Kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją

Sveiki, čia vėl aš. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, tiek, kad daugelis mane vadina „seniu“, nors jausmu visai toks nesą. Kasdien gaunu dešimtis telefonų ir žinučių, kurių esmė viena – „kiek kainuos nuvežti tai į Vokietiją?“. Žmonės dažnai galvoja, kad tai kaip taksi – matuoji atstumą ir daugini iš kainos. Deja, arba laimingai, realybė yra kur kas šiurkštesnė. Pervežimo kainos formavimas yra kaip šventės viršelis – matosi tik rezultatas, o viduje viskas susipynę. Būtent todėl nusprendžiau parašyti šią girnią, kad suprastumėt, kas tik dedasi ant kainos etiketės. Sunku įsitikinti, tačiau kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją neapsiriboja tik degalų kaina.

Degalai, keliai ir biurokratinis purvas

Kodėl degalų kaina taip stipriai įtakoja galutinę sumą?

Tiesiogiai ir be jokios abejonės. Sunkvežimis vidutiniškai sunaudoja 30–40 litrų šimtui kilometrų, o jei keliaujame su didesniu apkrovu, tai ir dar daugiau. Vokietijoje degalai niekada nebuvo pigūs, o pastaruoju metu... štai tas momentas, kai norisi paliktoti telefoną ir važiuoti pjauti medžius. Kai degalų kaina šuolio pakyla 10 centų, mūsų maržos išgaruoja kaip vanduo karštame akmenyje. Todėl kainodara atnaujinama kas savaitę, o kartais ir dažniau. Negalime užfiksuoti kainos metams iš karto, nesangi rizikuoti bankrotu. Taigi, kai matai kainą, žiūrėk į degalų sąskaitą.

Kas tas Maut ir kodėl jis mus kankina?

Maut – tai Vokietijos kelių mokestis už sunkiąsias transporto priemones. Jis nėra vienodas, jis priklauso nuo transporto priemonės emisijų klasės ir ašies apkrovos. Jei turi seną „šrotą“ su blogomis durelėmis (ir varikliu), mokėsi daugiau. Tas mokestis renkamas automatiškai per tam tikrus prietaisus, o ne kasininko kelyje. Vokietijos keliai, žinoma, puikūs, bet už juos reikia sumokėti gana didelius pinigus, ir tai visiškai įeina į sąskaitą. Tiesiog važiuodamas tenka susimokėti už kiekvieną kilometrą.

Ar tolimas maršutas visada brangesnis už trumpą?

Ne visada, tai yra įdomus dalykas. Kartais nuvežti krovinią į Miuncheną (gili Vokietija) gali būti pigiau nei į šalia esantį Štutgartą, jei ten turi grįžti tuščia. Jei mes tarkime važiuojame į Hamburgą, kur yra didelis uostas, mes ten greitai surandam grįžtamą krovinių pervežimą. Taigi, kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją susideda ne tik iš atstumo, bet ir iš to, ar mes galime uždirbti grįžtant. Jei ten važiuoja tik tuščiai – tu moki už dvigubą kelią.

O kuo skiriasi kaina, jei reikia skubinti?

Skubos pervežimas yra kaip vaistas nuo galvos skausmo – veikia greitai, bet kainuoja brangiai. Jei sako „reikia rytoj ryte“, tai reiškia, kad turiu surasti vairuotoją, kuris gali atsisakyti savo poilsio, važiuoti naktį (kas draudžiama), arba išvis keisti savo maršrutą. Tas vairuotojas reikalaus papildomo mokesčio, nes jis praranda savo laiką. Įmonės taip pat turi padengti riziką, nes radus vairuotoją paskutinę minutę, galima tiesiog prarasti klientą. Taigi, skubos mokestis – tai ne išnaudojimas, o realus kompensacija.

Ar galima sutaupyti, jei sutinku laukti savaitę?

Galima, bet tai neprognozuojama. Jei aš turiu krovinių pervežimo eilę, aš galiu pasiūlyti palankesnę kainą, nes užpildau savo grafiką. Tačiau jei tau reikia, kad krovinių pervežimas įvyktų būtent po savaitės, aš negaliu garantuoti, kad tada bus laisvas mašina. Vokietija yra dinamiška rinka, ten viskas keičiasi kas valandą. Ilgesnis laukimas gali sumažinti kainą tik tada, jei aš turiu kitų krovinių tame rajone, kuriuos galiu sujungti.

