Kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal: kas vyksta „ užkulisiuose“

Dirbu šioje srityje jau be galo ilgai – 24 metai praeityje. Per tą laiką mačiau viską: ir puikių, švarobių tarnybinių mašinų, ir tokius gamyvus, kurių pavadinimų net nenusimenu. Kai klientai klausia apie kainodaros modelius perkraustymui į Vokietiją ir atgal, dažnai galvoja, kad tai kažkoks standartinis priskyrimas pagal lentelę. Iš tiesų, čia yra labai dinamiška dalyka. Vieną dieną kainos krenta, kitą – šuoliuoja aukštyn dėl degalų arba darbininkų trūkumo Lenkijoje. Tiesiog neskubėkite spręsti, kad brangiausiai visada yra geriausia – dažnai tai tiesiog geriausias marketingas, o ne tikrai kokybė.

Pagrindai: kubatura, svoris, ir tas vienas vairuotojas

Kaip tiksliai susiskaičiuojama kaina, jei aš turiu tik standartiškus baldus?

Sakykime taip: labai retai kas nors ima ir skaičiuoja tik pagal svorį, nebūtent jums tenka vežti metalinę safe spintelę. Dažniausiai pasitaiko taip, kad kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal remiasi kubatūra, t.y. kiek vietos jūsų daiktai užims mašinoje (kubiniais metrais). Paprastai viena erdvė (1.5x2x2m) laikoma standartiniu vienetu. Jei jums reikia pusantro tokio bloko, kaina ir bus proportioninga. Bet, žinoma, jei gausu sunkių knygų, turime koreguoti, nes negaliu užkrauti mašinos viršijant svorį – vairuotojas tiesiog nepravažiuos per svarscales.

Kodėl viena firma siūlo mokėti už valandas, o kita – fiksuotą sumą?

Tai vienas dažniausių klausimų. Fiksuota suma – tai aišku ir patogiai, jei viskas gerai planuojama. O valandinis modelis dažniau taikomas tada, kai darbai vyksta Lietuvoje, prieš išvežimą. Pavyzdžiui, jei reikia išnešti daiktus iš buto be lifto penktame aukšte, valandinis tarifas gali būti naudingesnis (nors jums gali atrodyti brangiau). Tačiau einant į Vokietiją, beveik visada dirbame su fiksuota kaina, nes ten negaliu prognozuoti, kiek laiko užtruks rasti vietą mieste (Miunchene pavyzdžiui). Tai rizika, kurią imame sau.

Ar svoris turi įtakos, jei aš vežu ne baldus, o techniką?

Žinoma, turi. Jei jūsų „krovinys“ yra indukcinė krosnis ar sunkus sporto rekvizitas, kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal gali pasikeisti į „svario“ orientuotus. Tiesiog negaliu įsibrauti į sunkvežimį 10 tonų smulkių daiktų, jei yra keletas tonų metalo. Ten jau skaičiuojame tonų atžvilgiu, ne tūrio. Beje, būna atvejų, kai technika per didelė, kad tilptų į standartinę „uždarą“ mašiną – tada tenka skirti platformą, o tai jau visai kita kainų kategorija.

Kas nutinka su kaina, jei aš patiems pakuojuu dėžes, o jūs tik vežate?

Tai dažna situacija. Sutaupote ant mano darbininkų, kas tikrai gerai. Tačiau jei jūsų supakuotos dėžės yra nestabilios arba per sunkios (užpildytos knygomis iki viršaus), aš privalu juos perpakuoti, kad nieko nepasužrotų kelyje. Tada gali kilti papildoma už „pakavimo korekciją“. Geriau pasakykite iš karto – darysite patys ar mums? Kadangi nenukenčiame nei vieni, nei kiti, jei dėžė suirs Kelne.

Vokietijos realijos: keliai, mokesčiai ir „autobanai“

Ar tikrai Vokietijos keliai tokie brangūs mums, vairuotojams?

Ypač. Žiūrėkite, kiek mes ten sumokame mokesčių (vadinamasis „Maut“), jums net nekiltų galva. Tiesiog važiuojant į Berlyną ar Hamburgą, praeina daug mokamų ruožų. Tas mokesčiai priklauso nuo mašinos emisijos klasės ir svorio. Taigi, jei firma siūlo neįtikėtinai pigią kainą, gali būti, kad jie važiuoja kelią, kur nėra kamerų (bet tokių Vokietijoje beliko nulis), arba jie tiesiog užmiršta įsiskaičiuoti šias išlaidas. (Tikrai, buvo toks atvejis prieš metus, kai vienas „genijus“ bandė važiuoti seną keliu per miškus, bet jis ten užstrigo po tiltu).

Kuo skiriasi kaina į Miuncheną nuo kainos į mažą kaimelį Saksonijoje?

Atstumu ir prieinamumu. Miunchenas didelis, bet ten daugiau užsakymų, todėl ten galime sutaupyti laiką (t.y., tuščias važiavimas trumpesnis). O jei reikia važiuoti į kažkokį Oberstdorfe piečiau Alpų... O dieve, ten dar vairuotojas praras pusę dienos griuvėsiuose uolose. (Gal ne toks blogas, bet kelys būna siauras). Nutolusi vietovė reiškia, kad vairuotojas negrįžta tučtuojau, todėl grįžtamasis kelias taip pat įkainojamas.

Ar mokate už parkavimą Vokietijos miestuose?

Deja, taip. Ypač centruose. Vokietijai ne tas pats kas Lietuva, kur galima sustoti prie pat namų. Ten griežtos taisyklės. Jei vairuotojas privalo apstatyti mašiną per toli ir nešti daiktus 200 metrų, tai laikas, o laikas – pinigai. Kartais tenka įsivažiuoti į „mėlyną zoną“ ir įsigyti leidimą, ir tai viską pakelia. Tai ne mūsų kaltė, o griežtų taisyklių.

Ar galite nupirkti kelių mokestį (vinjetę) kaip paprastas automobilis?

Nieko panašaus! Mes turime specifines dėžutes („Toll Collect“), kurios fiksuoja kiekvieną kilometrą. Nėra jokių lipdukų ant stiklo. Kai klausiate apie vinietes, aš visada juokiuosi, nes tai primena vaikystę. Sistema yra sudėtinga ir brangi. Jei kas nors jums pasako, kad „mes nuvažiavome ir nieko nemokėjome“, tikriausiai jie vaires seną mašiną, kuriai mokesčiai mažesni (ir kenksmingesni orams).

Grįžtamojo reiso problema: kodėl tai daro įtaką kainai

Kodėl „vienam puslapiui“ kaina daug kartų brangesnė?

Kadangi kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal remiasi logika, kad mašina turi dirbti abi kryptis. Jei mes vežame jus į Štutgartą, o turiu grįžti tuščia (be krovinio) į Vilnių, aš prarandu pinigus. Degalai kainuoja tiek ten, tiek atgal. Todėl vienos krypties kaina dažnai yra 60-70 proc. brangesnė už kainą, kai turiu sugrįžti užsakymu. Sėkmės ieškant tobulos logistikos – tai sunkiausia dalis.

Ar galiu laukti, kol jums surasite grįžtantį krovinį?

Galite, bet tai laike neapsimoka. Jei aš turiu palikti mašiną Vokietijoje statyti 2 dienas, kol surasiu „backload“ (grįžtamąjį krovinį), reikės mokėti vairuotojo stovėjimo mokestį (dienpinigius). Paprastai geriau sutarti fiksuotą kaina ir leisti mums pačiems sužiūrėti, kaip geriau išsisukti. Kartais grįžtame per Lenkiją, paimdami statybinių medžiagų, o kartais tiesiog tuččia.

O kas, jei aš noriu važiuoti tik viena kryptimi, o jūs nieko nesurandate?

Tada susimauname ir sutariame. Stengiuosi būti sąžiningas – jei žinau, kad tą savaitę yra daug eksporto Į Lietuvą, galiu siūlyti pigiau. Jei nieko nėra, kaina bus aukštesnė. Tai lošimas. (Nesu tikras, ar galite suprasti tą dėkingumo jausmą, kai paskambina klientas iš Diuseldorfo ir sako „važiuok su manim atgal į Kauną, turiu 4 europaletes“ – tai kaip laimėjimas loterijoje).

Papildomos paslaugos ir nemalonios staigmenos

Ar į kainą įeina baldų surinkimas priešais?

