Kada persikraustant į Vokietiją verta rinktis dalinį krovinį: gyvenimiška patirtis

Dirbu su krovinių pervežimu jau beveik dvidešimt trejus metus, per tą laiką mačiau viską – nuo padugnės įlindyusių dėžių iki vairuotojų, kurie nustoję atsiliepti į telefonus tiesiai Lenkijos-Rusijos sienoje. Visi kalba apie logistiką, bet dažnai užmirštama, kad persikraustymas – tai ne tiesiog sandėlių valdymas, o žmonių gyvenimai. Jeigu planuojate persikraustant į Vokietiją rinktis dalinį krovinį, turėtumėte žinoti keletą svarbių niuansų, kurių nepapasakos jokie skambantys brangūs konsultantai. Čia nebus sausa teorija, o tai, ką iš tikrųjų reikia žinoti, kad nenukentėtų jūsų nervai ir piniginė.

Kaip tai veikia ir kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Kas tas tas dalinis krovinys iš tikrųjų?

Žiūrėk, paprastai aišku – tai kai tavo daiktai važiuoja tame pačiame furgone kartu su kitų žmonių daiktais. Vairuotojas surenka kelių klientų siuntas, įkrauna juos į vieną sunkvežimį ir važiuoja maršrutu. Atrodo paprasta, bet pas mane buvo atvejis, kai vienas klientas siuntė šaldytuvą su maistu viduje, o šaldymas neveikė... galvodamas, kad tas šaltis išlaikys iki Vokietijos. Neišlaikė. Tai tas dalinis krovinys – visi vienoje valtyje, o jei kas nors negerai, gali kvepėti ne tik senamuobele. (Nors dažniausiai viskas tvarkingai).

Kada persikraustant į Vokietiją geriau rinktis būtent tai?

Tikrai tada, kai turi daugiau kaip 2–3 kubinius metrus daiktų, bet ne tiek, kad užpildytum pilną 40 pėdų sunkvežimį. Jeigu turi tik kelias kerves, tau geriau paštu ar kurjeriu, o jeigu pilnam namui – reik pilno furgono. Bet kiekvienas kartas, kai persikraustant į Vokietiją renkiesi dalinį krovinį, tu sutaupybi biudžete, nes moki už vietą, kurią užimi tavo daiktai, ne už visą furgoną. Tik reikia kantrybės, nes maršrutas gali būti vingiuotas.

Ar tai brangiau už pilną furgoną?

Iš esmės ne, jeigu skaičiuoti už kubą. Bet čia yra gudrybė – jeigu turi daug lengvų daiktų, pvz., pagalvių, kubinis metras kainuos mažiau, o jeigu sunkių knygų ar metalo gaminėlų – daugiau. Vokietijos krypties kainos šiuo metu šiek tiek šoktelėjo dėl degalų, bet vis tiek dalinis krovinys išeina pigiau už tą patį "pilną" variantą individualiam klientui. Tik žiūrėk, kad nenukristum į kokį "juodąjį" tarpininką, kuris užsims didelę maržą.

Kiek laiko tenka laukti pristatymo?

Čia nėra fixed'o, kaip sakant. Gali nuvažiuoti per 3 dienas, o gali ir per savaitę. Viskas priklauso nuo to, kiek dar kitų klientų turi tas pats vairuotojas ir kiek jis sugeba sudėlioti viską logiškai. Buvo atvejis, kai vairuotojas "užstrigo" Kaune prie valgyklos dvi valandas, nes laukė sandėlio atidarymo, tai visiems vėluojo. Jeigu skubate, tai gali būti problema, bet jeigu planuojate persikraustant į Vokietiją iš anksto – laikas neturėtų būti kritinis.

Kainos ir pinigai: kas už ką

Kodėl vieni braunia labaiai, kiti pigiau?

