Kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir, turėtinas pripažinti, daugelis klientų vis dar klaidžioja tarp to, kas yra „pigiau“, ir to, kas iš tiesų „geriau“. Kraustymas į Vokietiją nėra tikras kelias iš taško A į tašką B, tai complex procesas, kur pinigai dažnai nulemia patirties kokybę. Dažnai gaunu telefonus, kai žmonės sako: „o kitas kainuoja šimtu eurų mažiau“, bet nepamen paklausti, kas tame kainoje įskaičiuota. Ar vairuotojas padės su dėžėmis? Ar yra draudimas? Ar tai nebe koks „gazinis“ vairuotojas be registracijos? Štai čaščiausiai pasikartojantis klaidingas požiūris. Svarbiausia suprasti, kad kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti tinkamą variantą, priklauso ne tik nuo skaičių sąskaitoje faktūroje, bet ir nuo jūsų ramybės. Būtent šią pusiausvyrą ir bandysiu paaiškinti toliau, nešaudamas tikslių dešimtainiųjų skaičių, o dalindamasis tuo, kas vyksta kelyje realiai.

Apie pinigus, kuriuos visiems gaila

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas į Vokietiją?

Vidutinės kainos svyruoja kaip oras Klaipėdoje, todėl beveik neįmanoma pasakyti tiksliai be matmenų. Jei turite vienkambį butą, tai gali būti nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų, priklausomai nuo to, kur į Vokietiją važiuojate – į Miuncheną arba pasienio miestelį ties Aachenu. Didelė įtaka turi kuro kainos, kurios dabar, tiesą sakant, beveik nebekrenta, ir mokesčiai už važiavimą po vokiškus automagistralius. Taigi, kai klaustate apie kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti variantą, visada pirmiausia reikia žinoti tūrį. Jei kas nors pasako kainą iš karto nedamas klausimų, bėkite nuo jo toliau – tai arba genialus, arba, labiau tikėtina, melagis.

Kodėl kainos toks didelis skirtumas tarp firmų?

Čia yra klasika. Viena firma paskaičiuoja, kad atvažiuoja du vyrai su didele sunkvežimi, iškrauna, padeda įrengti baldus, ir viskas trunka dvi dienas. Kita – siūlo „užsidėti dėžes ant pakrovėjo“ ir važiuoti kartu su kitu kroviniu. Pastarasis variantas yra pigesnis, bet kas atsitiks, jei jūsų sofa atsidurs po kuo nors kitu svetimų daiktų krūva? Didesnės kainos dažnai apima garantiją, draudimą ir, svarbiausia, vairuotojų kvalifikaciją. Mažos kainos dažnai reiškia, kad vairuotojas gali tiesiog nuspręsti nedirbti sekmadienį, nors jums reikia išsikrauti.

Ar verta laukti akcijų arba nuolaidų?

Skaitykite, jei norite rizikuoti. Kraustymo srityje akcijos yra tokios pat kaip ir liepos sniegas – retos ir įtartinos. Jei firma reklamuoja 50 proc. nuolaidą, vadinasi, bazinė kaina buvo padidinta dvigubai. Mano patirtis rodo, kad nuolaidų laukti tada, kai jums reikia persikraustyti į Vokietiją konkretiame date, yra beprasmiška. Geriau susitarti dėl fiksuotos kainos, kurią abi pusės laiko sąžininga, nei gaudyti „dovaną“, kuri pasirodo brangiau dėl papildomų mokesčių už vežimą neįprastu laiku.

Kaip mokesčiai už kelią įtakoja galutinę sumą?

Vokiškai keliai (Autobahn) moka visi sunkvežimiai, ir tai nėra mažos sumos. Jei reikia važiuoti į gilumą, pvz., į Bavariją, kuro ir mokesčių dalis sąskaitoje gali sudaryti net 30-40 procentų. Todėl, kai svarstote kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti maršrutą, verta pagalvoti, ar tikrai reikia važiuoti trumpiausiu keliu, ar galima sutarti su vairuotoju dėl lengvesnio maršruto, jei kaina nešoktų aukštyn. Kartais per Berlyną važiuoti brangiau nei per šalutinius kelius, bet greičiau. Čia visada reikia kompromiso.

Ar galima kažkaip sutaupyti ant pakrovimo?

