Kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos: tiesa be reklaminio šlako

Dirbu šitoje srityje jau beveik du dešimtmečius, o žmonės vis dar stebisi, kodėl kaina nėra fiksuota kaip parduotuvėse. Žiūrėk, perkraustymas nėra tik kelių nukrypimas ir atvažiavimas. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių " klientų aptarnavimo vadybininko" šypsenų. Kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos? Tai tikrai ne tiesiog sausa matematika. Čia ir vairuotojo nuotaika, ir kuro kainos šuolis, ir tas vokiškas polinkis susimokėti už kiekvieną metrą kelio. Susitaisom ant krėslo ir pažiūrėkime į tai be jokių apdailų, kaip būna tikrovėje.

Pagrindiniai dalykai, kurie svarbiausi

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daiktų turiu?

Žinoma, labai priklauso. Jei turi tik dvi lagaminas ir kelias dėžes, tai nereikės vilkti didelio sunkvežimio per visą Europą. Bet jei turi namus su visais baldais, čia jau krenta kuro sąnaudos ir vairuotojo darbo valandos. Paprastai mes žiūrime į tūrį – kiek tai užima vietos kėbule. Kartais klientai sako "nu, turiu nedaug", o atvažiuoja ir ten pilnas namų ūkis. Vieniems tai užima 5 kubinius metrus, kitiems 15. Taigi, kuo daugiau krauname, tuo brangiau, nes tenka naudoti didesnę transporto priemonę. Be to, jei daiktų yra tiek daug, kad reikia daryti kelias keliones, tai kaina šoktelėja dvigubai, nors kelias to patį maršrutą važiuoja tas pats vairuotojas.

Kodėl toks brangus kuras? Juk Vokietija arti?

Arti, tačiau kuro kaina yra pagrindinis komponentas. Šiandien benzinas vienas, rytoj gali būti kitas. Žiūrėk, į Vokietiją važiuojame pro Lenkiją, ten kuras gali būti šiek tiek pigesnis, bet taip pat gali ir ne. Atgal važiuojant – jau kita istorija. Ir dar tas vokiškas Maut (mokestis už kelius). Už kiekvieną kilometrą tenka sumokėti, ir tai ne šventės, ypač kai sunkvežimis sveria 20 tonų. Tas mokesčiais sudaro didelę galutinės sumos dalį. Taigi, kai klausiate, kodėl brangu, pirmiausia įsivaizduokite, kiek degalų suvartoja toks monstras ir kiek reikia padėti pinigų į vokišką terminalą.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Galima, bet tai būna rizikinga. Jei sutariam fiksuotą kainą be apžiūros, aš kaip profesionalas įtrauksiu įją savo "neprognozuojamų situacij�" rezervą. Vadinasi, gali gauti brangiau. Geriau, kai atvažiuoju arba man nusiunčiate vaizdo įrašą, tada galiu pasakyti, kiek tikrai kainuos į Vokietiją ar iš jos. Fiksuota kaina geri tada, kai viskas aišku: žinoma, iš kur į kur, kiek aukštų, ar yra liftas. Jei neaišku, ar spinta įeis pro duris, tai kaina negali būti fiksuota, nes gali tekti išmontuoti sieną (o tai jau papildomas darbas, už kurį reikia mokėti).

Kas darbiau reikalauja: vienas vairuotojas ar du?

Čia taip pat ne vienas atsakymas. Jei perkraustome mažą butą Lietuvoje ir vežame į Vokietiją, vienas vairuotojas užtenka. Bet jei reikia ne tik nuvežti, bet ir iškrauti trečiame aukšte be lifto, vienas žmogus tiesiog fiziškai neišlaikys. Dirbti su sunkiais krepšiais vienam – tai griūtis. Tada jums reikės dviejų vadybininkų (krautojų). Ir tai automatiškai padidina kainą, nes mums reikia sumokėti ne už vieną darbo dieną, o už dvi, plus kelionės išlaidas abiem žmonėms. Kartais klientai sako "ai, mes patys pakelsime", bet pabaigoje vis tiek padedu, nes žiūriu, kaip senas tėvas bandys nešti šaldytuvą ir man baisu tampa.

Kelias ir maršruto ypatumai

Ar svarbu, į kurį konkretų miestą važiuojame?

