Kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją? Žinios iš vidaus

Sveiki, sėdžiu čia prie kompiuterio, geriu alų (geriau sakyk – kavą) ir galvoju, kaip paaiškinti šią dalyką. Jau beveik dvidešimt metų vaikščioju šioje srityje, tiek daug mašinų mačiau, tiek daug klientų išgirdau... Žodžiu, kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją nėra mokslo, bet tai ir nėra paprasta aritmetika. Dažnai žmonės galvoja, kad paspaudi mygtuką skaičiuotuve – ir viskas aišku. Deja, realybėje ten degalai, vairuotojai, vargžiai vokiečių keliai ir dar šimtas smulkių dalykų, kuriuos neįmanoma įrašyti į standartinę formulę. Šiandien bandysiu išdėstyti tai taip, kaip kalbėčiau sau po nosimi, arba draugui, kuris prašo patarimo.

Pagrindai: kodėl kaina tokia, kokia yra?

Ar galima tikslu pasakyti kainą iš karto?

Sąžiningai? Nežinau. Kartais galiu, jei tai standartinis reisas į Miuncheną arba Hamburgą, bet dažniausiai reikia žiūrėti į konkretų situaciją. Kiekviena krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją prasideda nuo to, ką tiksliai reikia vežti. Jei tai dvi dėžės su knygomis – tai viena, jei buldozeris – visai kita. Negaliu tiesiog pasakyti „penkiasi šimtai eurų“ ir pamiršti. Visada klausu: kiek svorio, kur reikia paimti, ar yra keltuvas. Be to, kaina svyruoja priklausomai nuo sezono. Vasarą viskas brangiau, nes visi važiuoja atostogauti.

Kodėl skirtingos firmos siūlo skirtingas kainas?

Tai kaip su maisto prekyba – vienoje vietoje duona brangesnė, kitoje pigesnė, nors tas pats kepalas. Čia daro įtaką tai, kokia mašina jiems tenka siųsti. Jei firmai tenka siųsti tuščią mašiną (t.y. be grįžtamojo krovinio), ji padidins kainą, kad apsimokėtų degalai. Kitas gali turėti užsakymą netoli tavęs ir pasiūlys pigiau. Dar yra tokių, kurie tiesiog užkrauna didelę maržą, nes žino, kad klientas nežino rinkos. Vengk tokio (geriau pasiklausk kaimyno).

Ar kainoje įskaičiuotas vairuotojo darbas?

Žinoma, vairuotojas nedirba už batutą. Kiekvieną kartą, kai suformuodamas krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją, aš pridedu vairuotojo valandinius atlyginimą, dienpinigius ir nakvynes. Vokiškai viešbučiai brangūs, ypač ifra (t.y. prie Frankfurto arba Miuncheno). Negaliu tikėtis, kad vairuotojas miegos mašinoje tris naktis iš eilės be papildomo mokesčio. Tai nelegalu ir pavojinga. Taigi, į kainą įeina ne tik benzinas, bet ir žmogaus, kuris vairuoja, gyvenimas.

Kas yra šaltasis ir šilasis krovimas?

Šaltasis krovimas – kai į mašiną įlipa du vyrai ir neša dėžes. Šilasis – kai mašina atvažiuoja, o krovinys jau įkrautas arba bus iškrautas lentynėlių krautuvo. Skirtumas didžiulis. Jei kalbame apie tai, kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją, tai šaltasis krovimas visada brangesnis. Reikia mokėti dviem darbininkams valandas. Vokiškai darbo rankos kainuoja daugiau nei lietuviškai, todėl ten vietiniai krovėjai užsidirba labai gerai.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Galima visada, bet aš niekada nepromise (žodžiu, nepromise'ų). Jei turi didelį krovinį, pavyzdžiui, penkis pilnus sunkvežimius į Berlyną, tai žinoma, padarysime nuolaidą. O jei reikia nuvežti vieną sofą į duobę (t.y. į kaimą vidury Vokietijos), čia nuolaidų nebūna. Ten vargiau kas nors norės važiuoti už mažiau, nei kainuoja degalai. Būna situacijų, kai aš pats noriau atiduodu nuolaidą, kad tik gautum užsakymą, o ne kad mašina stovėtų aikštelėje.

Kelias, degalai ir Vokietijos realijos

Kiek kainuoja vokiški mokesčiai už kelią?

Oho, čia yra svarbiausia dalis. Vokietijoje mokesčiai (Maut) už sunkvežimius yra milžiniški. Jie priklauso nuo kelio emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Kai skaičiuoju krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją, aš visada tikrinu, ar važiuosime per brangius autostradų ruožus. Jei reikia važiuoti per Šiaurės Reina-Vestfaliją, tai mokesčiai gali šokti į viršų. Tai nėra fiksuota suma, tai keičiasi kasmet. Vien tik mokesčiai gali sudaryti iki 20 proc. galutinės kainos.

