Kada geriausia užsisakyti pervežimo paslaugas iš Vokietijos? Žinomo eksperto nuomonė

Sėdžiu prie kompiuterio jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galvoju, kad tas klausimas – „kada geriausia užsisakyti pervežimo paslaugas iš Vokietijos“ – yra vienas dažniausių, ką girdžiu iš savo klientų. Tiesą sakant, vieno atsakymo nėra, kaip ir nėra dviejų vienodų krovinių, bet po šimtų važiavimų Duisburguose, Miunchene ar Berlyne, kažką pradėjai pastebėti. Viskas labai priklauso nuo to, ką tiksliai veži ir kiek tau to laiko iš tiesų liko. Kartais atrodo, kad užtektų parašyti vieną žinutę, ir vairuotojas jau stovi prie durų, tačiau realybėje dažniau būna taip, kad reikia žiūrėti ne tik į kalendorių, bet ir į savaitės dieną, metų laiką bei net vairuotojų poilsio režimus. Štai trumpai ir aiškiai apie tai, ką aš patariau pagal savo patirtį, be jokių rafinuotųmarketingo frazių.

Kas apskritai vyksta su laiku

Kiek dienų iš anksto reikia skambinti ekspeditoriui?

Gerai, klausimas paprastas, bet atsakymas... Žiūrėk, jei turi pilną fūrą (taigi, 33 euro paletes), tai aš drąsiai sakau – skambink savaitę prieš, o dar geriau dvi. Tada turiu laiko surasti gerą vairuotoją, kuris nenuvažiuos pro šalį. Jei tai tik dvi paletės arba mažas krovinys, čia jau kita istorija – ten kartais užtenka ir 2-3 dienų, tačiau rizikuoji. Būna, kad turiu tuščią vietą vairuotojui, kuris važiuoja rytoj, ir tada tave įdedu be problemų, bet tai kaip loterija. Geriau nedaryti spėjimų, o kreiptis iš anksto, taip sako mano praktika.

Ar tikrai reikia užsisakyti pervežimą iš Vokietijos savaitę prieš?

Tiesiogiai sakant, ne visada. Paimkime, pavyzdžiui, įprastas kuro cisternas ar statybines medžiagas – ten tvarkaraštiai žinomi iš anksto, taigi taip. Bet jei tu pirkai iš „eBay“ arba kažkokio mažmenininko, tai gali būti, kad prekę surinks vos prieš išvežimą. Tada tas „savaitė prieš“ tampa neįmanoma. Aš dažnai sakau klientams: jei galite, tai planuokite, jei negalite – skambinkite iš karto, kai tik gavote pristatymo terminą iš pirkėjo Vokietijoje. Vėlavimas čia pats didžiausias priešas.

Ar yra tokių dienų, kada geriau neskambinti iš viso?

Žinoma, yra. Pavyzdžiui, jei reikia, kad krovinys būtų paimtas sekmadienį ryte, tai skambinti penktadienį vakare... na, gali susidurti su problema, nes biurai jau uždaryti, o vairuotojai ilsėjasi. Ir dar vienas dalykas – švenčių dienos Vokietijoje. Jei ten yra Velykos ar Kalėdos, tai visai sustoja. Geriau laikytis taisyklės: skambinti darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00 vietos laiku. Tada tikrai gausi atsakymą. O jei skambini vidurnaktį (o tokių atvejų buvo), tikėkis, kad aš neatsiliepsiu, nebent tai būtų didelė avarija.

Kas nutinka, jei paliksi viską paskutinę sekundę?

Tai būna kaip su bilietais į koncertą – kainos šoka į dangų. Paskutinę minutę užsisakyti pervežimo paslaugas iš Vokietijos gali reikšti, kad mokėsi 30-50 proc. brangiau, nes man teks ieškoti „skubo“ (kurso) transporto. Tokie vairuotojai reikalauja daugiau, nes jiems tenka keisti savo planus. Buvo atvejis, kai vienas klientas laukė iki ketvirtadienio, o krovinį reikėjo išvežti penktadienį... teko mokėti už pinigus, kur buvo beveik dvigubai brangiau nei įprasta. Taip nelikčiau.

Ar savaitės diena turi įtakos kainai?

Žinai, turi. Pavyzdžiui, pirmadienis ir penktadienis paprastai yra „karšti“ laikai. Pirmadieniais visi nori, kad ką nors vežtų, kad pradėtų savaitę, o penktadieniais – visi stengiasi įvežti ir išvežti prieš savaitgalį. Antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis – tai yra tas auksinis vidurys. Kainos gali būti šiek tiek mažesnės, ir vairuotojai yra labiau pasirengę dirbti ramiau. Jei turi galimybę pasirinkti, imkčiau vidurines savaitės dienas. Tai mano kaip eksperto patarimas.