Labai svarbu. Nuvažiuoti į Miuncheną yra ne tas pat, kas į Štutgartą ar Berlyną. Vokiškai keliai, žinoma, puikūs, bet atstumai dideli. Be to, kai kurie miestai turi "žaliąją zoną" (Umweltzone), kur negali važiuoti senais sunkvežimiais. Jei mūsų mašina neturi atitinkamos žalios kortelės, teks važiuoti apipelkiaut, tai yra papildomi kilometrai. Ir dar tiekam įmonės apyvartinių fondų mokestis, kuris Vokietijoje skiriasi priklausomai nuo miesto. Taigi, konkreti vieta tiesiogiai įtakoja, kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos.

Ką daryti, jei namai randasi sunkiai pasiekiamoje vietoje?

Tai yra košmaras kiekvienam vairuotojui. Jei sakote "važiuokite už šios girios ant kalvos", o ten asfaltas baigiasi prieš pusę kilometro... Žiūrėk, sunkvežimis toli neiužs. Tuomet reikia nuomazgoti mažesnę mašiną ir perkrauti daiktus. Tai vadinasi "pakraustymas perkraustyme". Už tokij manevrą imamas papildomas mokestis, nes vairuotojas praranda laiką, o laikas – pinigai. Geriau iš anksto pasakykite, ar iki pat durų gali privažiuoti 10 metrų ilgio sunkvežimis, ar ten tik "Opele" proeis.

Ar greičiau važiuoti reiškia pigiau?

Ne, ne visada. Greičiau reiškia brangiau, jei kalbame apie "skubią" užsakymo vykdymą. Jei sakote "reikia rytoj būti ten", aš turiu pertraukti kitą reisą ar surasti vairuotoją, kuris atostogauja. Skubos mokestis (expeditions fee) gali padidinti sumą net 30-50 procentų. O jei kalbame apie važiavimo greitį kelyje, tai čia vairuotojui taisyklės – tachografas kontroliuoja. Jis negali važiuoti 120 km/h, net jei ir norėtų. Tiesiog nesusimovė (t.y. nesusiderėjau) dėl tos frazės, greitis čia ne taip svarbu kaip laiko planavimas.

O jei reikia pasiimti daiktų iš kelių vietų?

Tuomet tai vadinama daliniu kroviniu (part load), jeigu mes tai susimegliame į kitą reisą. Bet jei jums reikia važiuoti į tris skirtingus adresus Lietuvoje, paimti po truputį ir vežti į Vokietiją, tai laikomas maršrutiniu reisu. Kiekvienas sustojimas – tai laikas. Vairuotojas turi išlipti, užlipti, uždaryti kėbulą, užfiksuoti būklę. Tai užtrunka. Už kiekvieną papildomą adresą imamas mokestis, paprastai nuo 50 eurų. Nes tai ne tiesiog "užsukau prie namų", tai logistika.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikalingi kokie nors specialūs dokumentai?

Žinoma, neįsivaizduojami be jų. Jei vežate daiktus, kurie nėra asmeniniai (pvz., įrangą verslui), reikės deklaracijos. Jei tai tik asmeniniai daiktai, tarkim, išvažiuojate gyventi, tai reikia "išvykimo deklaracijos" iš Lietuvos. Be jos, sienoje gali būti problemų, ypač jei daiktų per daug. Vokiečiai yra labai griežti apie tai, jei įtaria, kad tai prekyba. Todėl visada klausiu: "Ką vežate?" Jei atsakote "tai kaimynui dovaną", tai gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Geriau teisingai užpildyti dokumentus iš karto.

Kas yra štabeliavimo mokestis?

Tai toks dalykas, kurio klientai dažnai nemoka. Jei jums nereikia iškrauti visų daiktų vienoje vietoje, o norite, kad paliktumėme sandėlyje arba suleistume į konteinerą, tai reikalauja papildomo darbo. Mes turime užkelti, užtvirtinti, o paskui dar užpildyti dokumentus. Sandėliavimas Vokietijoje taip pat nėra nemokamas. Ten vietos kaina – aukšta. Taigi, jei neturite kur padėti baldų iš karto, pasirūpinkite vieta iš anksto, arba bus brangiai.

Ar dažnai pasitaiko vokiškų muitinėkų patikrinimų?

