Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu: praktinis vadovas be saldumynų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir vis vien kiekvienas kartas, kai tenka susidurti su nauju klientu, primena man pirmąją dieną. Žmonės visada tikisi, kad kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu bus kaip nors magiškai paprastas ir aiškus, tačiau realybėje tai yra vienas sudėtingiausių logistinių galvosūkių. Ne visada sužinai, kiek tiksliai svers sofa, kol jį nebandysi iškelti pro antrą aukštą be lifto, o vokiečių kelyje radars gali padaryti savo darbą. Čia nėra tikslaus mokslo, o labiau patirtis ir intuicija, todėl stengsiuosi papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių rūbų.

Pagrindiniai dalykai, darantys įtaką biudžetui

Ar tikrai brangu važiuoti į Vokietiją?

Pažiūrėkime tiesiai į akis – brangu, jeigu bandysi tai daryti savo jėgom su „Opel Astra“ vieną vasaros dieną. Profesionalus kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu atskleidžia, kad kaina priklauso ne tik nuo kilometrų, bet ir nuo tūrio ($m^3$) bei sunkio. Vidutiniškai vienas kubinis metras kainuoja nuo 30 iki 50 eurų, priklausomai nuo sezono. Bet nepamiršk, kad Jei gyveni kažkur toli nuo pagrindinių magistralių, pavyzdžiui, Žemaitijoje, atvažiuoti kelti kainuos brangiau dėl tuščio važiavimo.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai?

Didžiausią įtaką, be abejo, daro tūris, bet ne mažiau svarbu ir „išsikrovimo“ sudėtingumas. Vieną kartą teko vežti pianiną į penktą aukštą namo Miunchene, kur lifte ne tilpo ir nė sofos. Tokiu atveju kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu staiga padidėja dėl keltuvininkų paslaugų. Taip pat įtakos turi kuro kainos, kurios šiuo metu, sakyčiau, yra ganėtinai „šokinėjančios“, tad jei turi fiksuotą pasiūlymą, spėk, jog vairuotojas įdėjo atsargines.

Ar galima sutaupyti renkantis patys?

Sutaupyti tikrai galima, bet tai reikalauja daug darbo. Jeigu pats supakuosi dėžes, atiduosi baldus, kainos suma gali nukristi net 30 proc. Tiesa, dažnai pamirštama, kad savo jėgomis supakuoti daiktai yra ne draudžiami. Jei lūžtas tavo servizas per 500 km, niekas to neatsiprašys. Taigi, kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu su savo jėgomis atrodo pigiau, bet rizika didesnė.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo miesto?

Žinoma, važiuoti į Berlyną ir į kažkokį kaimelis Aukštutinio Bavarijos kalnuose – dvi skirtingos istorijos. Didmiesčiuose, kaip Hamburgas ar Frankfurtas, problema gali būti ne su atstumu, o su parkavimo leidimais. Vokietijoj (vietomis labai griežta) reikia specialių leidimų stovėti sunkvežimiui centriniuose rajonuose, o tai užtrunka valandas, o laukimas – pinigai.

Kiek trunkas toks procesas?

Standartiškai, jei kalbame apie 20 $m^3$ krovinių, tai nuo išsiėmimo iki įvežimo praeina 2-3 dienos. Tačiau nepamirškite apie tranzitinius šalies, pavyzdžiui, Lenkijos, kelių remontus, kurie ten vyksta visada ir visur (kažkas juos vadina „amžinais“). Vieną kartą stovėjome ties Varšuva penkias valandas, nors planavome prasukti greitai.

Ar reikia mokėti už įkrovimą ir iškrovimą atskirai?

Paprastai geriausios firmos tai įtraukia į bendrą kainą. Bet yra ir „niuansų“ – jei turi daug daiktų rūsyje ar pirtyje, kur neprivažiuoja mašina, gali tekti mokėti „žmogaus valandą“ už nešimą papildomai. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu turi būti aiškus dėl šių papildomų darbų, kitaip gali būti nemalonus staigmenas galutinėje sąskaitoje.

Kodėl vienos firmos klausia daugiau, kitos mažiau?

Nes visos firmos nėra vienodos. Pigios – tai dažnai „mėgėjai“ su beveik nenaudojamomis mašinomis, kurios gali sugesti kelyje. Brangios – tai draudimas, patirtis, tikri vairuotojai, kurie nežino vokiškai tik „danke“ (ačiū). Geriau sumokėti šimtu daugiau, nei gaišti nervus dėl dingo bagažo.

Ar įeina keltų kaina (jei reikia)?

Jei vyksti per Skandinaviją ar i Danijos, taip, keltas įeina. Bet jei, sakykime, reikia važiuoti iš Klaipėdos į Kieliems (Kiel), tai keltas gali būti atskiras punktas. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu turėtų aiškiai parodyti, ar keltas įskaičiuotas, ar reikia mokėti vairuotojui grynais pinigais prie pat laivo.

Kiek kainuoja viena dėžė?

Dėžės paprastai firmos duoda nemokamai (arba įskaičiuoja į kainą), jei pasirašai sutartį. Bet jei reikia specialių dėžių drabužiams (špindės) ar padangoms, tai tai gali kainuoti penkiolika-dvidešimt eurų už vnt. Neklausk, kodėl tiek brangu, mediena brangsta.

Ar galima susimokėti atkeliajus į vietą?

Galima, bet tai yra didelė rizika. Vokietijos vairuotojai dažnai nenori vežti „skolą“, nes jei klientas atsiras, o pinigų nebus – kas gi mokės už grįžtą tuščią važiavimą? Dauguma gerų pervežėjų prašo avanso mažiausiai 30 proc.

Ką daryti, jei turi tik keletą daiktų?

Tada tau reikia „dalinių krovinių“ (part load) paslaugų. T.y., tavo daiktai važiuoja kitoje mašinos dalyje su kitų žmonių daiktais. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu tokiais atvejais yra pigiau už $m^3$, bet gali trukti ilgiau, nes tenka laukti, kol mašina surinks visus krovinius.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei persikeli gyventi ilgam (daugiau nei metams), tai dažnai galioja muitinės atleidimas (Transfer of Residence). Bet čia yra viena „butelio kaklelis“ – reikia turėti visus dokumentus: registruotos gyvenamosios vietos patvirtinimą iš Vokietijos, darbo sutartį ar pan. Be to, aš visada primenu, kad jei turi naujų daiktų su etiketėmis, gali būti problemų.

Kas dėl draudimo? Jis privalomas?

Be draudimo aš nieko nebevežiu. Yra CMR draudimas, kuris dengia dalį žalos, bet jis labai ribotas (paprastai 8,33 SDR už kg). Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu įtraukia papildomą „All risk“ draudimą, kuris kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Neklaus, ką tas SDR reiškia, tiesiog žinok, kad be to, jei sudegs mašina, gausi nedaug.

Ar vairuotojas turi mokėti vokiškai?

Būtų labai gerai, bet ne visada taip yra. Jaunesni vairuotojai dažniau moka, vyresni kartais naudojasi vertėjais telefone arba rankų kalba. Vokietijai tai nėra problema, jei viskas suplanuota, bet jei kyla nesklandumų su policija, tai tada reikia angliškai ar vokiškai kalbančio koordinatoriaus.

Kas, jei negaliu būti namuose, kai atvyksta?

Gali nurodyti atstovą – giminaitį, draugą ar net darbuotoją, jei tai verslo perkėlimas. Bet tas žmogus turi turėti raštišką įgaliojimą pasirašyti dokumentus už tave. Be to, kas gaus tą pinigą, jei tu negali atvykti sumokėti grynais?

Ar sunku gauti leidimą stovėti dideliame mieste?

Berlyne ar Miunchene tai yra tikra šūsnys. Reikia kreiptis į vietinę policiją arba „Ordnungsamt“ (tvarkos tarnybą) savaitę-dvi iš anksto. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu dažnai pamiršta apie šias 10-50 eurų administracinių mokesčių, kurias tenka mokėti už leidimą. Jei be leidimo – gali gauti baudą.

Kaip elgiamasi su atliekomis (pakavimo medžiaga)?

Vokietijoje tai labai griežta. Negali tiesiog mesti dėžių į bendrą konteinerį. Kartais reikia vežti visą šiukšlių krovinių atgal į Lietuvą (nors tai nebeapsimoka) arba mokėti už atliekų utilizavimą vietinėje kompanijoje. Niekada nepalik dėžių gatvėje – kaimynai iškviens policiją akimirksniu.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą (neperduodantį) galima, bet vengti mėsos ir pieno produktų. Alkoholis – čia gudrybė. Jei peržengi nustatytus limitus (tai labai sudėtinga apskaičiuoti), gali būti apmokestintas kaip prekė. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu nėra susijęs su tuo, kad tu bandysi vežti 200 litrų degtinės – tai tavo asmeninė rizika.

Kas dėl techninių prietaisų (TV, kompiuteriai)?

Vokietija yra 230V, Lietuva taip pat, taigi su įtampa nėra problemų. Bet dėl plugų (kištukų) gali tekti keisti arba naudoti adapterius. Skirtingai nei JK, čia nereikia transformatorių, tiesiog įsidėk keitiklius į krepšį.

Ar reikia reguliuoti baldų aukštį (kojas)?

Taip, dažnai reikia. Seniems vokiškiems namams būdingi dideli aukščiai, o baldai gali netilpti. Vairuotojai paprastai turi su savim raktų rinkinius, bet jei turi labai sudėtingų baldų, pranešk iš anksto. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu neapima baldųmontavimo paslaugų, jei tai nenurodyta.

Kas jei pasikeičia adresas paskutinę minutę?

Tai įvyksta. Vairuotojai įpratę, bet jei atstumas padidėja daugiau nei 50 km, gali būti paskaičiuota papildoma suma. Geriau laiku pasakyti, kad važiuoji ne į Štutgartą, o į kaimą už 100 km, nei bandyti aiškintis kelyje.

Nesklandumai ir problemas sprendžiant

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Turi turėti kontaktinį telefoną, kurį galite paskambinti bet kuriuo paros laiku. Gera firma turi atsarginę mašiną arba partnerių tinklą vietiniame Vokietijos mieste. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu neužtikrina, kad variklis nebus sugedęs, bet užtikrina, kas spręs problemą.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Su patikimomis firmomis – retai. Su „gudruoliais“ iš skelbimų – dažnai. Vieną kartą klientas skundėsi, kad dingso dviratis. Pasirodo, jis buvo paliktas kaimyniniame kieme, nes nepajudėjo nuo vietos (rūdijęs). Prieš išvažiuojant užpildyk sąrašą (inventoriaus) ir pasirašyk, kad viskas sutampa.

Kaip elgtis su liumeningu oru?

Jei lyja, daiktai dažniausiai uždengiami plastikinėmis pledais. Bet jei būna audra, vairuotojas gali sustoti ir laukti. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu neapima „dievo valios“ (force majeure) išlaidų, tačiau dažniausiai laukimo laikas yra įskaičiuotas į paslaugą, nebent tai truksta dienų.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet čia gana keista situacija. Turi būti be žemės (arba labai nedaug) ir negalima būti saugomos rūšies. Vokietijos muitinė labai bijo kenkėjų, todėl jei turi retą orchidėją, geriau pasiduok ja draugui, nei bandyk įvežti. (Aš asmeniškai vieną kartą praradau visus pomidorų daigus – buvo liūdna).

Kas, jei neišsirenku iš dėžės iš karto?

Vokietijoje dauguma namų turi „Müllraum“ (šiukšlių kambarį), ten dėžes galiausiai numesti, bet ne visada. Jei paliki dėžes koridoriuje, namų valdytojas (Hausmeister) gali būti labai nepatenkintas. Geriau susitarti dėl išvežimo iš karto.

Ar saugu vežti pinigus ir brangius daiktus?

Grynieji pinigai neleidžiami (draudžiama reguliavimu). Brangūs daiktai (auksas, brangakmeniai) turi būti deklaruoti atskirai. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu neapima „turtinių vertybių“ draudimo, jei jos nenurodytos kaip atskiras punktas sutartyje.

Ką daryti, jei sužinojau, kad kaina per aukšta?

Negalima tiesiog mesti telefono. Susitark dėl atsiėmimo. Jeigu sutartis jau pasirašyta ir mašina pajudėjo, teks mokėti bent už išvažiavimą (šauktinis). Geriau išklausyti 3 firmas ir pasirinkti vidurinę, ne pigiausią.

Ar turiu teisę reikalauti, kad vairuotojas būtų suuniformuotas?

Tai daugiau estetika. Didelės korporacijos turi uniformas, mažos – ne. Tai nieko nelemia kokybės. Aš mačiau vairuotojus su formaliais marškiniais, kurie bučino baldus sienose, ir gatvės rūbų meistrus, kurie vežė porcelianą be jokios žalos.

Kaip atpažinti blogą firmą anksčiau?

Jei jie neklausia jokių detalių apie tą namą (ar yra lifas, ar aukštai), jei kainą sako iš kito galą be vaizdo įrašo (kvadros) – bėkite. Kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu turi būti pagrįstas faktais, o ne „čia jau žinau, kiek“.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Vokietijoje tai neįprasta Lietuvoi lygiu, bet jei vairuotojai padarė kažką ypatingo (pajudėjo sofa, kuri neįeidavo), gali padėti dešimtą ar dvidešimtą eurą. Jie tikrai nepasiras, o geriau dirbs.

Kas dėl šunų ir kačių?

Gyvūnai gali važiuoti, bet turi būti ant narvų ir su veterinariniais pasais. Jei gyvūnas didelis (pvz., dogas), gali reikėti didesnės mašinos, kad jis tilptų ne tarp dėžių, o atskirai. Ir tuomet kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu keičiasi, nes vienas narvas užima daug vietos.

Kiek laiko užtrunka surinkti baldus atgal?

Paprastai viena diena (8 valandos) 20-30 $m^3$. Jei turi labai daug knygų ar smulkių daiktų, kurie reikalauja dėliojimo, tai gali užtrukti ilgiau. Nepaskubėk vairuotojui, geriau padaryti gerai, nei vėliau ieškoti detalių.

Apibendrinant

Viskas sužaidžiama. Kraustymasis į Vokietiją nėra tikslus mokslas, o daugiau logistika ir psichologija. Tinkamas kainos skaičiavimas kraustymosi į Vokietiją metu padeda išvengti streso, tačiau svarbiausia yra susirasti žmones, kuriems patikėtum savo gyvenimo turtą. Nepasikliauk tik skaičiais, pasikliauk savo jausmu, kalbėdamas su dispečeriu. Sėkmės kelyje ir vokiškame name, tikiuosi, tavo kava patirs geriau nei man, kai aš vėl grįštu tuščia mašina per tą patį Lenkijos remontą.