Galima, bet turite būti pasiruošę padirbęs. Jei patys supakuosite viską į dėžes ir jas išnešite prie sunkvežimio, vairuotojui liks tik pakrauti į kėbulą. Tai gali taupyti šimtą ar du. Tačiau prisimenu vieną atveją, kai klientas bandė taip padaryti ir susižalojo nugarą nešdamas šaldytuvą. Vėliau ligoninės sąskaitos viršijo visą kraustymo kainą. Sutaupyti galima, bet ne savo sveikata. Viską apskaičiuokite protingai.

Kas dėl „priedų“, kurių niekas nesako?

O čia yra mėslenė. Pridėkite keltuvus, jei nėra lifto (ypač Vokietijoje, kur daug senų namų be liftų), pridėkite mokestį už užstatą (vokietiškai „Kaution“), jei vairuotojas laikinai pasiima raktus. Visos šitos smulkmenos, kurių klientai dažnai neįsivaizduoja, sukuria tą galutinę sumą. Užklausdami kainos, visada klauskite: „Ar įskaičiuota viskas?“, o ne tik „Kiek kainuoja?“. Taip išvengsite nep malonių staigmenų, kai vairuotojas jau stovi prie namų ir reikalauja mokėti.

Eilės ir laikas – tai ne tas pats

Kiek laiko užtrunka viskas?

Standartiškai, jei važiuojame į Vokietiją, tai paprastai užtrunka vieną ar dvi dienas priklausomai nuo atstumo. Bet čia yra grynai vairavimo laikas. Jei reikia iškrauti šeštame aukšte be lifto, tai pridėkite dar pusę dienos. Aš dažnai sakau klientams, kad geriau planuoti atvykti diena anksčiau, nei vėluoti į susitikimą su savininku. Laikas Vokietijoje yra pinigai, o vėlavimas gali kainuoti baudas už buto perdavimą.

Ar galima persikraustyti savaitgaliu?

Teoriškai galima, praktiškai – labai brangu. Vokiečių vairuotojai turi poilsio laiko režimus, o apylinkių taisyklės (pvz., triukšmo draudimai) dažnai draudžia triukšmingą darbą sekmadieniais. Jei įsivaizduojate kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti darbo dieną prieš savaitgalį, tai tikrai bus pigiau ir lengviau rasti vairuotoją. Savaitgaliai už papildomus 20-30 proc. surandami, bet ar verta? Gal tiesiog pasilikti prieš išvykstant dvi dienas ilgiau?

Kas nutinka, jei vairuotojas vėluoja?

Vėluoja visi – ir aš, ir jūs, ir vairuotojai. Vokiškai spūstys, techninės problemos, ar net blogas oras gali viską uždelsti. Esant situacijų, kai klientas skambina ir pyksta, kad vairuotojas nebuvo 8:00 ryte, o atvyko 9:30. Tokios situacijos yra įprastos. Svarbu, kad firma būtų susisiekusi ir pranešusi. Jei niekas nebesiskambina – čia jau problema. Tokiu atveju kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti partnerį pasidaro akivaizdžiu – tik tas, kuris duoda kontaktą ir nepraranda ryšio.

Ar galima numatyti išvykimo laiką tiksliai?

Galima bandyti, bet orakulų dar neteko matyti. Dažniausiai sakome „tarp 8 ir 12 valandos“. Tie, kas pažada „tiksliai 9:00“, dažnai meluoja, kad tik gautų užsakymą. Transporte yra per daug kintamųjų. Geriau turėti lankstų grafiką, nei stovėti ant gatvės su dėžėmis ir pykti. Nuo patirties galiu pasakyti – planuokite rezervą bent porai valandų.

Kas dėl sandėliavimo tarpiniais laikotarpiais?

Jei išvykstate iš vieno buto, o kitas galimas tik po mėnesio, reikės sandėlio. Vokietijoje tai nebrangu, bet Lietuvoje taip pat galima rasti variantų. Dauguma firmų siūlo nemokamą saugojimą pirmąsias savaites (o iš tiesų jį įtraukia į kainą), o tada ima mokestį už kiekvieną kvadratinį metrą. Verta pasidomėti iš anksto, kad nereiktų mokėti dvigubai – už vežimą į sandėlį ir iš jo.

Ar įmanoma persikraustyti per vieną dieną į tolimą vietą?

Jeigu tai yra, tarkime, Hamburgas, ir turite mažą kiekį daiktų – taip, įmanoma. Bet jei turite pilną namų ūkį, tai bus košmaras. Vairuotojas turi vairuoti 12-14 valandų, o tada dar ir krauti. Tai ne tik saugumo, bet ir įstatymo pažeidimas. Geriau padalyti kelionę į dvi dalis arba leisti vairuotojui pailsėti. Nekankite žmonių, jūsų baldai ir taip nukentės nuo vibracijos.