Stai, dabar tikrai nebežinau tiksliai, kiek dažnai, nes paskutinis metas buvo ramus, bet kartais jie tikrai pasirodo. Ypač jei vairuotojas atrodo pavargęs arba mašina perkrauta. Jei jie sustabdžia, prasideda inspekcija. Jei radę kažką ne to, kas parašyta dokumentuose – baudos didžiulės. Tas įvykis gali pridurti prie jūsų sąskaitos, jeigu klaida dėl neteisingų duomenų buvo jūsų kaltė. Todėl prašau sąžiningai rašyti, kas keliauja.

Ar ta "žalia kortelė" (Umweltplakette) brangi?

pati kortelė kainuoja vos keletą eurų, bet jei jos nėra, ir mes įvažiavome į miesto centrą, kur ją privaloma turėti – bauda 80 eurų. Tai ne mokesčiai, tai bauda. Ji atitenka ne mums, o valstybei. Taigi, geriau pasidairyti, ar įvažiuojate į ribojamą zoną. Mes stengiamės tikrinti, bet klientai kartais nurodo blogą adresą arba pataria "važiuok šiaip trumpesniu keliu". Toliau trumpesniu keliu – tiesiog į baudą. Neklausote manęs, kai reikia.

Kainos sudėtis ir paslėpti dalykai

Kodėl viena firma kainuoja mažiau, kita daugiau?

Klausimas iš tūkstančio. Žiūrėk, yra firmų, kurios vežia "tūščiais vagonais" – t.y. joms tik reikia padengti kuro sąnaudas grįžtant atgal. Jas gali pasiūlyti labai pigią kainą. Bet ką jie daro? Jie surenka tris skirtingus klientus į vieną mašiną. Vienas iš Vilniaus, kitas iš Kauno, trečias iš Klaipėdos. Ir tinka jums visiems po truputį. Tas vadinamas "kolektyviniu perkraustymu". Jis pigus, bet lėtas. Jūs turite laukti, kol kitus iškraus. O brangesnės firmos siūlo ekskursinį reisą – tik jūsų daiktai. Ir kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos tuo atveju? Čia jau pilna kaina, be dalijimosi.

Ar verta rizikuoti su bevežėjais be sutarties?

Niekada. Žinau keletą istorijų, kai žmonės susitarė su "kaimyno sūnėnu", kuris turi "Gazelę". Jis pasiėmė avansą ir dingęs. Arba daiktus iškrauna prieš pat Vokietiją ir pareikalauja daugiau pinigų, nes, sako, "taip atsitiko". Be sutarties, jūsų teisės lyg nulis. Ir dar draudimas... jei sprogsta padanga ir sugadinamas jūsų šaldytuvas – kas atsiskaitys? Be formalios įmonės ir draudimo policijos, liekate su savo nuostoliais. Taigi, 50 eurų ekonomija gali kainuoti tūkstančius.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Įprastai, į Vokietijos centrą (tarkim, Frankurto sritį) važiuojame apie 12-14 valandų. Tai viena kryptis. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo padaryti pertrauką. Taigi, išvykti ryte, atvykti kitą dieną. Jei reikalingas iškrovimas tą pačią dieną, reikia dviejų vairuotojų. Tada važiuojama be sustojimų (beveik). Laikas – tai pinigas, ne todėl, kad mes žmonėms pinigus norim pasisavinti, o todėl, kad vairuotojas negali būti prie vairo 24 valandas iš eilės. Tai nelegalu ir pavojinga.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai?

Be abejo, kuro kaina ir atstumas. Bet dar labai daug – "paskutinis kilometras". Išvežti daiktus iš Lietuvos – lengva, įvežti į Vokietijos butą trečiame aukšte be lifto, kur reikia nešti pro siauras duris – tai brangu. Mano praktika rodo, kad patys įkrovimo-iškrovimo darbai dažnai sudaro net 40 proc. visos kainos. Kelias – tai tik 60 proc. Taigi, jei norite sutaupyti, pasiruoškite daiktus pačiai – pakuokite į dėžes, išimkite viską iš spintų. Tai trukdys mums mažiau laiko.

Ar galima sutaupyti ant pakavimo?

