta viduje, jei vairuotojas neįsivaizduoja, ką vežia. Bet jei dėžė yra labai tvirta, turi šansų.

Ar verta rūpintis drėgme?

Labai verta, ypač jei vežate tekstilę, maistą ar elektroniką. Vokietijoje oras gali pasikeisti iš karto, o vagonuose dažnai būna vėsu ir drėgna. Naudokite drėgmės sugeriklius (desiccants). Jie nedideli, bet padeda išvengti pelėsio. Kartais net ir pačioje Vokietijoje sandėliuose būna drėgna, tai geriau pasirūpinkite iš anksto.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę prieš išvežimą?

Darykite nuotraukas. Ir ne tik vieną, bet iš visų pusių. Jei atvyks į Vokietiją su įbrėžimu, be nuotraukų įrodinėti bus beveik neįmanoma. Aš visada sakau savo klientams – fotografuokite net tuos dalykus, kuriems atrodo, kad viskas gerai. Vėliau gali kilti ginčų, o nuotrauka yra geriausias liudininkas. Tai vienas paprastiausių būdų užtikrinti saugumą bent jau teisiškai.

Ar reikia rūpintis dėžių vidumi?

Taip, jei viduje yra tuščia vieta, daiktai gali judėti ir dėtiosi. Užpildykite tuščias vietas putomis, suspaustu popieriumi arba senomis laikraščiais. Vienas kartą vežėme keramiką, ir vidinės dėžės nebuvo užpildytos – rezultatas visiškai sugriauti lėkštės. Nepalikite jokių tarpuose, net tų mažų.

Draudimas ir dokumentai

Ką apima CMR draudimas?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis dažnai apsaugo tik minimaliai, pagal konvenciją (apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangius kompiuterius, ši suma nebus pakankama. Daiktų saugumo garantavimas Vokietijai kelyje neapsiriboja standartiniu draudimu. Reikia pasidomėti papildomu krovinių draudimu, kuris padengtų pilną vertę. Kitaip, jei dingsta krovinys, gausite tik nedidelę dalį vertės.

Kas tas SDR ir kodėl jis svarbus?

SDR (Special Drawing Rights) – tai tarptautinis atsiskaitymo vienetas, kurį naudoja draudikai. Viską apskaičiuoja pagal jį. Dabar, kai rašau, vienas SDR yra apie 1,3 eurai (tiksliau gali pasikeisti, reikia tikrinti). Jeigu neteisingai nurodote krovinio vertę CMR sąraše, draudikas gali sumokėti tiek, kiek parašyta, o ne tiek, kiek tikrasis nuostolis. Būkite tikslūs su skaičiais.

Ar privaloma turėti prekių sąrašą (Packing List)?

Be abejo. Be jo bus problemų ir pasienyje, ir pristatymo metu. Vokietijai reikia tikslios informacijos, kas vyksta vagonuose. Jei sąraše parašysite „baldai“, o viduje bus ir buitinė technika, gali kilti nesusipratimų su muitinės arba gavėju. Tikslus sąrašas padeda išvengti neaiškumų ir greičiau išspręsti problemas, jei ką nors prarandate.

Ką daryti, jei krovinys pasiekė Vokietiją, bet jis sugadintas?

Pirmiausia nedarykite jokių pastabų dokumentuose, jei tikrai nesate tikri. Viską tikrinkite darbo vietoje. Jei matote žalą, užfiksuokite tai pristatymo akte (protokole) ir nedelsdami praneškite brokeriui arba draudikui. Vokietijos vadybininkai yra griežti, jei pasirašote, kad „viskas gerai“, o paskui skambinate ir skundžiatės – nieko nebegausite. Pasirašymas reiškia, kad priimate būklę tokia, kokia yra.

Ar verta drausti siuntas pats ar pasitikėti pervežėju?

Geriau turėti savo draudimą arba tiksliai pasitikrinti, ką siūlo pervežėjas. Kai kurios pigios firmos sako, kad turi draudimą, bet jis gali būti su milžiniška dedukcija (privalomu nuostoliu, kurį mokate pats). Patyręs ekspertas sakys – skaitykite smulkmenas. Daiktų saugumas vežant į Vokietiją priklauso ir nuo to, ar esate apsaugotas finansiniu atžvilgiu.