Kaip vairuotojo poilsis įtakoja kainą?

Europoje griežtai reglamentuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas. Jei kelionė trunka ilgiau negu leidžiama be poilsio, vairuotojas privalo sustoti. Jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Jeigu jis sustoja prie pat Vokietijos sienos, tai tau kainuoja laiką, o mums – vairuotojo atlyginimą už laukimą. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas turi praleisti naktį mašinoje arba viešbutyje, ir tai viską pakelia. Klientai dažnai užmiršta, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas.

Kas keliauja – krovinio specifika

Ar svarbu, ką tiksliai pervežiame?

Žinoma, svarbiausia. Pervežti 20 paletų su popieriumi viena, o pervežti 20 paletų su sunkia metalo konstrukcija – visai kita. Svoris lemia degalų suvartojimą, o tai jau kalbėjome. Be to, jei krovinys yra nestabilus, reikia papildomų įtaisų (juostų, grandinių). Vieną kartą teko vežti labai keistą formos agregatą, kuris netilpo į standartinę sunkvežimio vidų, teko siųsti specialų transportą. Tai kainuoja tris kartus brangiau nei įprastas krovinių pervežimas.

Kodėl baldai ir brangios prekės brangiau?

Čia kalbame ne apie svorį, o apie atsakomybę. Jei aš pervežuju duris ar sofas, ir jas uždaužiu, aš turiu juos atpildyti. Todėl tokiems kroviniams naudojame „vilkikus“ su tentu, kurie yra saugesni, o reikalavimai vairuotojui kur kas griežtesni. Turi būti švarus kėbulas, fiksavimo priemonės, o kartais net ir medinės grindys. Kainodaros detalės čia slepiasi ne degaluose, o draudimo polisuose ir papildomame laike, skirtame pakrovimui. (Netyčia parašiau „vilkikus“, nors turėjau omenyje tentines mašinas, bet esmė ta pati).

O kokia situacija su pavojingais krovinais (ADR)?

Tai visiškas siaubas. ADR kroviniams reikia specialaus vairuotojo pažymėjimo, specialios įrangos (gesintuvai, sorbentai, rūbai). Be to, tokie kroviniai dažnai negali būti vežami kartu su paprastais prekėmis (pvz., maistu). Vokietija turi ypatingai griežtus reikalavimus ADR transportui, ten yra daugiau kontrolių. Todėl kaina švokščiauk aukštyn ne dėl mūsų sumanymų, o dėl papildomų leidimų ir rizikos. Vieną kartą vairuotojas užstrigo sienoje su dėžę dažų, nes dokumentas buvo ne taip parašytas.

Ar tūris (m3) gali būti svarbesnis už svorį?

Taip, dažnai netgi būna. Tarkime, perveži vatą, putplasčius ar tuščias dėžes. Svorio mažai, bet vietos užima daug. Kiekvienas sunkvežimis turi leistiną svorį (dažniausiai 24 tonos), bet turi ir erdvės limitą – apie 90 kubinių metrų standartiniame vilkike. Jei užpildai visą vietą lengvais daiktais, negali įkrauti nieko daugiau. Tu moki už užimtą vietą, ne už tai, kiek sveria. Tokiu atveju kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją yra glaudžiai susijusios su krovinių erdviškumu.

Kas nutinka, jei aš neteisingai nurodau svorį?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas atvyksta, bando įkrauti, o mašina nekelia arba peržengia ašies apkrovą. Tada reikia iškrauti dalį krovinių, ieškoti kitos mašinos, arba imti papildomą leidimą (kas brangu). Vokietijoje stotyse dažnai stovi svarstyklių, kurios tikrina. Jei gaudome baudą už perpildymą, ją sumokėsi tu. Todėl visada prašome nurodyti realų svorį, net jei jis atrodo didesnis negu tikėtasi.

Ar galima vežti dalinį krovinių (LTL) ir kiek tai kainuoja?