Ar degalų kaina įtakoja galutinę sumą?

Tikrai. Degalų kaina šuoliuoja kaip noras. Vakar buvo 1.50, šiandien 1.60. Ir aš negaliu prognozuoti, kokia bus tą dieną, kai mašina išvažiuos. Todėl dažnai kainose įtraukiu degalų priedą (fuel surcharge). Jei degalai brangsta – kyla kaina, jei pigėja – gali nukristi. Tai standartinė praktika. Negaliu rizikuoti savo pelnu, jei degalų stotyje kainos pasikeičia per 10 centų.

Ar toliau į Vokietiją – brangiau?

Principas taip, bet ne visada. Į Miuncheną (pietus) važiuoja ilgiau nei į Berlyną (šiaurę), tačiau į Berlyną gali būti didesni eismo spūstys, kas laiko vairuotojui. Laikas – tai pinigai. Taigi, kai mąstau, kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją, aš žiūriu ne tik į kilometrus, bet ir į tai, kiek valandų užtruks. Kartais važiuoti pro mažus miestelius yra brangiau dėl vėlavimo.

Kas dėl eismo spūsčių?

Vokiškos autostrados (Autobahn) – tai legenda, tačiau ir pragaras, ypač prie Hamburgo arba ties sankryžomis. Jei vairuotojas prastovi spūstyje 4 valandas, jis vis tiek gauna algą, o mašina suka „nulį“. Tas laikas turi būti įkainotas. Pabrėžiant, spūsčių neįmanoma apskaičiuoti iš anksto 100 proc. tiksliai, todėl kiekviename pasiūlyme aš dedu nedidelę atsargą būtent tam atvejui.

Ar galima važiuoti mažesne mašina, kad pigiau?

Galima, jei tinka. 3.5 tonos mašina nemoka mokesčio už kelią Vokietijoje (nors tai keičiasi, reikia patikrinti naujus įstatymus – na, tikėkimės, kad nepakeis). Tačiau jei turi daug daiktų, 3.5 t nebetilps. Tada reikia 7.5 t arba 20 t sunkvežimio. Didesnė mašina reiškia didesnę kainą. Kartais klientai nori taupyti ir siūlo „spausti“ viską į mažą furgoną, bet aš to nedarysiu, nes galiu sugriauti daiktus.

Krovinių ypatumai ir sudėtingumai

Kaip skaičiuojamas kubinis metras arba kilogramas?

Standartas toks: jei daiktai lengvi, bet dideli (pūkiniai antklodės), skaičiuojame kubinius metrus (m3). Jei sunkūs (plytos, mašinos dalys), skaičiuojame tonas. Dažniausiai krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją remiasi principu „maksimumas“. T.y., aš paimu tą, kas yra didesnė – arba faktinis svoris, arba tūris (kurį apskaičiuoju kaip 1 m3 = 167 kg arba 200 kg, priklauso nuo vežėjo). Tai apsaugo mane nuo to, kad klientas atsiveš vėjo mašinos ir pasakys „o juk tai lengva“.

Kas dėl neįprastų krovinių (pianinas, safe'as)?

Čia prasideda smagiausia. Pianino arba seifo pervežimas reikalauja ne tik jėgos, bet ir įrangos (keltuvai, juostos). Be to, reikia žinoti, ar yra liftas, ar laiptai. Jei penktame aukšte be lifto – kaina šuolis į viršų. Aš kartą pervežiau pianiną į seną namą Vokietijos kaime, kur teko įtraukti gaisrininkus su keltuvu. Klientui tai kainavo fortune, bet ką darysi? Tokių dalykų negalima įrašyti į paprastą kainoraštį.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (part load)?

Jei turi mažai daiktų, tai vienintelis išeitis. Dalinis krovinis reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su kitų žmonių daiktais. Kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją šiuo atveju? Čia paimu visą mašinos kainą, padalinu iš dalijimo koeficiento (pvz., 4 klientai). Bet čia yra rizika – gali tekti laukti, kol mašina surinks visus krovinius Lietuvoje prieš išvykstant. Tai gali užtrukti savaitę.

Kas su draudimu? Ar jis brangus?

Draudimas būtinas, ypač kai važiuoji į Vokietiją. Kelių eismo taisykės griežtos, o avarijos būna. Standartinis draudimas (paprastai 1-2 EUR už kg arba fiksuota suma) dažnai nepadengia visos vertės. Jei veži brangią elektroniką arba meno kūrinius, reikia papildomo draudimo (All risk). Tai papildomai kainuoja, bet geriau sumokėti 50 eurų daugiau nei gailėtis vėliau.