Kas nutinka su dokumentais, jei vairuotojas praranda juos?

Tai košmaras. Buvo atvejų, kai dėl to buvo stabdomi kroviniai. Dabar daug kas daroma elektroniniu būdu, bet vis tiek reikalingi originalai. Visada pasidarykite kopijas sau. Jei vairuotojas praranda CMR arba sąrašą, turėsite greitai išsiųsti naujus arba bent jau skenuotus variantus. Be dokumentų Vokietijoje nieko neišvežiate nei iš sandėlio, nei į jį.

Ar reikia deklaruoti tikslą krovinio?

Kartais. Jei tai ne paprasta prekyba, o, tarkime, perkėlimas (move) arba grąžinimas (return), tai gali įtakoti mokesčius ar draudimo sąlygas. Vokietijos muitinė gali užklausti, kodėl tai važiuoja. Geriau viską parašyti iš karto, kad nebūtų įtarimų apie „pilkąją“ zoną arba neteisėtą veiklą.

Logistika ir rinkimasis

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Jei kas siūlo pervežti toną už 50 eurų į Miuncheną, tai kažkas čia ne taip. Tikrinkite atsiliepimus, klauskite draugų. Aš asmeniškai niekada nepasitikiu firmomis, kurios neturi normalaus svetainės arba kurios atrodo „kišeninės“. Daiktų saugumas vežant į Vokietiją priklauso nuo to, kas sėdi vairuotojo vietoje. Geras pervežėjas pasirūpins ir tvirtinimu, ir terminais.

Ar geriau rinktis dalinį (LTL) ar pilną (FTL) krovinį?

Jei turite pakankamai daug krovinių, imkite pilną vagoną (FTL). Tada jūsų daiktai važiuoja vieni, niekas jų nebraižo ir neperkrauna. Daliniai kroviniai yra pigesni, bet ten daugiau manevrų – kraunama, iškraunama, perkraunoma terminaluose (pavyzdžiui, kažkur prie Kelno arba Frankfurto). Kiekvienas papildomas judesys padidina sugadinimo riziką.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar dauguma suteikia tokia galimybę. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga. Jei matai, kad vairuotojas stovi vietoje jau 10 valandų prie Kauno, galiu skambinti ir klausti, kas vyksta. Vokietijoje eismas gali stovėti dėl avarijų, bet geriau žinoti anksčiau. Sekimas padeda planuoti gavėjo laiką.

Kas dėl tarpininkų (brokerių)?

Jie gali padėti rasti gerą kainą, bet jie nevažiuoja su kroviniu. Jų atsakomybė dažnai ribojama sutartimis. Jei kils problema, jis gali tiesiog perduoti telefoną vairuotojui, kuris nekalba jokia kalba, išskyrus savo. Rinkdamiesi brokerį, klauskite, ką jis darys, jei kas nors nutiks.

O kaip su terminais? Ar jie įtakoja saugumą?

Taip. Jei spaudžiate vairuotoją „būk čia rytoj“, jis važiuos greitai. O greitas važiavimas vokiškais autostradamis reiškia aštrius stabdymus ir posūkius. Jei norite garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją, duokite šiek tiek laiko rezervo. Ramus vairuotojas – saugesnis krovinys. Neskubėkite be reikalo.

Ar yra kokių nors pavojingų vietų maršrute?

Maršrutai į Vokietiją eina per Lenkiją. Ten, deja, dar gana dažnai vyksta vagystės, ypač prie sostinių arba poilsio vietų. Patyręs vairuotojas žino, kur sustoti, kur ne. Jei girdite, kad vairuotojas planuoja nakvytinę neapsaugotoje aikštelėje prie kelio, perspėkite jį. Geriau sumokėti už saugią parkavimo aikštelę.

Ar reikia rūpintis vairuotojo kalba?

Ne būtinai, bet padeda, jei jis supranta bent pagrindinius žodžius. Vokiškai kalbantys vairuotojai Vokietijoje lengviau susitvarko su muitine arba sandėlio personalu. Jei vairuotojas nieko nesupranta, gali atsitikti nesusipratimų dėl to, kur reikia važiuoti arba kaip užkrauti.

Vokietijos specifika

Ar Vokietijoje yra kokių ypatingų taisyklių iškrovimo?

Taip, jie yra griežti dėl darbo saugos. Jei atvykstate į sandėlį be liemenės arba atsiverčiate vagono duris netikrindami, ar niekas neprikrito – gausite baudą arba neleis dirbti. Vokietijai saugumas yra pirmiausia. (Kartais jie per daug griežti, bet tokia jų kultūra).

Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako imti prekę?

Tai problema. Būna, kad gavėjas sako, kad nebuvo užsakyta arba kad prekė yra bloga. Tuomet reikia greitai susisiekti su siuntėju ir nuspręsti, kur dėti krovinius. Vokietijoje sandėliavimo kainos yra aukštos. Geriau iš anksto patvirtinti pristatymą su gavėju, kad jis lauktų.

Ar reikia rūpintis aplinkosauga (Green Zone)?

Jei važiuojate į miesto centrą, pvz., į Berlyną arba Štutgartą, gali reikėti žaliausiosios kortelės (Umweltplakette) arba elektromobilio, jei krovininis mašina. Be to, gali būti uždaryti kai kurie rajonai sunkiesiems krovininiams. Patikrinkite maršrutą, kad netyčia nevažiuotumėte į zoną, kur jums draudžiama.

Kas jei prekė yra pavojinga (ADR)?

Tada viskas turi būti idealiai. Pavojingų medžiagų pervežimas į Vokietiją reikalauja specialių leidimų, ženklų ir dokumentų. Jie yra labai griežti šioje srityje. Jei bandysite nuslėpti, kad kelyje yra degus skystis, ir kas nutiks – baudos bus milžiniškos, o gal net ir kalėjimas.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių Vokietijos sandėliuose?

Rečiau nei kelyje, bet įvyksta. Vokietija gera tuo, kad yra daug kamerų, bet tai ne visada sustabdo. Jei krovinys labai vertingas, reikia papildomų apsaugos priemonių – GPS sekimo arba apsaugos spynos. Negerai, kad taip yra, bet toks pasaulis.

Kaip sužinoti, kad prekė pasiekė sandėlį?

Paprastai gaunate „Proof of Delivery“ (POD) dokumentą su parašu ir data. Jis yra svarbiausias įrodymas, kad atlikote užduotį. Be šio dokumento gali būti, kad klientas nesumokės jums, sakydamas, kad niekas neįvyko. Užtikrinkite, kad gavote šį popierių.

O dėl to, kad vairuotojai yra žmonės?

Tai svarbiausia. Jei elgsitės su vairuotoju kaip su roboto, jis nebus susirūpinęs jūsų kroviniu. Jei pasiūlysite kavos arba tiesiog gerai pašoksite, jis gali uždaryti vagoną geriau arba važiuoti atsargiau. Žmogiškas santykis – tai dalis to, kaip garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją. Nepamirškite, kad jis taip pat nori grįžti namo sveikas.

Ar verta tikrinti orų prognozę?

Žinoma, jei vežate tai, ką drėgmė arba šaltis gali sugadinti. Vokietijoje žiemos būna šaltos, o vasaros – karštos. Jei vairuotojas sustoils -10 laipsnių šaltyje be vežimo, kai kurios prekės gali sugesti. Planuokite maršrutą pagal orą.

Išvada

Galiausiai, tai nėra rocket science. Svarbiausia yra nesitikėti, kad kiti pasirūpins jūsų daiktais geriau nei patys. Gerai supakuokite, pasirūpinkite draudimu, pasirinkite normalią firmą ir būkite mandagūs su vairuotoju. Jei padarysite šiuos dalykus, tikimybė, kad krovinys atvyks į Vokietiją sveikas, yra 99%. O tas 1% visada lieka likimybei, su kuria kovoti sunku, bet galima sužinoti, kaip garantuoti daiktų saugumą vežant juos į Vokietiją, tiesiog budint ir reaguojant. Sėkmės keliuose!