LTL (Less than Truckload) – tai kai dalijamės viena mašina su keliais klientais. Tai pigiau, jei turi nedaug daiktų, pvz., 2–4 paletes. Kainodaros detalės čia susiformuoja taip: mes surandame kelių klientų krovinius, važiuojančius į tą patį rajoną (pvz., į Frankfurtą), ir dalijamės išlaidas. Problema ta, kad gali tekti laukti, kol mes surinksime visus krovinius. Jei skubėsi – gali tekti mokėti pilną kainą už tuščią vietą.

Geografija: ten, kur važiuoja sunkvežimiai

Ar įtakoja kainą tai, į kurį miestą važiuojame?

Stipriai įtakoja. Vokietija didelė, bet ne visur yra didelių magistralių. Važiuoti į Berlyną ar Miuncheną – tai paprasta, ten yra didžiuliai logistikos centrai. O jei reikia važiuoti į kažkokį kaimelis Bavarijos kalnuose? Ten sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu, gali reikėti mažesnės mašinos (pervėžimo). Tas pervėžimas nuo didelės mašinos iki mažos vadinamas „last mile“ ir jis kainuoja kaip nesenstantis šampanas. Todėl visada klauskame – ar tikslas yra miestas, ar kaimo vietovė.

Kas yra „miesto zona“ (Environmental zone) ir kodėl tai svarbu?

Daugelis Vokietijos miestų turi aplinkosaugos zonas (Umweltzone), kuriose negali važiuoti senų, taršiai kenksmingų sunkvežimių. Jei turi mašiną, kuri neturi atitinkamo žaliosios spalvosės lipduko (Euro 6), ten tiesiog neįleis. Tai reiškia, kad turėsime važiuoti aplinkui, kas padidina kelią, arba keisti mašiną prieš miestą. Abudu variantai brangūs. Todėl prieš skaičiuodamas kainą, aš visada tikrinu, ar krovinio paskirties vietą įmanoma pasiekti su mūsų technika.

Kodėl pervežimas į Rūro regioną (Duisburgas, Esenas) skiriasi?

Rūro regionas – tai industrijos širdis. Ten yra daug uostų, sandėlių, bet ten ir didžiuliai spūstys. Vairuotojas gali praleisti pusę dienos stovėdamas eilėje į iškrovimą. Laikas – pinigai. Jei planuoji siųsti krovinių pervežimą į Duisburgą, būk pasiruošęs, kad kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl galimų delsimų. Ten tiesiog sunku dirbti greitai, viskas užstringa.

Ar toli nuo Lietuvos esantis miestas didina kainą tiesiogiai?

Tiesiogiai taip, kuo toliau, tuo daugiau degalų ir Mauto. Taip pat, kuo toliau, tuo sunkiau organizuoti grįžimą. Jei veži į patį Vokietijos pietų kampą (prie Austrijos sienos), ten reta maršrutų. Vairuotojui tenka važiuoti atgal tuščia arba imti krovinius, kurie veda į šiaurę, o ne tiesiai namo. Tas „tuščias kelias“ yra įskaičiuojamas į tavo kainą. Nėra nieko nemokamo.

Kas nutinka, jei adresas neteisingas?

Vokietijos kaimuose gatvių numeracija kartais būna keista – ne eiliškai. Vairuotojas gali važinėti ratu valandą ir nerasti namo. Jei jis praleidžia laiką, tau tai nekainuoja papildomai tik tada, jei klaida mūsų (neparašėme teisingai dokumentuose). Bet jei tu pats padavei blogą adresą, laukimo mokestis gali būti priskaičiuojamas. Geriau atsiųst nuotrauką arba GPS koordinates, kad nereikėtų ieškoti „kito balto namo po liepa“.

Ar įtakoja kainą tai, ar reikia važiuoti per keltą?

Lietuvoje ir Vokietijoje keltų nėra (išskyrus atvejus, kai važiuojame per Skandinaviją), bet jei maršrutą planuojame per Daniją arba kitaip, tai tikrai įtakoja. Keltas brangus, laiko eatas. Bet kalbant apie tiesioginį maršrutą per Lenkiją į Vokietiją, keltų nėra. Tačiau keliaujant per kalnus (Alpės, jei ten važiuojame), gali būti mokesčių už tunelius ar kalnų perėjimas. Tai dar viena iš kainodaros detalių, kurią sunku numatyti iš karto.