Kaip elgtis, jei krovinys netilps?

Buvo atveju, kai klientas sako: „tik kelios dėžės“. O atvažiuoju – tai visas butas. Krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją turi būti formuluojama pagal realybę, ne pagal kliento fantaziją. Jei netilps į vieną mašiną, reikės siųsti dvi. Ir tai yra dviguba kaina. Aš visada prašau nuotraukų arba sąrašo, kad nebūčiau staigybėje patirtas.

Vairuotojai, laikas ir nemalonumai

Ar turiu mokėti už vairuotojo laukimą?

Jeigu tu vėlai atvyksi į iškrovimą arba nesi parengęs dokumentų (pvz., CMR duomenų), taip. Vairuotojo laikas yra pinigas. Paprastai pirmą valandą ar dvi laukimas nemokamas (tolerancija), bet po to prasideda tarifas, pvz., 40-50 EUR per valandą. Vokiškai firmos yra labai griežtos dėl laiko – jei vairuotojas ten užstringa dėl tavęs, jie gali padaryti „penalty“ (bauginamąjį mokestį).

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Techninė pagalba Vokietijoje brangi (geltonosios automobilės). Dažniausiai šias išlaidas apima vežėjo draudimas, tačiau jei sugenda dėl blogo krovinio užkrovimo (pvz., nirusiį pakrovimas), tu gali būti kaltas. Krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją neturi numatyti techninių gedimų, tai jau force majeure (nepriklausomos aplinkybės), bet reikia žinoti, kad tokiu atveju pristatymas vėluos.

Ar vairuotojas gali atsisakyti vežti?

Gali. Jei mato, kad krovinys pavojingas, blogai užfiksuotas, arba jaučia, kad pažeidžiamos taisyklės (pvz., per daug svorio). Aš niekada neversiu vairuotojo nešti riziką dėl 500 eurų užmokesčio. Jei jis sako „ne“, tai reiškia „ne“. Tuomet reikia ieškoti kitos mašinos, o tai brangina procesą.

Ar reikia maitinti vairuotoją?

Ne, nebent jis pasilieka ilgiau nei planuota (pvz., dėl techninės pertraukos arba savaitgalio). Paprastai vairuotojai turi savo pinigus maistui (dienpinigiai), kurie jau įskaičiuoti į kainą. Bet jei jis padeda pakrauti papildomai arba laiko ilgiau, etiketas (ir dažnai sutartis) reikalauja padengti maitinimo išlaidas.

Kaip sužinoti, kur yra mašina?

Šiuolaikinėje logistikoje viskas matoma GPS. Aš galiu parodyti tau realų laiką. Bet senose firmose vairuotojas gali tiesiog nuskambinti ir sakyti „esu prie Kauno“. Vokietijoje mobilusis ryšys puikus, taigi problemų neturėtų būti. Jei vairuotojas neatsiliepia – tai blogas ženklas.

Papildomi mokesčiai ir smulkmenos

Ar yra koks nors „privalomas“ arbatpinigis?

Vokiškai vadinamas „Trinkgeld“. Tai nedidelė suma (pavyzdžiui, 20-50 EUR), kurią dažnai reikia sumokėti sandėlio darbuotojams už greitą iškrovimą arba padėjimą. Oficialiai tai nelegalu (arba ne etiška), bet realybėje taip yra. Aš į tai įtraukiu kaip „neoficialų mokestį“ arba papildomą išlaidą, kad vairuotojas neprastotų ten visą dieną.

Kas dėl muitinės? (Nors Lietuva ir Vokietija ES)

Kadangi abi šalys ES, muitinės formalumų nėra. Bet! Jei veži alkoholį arba tabaką virš nustatytų normų, gali būti problemų. Taip pat, jei krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies (pvz., JAV) per Lietuvą į Vokietiją, tai reikia eksporto/importo dokumentų. Krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją iš trečiųjų šalių yra sudėtingesnė dėl muitinės išlaidų (brokeriaus mokestis).

Ar brangiau vežti į kalnus (Bavarija)?

Gali būti. Ne dėl to, kad kalnai, o dėl to, kad ten reikia daugiau degalų (važiuojant į kalną) ir vairuotojas greičiau pavargsta. Be to, kai kuriuose miestuose (pvz., Garmisch-Partenkirchen) gali būti apribojimai sunkvežimiams. Reikia rasti aplinkkelį, kas prailgina kelionę.

Ką daryti su pakuojimu?

Ką turi, tą ir vežu. Jei daiktai supakuoti į dėžes – puiku. Jei ne – galiu suteikti dėžių, už tai reikia papildomai sumokėti. Pakavimo medžiagos (plėvelės, lipdukai, klijai) taip pat nėra nemokamos. Dažnai klientai mano, kad dėžės duoda kaip dovaną, bet jos kainuoja.

Ar yra mokesčiai už užsakymo atšaukimą?

Žinoma. Jei atšauki užsakymą dieną prieš išvykstant, aš turiu padengti išlaidas, kurias jau patiriau (pvz., vairuotojas jau atvyko į bazę). Paprastai tai 30-50 proc. nuo sutartos kainos. Negaliu žaisti su žmonėmis, kurie tiesiog „pakeičia mintį“.

Kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją, jei aš turiu tik vieną kvadratinį metrą?

Čia jau kalbame apie tą dalinį krovinį. Suskaičiuoju, kiek telpa į mašiną (pavyzdžiui, 33 europaletės arba 90 m3), tada žinau mašinos kainą (pavyzdžiui, 1500 EUR). Tada tavo 1 m3 kainuos maždaug 15-20 EUR, priklausomai nuo svorio. Bet vėlgi, tai tik apytikslis skaičiavimas.

Ar galiu vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Gali, bet tai reikalauja specialios licencijos ir specialios mašinos. ADR krovinių kaina yra gerokai aukštesnė, nes rizika didesnė. Jei turi dažų balionus arba chemikalus, būtinai pranešk iš karto. Užslėpti tokius dalykus – tai ne tik bauda, bet ir potenciali katastrofa.

Kas yra „stand-by“ mokestis?

Tai mokestis už tai, kad mašina laukia. Pavyzdžiui, atvažiavai prie sandėlio Vokietijoje, o sandėlis uždarytas pietų pertraukai 2 valandas. Tas laikas turi būti apmokėtas. Vokietijos sandėliai dirba griežtai pagal grafiką, jei vėlai atvykai – lauk.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Retai kuris vairuotojas šiandien nori grynųjų, ypač didelę sumą. Visiskiau (beveik visi) nori pavedimu. Be to, jei reikia išduoti PVM sąskaitą-faktūrą, grynaisiais nepavyks. Vokiškose firmose viskas eina per bankus.

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Paprastai 50 proc. avansą, likusią dalį – po pristatymo (arba prieš išvykstant, jei esate naujas klientas). Aš nebučiau leidęs važiuoti be avanso, nes yra daug atvejų, kai žmonės tiesiog „pradingsta“ arba atsisako mokėti gavę daiktus.

Kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją su savo krovejais?

Jei turi savo krovejus Lietuvoje, tai tau reikės sumokėti tik už transportą. Bet ar jie sugebės iškrauti Vokietijoje? Jei ne, teks samdyti vietinius. O vietiniai kainuoja kaip nupjauta. Sunkiau rasti pigų variantą su savo ekipažu, negalima atvežti lietuvio ir jį pamaitinti Vokietijoje be darbo leidimo ( nors ES leidžia, bet firmos bijo biurokratijos).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tikiuosi, kad ne. Aš stengiuosi būti sąžiningas. Bet kartais atsiranda neišvengiamų dalykų, pavyzdžiui, mokestis už užterštą paletę (jei atsiveži purvyną). Už tai gali priteisti baudą. Taigi, pasirūpink, kad krovinys būtų švarus.

Ką daryti, jei daiktai sugenda kelyje?

Reikia turėti draudimą. Be to, reikia užpildyti defektų aktą (protokolą) iš karto, kai vairuotojas atvyksta. Negalima gauti daiktų, pasirašyti dokumentų, o po savaitės skambinti ir sakyti „o čia dėžė sutrūkinėjo“. Vokietijos vairuotojai yra disciplinuoti, jei padaro žalą, prisipažins tiesiog vietoje.

Galutinis patarimas: ką daryti?

Geriausia – suteik man kuo daugiau informacijos. Kiek, ką, kur, kada. Tada aš galiu pasakyti realią kainą. Krovinių kainodara kraustantis į Vokietiją nėra tamsus reikalas, jei žinomi duomenys. Neklausk „kiek kainuoja į Vokietiją“, klausk „kiek kainuoja 3 europelės į Duisburgą antradienį“. Tada gausi atsakymą, kurio nebus gėda.

Išvada

Na, tiek apie šią istoriją. Tiesiog norėjau parodyti, kad už tuos skaičius stovi realus žmonių darbas ir techninės problemos. Kaip apskaičiuoti krovinių kainodarą kraustantis į Vokietiją – tai ne vien formulė, tai kompromisas tarp tavo noro taupyti ir vairuotojo noro uždirbti. Jei kas nors siūlo kainą, kuri atrodo per gerai, kad būtų tiesa – tikėkis, kad kažką slepia. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti ramybą ir savus daiktus sausus ir sveikus. Sėkmės kelyje ir pasimatysime autostradoje (tikiuosi, ne remonte).