O čia jau kiekvieno sąžinė. Didelės firmos turi didelius išlaidas: ofisai, vadybininkai, parduototuvės. O mažesnės firmos, dirbančios "iš keleivio" gali pasiūlyti kainą be PVM, jeigu tu esi fizinis asmuo, ir tai gali būti žymiai mažiau. Bet rizika? Rizika visada yra. Persikraustant į Vokietiją reikėtų rinktis ne pagal kainą vien, o pagal tai, kaip jie su tavim kalba. Jeigu atsakymą išgavau po 3 dienų – vazinek.

Ar mokestis už sunkius daiktus didesnis?

Taip, be abejo. Mes sakome " sunkis", o jie mato kuro sanaudas. Jeigu turi kokią seną metalo lydyklę ar tūtą pilną knygų – turi tai minėti iš karto. Kartais klientai sako "o, tai tik kelios dėžės", o jos sveria po 50 kilogramų. Vairuotojas nenumato, pakrauna, važiuoja, o padangės dega. Už tokią "sukčiavimą" gali būti pridėtas mokestis vietoje, jau Vokietijoje. Arba tiesiog atsisaks vežti.

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas į Vokietiją daliniu krovininiu?

Žiūrėk, dabar rinka tokia, kad 1 kubinis metras (kai tūris, ne svoris) gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo miesto – ar tai Miunchenas, ar kažkas mažesnio. Prie to pridedamas mokestis už pakrovimą/iškrovimą, jeigu reikia lifto. Kainos nemažėja, tai tikrai. Bet jeigu palyginsi su tuo, kiek reikėtų sumokėti už bilietą lėktuvu ir daiktų pervežimą specialiu būdu, tai dalinis krovinys laimi.

Ar galima kažkaip sutaupyti?

Galima. Jeigu pats paduodi daiktus į sandėlį (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune) ir pats pasiimi iš sandėlio Vokietijoje. Tada nereikia mokėti už taksių iškrovimą prie namų. Dauguma vokiškų sandėlių yra labai gerai organizuoti, ten gali atvažiuoti su nuoma mašina ir viską padaryti greitai. Bet tik įsitikink, kad turi su kuo padaryti tą iškrovimą ten.

O kaip su PVM mokesčiais?

Tai klausimas, kurį dažnai užmirštą. Jeigu esi įmonė, viskas aišku – PVM sąskaita faktūra. Jeigu esi žmogus, kuris tiesiog persikrausto, kai kurios firmos gali nebrauti PVM, jeigu jos veikia kaip individuali veikla (pasirašinėja sutartį su fiziniu asmeniu). Persikraustant į Vokietiją iš Lietuvos tai yra įprasta praktika, bet kartais vokiškė pusė gali reikalauti pilnos procedūros, tad geriaiau klausti iš anksto.

Pakavimas ir parengimas – kur dažniausiai klystame

Ar reikėtų pati susirasti dėžes?

Geriau taip ir daryti. Mes, žinoma, galime pasiūlyti, bet mūsų dėžės kainuos kaip ir auksas, nes tai ne mūsų pagrindinis verslas. Eik į statybinių prekių parduotuvę arba surask "Facebook" grupėje "Dėžės nemokamai" – jose pilna dėžių po buitinę techniką. Jos tvirtos ir idealios tinka daliniam kroviniui formuoti. O tą sutaupyta pinigą geriau išgerk kavos kelyje.

Ką daryti su šaldytuvu?

Oi, šaltukai... Tai amžina problema. Turiu atvejį – klientas išjungė šaldytuvą vakare prieš pakrovimą, o ryte jis vis dar buvo šaltas viduje (tos sienelės laiko drėgmę). Vairuotojas jį įmeta į furgoną, uždaro duris, važiuoja tris dienas per vasarą. Atidaro Vokietijoje – kvapas toks, kad net nežinai kaip aprašyti. Griebi kempines ir valai savaitę. Taisyklė paprasta: išjunk, išpilk vandenį, palik duris atviras mažiausiai parą prieš pakrovimą.

Ar jums padeda sudėti daiktus į dėžes?

Paprastai ne. Tai atskira paslauga, vadinama "pakavimo paslauga", ir ji kainuoja. Mūsų vairuotojai yra vairuotojai, ne jįjai. Jie gali padėti nukelti dėžę į furgoną, bet jeigu reikia sudėti porcelianą į popierių – tai jau tavo reikalas arba reikia šaukti specialią brigadą. Persikraustant į Vokietiją daliniu krovinį labai svarbu, kad dėžės būtų uždarytos ir pažymėtos, kitaip jos gali nukeliauti ne į tą vietą.

Kas nutinka, jei kažką sudaužome?

Dabar susidaro keletas situacijų. Jeigu daiktai buvo supakuoti kaip "ką tik rasti iš palėpės", tai neįsivaizduoju, kaip kas nors prisiims atsakomybę. Bet jeigu buvai sąžiningas, įrengės, padėjai putplasčio, ir vairuotojas pametė dėžę nuo 2 metrų (kas buvo... kartą buvo), tai tada turi būti draudimas. Be draudimo su šiomis firmomis darbas yra kaip be šalmo motociklu. Visada prašyk pasiūlyti draudimo polisą.

O jeigu turiu keletą didelių baldų?

Nenuostabu. Dažniausiai baldus reikia išardyti. Persikraustant į Vokietiją labai svarbu sužinoti, ar vokiškame sandėlyje yra meistras, kuris gali tą spintą surinkti atgal, ar tau patys ten teks sukti atsuktuvą. Kai kurios firmos tokių paslaugų siūlo, kitos ne. Tad jeigu turi "IKEA" tipo spintas, tai viena, bet jeigu senoviškas, tamsmedžio - tai geriau rasti vietinį meistrą Vokietijoje.

Vokietijos specifika ir "trapos" kelyje

Ar sunkiau praeiti sieną nei prieš?

Prieš buvo blogiau su tais dokumentais, o dabar... šiaip ar taip reikia turėti passport'ą (pasą) arba ID kortelę. Vairuotojas turi deklaruoti krovinius, jeigu tai komercinė siunta, bet jeigu tai tavo asmeniniai daiktai, persikraustymui, tai dažniausiai einama kaip "household goods", tai palankesnis režimas mokesčių atžvilgiu. Kartai muitininkai gali užstoti ir paklausti "kas per senas televizorius?", bet tai retai. (Tik nenuverk juodos, jeigu ten kažkas nelegalaus, nors aš to neskatinu).

O kas su tuo Vokietijos "Toll" mokestimi?

Aha, Toll'as. Tai mokesčias už kelių naudojimą sunkiasvoriams transportams. Jis jau yra įskaičiuotas į tą kainą, ką moki už perkėlimą. Tau nereikia rūpintis tuo dalyku, ne turi vairuotojas. Bet kai kuriems "ūkiški" pervežėjai gali mėginti paprašyti papildomai, sakydami, kad kelių mokesčiai pakilo. Neįsileisk. Tvarka tokia, kad kaina sutarta – fiksuota, nebent susitaria kitaip raštiškai.

Ar galima pristatyti ne į miestą, o į kaimą?

Galima, bet... vokietiški kaimai turi savo specifiką. Siauros gatvės, vokiškas tvarkingumas, kur žiūri, kiek velkia dulkes. Didelis furgonas gali tiesiog neprasukti pro tą vartų angą. Jeigu gyveni toli nuo magistralės, gali tekti papildomai mokėti už tai, kad vairuotojas iškrauna į mažesnę mašiną arba važiuoja papildomus 50 km. Būtinai nurodyk tikslią adresą su Google Maps koordinatėmis. Jeigu pasakysi "gyvenu gale miško", tai kaina šoktels.

Ar reikia kokia nors speciali forma iš Vokietijos pusės?

Daugeliu atvejų ne, jei tai fizinis asmuo. Bet jeigu turi daug daiktų, gali atrodyti, kad perkeliate verslą. Tada gali reikti "Ausfuhrkreditorenbescheinigung" (ilgas pavadinimas, žinau). Tai dokumentas, kuris rodo, kad tu nenuveži prekių pardavimui, o kad tai turtas. Paprastam žmogui, persikraštančiam į darbą tai nereikalinga, bet žinoti verta.

Kokios yra populiariausios vietos, kur kurstome?

Daugumvažiuoja į Miuncheną, Berlyną, Hamburgą, apskritai Bavariją. Ten daug lietuvių. Bet taip pat dažnai vesame į šiaurę, prie Danijos sienos. Ten kiek ramesnė atmosfera. Persikraustant į Vokietiją svarbu pasakyti ne tik miestą, bet ir rajoną (pvz., ne Frankfurtas prie Oderio, o Frankfurtas prie Maino), nes vairuotojas gali suklysti ir važiuoti ne ta linkme, o už kuro tau nereikėtų mokėti.

Pavojai, baimės ir nepatogios tiesos

O jeigu įmonė dingsta su daiktais?

Tai blogiausias scenarijus. Yra "juodosios avis", kurios ima avansą ir išsikrauna. Yra ir tokių, kurie surenka daiktus, parduoda juos kažkur rinkoje ir sako, kad vairuotojas susidūrė su avarija. Kaip apsisaugoti? Žiūrėk įmonės registracijos metus. Jeigu ji atsirado prieš mėnesį – bėk. Patikrink "Rekvizitai.lt" ar Vokietijos registruose. Persikraustant į Vokietiją rinkis tik tuos, kurie turi realų adresą ne vien pašto dėžutę.

Kaip atpažinti blogą vairuotoją?

Jei jis atvyksta su furgonu, kurio reaktorija verkia kaip velnias, o jis pats atrodo, kad nemiegojo tris paras – tai blogas ženklas. Taip pat, jeigu jis bando įtikinti, kad tavo dėžės telpa tik tada, kai jas užstums ant grindų ir ant viršaus visko uždarys (kai tai turi būti užrakinta). Girdėjau istorijų, kai vairuotojai gerdavo kelyje ir dėžės nukrisdavo. Tokių reikia vengti kaip ugnies.

Ar buvote patyręs pavogtų daiktų atvejų?

Deja, taip. Ne iš mūsų furgonų (kaip žinau), bet iš pašto siuntų ar tarpininkų sandėlių. Persikraustant į Vokietiją, ypač jei siuntei brangų elekttroniką ar juvelyrinius dirbinius į mažą dėžutę – gali dingti. Tokius dalykus geriau vežti su savimi. Knygos, drabužiai, indai – niekam nieko įdomu, bet "iPhone" ar nešiojamas kompiuteris - tai kita kalba.

Kas vyksta, jeigu aš vėluoju susitikti su vairuotoju?

Tai kasdienybė. Vairuotojai myli, kai viskas būna laiku. Jeigu turi susitarti 10:00 ryte, o tu atvažiuoji 10:45, jis gali tiesiog išvažiuoti, nes jis turi kitą klientą kitame mieste. Jis negali laukti valandą, nes jam laikas skaičiuojamas. Geriau būk ankščiau arba pranešk iš anksto. Vokietijai laikas yra auksas.

Ar galima susiderėti dėl kainos "ant stalo"?

Galima pabandyti, bet su didelėmis firmomis tai neveiks. Su mažesniais, individualiais pervežėjais – tikrai galima. Jeigu turi, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų ir gali pasiūlyti, kad tu pats paduodi daiktus į jiems patogų sandėlį, gali nusileisti 10–15 procentų. Svarbiausia būti mandagi, o ne reikalaujančiu.

Ką daryti, jei daiktai sugadinti atvykus?

Pirma, nufotografuok viską dar vairuotojui buvant vietoje. Antra, rašyk pareiškimą (protokolą). Jeigu vairuotojas pasirašo, kad "viskas gerai", o vėliau namie pastebi, kad kojos nuo lentynos nulūžo – tai bus sunku įrodyti. Vokietijoje labai griežta draudimo sistema, ten reikia įrodymų.

Smulkmenos, kurios keičia viską

Ar įeina į kainą iškrovimas?