Įprastai – ne. Tai yra papildoma paslauga. Mes pavogti daiktus, o ne statyti baldus. Tačiau jei sutariate (ir pasirašote tai kontrakte), mūsų vairuotojas gali padėti surinkite lovą ar spintelę. Tik prašau, turėkite atsarginius varžtus! Niekas nenori ieškoti paskutinio varžto po sofa pusvalandžio. Kainodaros modeliai čia dažnai orientuoti į valandas – papildomai valandai kainuoja papildomai.

Kiek kainuoja „nepataisomas“ pakavimas, pvz., pianinas?

Pianinas ar grandinis pianinas – tai atskira istorija. Reikia ne tik vyrų, bet ir specialių juostų, o kartais net kraninio (jei nėra lifto ir reikia kelti pro langą). Tai gali kainuoti nuo 200 iki 500 eurų papildomai, priklausomai nuo to, kiek aštuonių metrų viršuje yra tas langas. Būna ir taip, kad klientas sako „o ten tik mažytis pianinas“, o mes atvykstame ir ten stovi didžiulė „Steinway“.

Kas daryti, jei vairuotojas sulūžo arba užstrigo sienoje?

Tai siaubinga situacija, bet nutinka. Buvo atvejis, kai vairuotojas „užstrigo“ (tiesiog užmigęs prie vairo) Lenkijoje. Kai taip nutinka, kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal nebegali apsidžiugti terminu. Mes turime siųsti kitą vairuotoją arba net kitą mašiną. Tai dažniausiai padengia draudimas, bet laiko neteksite. Todėl visada nurodykite galutinį terminą su rezervu – 1-2 dienos visada gali nukristi.

Ar galima atvežti daiktus ryte, o išvežti vakare (tą pačią dieną)?

Teoriškai taip. Praktiškai – labai pavojinga. Jei pirmas klientas vėluoja (o jie visada vėluoja), antram klientui gali tekti laukti vidurnaktį. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai vairuotojams. Jei vairuotojas viršys poilsio laiką, jam gali skirti baudą. Todėl geriau planuoti tarpinę dieną arba skirtingas mašinas.

Rizikos, draudimas ir „blogos“ firmos

Ar mano daiktai yra apdrausti visą kelionę?

Jei sutariate įpareigojančiuosius dokumentus (CMR konosamentas), taip. Yra standartinis draudimas (apie 10-20 SDR/kg). Bet tai labai mažai. Jei vežate brangiausią televizorių, verta paskaičiuoti – už jį gausite tik 50 eurų. Siūlau papildomą draudimą (All Risk), nors tai padidins kainą. Gera firma visada pasiūlys šį pasirinkimą. Bloga – tiesiog tarps „jums nereikia, važiuojame gerai“.

Kaip atpažinti blogą pervežėją pagal kainą?

Jei kaina yra 40 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis – bėkite. Tai gali būti studentai su „Berlingu“ (nedidelis furgonas), kurie tiesiog met visą į kruvą be polistirolo. O vėliau jūsų sofos atsiranda su skylėmis. Geri kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal negali būti pigūs, nes mums reikia mokėti degalus, mokesčius ir (nors tai keista) atlyginimus.

Kas nutinka, jei sunaikinate mano daiktą?

Tą prižiūri draudimo kompanija, jeigu buvote protingi ir pasirašėte protokolą prieš išvykstant (surašėte būklę). Jei ne – tuomet viskas lieka ant mūsų sąžinės. Paprastai stengiamės atsilyginti arba pataisyti, jei tai įmanoma. Bet jei dingo dėžė su brangiais daiktais, o protokole nerašyta, kad tokia dėžė buvo.. deja, teisė mūsų pusėje (nors moraliai nejaučiuosi puikiai).

Kodėl reikia mokėti užsidarantį sąskaitą-faktūrą iš karto?

Tai garantija. Kadangi mes atliekame darbą (pervežame) ir atiduodame daiktus, kartais nutinka, kad klientai po to dingsta arba pradeda ginčytis su kaina. Užsidaranti sąskaita-faktūra užtikrina, kad gausime bent įnašą. Už likusią dalį galima susitarti (grynieji pinigai prieš iškraunant – tai standartas).

Smulkmenos, kurios svarbios (bet jūs jų neklauso)

Ar leidžiate vežti augalus ir gyvūnus?