Pilnai taip. Mes galime atvykti tik su mašina, o jūs jau paruošiate viskas dėžėse. Tai sumažina kainą, nes mūsų darbuotojai nebus vieną ar dvi dienas pakuodami jūsų indus. Bet atkreipkite dėmesį – jei blogiai užkelsite dėžę ir ji sužugs kelio metu, mes neatsakome. Mes atsakingi už tai, ką pakrovėme. Jei jūs užkrovėte – tai jūsų rizika. Rekomenduoju bent pažymėti trapius daiktus, nors aš asmeniškai visada pasitariu, kad geriau mums padaryti darbą nuo pradžių iki galo, kad būtų ramybė.

Ką daryti, jei pasikeičia planai paskutinę minutę?

Praneškite iš karto. Jei mes jau paruošėme mašiną, paskyrėme vairuotoją, o jūs sakte "nebevažiuojame", tai mokesčiai nuo 10 iki 30 proc. nuo sumos gali būti priskaičiuoti už nurodyto darbo atšaukimą. Vairuotojas jau negali važiuoti kitur, nes "laikas pletojasi". Čia nėra jokia mūsų piktavalystė, tai tiesiog verslo logika. Tačiau jei pranešate savaitę prieš, paprastai viskas tvarkosi be nuobaudų.

Bendros klausimai ir keistas situacijas

Ar vežate augintinius?

Taip, bet ne visada. Sunkvežimyje būna šalta arba karšta, ir ten nėra sąlygų šunims ar katinams. Juos reikia vežti keleivinėje mašinoje arba specialioje transportyrėje. Negaliu jūsų šuniuko įsodinti į kabiną su vairuotoju – draudžia taisyklės (ir vairuotojas gali būti alergiškas). Taigi, augintinys turi važiuoti atskirai, o tai jau kiti paslaugų teikėjai.

O jei aš turiu daug vazų ar paveikslų?

Paveikslai – tai atskira istorija. Juos reikia supakuoti į specialias dėžes, uždengti popieriumi. Vazos – tarpinėmis. Jei tai verta daug, privalome tai apdrausti. Paprastas draudimas apima tik kelius eurų už kilogramą. Jei turite tūkstantį eurų vertės vazinę, tai ją reikia įrašyti į specialų sąrašą (avarijo pareiškimą), kitaip, jei ją sulaužysime, atsimokysime tik standartinę sumą, ir tuos dalykus gausit grąžintus gabalais.

Ar dažnai sugenda baldai perkraustant su technika?

Su technika retai, jei ji sukaupiama. Bet su baldais... žiūrėk, senos sofos dažnai išsiskirsto ties sijomis, kai jas keliai. Jei baldas jau senas ir suglūdęs, jis gali nebeišlaikyti pakėlimo. Aš dažnai sakau: "jei nešiot šią spintą, tai ji tikrai nuvirš", o klientas sako "ne, ją laikė močiutė". Na, močiutės laikė stovėjimui, ne pervežimui 1000 km. Kartais tiesiog reikia leisti jiems žūti ir nusipirkti naujus.

Kaip vyksta mokėjimas? Galima atsiskaityti gavus daiktus?

Dažniausiai imame avansą (nuo 10 iki 30 proc.), kad užtikrintume, kad klientas nepading. Likusią dalį reikia sumokėti iš karto pasiekus vietą arba prieš iškrovimą. Negalima padaryti taip: "iškraukite, aš atsiimu pinigus iš bankomato už kampu". Vairuotojas negali palikti daiktų įkainais. Be to, Vokietijoje geresnis ryšys su bankininkyste, negu kai kur Lietuvoje (nors dabar jau visur gerai). Mums svarbu, kad pinigai būtų paskirti prieš mums pradedant iškrauti.

Ar atvykstate tiksliai laiku?

Stengiamės, bet tai ne autobusas. Yra eismo įvykiai, užparūdijimai pasienyje (nors retai), arba tiesiog blogas oras. Jei sakome "bus tarp 8 ir 10", nesakykite "būtinai 8". Vairuotojas gali užstrigti rytinėje spūstyje ties Kaunu arba Varšuva. Būkite kantrūs. Mes jums nešame jūsų gyvenimą, o ne gabalą šiukšlių. Nenoriau pavėluojame, nes ir mums reikia važiuoti toliau arba grįžti.