Įprastai ne. Kaina yra už "nuo durų iki durų", bet tai reiškia, kad jie atvyksta prie tavo namų ir tu gali patys nukelti daiktus. Jeigu reikia, kad jie juos įneštů į trečią aukštą be lifto – tai mokesčiu papildomai už krovėjus. Vokietijoje darbo ranka labai brangi, tad nepažvelk, jeigu paprašys 50 eurų už valandą darbo.

O kaip su muzikiniais instrumentais?

Pianinas ar kontrabasas – tai atskira istorija. Paprastai dalinis krovinys netinka tokiais dalykais, nes jie reikalauja ypatingo pridėjimo ir fiksavimo. Pianino pervežimas į Vokietiją kainuoja kaip naudota automobilis. Geriau rasti specializuotą firmą, kuri turi gervę ir kilimą. (Nors man atrodo, kad pianinas jau niekam nereikalingas, visi ant "GarageBand" groja).

Ar duodate dėžių ar reikia pirkti?

Kaip jau sakiau, mes ne dėžių gamintojai. Bet kai kurios firmos (ne mes) tokią paslaugą siūlo. Mano patarimas – eik į parduotuvę "Juta" arba paieškok internete. Vokiškose statybinių prekių parduotuvėse ("Baumarkt") dėžės gali būti brangesnės nei čia.

Ar reikia iš anksto apmokėti?

Dauguma firmų prašo avanso, bent 30 proc. Tai normalu. Jeigu kas prašo mokėti 100 proc. iš anksto per "Skrill" ar kažką panašaus – tai pavojus. Avansas užtikrina, kad tu neatsisakysi iš karto, kai jie jau planuoja furgoną. Likusią dalį dažniausiai moki iš karto, kai gauni daiktus arba prieš tai, priklausomai nuo pasitikėjimo.

Kas vyksta su daiktais, jeigu aš vėluoju su dokumentais?

Jeigu turi būti Vokietijoje darbo pradžiai, o taviškiai keliauja lėtai, gali tekti išsinuomoti apartamentus be baldų porai savaičių. Buvau toje situacijoje – klientas stovėjo tuščiuose kambariuose ant lovos, kurią nusipirko "IKEA", nes jo baldai dar važiavo maršrute Ryga-Berlynas. Nėra ko daryti, reikia planuoti savaitės atsargas.

Ar galima sekti savo krovinį?

Dabar jau dauguma suteikia nuorodą arba rašo SMS. Bet nerauk kas valandą. Vairuotojui vairuoti reikia, ne atsiliepti į telefoną. Jeigu pamatai, kad jis stovi vietoje jau 5 valandas – gali paskambinti firmai, pasitikrinti, ar neatsirado problemų. Kartais gali būti, kad furgonas sugedo ir jis laukia mechaniką.

Ką daryti, jei įmonė neatsiliepi į skambučius?

Tai blogas ženklas. Jeigu prieš sutartį jie neatsiliepia, tai kas bus, kai kils problema kelyje? Persikraustant į Vokietiją pasitikėjumas yra 90 proc. sėkmės. Ieškok kitų atsiliepimų, "Google Maps" reitingų arba paklausk draugų. Žodžiu žodžiu geriausia reklama.

O jeigu aš nežinau tikslaus adreso dar?

Tada nurodyk bent miestą ir rajoną. Vėliau, kai tik žinosi, parašyk vairuotojui tiesiai į telefoną. Jie dažnai turi "Waze" ar "Google Maps", su kuriais lengvai nueina į bet kurią vietą. Tik nenurodyk "Vokietija", tai per plačia.

Apibendrinant, viskas vyksta ne taip sklandžiai kaip straipsniuose, bet su šiek tiek kantrybės ir supratimo dalinis krovinys gali būti geriausiu sprendimu tavo biudžetiui. Svarbiausia – nebijoti klausti ir būti budriems, o tada persikraustant į Vokietiją bus mažiau streso ir daugiau džiaugsmo dėl naujo gyvenimo.