Koks yra idealus laikas dienai užsakyti?

Mano asmeninė nuomonė – rytais, tarp 8:00 ir 10:00 valandos. Kodėl? Nes tada vairuotojai tik pradeda savo dieną, dar neišvažiavo, ir mes galime suderinti maršrutą. Jei rašai vakare, gali būti, kad vairuotojas jau užsimojęs miegoti arba jau toli nuo tavo krovinio vietos. Be to, ryte esu šviežesnis (nepaisant to, kad dirbu jau 20 metų) ir galiu sudėlioti viską logiškiau. Vakarais dažnai būna sumišimas – skambina iš visos Europos.

Ar galima užsisakyti pervežimą iš Vokietijos naktį?

Techniškai – taip, galima užpildyti formą internete ar parašyti el. laišką, bet atsakymo gausi tik ryte. Tiesioginis skambutis naktį nelabai padės, nebent tai yra didelė avarija arba koks nors „SOS“ reikalas, pavyzdžiui, sugedo vaziuoklė ir reikia gelbėti. O įprastai prekių pervežimas – tai dienos darbas. Taigi, naktį geriau miegoti, o rašyti ryte. Tiesą sakant, aš kartais naktį net neįsijunginėju kompiuterio, nebent kažką primiršau padaryti.

Vokietijos specifika ir metų laikai

Kas yra tas „spaustuvas“ (rush hour) Vokietijoje?

Žinai, turbūt girdėjai apie tai, kai vairuotojai stovi eilėse po 10 valandų. Tai dažniausiai nutinka prie didžiųjų miestų arba statybos aikštelių. Jei turi krovinį, kurį reikia paimti iš tokių vietų, kaip prie Miuncheno arba Frankfurto, tai skubėk. Bet ne važiuokimo prasme, o užsakymo. Jei vairuotojas ten užstrigs, jis pavėluos į kitą vietą, o tada tau reikės naujo pervežimo. Geriau, kad vairuotojas ateitų anksti ryte, prieš šį „spaustuvą“ prasidedant.

Ar žiema padaro didelį poveikį pervežimams iš Vokietijos?

Žiūrėk, Vokietijoje žiemos nebūna tokios kaip Lietuvoje (nors pastaraisiais metais ir ten pasikeitė), bet sniegas ir ledo tirpimas gali sukelti chaosą. Ypač kalnuotose vietovėse (Bavarija). Esu matęs, kaip fūros stovi kelias dienas dėl sniego audros. Taigi, jei planuoji pervežimą sausio-vasario mėnesiais, tai dėkite laiko rezervą. Gali būti, kad vietoj dviejų dienų keliauti tris. Nepasakyčiau, kad tai visada taip būna, bet rizika yra.

Kas vyksta su kainomis vasarą, būtent rugpjūtį?

Vokietijai rugpjūtis yra... na, sakysime, specifinis. Daugelis vokiečių turi atostogas, ir gamyklos dirba sulėtintu režimu. Tai gali reikšti, kad sunkiau gauti krovinį iš sandėlio, nes ten nėra visų darbuotojų. Be to, vairuotojai taip pat nori atostogauti. Pasitaiko, kad pasiūlymas mažesnis, o paklausa išlieka, todėl kainos gali šiek tiek kilti. Aš stengiuosi įspėti klientus apie tai – jei gali, nekelkite didžiausių dalykų rugpjūčio viduryje.

Ar yra kokių nors ypatingų švenčių, kada reikia laukti eiliuose?

Kalėdos ir Velykos – tai akivaizdu. Bet Vokietijoje dar yra kažkas panašaus į mūsų Jonines, tik kitaip – tai darbininkų dienos arba regioninės šventės. Pavyzdžiui, kai kuriose žemėse (landes) gali būti šventė, kai kitose ne. Jei turi krovinį vienoje žemėje, o vairuotojas turi važiuoti pro kitą, tai gali sukelti nesklandumų. Aš ne visada žinau visas tas jų mažąsias šventes (žinau pagrindines), bet jei matau, kad artėja data, patikrinu kalendorių.

Ar „Black Friday“ arba Kalėdinis laikotarpis veikia pervežimus iš Vokietijos?