Vokietijos ypatumai ir „smulkmenos“

Ar reikia leidimo statyti sunkvežimį prie namo?

Vokiškas biurokracija... Kartais manau, kad jie mums pavyzdys. Taip, daugumoje miestų (ypač centriniuose rajonuose) reikia gauti leidimą („Verkehrsbeschränkung“) arba bent jau įdėti užkardą. Jei vairuotojas pastato sunkvežimį be leidimo, gausite baudą, kurią teks mokėti jums. Geriau šį klausimą iš anksto pasitikrinti su savininku arba vietine savivaldybe. Niekas nenori pradėti gyvenimo Vokietijoje nuo baudos už neteisėtai pastatytą mašiną.

Kaip elgtis su parkavimu miesto centre?

Centruose vietos nėra niekam. Jei gyvensite priešais operą arba senamiestyje, sunkvežimiui reikės specialiai užsibrėžti vietą. Kartais tai kainuoja, kartais reikia sutikti su kaimynais, kad jie išstumtų savo „Golfus“. Aš visada patariu klientams nuvažiuoti į vietą anksčiau ir pažiūrėti, ar mašina įlįs. Nėra nieko keisčiau nei kilti su dėžėmis į trečią aukštą, nes sunkvežimis užkliuvo už kampo.

O jeigu namuose yra labai siauri laiptai?

Vokietijoje daug senų, renovuotų namų, kur laiptiniai yra tokie siauri, kad sofos neįveži. Tokiu atveju reikia keltuvas („Ladekran“). Tai papildoma kaina, bet būtina. Klientai dažnai nusteina, kai sužino, kad keltuvas kainuoja daugiau nei kraustymas. Bet ką daryti? Neišardyti sienos gi. Viską reikia apgalvoti iš anksto, o ne stovėti prie durų ir galvoti, ką daryti.

Ar vokiečiai yra griežtesni nei lietuviai?

Kiekvienas vairuotojas pasakys, kad taip. Jie tiksliau laikosi taisyklių, reikalauja švariausio darbo, nedrįsni šnekėti arba „derėtis“ dėl smulkmenų. Jei vairuotojas atvyks purvinu kombinzonu, vokiečiai gali tiesiog neleisti į butą. Todėl kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti tarnybą, taip pat priklauso nuo to, kaip atrodo ir elgiasi įgula. Profesionalumas čia įvertinamas labiau nei kur nors kitur.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padėtų, bet ne būtina. Dauguma vairuotojų iš Lietuvos moka angliškai arba susikalba rankomis. Bet jei dėl kažko kils nesusipratimų su vietiniais policininkais ar kaimynais, angliškai padeda. Tačiau jei pasamdote firmą, jie turi užtikrinti komunikaciją. Jūs neturėtumėt būti vertėju tarp vairuotojo ir vokiško buto savininko.

Kaip su elgesiu su daiktais?

Vokiečiai yra labai atsargūs. Jei vairuotojas uždaužs kampą į duris, jie reikalaus visą kainą atlyginti. Lietuvoje dažnai pasakys „nepastebėjau, atsiprašau“. Vokietijoje – „iš karto rašykite pranešimą“. Todėl draudimas ir atsakomybė čia yra labai aštri tema. Pasirinkdami pigią paslaugą, rizikuojate patys sumokėti už savo baldus, jei jie nukentės.

Baldai, dėžės ir viskas, kas tarp jų

Ar reikia išardyti baldus?

Apskritai, taip. Didelės spintelės, lovos, sekcijos – viskas turi būti išardyta. Ne tik dėl to, kad tilptų į mašiną, bet ir kad nesužlėktų. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris nesutiko išardyti vitrinos, ir ji tiesiog lūžo per pusę važiuojant nelygiu keliu (o jei tiksliau, vairuotojas per stačiai pasuko). Išardymas užtrunka laiko, bet tai apsaugo jūsų turtą. Dauguma firmų tai daro nemokamai, bet uždėjimas atgal – jau mokamas.

Kokias dėžes naudoti?