Kas su maistu? Galima vežti keptas vištas?

Žinoma, galima. Mūsų vairuotojai tikrai nepriebs. Bet būkite protingi – nevežkite verdančio sriubo ar atidarytų konservų. Viskas turi būti hermetiškai uždaryta. Jei tau sprogsta butelis su kompotu kelio metu, tai kiti daiktai gali būti nudygti. Ir tada tu mums bėgioji su šluota ir kibiru. (Nors vienas kartą taip ir buvo, klientas atsisakė valyti, teko priskaityti valymą).

Ar pasitaiko, kad klientas neturi pakuojimo?

Kasdien. Žmonės sako "aš viską supakuosiu į maišus". Ir ką mes matome? Knygos maišuose, drabužiai ant grindų. Tai ilgiau trukta. Mes turime turėti pakuojimo medžiagas – dėžes,胶 juoste (juostelėmis), burbuliuką. Jei naudojame mūsų medžiagas, tai tai įeina į kainą pagal sąnaudas. Kartais pigiau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti dėžių paties, nei mums mokėti už darbo valandas, kai mes suruošiamas tas dėžes.

Kodėl kaina pasikeitė per metus?

Infliacija, draudimo mokestis, atlyginimai. Vairuotojai taip pat nori valgyti. Vakar kuras buvo 1.2 euras, dabar – 1.7. Kas 10 centų skirtumo padauginta iš 1000 kilometrų – tai jau nemažai suma. Negaliu dirbti nuostoliu. Kai kurios firmos daro taip, bet jos tuomet žlunga po pusmeties. Aš stengiuosi laikytis sveiko proto, bet kainos kyla. Kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos šiandien? Tai visada remiasi dabartine situacija rinkoje, ne ta, kokia buvo prieš penkerius metus.

Ar įmanoma vežti padargas dviračiais?

Įmanoma, bet jie turi būti išmontuoti (nuleisti ratai, nulupti vairas). Jei ne, jie užima per daug vietos. Kartais uždedame dviračius ant galinės sienos arba ant stogo. Jei turite brangų dviračlį, geriau jį vežti atskirai, nes sunkvežimyje gali nukristi kažkas viršuje. Žinote, kaip būna – vairuotojai staigiai stabdo, o viskas praskrenda kabinu.

Kas atsitinka, jei vairuotojas susirga?

Tai neprognozuojama, bet tai realybė. Jei vairuotojas susirga Vokietijoje, mes turime radikaliai spręsti problemą – kvieti kitą iš Lietuvos (brangu) arba bandyti rasti vietinį pagalbą (labai brangu ir sudėtinga). Tokiu atveju gali būti vėlavimas. Mes pasirašome sutartis, kuriose yra dalykas apie "jėgos maiorą" – neprognozuojamas aplinkybes. Žmonės supranta, bet visada nervingai.

Ar verta krauti visą garažą?

Jeigu ten tik šiukšlės – ne. Mokėti už kuro sąnaudas šiukšlėms vežti per visą Europą beprotiška. Geriau prieš išvykimą viską išmesti. Kartais žmonės veža senus čiužinius, kuriuos jau po pusę metų reikia mesti. Išsiaiškinkite, kas jums tikrai reikalingas Vokietijoje. Naujas čiužinį ten nusipirksite pigiau, nei jį pervešite.

Kaip elgiamės su gėlėmis?

Gėlėms reikia vandens. Vasarą sunkvežimys kaip krosnis. Ilgos kelionės metu gėlės gali išdžiūti. Jei turite brangias orchidėjas, gal jas vežti su savimi keleivinėje mašinoje. Mums patikėti visą sodą – rizikinga jūsų piniginėms ir augalams.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

Vokiški adresai dažnai būna užkulisiai. Navigacija rodo "taip", o realiai ten kelias uždarytas statyboms. Vairuotojai turi "mąstančias galvas", bet kartais reikia jūsų pagalbos. Būkite telefonu, kai vairuotojas artinasi. Niekada nežinai, kokią keistą užkardą vokiečiai pastatė šiąnakt. Tai sutaupo laiko ir nervų.

Ar atiduodate grindų kilimus?