Dokumentai ir pinigai

Kokios dokumentų reikalauja Vokietijos muitinė?

Jei prekės keliauja iš ne ES šalių arba tai yra akcizinis prekės (alkoholis, tabakas), reikia T1 dokumento arba eksporto deklaracijos. Vokietijos muitinė (Zoll) yra labai griežta. Jei dokumentai blogai užpildyti, gali sulaikyti visą mašiną. Tuomet kils saugojimo mokestis sandėlyje, muitinės brokerio paslaugos. Geriausia viską padaryti teisingai iš karto. Dažnai klientai sako, „tai tik keletas dėžių“, bet muitinės to nesidomi, jiems svarbu, kad visa būtų legalu.

Ar reikia draudimo ir kiek jis kainuoja?

Draudimas būtinas. Mes, kaip vežėjai, turime atsakomybės draudimą (pagal CMR konvenciją), bet jis apribota (dažnai apie 8,33 SDR/kg). Jei perveži brangų elektroniką ar dailės kūrinius, tos sumos gali neužtekti. Tuomet reikia papildomo krovinio draudimo (cargo insurance). Jo kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 iki 1 proc. nuo krovinio vertės. Tai nedidelė suma, palyginti su nuostoliais, jei kas nors nutiktų kelyje.

Kas tas CMR sąskaita ir kodėl ji tokia svarbi?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas-sutartis. Be jo negali kirsti sienos. Jame turi būti tiksliai aprašytas krovinys, svoris, siuntėjas ir gavėjas. Be CMR sąskaitos vairuotojas gali būti nubaustas, o krovinys konfiskuotas. Man atsitiko atvejis, kai klientas parašė „įrankiai“ dokumentuose, o viduje buvo dalys. Vokietijos pareigūnai tai pastebėjo, ir teko mokėti didelę baudą už netinkamą dokumentaciją.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui?

Galima, bet nerekomenduoju. Profesionalios įmonės dirba be grynųjų pinigų. Vairuotojai ne visada turi rightą (kvitą) gryniesiems. Jei sumokėsi vairuotojui ir jis pradingsuos, arba įmonės pasakys, kad negavo pinigų – tu nebegalėsite nieko padaryti. Visada geriau atsiskaityti įmonės sąskaitą prieš išvykstant arba gavęsi prekes. Tai apsaugo tiek tavęs, tiek mus nuo nesąmonių.

Kodėl kaina gali pasikeisti pačioje kelionės metu?

Tai retas, bet įmanomas dalykas. Pavyzdžiui, jei užstrigome sienoje ilgiau negu planavome dėl techninės problemos arba blogo oro, ir reikia skubiai išsiregistruoti vairuotojui poilsio laiką, tai gali sukelti delsimą. Kartais kyla nemalonus dalykas – vairuotojas sulaikomas dėl techninės apžiūros (roadside inspection), randama klaida, reikia taisyti vietoje. Tai visiškai neprognozuojama ir gali padidinti sąskaitą pabaigoje.

Ar PVM įeina į kainą?

Paprastai taip, mes nurodykome kainas su PVM, jei nenurodyta kitaip. Tačiau jeigu tu esi juridinis asmuo iš kito ES šalies, galime taikyti PVM 0% (tarpinės prekybos procedūra), jei pateiksi savo PVM mokėtojo kodą ir visus duomenis. Tai sumažina tavo išlaidas. Bet jei tu privatus asmuo ir perveži savo baldus į naują būstą, PVM turi būti mokamas. Vokietija čia labai griežtai seka.

Žmogiškasis faktorius ir kitos bėdos

Kodėl vairuotojai nelabai mėgsta važiuoti sekmadieniais?

Sekmadieniais Vokietijoje didžioji dalis parduotuvių ir sandėlių dirbo ne visą dieną arba visai nedirbo (Feiertag). Vairuotojas atvyksta į vietą, o ten durys uždarytos. Jis privalo laukti iki pirmadienio ryto. Tas laukimas (stovėjimas) mums kainuoja pinigus, nes vairuotojas gauna algą. Todėl jei užsakyti pervežimą, kuris baigiasi sekmadienį, tikėkis papildomo mokesčio už laukimą, nebent susitarsime iš anksto.