Idealios – tvirtos, standžios, vienodo dydžio. Bet klientai dažnai suveža iš parduotuvės po vyno, po bananų dėžių. Tai blogai, nes jos nebesilaiko vienos kitos, o viršutinis gali nukristi ant kojų. Geriau nusipirkti arba pasiskolinti specialių kraustymo dėžių. Jų kaina nedidelė, bet nervų taupo daug. O jei dar ir užrašysite, kas yra viduje („virtuvė“, „drabužiai“), tai padės nešėjams nešti į reikiamus kambarius.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl maisto, ypač mėsos ir pieno produktų, net jei tai asmeninis naudojimas. Geriau neišviską vežti. Džiūvėsėliai, aliejus – taip, bet šaldytuve esantis mėsainis gali sukelti problemų pas pasienio kontrolę, nors ir retai tikrinama. Mano nuomone, geriau viską suvalgyti išvykimo išvakarėse ir pradėti naują gyvenimą be senų atsargų.

Kaip su augalais ir gyvūnais?

Augalus vežti galima, bet reikia apsaugoti nuo šalčio ir pernešimo. Gyvūnus – tik jei vairuotojas sutinka. Dauguma firmų nevežia šunų ar kačių dėl alergijų ar švaros. Jei turite šunį, susitarkite iš anksto. Kartais teks važiuoti savo automobiliu su augalais ir gyvūnais, o sunkvežimis veš tik baldus. Tai mažina patogumą, bet padeda išvengti streso.

Ar verta vežti senus daiktus?

Klausimas yra ne apie kainą, o apie logistiką. Jei turite seną sovietinę spintelę, kuri jau suyra, ar verta ją traukti per visą Europą? Vokietijoje daug kur galima nusipirkti naudotų baldų pigiai (pvz., per „eBay Kleinanzeigen“). Kartais kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti krovinią, reiškia tiesiog atsisakyti senų daiktų. Naujas pradėjimas – nauji baldai, ne taip?

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Brangų elektroniką, juvelyrus, pinigus visada rekomenduoju vežti su savimi keleivinėje mašinoje. Sunkvežimis yra darbinė vieta, jame yra kitų daiktų, yra rizika, kad kas nors pasisavs ar dėžė nukris. Nors draudimas apmoka, nervų nepataisysi. Geriau turėti brangius dalykus po ranka.

Rizikos ir draudimas

Ar būtinas draudimas?

Mano nuomone, taip. Be draudimo, jei vairuotojas užkliudo į stulpą ir viskas išsilydo, jūs neturėsite ko reikalauti. Yra pagrindinis draudimas (privalomas) ir papildomas (visaverčis). Žiūrėkite į sutartį. Jei ten parašyta „atsakingumas ribojamas iki X sumos“, tai gana maža suma. Geriau papildomai sumokėti už draudimą, nei vėliau gailėtis apgadintos pianino.

Kas nutinka, jei kažkas dingsta?

Dingsta retai, bet nutinka. Dažniausiai dėl to, kad dėžės nebuvo paženklintos arba jas pasiėmė kiti žmonės (jei buvo bendras kraustymas). Jei dėžė dingsta, reikia pranešti iš karto. Kompensacija priklauso nuo sutarties. Tiesą sakant, aš visada patariu klientams pažymėti dėžes numeriais ir turėti sąrašą. Tai padeda išvengti „o, man atrodė, tai čia ne mano dėžė“ situacijų.

Ar draudimas veikia, jei pats supakavau?

Čia yra rizikinga vieta. Dauguma draudimų neveikia, jei dėžę supakavo neįgula, nes negarantuojama, kad tai padaryta teisingai. Jei jūs supakote porcelaną į dėžę be popieriaus ir jis susilaužo, draudimo kompanija pasakys „jūsų kaltė“. Todėl, jei turite kažko labai trapaus, geriau leiskite mums supakuoti.

Kaip susitarti dėl žalos atlyginimo?

Jei nutiko žala, nedarykite skandalo vietoje. Užfiksuokite nuotraukas, parašykite defektų aktą. Vokietijoje tai daroma labai kruopščiai. Jei vairuotojas pripažįsta kaltę, viskas vyksta greičiau. Jei ne – teismas. Aš turiu vieną bylą, kuriai jau penkeri metai, vis dar teisiamasi dėl itin brangios tapybos. Geriau išvengti tokių situacijų iš anksto.

Ar galima pasitikėti „žodžiu“?

Niekada. Viskas turi būti surašyta popieriuje. Jei vadybininkas pažada, kad „viskas bus gerai“, bet sutartyje parašyta kitaip – laikykitės sutarties. Žodinis susitarimas Vokietijoje arba Lietuvoje teisme nebeveikia. Ypač kai kalba eina apie tūkstančius eurų vertės daiktus.

Kas yra CMR draudimas?

