Kaip apskaičiuojamos kainos perkraustymo paslaugoms į Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, jei kažką išmokau, tai tai, kad nėra dviejų vienodų perkraustymų. Viskas prasideda nuo paprasto klausimo telefonu – „kiek kainuoja?“ – o baigiasi sudėtingais skaičiavimais, kuriuos klientams dažnai būna sunkiu suprasti. Tiesą sakant, kai kurias kainas suvokiau tik pats patyręs, kai vairuotojai pradeda skųstis apie neįmanomus posūkius Vokietijos miesteliuose arba kai degalai vėl brsta. Ne mažiau svarbu yra tai, kad kaip apskaičiuojamos kainos perkraustymo paslaugoms į Vokietiją, priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo tūkstančio smulkių detalių, kurias paprastam žmogui būtų sunku įsivaizduoti. Čia nėra tikslus mokslas, o ganėtinai chaotiškas procesas, kurį valdo patirtis ir gyvenimas.

Pagrindiniai veiksniai ir logistika

Kaip susiformuoja bazinė kaina?

Viskas prasideda nuo to, kiek turime nuvažiuoti ir kiek laiko tai užims. Paimame atstumą nuo Jūsų namų Lietuvoje iki galutinio taško Berlyne, Miunchene arba kažkur Mažojoje Lietuvoje (kaip vokiečiai vadina Rytprūsių regioną) ir pridedame grįžimą tuščia arba numatomą užsakymą atgal. Prie to pridedame degalų kainą, kuri, kaip žinote, šokinėja kaip nori. Taip pat skaičiuojame vairuotojo darbo valandas – negi jis važiuos nemokamai? Taigi, bazinė kaina yra atstumas degalais, darbo laikas ir pats automobilis.

Kodėl kainos skiriasi tarp kompanijų?

Nes kiekvienas skaičiuoja kitaip. Vieni į kainą įtraukia visus mokesčius iš karto, kiti – pradžioje rodo pigiau, o paskui prideda „palydovinius“ mokesčius už keltą, už rūkų, už vairuotojo pietautį. Aš stengiuosi kalbėti atvirai, bet žinau, kad rinka yra tokia, kur pigiausias dažnai būna brangiausias, nes jis sugenda kelio viduryje. Dar yra ir tas dalykas, kad kai kurie tiesiog meluoja, kad gautų užsakymą, o paskui reikalauja daugiau pinigų vietoje.

Ar degalų kainos įtakoja galutinę sumą?

Žinoma, ir kaip. Prieš metus degalai buvo pigesni, o daban... važinėjant sunkvežimiu, kuris sunaudoja 30 litrų šimtui, tai didelė skirtumo dalis. Todėl dažnai galite matyti degalų priedą – tai ne mūsų sugalvojimas, o realybė. Jei kaina degalinėje šuoluoja, aš negaliu važiuoti nuostolingai, tiesa? Taigi, taip, kainos perkraustymo paslaugoms į Vokietiją visada priklauso ir nuo to, kiek tuo metu kainuoja nafta pasaulyje.

Kiek laiko užtrunka toks kelias?

Tai labai priklauso nuo to, kur kelyje užstrigsite. Į Berlyną nuvažiuoti galima per 12 valandų, jei viskas puikiai, bet jei yra eismo įvykiai A2 autostradoje arba ties Kielciu, tai viskas prailgėja. Be to, reikia įvertinti poilsio laikus, vairuotojai negali važiuoti 24 valandas nei stop. Taigi, skaičiuojame ne tik važiavimo greitį, bet ir tas obliguotas pertraukas, kurios verčia mus užtrukti nakvynei kelyje.

Ar lengviau važiuoti į Vokietiją nei į Angliją?

Žymiai lengviau, nes nereikia keltis per jūrą su visais daiktais (išskyrus atvejus, kai tenka važiuoti per Kylą arba, jei esate Klaipėdoje ir renkatės keltą, bet paprasčiau eina per Lenkiją). Nereikia mokėt milžiniškų muitų ar sprendžioti bilietų problemų, tiesiog sėdate ir važiuojate. Bet vėl gi, Vokietijoje yra savų niuansų, pavyzdžiui, ekologiškų zonų, kurios gali apsunkinti važiavimą į miestus.