Taip, bet juos reikia gerai suvynioti. Jei juos nešite purvuose maišuose, mes juos neimame, nes užteršime visą kitą krovinių. Kilimai – tai dulkių surinkėjai. Užtikrinkite, kad jie būtų švarūs arba bent jau supakuoti į plastikinį maišą.

Galima su jumis susisiekti naktį?

Galima pabandyti, bet vairuotojai miego. Aš, kaip vadovas, galiu neatsiliepti, jei giliau miegu. Bet aš turiu telefoną įjungtą visą laiką (beveik). Jei įvykį avarija, mes apie tai sužinome greitai. Paprasti klausimai gali palaukti ryto.

Ką daryti, jei radome daiktą, kurio nebuvo sąraše?

Tai įvyksta. Tada vairuotojas skambina man: "Čia kažkokia didelė dėžė, kurios nėra sąraše". Aš skambinu jums. Jei patvirtinate, įrašome. Jei ne – mes ją nevežame. Tiesa, retai kas paslepia daiktus apribai. Dažniau žmonės tiesiog pamiršta įrašyti "dėžę su batų".

Ar jums reikalingas palydovas mieste?

Nebūtinai, bet jei tikslai yra sudėtingi (pavyzdžiui, įvažiavimas po namu), palydovas padeda nemažai. Vairuotojas nežino vietovės. Jis gali pravažiuoti pro taką, kur reikia sukti. Jei galite, nueikite priešais namus ir pasilikite signalizuoti.

O jei aš turiu pianiną?

O, tai brangiausias dalykas. Pianinas turi būti kilnojamas specialiu kėbulu (liftu) arba sukeliamas per langą. Už tai imamas atskiras mokestis, nes pavojinga ir brangiai apdraudžiama. Neklauskite, kiek kainuoja nuleisti pianiną iš trečio aukšto su kranu – tai skamba bauginamai. Tačiau mes tai darome.

Kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos, jei vėluoji su mokėjimu?

Jei vėluoji su likučio mokėjimu, daiktai gali būti " užšaldyti " mūsų sandėlyje Lietuvoje ar Vokietijoje. Sandėliavimo mokestis – tai ne juokas. Jis didėja kiekvieną dieną. Geriau susiderėk iš anksto. Nemalonu kviesti teismus dėl keleto šimtų eurų, tačiau mes tai darome, jei klientas "dingsta".

Ar pasitikite savo vairuotojais?

Dauguma mano vairuotoją dirba su maniu jau metus, kai net 10 metų. Žinau juos vardais, žinau, kas iš jų gėrė (ir jau nebenaudoju), o kas yra šeimininkas. Tikimybė, kad jie pavogs jūsų dėžę su drabužiais, yra beveik nulinė. Jies tiesiog nepdoma tavo džinsai, jiems domi kava ir cigaretais. Tačiau visada rekomenduoju nebražti brangiausių daiktų (pinigų, dokumentų) į bendrą krovinius.

Pabaigai – ką pasakyti tiems, kurie dar svarsto?

Jei dar abejojate, skambinkite. Aš neparašyšiu čia tikslaus skaičiaus, nes jis priklauso nuo per 100 dalykų. Geras specialistas visada paklausia daugiau negu atsako. Nereikėtų bijoti klausti "kodėl". Jei firma negali paaiškinti, kodėl kaina tokia, bėkite nuo jos. Perkraustymas į Vokietiją – tai didelis žingsnis, o ne tik kelionė. Tad pasirūpinkite juos kuo geriau.

Išvada

Viskas čia suka apie logistiką ir žmones. Nėra vienos formulės, kurią galima įvesti į skaičiuotuvą. Vieną dieną kaina gali būti viena, kitą – visiškai kita, priklausomai nuo to, kas nutiko kelyje. Svarbiausia suprasti, kad perkraustymas – tai paslauga, kurioje žmogaus faktorius kartais svarbiausias už kiekvieną skaičių. Kai dar kartą susigalvosite, kaip apskaičiuojamos perkraustymo kainos į Vokietiją ir iš jos, tiesiog prisiminkite, kad pigu gali tapti labai brangu. Raskite tuos, kurie neapsigaudžia skaičiuose ir tiesiai sako, kas yra kas. Gerai išsirinkti partnerį – tai pusė sėkmės. Geros kelionės ir sėkmingo įsikūrimo (ar sugrįžimo).