Tai standartinis tarptautinis vežimo draudimas. Jis yra, bet jo sumos dažnai būna labai mažos (pvz., keli eurai už kilogramą). Jei vežate sunkius, bet pigius daiktus – gerai. Jei lengvus, bet brangius (pvz., kompiuterius) – blogai. Susipažinkite su šiomis detalėmis, kad nebūtumėte nustebę.

Asmeninė patirtis ir blogi dalykai

Ar buvote patyręs nelaimingų atsitikimų?

Žinoma, kas ne? Būna, kad užkliūnam į kliento šluotę ir užkrėčiame visą butą dulkes. Viena kartą vairuotojas neteisingai užfiksavo kėdę, ir ji, važiuodama keliu, išlindo per langą (na, beveik). Bet visada stengiamės ištaisyti. Kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti patikimą partnerį, matosi tik iš to, kaip jis elgiasi, kai kažkas negerai. Mes tuomet nešokame į šalį, o spręsiam problemą.

Kokias firmas būtų geriau vengti?

Tų, kurios neturi fizinio adreso arba registruotos kaimyninėje šalyje su viena telefonu. Taip pat būkite atsargūs su firmomis, kurios reikalauja 100 proc. išankstinio mokėjjo grynaisiais. Vieną kartą girdėjau, kad toks vairuotojas tiesiog dingo su pinigais ir daiktais. Visada tikrinkite reitingus, nors ir juos kartais sukuria patys firmos. Pasitikėjimas – sudėtingas dalykas.

Kodėl kartais vairuotojai išlieka ilgiau?

Kartais tai jų kaltė, kartais – ne. Pavyzdžiui, jei vokiečių bute nėra vandens, o reikia nusiprausti po rankomis, tai užtrunka. Arba jei klientas negali nuspręsti, kur padėti lovos. Aš kartą stovėjau valandą, kol klientas su žmona ginčijosi, kur geriau atrodytų spintelė. Tokios „užlaikymos“ nėra įtrauktos į kainą, bet jos įvyksta. Būkite kantrūs.

Ar klientai dažnai keičia planus?

Nuolat. „Važiuojam į Berlyną“ – „O dabar pagalvojome, kad į Štutgartą“. „Daugiau dėžių nei planavome“. Tai normalu. Mes esame pripratę. Bet reikia suprasti, kad tai keičia logistiką. Jei pranešate apie pakeitimus iš anksto, mes galime priderinti. Jei pranešate, kai vairuotojas jau važiuoja į pirmą adresą – tai jau problemų šaltinis.

Ar verta rūpintis tuo pačiu grįžimu?

Jei turiite ką vežti atgal (pvz., baldus iš protėvių), taip, taip galima padaryti pigiau. Bet jei grįžtate tuščia, kaina nekris. Vokietija nėra vienkryptis kelias, dauguma vairuotojų turi užsakymų grįžtant. Taigi, nesiūlykite „už pusę kainos, jei tuščiai važiuosite“, nes vairuotojas galingiau išveš kitą krovinį, o ne jūsų tuščią dėžę.

Paskutinis patarimas tiems, kurie ruošiasi kraustytis.

Nebijokite klausti ir reikalauti. Jūs mokate už tai, kad būtų ramu. Patikrinkite dokumentus, pasiskaitykite sutartį (nors ji ir ilga). Ir svarbiausia – pasiruoškite psichologiškai. Kraustymas – tai stresas, o ne tik kelionė. Jei viską suplanuosite ramiai, ir kainos ir patogumas kraustantis į Vokietiją – kaip pasirinkti bus aišku. Sėkmės kelyje, ir pamirškite tuos senus rūsius – laikas gyventi naujai.

Išvada

Viskas sužinia tiesiog suskysto į vieną dalyką – balansą tarp kainos ir to, ką už tuos pinigus gaunate. Nėra vieno universalaus atsakymo, kas yra geriau, tačiau patirtis moko, kad pernelyg taupant, dažnai tenka sumokėti dvigubai arba trijubai – tiek pinigais, tiek nervais. Vokietija nėra tolima planeta, bet jos taisyklės ir reikalavimai skiriasi nuj mūsų, todėl verta pasirinkti tiek patikimą, tiek sąžiningą vežėją. Svarbiausia yra ne rasti pigiausią variantą, o tokią paslaugą, po kurios galite ramiai užsirakinti duris ir nebijoti, kaip atrodys jūsų baldus kitą rytą. Tikiuosi, kad šie trumpi patarimai padės išvengti dažniausių klaidų ir nuspręsti, kas jums svarbiau – sutaupyti eurą arba išsaugoti ramybę.