O, taip, tai kaip audra. Lapkričio pabaiga ir gruodis – tai laikas, kai visi perką dovanas, maisto produktus, elekttroniką. Tada vos spėjame rasti vietų. Jei turi e-parduotuvę ir planuoji siuntų plūdį, tai užsisakyk pervežimus (tiražus) jų spalį arba rugsėjį. Paskutinis momentas gruodžio viduryje? Gali būti, kad teks atiduoti krovinį konkurentui, nes aš tiesiog neturiu laisvų mašinų. Tikrai gera mintis čia yra ankstyvasis planavimas.

Kokia situacija su statybų sezonu?

Statybos sezonas (pavasaris-vasara) reiškia, kad vežama daug medžiagų – keramikos, cemento, blokelių. Vokietija yra didelė gamintoja. Tada sunkvežimiai užimti. Jei turi kažką nestandartinio, pavyzdžiui, ilgių sijų, tai gali tekti laukti specialios transporto technikos. Aš stengiuosi pasakyti klientams: „jei reikia statybinių medžiagų, nebeukis kovo mėnesį, geriau vasario vidury susiderink“. Kitaip gali tekti stabdyti statybas aikštelėje, laukiant vagono.

Ar yra kokių nors problemų su prekių mugėmis (pvz., Hannover Messe)?

Taip, mugės! Kai vyksta didelės parodos Hannovere arba Dusseldorfe, tai viešbučiai užimti, o keliai – užstrigę. Vairuotojai, kurie veža į parodas ar iš jų, turi specifinius režimus. Jei tavo krovinys nesusijęs su mugėmis, bet važiuoji pro tą miestą, gali užstrigti spūstyje. Be to, sunkiau rasti vietą nakvynei. Aš kartą buvau toje situacijoje – vairuotojas negalėjo priartėti prie sandėlio dėl parodos apribojimų. Teko važiuoti naktį. Taip kad, žiūrėk šių renginių datas.

Pinigai, dokumentai ir skubėjimas

Ar brangiau užsisakyti tiesiogiai iš vairuotojo ar per tave (ekspeditą)?

Klausimas, kurį girdžiu dažnai. Tiesiogiai su vairuotoju gali būti pigiau, jei jis tuščias ir grįžta namo. Bet ar tu tikrai, kad jis neapgaus? Ar jis turi visus draudimus? Ar jis moka kalbą tavo vokiškame sandėlyje? Per mane (ekspeditorių) moki komisinį, bet aš už tave atsakingas. Aš turiu draudimą (CMR), aš žinau, ką daryti, jei krovinys dingsta. Atsakymas: brangiau, bet saugiau. O pigu... kartais būna labai brangu.

Kaip mokėjimo terminai veikia užsakymo greitį?

Tai paprasta: jei moki iš karto arba greičiau, aš galiu užsisakyti vairuotoją iš karto. Jei eini į 30 dienų apmokėjimą (o yra tokių, kurie moka tik po 60), tai aš turiu būti tikras. Naujiems klientams aš dažnai prašau išankstinio mokėjimo arba dalinio. Ne todėl, kad aš piktnaudžiauju, o todėl, kad aš taip pat turiu mokėti vairuotojui. O jei aš nemokuju jam, jis nevešia. Taigi, greitas mokėjimas = greitas pervežimas. Paprasta matematika.

Kas vyksta, jei vokiečių pirkėjas (siuntėjas) vėluoja su dokumentais?

O, tai klasika. Vokietai yra labai tvarki, bet... kartais jų biurokratija užstrigta. Jei sandėlis neduoda EX1 (arba dabar EMS) dokumentų laiku, vairuotojas sėdi ir laukia. Ir laukimą reikia mokėti. Aš visada sakau: „gauk dokumentus prieš tai, kai mašina atvažiuoja“. Jei turi juos el. paštu, persiųsk man. Aš patikrinsiu, ar viskas tvarkoje (prekių kodai, svoriai). Jei klaida, vairuotojas gali nesuleisti kelties (fėjos). Dėl to gali prarasti dieną.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei krovinys yra „prieškelio“?

Galima, bet ne visada. Jei vairuotojas važiuoja iš Kauno į Berlyną ir turi tuščią vietą grįžtant (t.y. jis važiuoja į Vokietiją tuščias, o grįžta pilnas), tai gali būti pigiau. Bet jei jis važiuoja iš Vokietijos (ten daugiau krovinių nei Lietuvoje), tai jis gali rasti užsakymą, kuris moka daugiau. Taigi, „prieškelio“ kaina yra taisyklė, kuri veikia tik tada, kai aš turiu tą konkretų vairuotoją, kuris tikrai juda tuo maršrutu. Be to, dažnai klauso: „Kiek kainuoja pervežimas iš Vokietijos Lietuvon?“. Čia reikia konkretaus adreso.