Krovinio tūris ir svoris

Skačiuojate pagal kubinius metrus ar kilogramus?

Daugiausia pagal kubus (m3), nes sunkvežimis ribojamas ne tik svoriu, bet ir erdve. 10 kubų yra 10 kubų, nepriklausomai nuo to, ar ten yra plunksnos, ar ledynmetis. Svarbu yra tai, kaip daiktai sudėliojami – jei turite daug mažų dalykų, juos sudėti sunkiau, nei vieną didelę spintą. Taigi, aš dažniau žiūriu į tai, kiek vietos krovežis užims man viduje.

Kas darysi, jei aš apsiskaičiuosiu blogai ir daiktų bus daugiau?

Tai pasitaiko dažnai. Klientas sako „turim keletą dėžių“, o ten išsivysto visa biblioteka. Jei daiktų būna daugiau nei numatyta, tenka arba daryti antrą reisą (kas brangu), arba stumti viską į visą vietą (kas ne visada įmanoma). Todėl visada prašau nufotografuoti daiktus iš anksto, nors žinau, kad nedaug kas to laikosi. Gera nuotrauka sutaupo nervingų pokalbių prieš namus.

Ar turiu mokėti už tuščią vietą automobilyje?

Techniškai taip. Jei išsinuomate visą sunkvežimį, o jūs užpildote tik pusę, jums vis tiek tenka mokėti už technikos iškvietimą. Mes negalime įsikišti kieno nors daiktų vidury, nebent tai yra dalinis krovinys (kai keli žmonės dalinasi viena mašina). Bet tada tenka derinti laikus, o tai – siaubingai sudėtinga. Taigi, už vietą mokate tiek, kiek ją užima, bet minimali kaina už mašiną visada yra.

Kaip elgiatės su labai sunkiais daiktais?

Pianinai, seifai, akvariumai – tai yra atskira istorija. Tokiuose atvejuose kaip apskaičiuojamos kainos perkraustymo paslaugoms į Vokietiją, turi įeiti speciali įranga, o kartais ir keltuvas. Vienas vyras nepakels 300 kilogramų seifo, nė jį nejudins. Reikia arba rankinių keltuvų, arba pagalbininkų. Tai papildomas darbas ir papildoma rizika, todėl kaina šoktelėja.

Ar turiu apskaičiuoti dėžes pats?

Geriau, kad bent jau pagal apytiksliai suskaičiuotumėte. Aš galiu padėti atsižvelgiant į buto plotą, bet jei gyvenate kaip chomikas, tada mano skaičiavimai neveiks. Paprastai tarkime, kad vienam kambariui reikia apie 10-15 dėžių, bet vėl gi... žinau, kad kai kurie žmonės visus daiktus supako į kelias maišus ir sako, kad tai „trys dėžės“.

Vokietijos specifika ir vietiniai reikalavimai

Ar reikia mokėti už važiavimą miesto centruose?

Kai kurie Vokietijos miestai turi griežtas taisykles sunkvežimiams. Pavyzdžiui, į senamiestį patekti be leidimo neįmanoma, o jei pateisite – bauda didelė. Kartais teko statyti mašiną už miesto ribų ir pervežti daiktus mažesniu transportu. Tai vadinama „paskutiniai kilometrai“ paslauga ir ji kainuoja, nes tai suvalgyma daug laiko. (Nors pripažinsiu, kartais tenka tiesiog meluoti policijai, kad keliame baldą, jei neturim leidimo, bet geriau to nedaryti).

Kas yra „Umweltplakette“ ir kodėl tai svarbu?

Tai ekologinė etiketė, kuri privaloma važiuojant į daugumą Vokietijos miestų (žalia zona). Be jos vairuotojui gali skirti baudą. Ji kainuoja nedaug, bet ją reikia įsigyti iš anksto. Daugelis firmų tai turi, bet jei samdoma atsitiktinė technika, gali būti niuansų. Todėl visada patikrinu, ar mašina turi tą lapelį prie priekinio stiklo, kad nebūtų nemalonumų.

Ar sunku rasti vietą stovėjimui Vokietijoje?

Siaubingai sunku. Vokiečiai labai griežtai laikosi taisyklių. Jei pastatysite mašiną kur ne reikia, ją greitai nuvilks. Arba dar geriau – kaimynai iškviels policiją, kai tik pamatys svetimą numerį prie jų langų. Todėl reikia planuoti maršrutą taip, kad būtų galima legaliai statyti sunkvežimį, o tai kartais reiškia, kad reikės nešti daiktus per pusę miesto.

Kaip su elgesiu vokiškiems kaimynams?

Vokiečai yra disciplinuoti, o kartais ir šiek tien... nenuomoniški. Jei trukdote ryte prieš 7 valandą arba sekmadienį, gali būti skundų. Mes stengiamės dirbti tyliai, bet baldų nešimas niekada nebus tylus. Aš visada sakau vairuotojams – būkite mandagūs, šypsokitės, net jei jie rūksta. Nerašytas taisyklės ten griežtesnės nei Lietuvoje.

Ar reikia mokėti už muitinę?

Jei persikeliate gyventi nebe dėl laikino darbo, o amžinai, daiktai gali būti atleisti nuo mokesčių („Transfer of residence“). Bet tam reikia užpildyti krūvos dokumentų. Jei tik perkrate statybinių medžiagų ar prekes, tai tenka mokėti PVM ir muitus. Tai gana sudėtinga burokracija, ir jei nieko to nesuprantate, geriau pasidomėti iš anksto, o ne stovint prie sienos.

Papildomos paslaugos ir jų kaina

Kiek kainuoja daiktų išpakavimas?

Papildomai. Standartinė kaina įtraukia iškrovimą į kambarį, bet jei reikia išimti iš dėžių ir sudėti į spintas, tai už papildomą mokestį. Vairuotojai dažniausiai nori tiesiog numesti dėžes ir važiuoti toliau, nes jų laikas – pinigai. Jei norite pilno servisą, tai reikia tartis iš anksto.

Ar galite surinkti baldus vietoje?

Taip, mes turime savo irztukus. Bet vėl gi, tai laikas. Jei turite sudėtingą sistemos spintą, kurią reikia surinkti valandą, mums reikės sumokėti vairuotojui už tą valandą. Nėra tiesa, kad mes viską darome nemokamai kaip dovana. Pasitaiko, kad klijai ar varžtai dingsta, o tada tenka išgalvoti, bet susitvarkome kažkaip.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR), kuris dengia žalą, bet tik tam tikra suma. Jei jums atsitikta, kad sudaužėte brangų vazą, kurios neįrašėte į sąrašą, gali būti bėdų. Visada rekomanduoju užfiksuoti brangius daiktus. Draudimas neapsaugo nuo visko, ypač jei daiktai buvo blogai supakuoti.

Ar verta pirkti dėžes pas jus?

Kartais verta, kartais ne. Jeigu turite daug mažmeninių prekių parduotuvėse, galite jas rasti beveik nemokamai. Bet jei reikia tvirtų, standžių dėžių knygoms ar indams, geriau nusipirkti specialias. Tai nėra brangu, palyginti su tai, kad indai suskyla į šipulius, kai dėžė sugriūva.

Ar imate už mokestį už keltą (jei reikia)?

Jei maršrutas eina per Kylą arba kitur, kur reikia keltis, tai visada įskaičiuojama. Keltų bilietai brangsta kiekvienais metais. Prieš penkerius metus buvo pigiau, o dabal... (tikiuosi, kad nedaroma klaida rašant, bet dabar jau tikrai brangiau). Todėl visada tikrinu grafikus, kad nebūtų taip, kad vairuotojas laukia 6 valas uoste.

Problemos ir rizikos (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigsa sienoje?

Buvo atvejų... Vieną kartą vairuotojas pamiršo pasiimti dokumentus ir teko laukti ryto. Klientas bukarvino. Tokiu atveju mes atšokome nuo kainos arba davėme nuolaidą, nes tai mūsų klaida. Bet jei tai ne mūsų kaltė (pavyzdžiui, techninė gedimas), tai... geri žmonės supranta, blogi – teismais. Sąžiningai kalbant, technika sensta, tad gedimai pasitaiko.

O jei aš pasikeičiau minties ir atšaukiu?

Jei atšaukiate dieną prieš kelionę, tai tikrai prarasite depozitą. Mes jau planavome maršrutą, atsisakėme kitų klientų. Jei atšaukiate mėnesį prieš – tai nėra problemų. Bet darykite tai kuo anksčiau. Man asmeniškai patinka, kai žmonės sako tiesiai „nebereikia“, negu kai žaidžiai hide-and-sek.

Ką daryti, jei gatvė per siaura?

Tai klasika. Vokietijos kaimuose gatvės buvo pastatytas arkliams, ne sunkvežimiams. Jei mašina netelpa, tenka krauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (paskutinis myliukas). Tai papildomi 200-300 eurų, ne ką mažiau. Negalima priversti sunkvežimio važiuoti tarp namų, jei ten tarpas tik 2,8 metro.

Ar dažnai nutinka, kad dingsta daiktų?

Per mano dvidešimt metų tai nutiko tik vieną kartą, ir tai ne dėl vagystės, o dėl to, kad dėžė nukrito po kita ir užsidengė. Viskas buvo rasta. Bet girdėjau istorijų apie tai, kaip pas kitų firmų dingsta „užkabintos“ bagažinės. Todėl pasirinkite firmas, kurios turi gerą reputaciją, o ne tą, kuria rado „Facebook“ grupėje.

Kodėl vieni klientai sako, kad kaina per didelė?

Nes jie lygina su taksi arba savo draugu „vazyk“. Bet taksi nuneš 3 kęses, o mes 30 kubų. O draugas „vazyk“ suveš jūsų daiktus, bet jei paslys nugarą – jums už tai niekas neatsiprašys. Profesionalus perkraustymas kainuoja, nes tame yra draudimas, technika, patirtis ir atsakomybė.

Mokėjimo ir organizaciniai klausimai

Kada reikia apmokėti už paslaugą?

Daugiausia reikalaujame 50-70 proc. avanso, kad būtų užtikrintas, kad tai ne šiaip pokalbis. Likusią dalį mokate, kai daiktai yra iškraunami prieš jūsų namus Vokietijoje. Tai saugu ir abiem pusėms. Negerai, kai klientas mėgina derėtis jau esant prie durų – tai nedailu.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais?

Geriau be grynųjų. Vokietijoje didelės sumos grynaisiais kebliai vežti, dėl priežiūros tarnybų. Pervesimas į sąskaitą arba kortelė (jei turime terminalą) yra geriau. Be to, viskas lieka užrašyta, jei kiltų ginčų. Vairuotojai dažnai nenori imti grynųjų, siekiant išvengti problemų.

Ar galima sumokėti po to, kai viską įsidėsiu į naujus namus?

Galiu pasakyti taip: jei esam seni pažįstami, tai galima. Jei matomės pirmą kartą – atsiprašau. Mes jau išleido pinigus degalams, keltui, atlyginimams. Negalima dirbti kaip bankas – paskolinti daiktus ir laukti mokėjimo savaitę. Pats buvau apgautas, todėl dabar griežtas.

Kaip sudaromas paslaugos aktas?

Mes turime standartinį CMR sąrašą. įrašome visus daiktus, jų būklę (sugadintas, ne). Pasirašome abi pusės. Jei po to randama įbrėžimas, kurios nebuvo, tai aiškinamės. Be dokumento niekur neisi, tai ne tik formalumas, bet ir apsauga.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyt. Jei datos yra „mėšlos“ (pvz., sausio vidurys, kai niekas neperkrausto), galiu nuleisti kainą. Jei tai gegužės pabaiga, kuomet visi vyksta į Vokietiją derėtis bus sunku. Tiesiog klauskite, blogiausiai, kas gali nutikti – pasakysiu „ne“.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors aš ir čia daug rašiau apie skaičius, tikrovėje viskas priklauso nuo žmonių. Gera perkraustymo komanda gali padaryti viską sklandžiai net su blogomis sąlygomis, o bloga – sugadinti net paprastą kelionę. Kaip apskaičiuojamos kainos perkraustymo paslaugoms į Vokietiją, yra svarbu, bet dar svarbiau yra pasitikėjimas tuo, kas vairuoja. Negailėkite laiko pasiklaustyti patirties, o ne tik ieškoti pigiausio skaičiaus internete. Sėkmės naujuose namuose Vokietijoje!