Augalus – taip, bet ne saulėkaitoje. Gyvūnus? Tik jei jie turi pasus. Bet aš asmeniškai nekenčiu, kai katinas šnypščia vairuotojui visą kelią iki Miuncheno. (Buvo toks atvejis, katinas išlindo iš narvelio ir pradėjo gaudyti peles po sėdynės – ne, ne pelės, tik vairuotojo kojas). Geriau augalus palikite draugams, gyvūnus – vežite savo automobiliu.

Ar galiu su jumis važiuoti mašinoje?

Dėl draudimų ir įstatymų ES, gal daugeliu atvejų ne. Jei tai yra pervežimas „dviem kryptimis“ (t.y., asmeninis daiktų pervežimas), o ne komercinis, tai galima. Tačiau tada kainodaros modeliai keičiasi – jūs tapsite keleiviu, o jūsų daiktai – bagažu. Tai gali būti pigiau, jei mažai daiktų. Bet atsiminkite, vairuotojui neleidžiama kalbėtis su jumis valandąmis – jis turi vairuoti.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso Vokietijoje dar?

Tai problema. Negal užsakyti mašinos, jei nežinote, kur važiuoti. Mes negalime važinėti po Miuncheno kvartalus ieškant „to su raudonu stogu“. Turi būti adresas arba bent žinomas tikslias rajonas. Kitu atveju mums paskaičiuos papildomą laiką paieškoms. (Tikrai, buvo toks, kad davė tik „šalia bažnyčios“ koordinates, o ten buvo 5 bažnyčios viename kvartale).

Ar priimate mokėjimą kortele Vokietijoje?

Daugelis mūsų turi terminalus, bet Vokietijoje mokėjimo kortele Lietuvos firmų sąskaitas gali būti problemos dėl IBAN atitikimo. Geriausia yra pavedimas prieš išvykstant arba grynais pinigais atiduodant mašinoje. Vengiame grynųjų didelėmis sumomis (saugumo sumetimais), bet nedidelėms galutinėms išlaidoms tinka.

Kokia yra pristatymo tikslumo tikimybė 100%?

Su šiuo keliu apie 80%. Yra tiek daug faktorių: avarijos automagistralėje A1, policijos patikros (migrantų problema), blogas oras. Stengiamės pristatyti tada, kai pasakome. Bet jei pasakome „tarp 8 ir 12“, neplanuokite gyventojo registracijos (Anmeldung) būtent 8 valandai ryto geroksite – geriau 12 arba net kitą dieną. Vokietai tikslūs, mes esame logistika, o ne traukinys.

Galutiniai svarstymai

Ar verta sau „pakylinėti“ ir nuvažiuoti patiems?

Jei daugiau nei 10 kubinių metrų – ne bus pigiau, kai suskaiciuosite degalus, nakvynes ir savo nervus. O jei tik keletas dėžių – kiekvienas save pats geriausiai pasieks. Asmeniškai sakau: jei nežinote, kaip išmontuoti spintelę ne laužiant jos – kreipkitės į mus.

Kas daryti, jei kainos atrodo pernelyg aukštos?

Girdėkite, kainodaros modeliai perkraustymui į Vokietiją ir atgal turi savo limitus. Palyginkite kelias pasiūlymas, bet ne pagal galutinę sumą, o pagal tai, kas į ją įskaičiuota. Ar įeina lifto nuoma? Ar įeina pakavimas? Nors jau ir ne visada atsimenu visus numerius, galiu pasakyti tikrai – pigiausias dažnai tampa brangiausias.

Kodėl jūs sakote, kad „greitai“, bet vėluojate?

Mes esame vairuotojai, o ne burbulai. Esame priklausomi nuo kelių, oro ir to, kad jūs laiku paruošiate daiktus. (Gal būt jūs tiesiog užsimiršote pasakyti, kad daiktai dar sandėlyje, o ne bute). Pagalvokite apie mus irgi – mes norime baigti darbą ir važiuoti pailsėti.

Na, štai ir viskas apie tas kainodaros problemas, kylančias važiuojant į Vokietiją. Svarbiausia – nebijoti klausti „kodėl?“ ir skaityti sutartį. Jei pervežėjas negali paaiškinti, iš ko susidarė kaina, bėkite tolyn. O jei norite garso patarso, sakyčiau taip: imkite tą pasiūlymą, kuris atrodo „normaliai“ – ne per pigiai ir ne per auksinėmis kainomis. Tikiuosi, padėjau suprasti tą šurmulį.