Ar draudimas įeina į kainą, ar tai papildomai?

Standartiškai, CMR draudimas (paprastai, apie 10 eurų už 1000 kg svorio arba fiksuota suma, pavyzdžiui, 500-1000 eurų atsakingumo) yra įskaičiuota. Bet jei turi brangų krovinį – elektroniką, vaistažoles, brangų tekstilę – tu privalai pasakyti. Tuomet reikalingas papildomas draudimas. Aš kartą buvau situacijoje, klientas nepranešė, kad veža aukso papuošalus (buvo maža siunta), ir... na, viskas pasibaigė gerai, bet galėjo baigtis liūdnai. Taigi, nebusišnekėk apie vertę, jei ji aukšta.

Kokios mokėjimo方式 būdai priimami?

Viskas, kas yra legalu ir patogu. Banko pavedimas (SEPA) yra standartas. Esu matęs ir kriptovaliutų mėgėjus, bet su jais nedirbu – per daug rizikinga dėl apmokestinimo. Kartais, jei esam labai artimi draugai (su kai kuriais klientais jau 20 metų pažįstu), galima ir grynaisiais, bet tik su sąskaita faktūra. Aš nebegaliu priimti „vokelių“ be dokumentų – tai nebe tas laikas. Sąskaitą turiu išrašyti visada.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Klausk. Paprasčiausiai paklausk: „Kodėl taip brangu?“. Gali būti, kad aš padariau klaidą (pamiršau išimti PVM arba blogai įsivaizdavau maršrutą). O gali būti, kad rinka tokia. Aš galiu pabandyti rasti kitą variantą – lėtesnį, bet pigesnį. Arba galiu pasiūlyti dalykinę pervežimą (krovinys bus vežtas su kitų klientų daiktais). Tai pigiau, bet lėčiau. Nebijok klausti – aš neįžeidžiamas.

Sitacijos, bėdos ir gyvenimas

Kas yra dalykinis pervežimas ir kada jis vertas?

Dalykinis (arba dalinis krovinys) – kai tavo 3 paletės važiuoja didelėje mašinoje su kitų žmonių krovinais. Tai verta tada, kai turi nedaug daiktų ir neskubi. Pvz., nusipirkai sofa iš Vokietijos. Užsisakyti pilną fūrą būtų beprotiška brangu. Taigi, renkies dalykinį. Trūkumas – gali tekti laukti, kol mašina surinks visus krovinius iš kitų miestų. Gali užtrukti 2-3 dienas ilgiau. Bet kainą taupoji gerokai.

Ar gali vairuotojas padėti pakrauti ar iškrauti?

Pagal taisykles, vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, o ne krovimą. Tačiau realybėje daugelis vairuotojų (ypač lietuvių) padeda, jei juos paprašai ir duodi nedidelį arbatpinigių. Bet aš niekada negarantuju, kad jis tai padarys. Jei reikia krovikio (keltininko), tai reikia užsisakyti iš anksto. Vokietijoje darbininkai labai brangūs, todėl „atiduoti 10 eurų“ už krovimą ten nebeveikia – ten reikia profesonalios komandos.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda Vokietijoje?

Tuomet prasideda mano darbas. Aš turiu rasti gelbėjimo tarnybą. Jei tai smulkinė gedimas (padangos), vairuotojas išsprendžia pats. Jei variklis – tai reikia vilkiko. Visa tai laiku trunka. Aš turiu informuoti tave. Aš neatsakingas už techninės būklės gedimus, bet aš padedu juos spręsti. Esu matęs, kaip mašinos stodavo po 2 dienas Autobane. Toks gyvenimas. Čia svarbu, kad būtų draudimas, kuris padengtų prekių šaldymą (jei tai šaldytas krovinys).

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimą. Aš galiu pasakyti, kur mašina yra maždaug. Bet aš negaliu suteikti vairuotojo numerio (privatumo sumetimais) arba sekti kas minutę, jei aš nešiu kelis šimtus krovinių. Jei labai skubi – galiu sujungti su vairuotoju tiesiogiai. Bet dažniausiai užtenka žinoti: „jis yra pasienyje“ arba „jis iškrovė prieš valandą“.

Kas daryti, jei atvykus į vietą, krovinio nėra?

O tai blogiausias scenarijus. Vokietiškas sandėlis sako: „Mes negavėme jūsų užsakymo“. Vairuotojas laukia, laikas eina, pinigai dega. Aš turiu skambinti tau (klientui) ir turi skambinti pirkėjui Vokietijoje. Kartais tai tiesiog klaida komunikacijoje (vokiečiai kalba angliškai arba lietuviškai blogai), kartą – apgavystė. Visada patariu dar kartą patikrinti, ar sandėlis tikrai turi tą prekę, prieš siunčiant mašiną. „Patikrinti du kartus“ – mano šūkis.

Ar galiu pervežti asmeninius daiktus (perkeliamąjį)?

Taip, bet tai nėra paprastas prekių pervežimas. Reikia sąskaitos faktūros (net jei tai dovana), o rečiau – deklaracijos, kad tai ne prekyba. Muitinė gali sustabdyti, jei atrodo, kad tu prekiauji naudotais daiktais. Aš galiu tai padaryti, bet turi būti sąžiningas. Jei saki, kad tai „dovana“ draugui, o veži 5 vokiškus automobilius ir dalis... tai gausi baudą. Geriau kalbėti tiesą, kad tai perkeliamasis turtas.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Nepasirašykite pristatymo akto be pastabų! Tai svarbiausia. Jei pastebi dėžės sutuštinimą ar drėgmę – parašyk ant dokumento „su rezervacija“ (mit Vorbehalt). Ir padaryk nuotraukas. Tuomet galiu kreiptis į draudimą. Jei pasirašai „viskas gerai“ ir namie atidarei – kad visa elektronika sudaužyta, draudimas nemokės nieko. Esu matęs daug tokių istorijų, kur žmonės prarado tūkstančius eurų dėl bėglio parašo.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų, kuriuos negali vežti iš Vokietijos?

Žinoma, ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos be ADR leidimų, kai kurie maisto produktai be veterinarijos sertifikatų. Vokietija griežta. Aš nevešiu nieko, kuo keliaujau į kalėjimą. Taip pat, reikia atsargiai su vokišku „šrotu“ – ten gali būti pavojingi atliekos. Turiu visada patikrinti prekių kodus (HS kodus). Jei nežinai – klausk. Geriau klausti, nei gauti baudą.

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris kalba vokiškai?

Lietuviai vairuotojai dažniausiai kalba rusiškai ir angliškai, vokiškai – mažiau. Tačiau logistikoje vokiškai dažniausiai kalba sandėlio darbuotojai. Aš turiu vokiškai kalbančių kontaktų, jei reikia išspręsti problemą vietose. Bet kasdienėje komunikacijoje (kur paimti, kur numesti) užtenka angliškų žodžių „loading“, „unloading“, „pallets“. Taigi, kalbos barjeras nėra toks didelis kaip anksčiau.

Kaip elgtis su vokišku „nurodymu“ (Weisung)?

„Weisung“ yra instrukcija vairuotojui, ką daryti. Jei jame parašyta: „pristatyti tik iki 12:00“, tai reiškia tik iki 12:00. Jei vairuotojas pavėluoja, gali nebegauti vietos. Aš visada verčiu klientus gauti šį dokumentą iš pirkėjo ir nusiųsti man. Be jo, vairuotojas gali būti nepriimtas. Tai kaip bilietas į kiną. Be jo – neįeisi.

Ar tikrai verta kovoti dėl kiekvieno euro?

Kartais taip, kartais ne. Jei rasi skirtumą 50 eurų, kai kaina 2000, tai verta derėtis. Jei kova dėl 5 eurų užtrunka valandą ir nervina mane bei vairuotoją... manau, ne. Tiesa, esu matęs klientus, kurie taupo 10 eurų, bet praranda dieną. Laikas yra pinigai. Aš stengiuosi duoti geriausią kainą iš karto, bet turiu ir užsidirbti. Nemanau, kad tu eisi į darbą už mažiau, todėl ir aš negaliu dirbti nuostoliui.

Ar galiu pasitikėti tavimi po 20 metų?

Tikiuosi, kad taip. Esu čia ne vieną dieną. Turiu šeimą, turiu reputaciją. Jei aš apgausičiau žmones, nebegyvenčiau šioje srityje. Per 20 metų pamiršau daugumą klientų pavardžių, bet prisimenu tuos, su kuriais buvo geriausia dirbti. Pasitikėjimas – tai pagrindas. O jei neišsipildo, kviesk mane į teismą (žiniau, šnekėjau). Tačiau dar to neprireikė.

Išvada

Taigi, kada geriausia užsisakyti pervežimo paslaugas iš Vokietijos? