Kaip apskaičiuoti perkraustymo kainą į Vokietiją patiems? Vadovas be užuolankų

Taigi, galvojate išvykti ir norite žinoti, kiek tai kainuos? Esu pervežinėjęs žmones į Vokietiją jau gerą dvidešimtmetį, ir turiu pripažinti – vienos formos nėra. Perkraustymo kaina į Vokietiją patiems apskaičiuoti gali būti baisiai sudėtinga, nes tai ne tik matematika, tai ir gyvenimas. Kartą važiavome su pilna sunkiasveive vagonu, o klientas paskambino ir sakė: „Ėjau pasiimti dukus, ir užsimiršau paminėti, kad turiu dar sporto salę“. Nu taip, su tais daiktais visada būna juokinga. Taigi, kad nebūtumete nustebę kaip tos vąšės parduotuvėje, paaiškinsiu, kaip tai darome mes ir ką turėtumėte žinoti jūs. Čia nėra olimpinis komiteto standartas, bet labai arti realumo.

Ne pagalvokite, kad tai tik atstumas

Nuo ko pradėti skaičiuoti?

Pasidarykite kavą ir sėskite. Viskas prasideda ne nuo to, kiek kilometrų iki Miuncheno ar Berlyno, o nuo to, kiek turite daiktų. Jei tik keli krepšiai, tai ne perkraustymas, o paprastas siuntos pervežimas. Bet jei jau kalbame apie špintą, lovą ir tų visų dėžių kalną, tai čia kita lyga. Pagrindinis matmuo yra kubometras (m3). Kuo daugiau daiktų, tuo didesnė mašina reikalinga, ir tuo brangiau tas kuras bei darbo valandos. Taip, paprasta kaip du kart du, bet visada nutinka kažkas tokio, ką neplanavote, pavyzdžiui, senelių pianinas, kuris telpa tik į dideles mašinas.

Ar atstumas tikrai įtakoja kainą taip stropiai?

Žinoma, bet ne taip, kaip galvojate. Vaziuoti iš Vilniaus į Vokietijos pasienio punktą ne tas pats, kaip įkristi gilią į Štutgartą ar Hamburgo uostą. Atstumas valandas ir kuro sąnaudas. Tačiau čia subtilybė – kuo toliau važiuojate, tuo mažiau mums reikia laiko sugrįžtu tuščiomis, jei randame kitą užsakymą tenai ( nors dažniausiai važiuojame tuščiai ir šnibždžime, kad kuro kainos dievina). Taigi, perkraustymo kaina į Vokietiją svyruoja priklausomai nuo to, ar tai šiaurė, ar pietinė dalis. Vakarų Vokietija dažniau brangesnė dėl to, kad ten gyvenimo lygis aukštesnis ir vairuotojai reikalauja daugiau.

Kiek laiko užtrunka toks važiavimas?

Čia ne lenktynės. Į Vokietiją važiuojant sunkiasveike mašina tai nėra kelias valandos su „BMW“, rodyklę rodyt nereikia. Mes važiuojame legaliai, turiu omenyje greičių ribas. Tarkime, į Berlyną nuvažiuoti su krovininiu reikia apie 12–14 valandų, jei nėra didelių spūstių. Bet čia nėra tik važiavimo laikas. Reikia prisidėti pakrovimą, iškrauvimą, tinklavimą prie „taksometro“ darbo. Kartą teko stovėti ties Lenkijos siena 5 valandas – dėl to viskas pavėlavo, o klientas buvo įsiutęs. Taigi laikas – tai pinigai, ir tai darbas.

Ar savaitės diena turi reikšmės?

O kaip gi. Jei galite, perkraustykite savaitgalį arba tarp savaitės. Nors čia yra piktas ratas – savaitgaliais visi nori, o vairuotojai taip pat mėgsta ilsėtis. Tačiau daugeliui firmų savaitgalis darbo diena, todėl gali tekti mokėti priemoką už darbą nenumatyta laiku. Ir dar vienas dalykas – remontai keliuose. Vakar buvo uždarytas kelias ties Marijampole, tai teko suktis pro kaimus. Tas laikas taip pat įskaičiuojamas į galutinę sumą, nors jūs to ir nematote.

Kas daro įtaką galutinei sumai ne tiesiogiai?

O čia jau psichologija. Jeigu įsivaizduojate, kad viskas vyks taip lygiai, kaip planuojate, tai galite nuliūpti. Ruošiant perkraustymo kainą į Vokietiją, mes žiūrime ir į patekimo sąlygas. Vokietijoje gatvės siauros, o senasis miestas daug kur uždraustas sunkiasveikėms. Jeigu reikės krauti dėžes 500 metrų toliau nuo namų, nes mašina netilps, tai „rankų darbas“ kainuos dvigubai. Niekas nenori nešti sofos per visą miestą dėl to, kad nesugebėjote užsirašyti adreso su prieiga.

Kiek to daikto? Kubai ir tonos

Kaip suskaičiuoti savo daiktų kubatūrą?

Niekas nesako, kad jūs turite turėti inžinieriaus laipsnį. Paprasčiausiai paimkite ir matuokite kiekvieną didesnį daiktą ilgį, plotį ir aukštį. Daugykite viską ir gausite m3. Dėžes? Standartinė dėžė yra apie 0,1 kubo. Suskaičiuokite jas. Žinoma, visada gaunasi klaida, nes žmonės pamiršta apie tuos „smulkius“ daiktus po lova ar spintoje. Geriau pridėti vieną ar du kubus atsarginių, nei vėliau ginčytis, kur dėti dviratį, kurio nebuvo sąraše.

Ar svoris yra svarbiau už tūrį?

Tai priklauso nuo to, kas jums svarbiau. Kai kurie daiktai yra lengvi, bet dideli, pavyzdžiui, plunksnos antklodės ar tuščios spintos. Kiti – sunkūs, bet maži, tarkime knygos ar staklės. Mums svarbiau tūris, nes mašinos erdvės nėra begalybės. Tačiau jei jūs pervežiate saškinę metalo laužą, tai tuomet svoris nulems kuro sąnaudas (nors retai kas vežia laužą į Vokietiją, ten tai ir taip brangu). Taigi, svarbu abu, bet dažniausiai už kubus mokama daugiau.

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubas?

Čia bučiau atsakingas, jei pasakyčiau tikslų skaičių, nes rinka šokinėja kaip kiškis. Bet kalbant apie standartinį perkraustymą į Vokietiją (tarkime, į Duisburgą ar Frankurtą), vieno kubo kaina svyruoja nuo 80 iki 120 eurų. Tai yra labai apytikslis skaičius. Jis neįeina į krovimo darbus Lietuvoje ar iškrovimo Vokietijoje. Tai beveik grynas transportas. Jei kas siūlė jums 50 eurų už kubą, tai arba jis važiuos dviračiu, arba tai apgavystė.

Ar pianinas ar seifas keičia situaciją?

Apie šitus daiktus aš visada klausiu pirmiausia. Pianinas tai ne lova, kurią pakeliame dviem. Pianinui reikalingi spec. įrankiai, o kartais ir kėlimo kranas (kai gyvena 5 aukšte be lifto). Seifas? O jeigu jis sveria 400 kilogramų? Tuomet reikalinga technika. Tai nedaro didelės įtakos bendrai kubatūrai, bet gali padidinti sąskaitą dėl sudėtingumo. Tenka mokėti ne tik už vietą mašinoje, bet ir už vairuotojo nugarą (jokiu būdu neneškite to patys, nusėdęs nugarą brangiau kainuoja nei perkraustymas).

Kaip elgtis su baldais, kurie neišsiskyra?

Kartais atsituksta taip, kad klientas sako: „Čia tik vienas stalinis rėmas, jis telpas“. O tas rėmas atrodo kaip tiltas per Nemuną. Jei baldai neišsirenka, juos tenka išmontuoti. Tai papildomas laikas. O jeigu juos reikia suremontuoti Vokietijoje? Tai dar papildomas mokestis už meistrą. Geriau iš anksto pasakykite apie tuos neįtraukiamus baldus, kad mes neveltui nevežtume didesnės komandos, kai galime padaryti mažesne.

Kur pinigai dingsta? Nepageidaujami siurprizai

Ar kuro kainos įskaičiuotos į pasiūlymą?

Daugelis klausia šito. Paprastai ta – nustatoma fiksuota kaina sutarties metu. Bet jeigu degalai pakils 50% per savaitę (kas, tiesą sakant, nutinka), tai firma gali prarasti pinigus, arba, piktnaudžiajant situacija, paprašyti papildomai. Mes stengiamės kainą fiksuoti, kad jums būtų ramiau. Tačiau jei reikalaujame atvykti į kažkokį atokų kaimą, kur reikia važiuoti 50 km nuo pagrindinio kelio vienam užsakymui – tuomet gali būti taikoma papildoma km rinka.

Ką daryti su šiukšlėmis? Ar jų vežimas nemokamas?

Žinoma, kad ne. Aš dažnai matau, kaip žmonės bando „prismukti“ visas senas odmes į mašiną, sakydami: „O, tai čia ne mūsų, mes atiduosime kaimynui“. Ne. Vokietijoje šiukšlių ivežimas yra griežtai reguliuojamas ir labai brangus dalykas. Jei norite atsikratyti senų baldų, pasakykite iš anksto. Tai kainuos papildomai, nes mes turime važiuoti į specialią aikštelę ir mokėti už utilizingą (tai kažkas panašaus į utilization, bet vokiškai). Nuo savo kiemo šiukšles vežkite patys.

Ar už lifto panaudojimą reikia mokėti?

Liftas yra dievo dovana, kai jis veikia. Bet jeigu jame netelpa sofa, arba jis neveikia (kaip dažnai būna seniems name lietuviškame), tada kalbame apie rankines keliones per laiptus. Kiek aukštų? Penki? Tuomet kainos šokteli. Vokietijoje dažnai yra specialios liftinės platformos laipinei, bet tokios paslaugos ten irgi nemokamos. Taigi, jei gyvenate be lifto aukštame name, susiruoškite piniginę.

Ar reikia mokėti už vairuotojo darbą rankomis?

Man atrodo tai akivaizdu, bet kai kuriems ne. Vairuotojas yra vairuotojas, jis ne profesionalus krovikas, nors mūsų komanda dažnai ir padeda. Tačiau jeigu turite 100 dėžių ir viską reikia nešti iš 5-into aukšto be lifto, tai reikalingi krovikai. O tai jau darbas. Dažnai pasiūlyme įskaičiuojama 1 valanda pakrovimo ir 1 valanda iškrovimo. Visas kas virš to – valandinis įkainis.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sąskaitai?

Mano gerą dvidešimt metų patirtis sako, kad tai nestabilumas. Klientas sako „turime 3 kambarius“, o atvažiuojame, ir ten reikia 20 tonų mašinos. Kitas kartas – problema su prieiga. O trečias – muitinė. Bet apie ją šiek tiek vėliau. Stabiliausia kaina yra tada, kai klientas nieko neslepia ir rodo viską vaizdo įrašu. O kai tik „sakome iš galvos“, tada ir kaina nuo galvos.

Dokumentai ir Vokietijos reikalavimai

Ar reikingas specialus draudimas ar dokumentai?

Be abejo. Pervežant daiktus į Vokietiją būtinas CMR konvencinis kvitas. Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad pervežėte tai, kas įrašyta, ir kad kroviniy priėmėte. Taip pat rekomenduoju turtų draudimą. Nors sakyčiau, kad 95% važiuojančiųjų jo neturi, tik pasitiki Dievu ir vairuotoju. Bet kas nutinka, jei mašina užsidega arba nuvirsta? Geriau turėti tą lapelį.

Galiu vežti seną techniką ir maistus?

Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Senos šaldytuvai, jeigu jie nėra išvalyti (ypač nuo baltymų), gali būti sugrąžinti arba baudžiami. Maisto produktų dažniausiai negalima vežti, nebent tai tai dėžė sauso maisto asmeniniam vartojui bet nenaudokite mano žodžio kaip galutinės tiesos, taisyklės keičiasi. Aš žinau, kad mėsos ir pieno produktų neverta rizikuoti vežti, muitininkai yra šuniukai.

Kaip su alkoholiu? Galiu vežti tą grandinėlę?

Tai yra populiariausias klausimas. Asmeninis vartojimas leidžiamas, bet yra ribojimai. Tarkime, degtinės galima vežti nedaug, o vyno šiek tiek daugiau. bet jei turite 100 butelių, tai nebe asmeninis vartojimas, o prekyba arba kontrabanda (tiek jie tai vadina). Rašykite deklaraciją visada, jei kiekiai dideli. Nepageidaujama, kad sulaikytų sienoje ir klausinėtų, kodėl reikia tiek degtinės gyventi Noištatėje.

Ar yra svarbi kvito užpildymo tikslumas?

Labai svarbi. Jeigu CMR kvite parašysite „baldai“, o vokiečių muitinėje atvers ir rasite neįregistruotą seną motorolerį, bus pykčio. Būkite tikslūs. Nenaudokite abstrakčių frazių. Geriau parašykite „4 dėžės su drabužiais, 1 stalas“ negu „daiktai“. Tikslumas užtikrina, kad neprarasite laiko pasienio punkte, o laikas – tai pinigai.

Ką daryti jei sulaiko muitinėje?

Tai baisiausia scena. Pirma, paskambinkitebrokeriui (jei turite). Jei ne, reikės mokėti vairuotojui stovėjimą. Stovėjimas sunkiasveikiui mašina yra brangus. O dar jeigu daiktai nepateisinti gali būti nuimami arba reikės mokėti mokesčius. Geriausia priemonė – turėti sąrašą su vertėmis (jeigu daiktai naudoti, parašykite maždaug kiek kainavo prieš 5 metus).

Aš dar pats? Įmonių pasirinkimas

Kodėl kai kurios firmos siūlo pigiau?

O kadangi jie yra „gudrūs“. Siūlo 500 eurų už visą kelią, įtraukia į mašiną 5 klientus (kurie net pažįsta vienas kito) ir važiuoja per 2 paras. O jūsų daiktus iškrauna paskutiniai, kai jau visi pavargę ir susibrovelę. Tas, kas vadinamas „partijinis“. Jei jums svarbu, kad spinta neatkeliautų su įbrėžimais nuo kaimyno dviračio, nemėginkite taupyti ant pigiausiųjų.

Ar garantija egzistuoja realiai?

Teisiškai taip. Praktiškai – įdomiau. Jeigu atvežė sulaužytą čiužinį, įmonė gali sakyti: „Tai čia jūsų kaltė, nes buvo nepakrauta“. Todėl visada tikrinkite būklę prieš kraunant ir iškraunant. Užfiksuokite vaizdo įrašą. Be jokios dokumentuotės jokia garantija neveiks – tik mano žodis prieš jūsų žodį.

Kas atsitinka jei sugadina brangų daiktą?

Tada prasideda dramatiška partija. Jeigu turite draudimą, draudimo kompanija tai apmoka. Jeigu neturite, tada reikia ieškoti kaltės. Aš galiu pasakyti, kad dauguma vyrų dirba atsakingai, bet senas baldas gali ir pats sprogti nuo senumo. Jei ji 50 metų amžiaus, mes neįsipareigojome, kad ji išgyvens kelionę kelyje duobėtą.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Čia kaip su lošimais. Jei reikalauja 100% iš anksto – bėkite. Įprasta yra mokėti avansą (už kuro rezervavimą), o likutį – atlikus darbą. Ką reikia, jeigu jie neateina? Jeigu užsibrėžėte pilną sumą, gerai, jeigu atėjo, bet jei ne – laukiate gražios dienos. Mums pakanka 30% rezervacijai, o likutį gauname kai daiktai jau pas jūsų namuose.

Ar pats nusinuomavus fura pigiau?

Teoriškai taip. Bet jūs turite vairuotojo teises (C kategorija), ir jūs turite nori vairuoti 10 valandų be sustojimo. Be to, Vokietijoje sunkiasveikiams yra mokami keliai (maždaug 15-18 centų už km). Jeigu nesuskaičiuosite šito mokesčio, galite gauti milžinišką sąskaitą namo. Ir dar, kas padės jums krauti? Geresniu atveju – brangiau. Blogesniu – nusiskaudžia nugarą.

Kaip atpažinti gerą vairuotoją?

Jis ateina su batais, o ne šlepetėmis. Jis turi rankines pirštines. Jis klauso, kur dėti dėžes, o ne mespi jas kur reikia. Geras vairuotojas pasiūlos uždėti apsaugą ant grindų, kad nebraižytumet parketo. Jis ne kuria problemų, o jas sprendžia. Jei matai, kad jis verkia dėl sofos, tai blogas ženklas (arba labai sunki sofa).

Ar viskas apskaičiuota? Apibendrinimas

Taip, toks jis tas perkraustymo verslas. Daugiau ar mažiau dabar žinote, iš ko susideda kaina. Nėra vienos formulės, kurią įvedus gautumite tikslų atsakymą. Svarbiausia – būkite nuoširdus su logistiku. Jeigu turite daugiau daiktų nei sakėte, pasakykite. Jeigu gyvenate 5 aukšte be lifto, pasakykite. Tada ir perkraustymo kaina į Vokietiją bus jums priimtina, o mums – ne prarasymai. Sėkmės planuojant ir, tiesiog, nepamirškite pavogti vairo vairuotojui, jis to nemėgsta (juokauju, bet iš dalies).