Ar galiu pasitikėti bet kuria įmone?

Niekada. Rinkoje yra daug „pavienių vairuotojų“, kurie sako, kad jie įmonė, bet iš tikrųjų tiesiog turi seną „Scania“ ir nori uždirbti. Jei jiems sugenda variklis Lenkijoje, jie tiesiog išlipa ir niekam nieko nebeprivalo. Tavo krovinys stovi pakelėje. Pasirink patikimą pervežėją, kuris turi garantijas, draudimą ir atsakingumą. Tai gali kainuoti šiek tiek brangiau, bet nervus taupo daugiau.

Kaip oras veikia kainodara?

Žiema Vokietijoje būna slidu, sniegas. Sunkvežimiai važiuoja lėčiau, dažniau sustoja, degalų suvartojimas didesnis. Be to, jei keliaujame per kalnus, gali reikėti grandinių ratams, o tai papildomas darbas ir laikas. Vasarą atvirkščiai – karšta, reikia vežti skysčius, vairuotojai tirpsta. Ekstremalus oras visada sukelia problemų, ir tai atsispindi mūsų pasiūlymuose.

Ar galiu vežti savo daiktus vairuotojo kabinoje?

Negalima. Tai griežtas draudimas. Vairuotojo kabina – tai jo darbo vieta ir poilsio vieta. Ji yra tikrinama techninėse apžiūrose, ir jei ten randa daiktų, gali būti baudžiami už nelegalų keleivinį pervežimą arba neteisingą krovinių apskaitą. Tavo daiktai turi būti sunkvežimio krovininėje dalyje (tentas arba furgonas), užfiksuoti CMR dokumente.

Kas daro didžiausią įtaką galutiniam sprendimui dėl kainos?

Visada tai yra balansas tarp laiko ir pinigų. Jei tau svarbu, kad prekės būtų ten rytoj – mokėk daugiau. Jei gali laukti savaitę – gali gauti nuolaidą. Taip pat didžiausią įtaką turi krovinio sudėtis (svoris, tūris, pavojingumas) ir geografija. Kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją yra kompleksinis reiškinys, kurį sunkiau suprasti be patirties, bet stengiausi paaiškinti paprastai.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kainą be išankstinio apskaičiavimo?

Kai kurie tiesiog „šaudo“ žemai, kad gautų užsakymą, o paskui pradeda reikalauti papildomų pinigų („už keltą“, „už dokumentus“, „už laukimą“). Mes stengiamės dirbti sąžiningai – iš karto pasakome realią kainą. Jei kas nors pasiūlo kainą, kuri atrodo per gera, kad būtų tiesa – 99 proc., kad yra kažkoks „šunys“ palaidotas. Nenusimink dėl to, kad brangiau – tikrinė, kas įeita į tą kainą.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Visada verta klausti, ar yra galimybė, kad nėra štai šį momentą. Kartais mes tiesiog turime tuščių vietų tam tikromis dienomis ir norime jas užpildyti, net ir už mažesnę maržą. Bet neprašykite nuolaidos, jei reikia vežti 5 tonų pavojingų atliekų į kalnų kaimą per šventę. Tada net aš pats sau nebeleidžiu nuolaidos.

Apibendrinant

Tiesiog nėra vienos formulės, kurią galima paduoti visiems. Kiekvienas krovinių pervežimas yra unikalus istorija su savo niuansais. Svarbiausia suprasti, kad mokame ne tik už tai, kad ratai suksis, bet ir už tai, kad prekės pasieks tikslą saugiai ir laiku. Kainodarą lemiančios detalės pervežant daiktus į Vokietiją gali atrodyti sudėtingos, bet jas suprasdamas galėsi geriau planuoti savo išlaidas ir išvengti nemalonių staigmenų. Būkite atsargūs, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klaustyti „kodėl?“. Geriau klausti iš karto, nei stebėtis, kai gaunate sąskaitą.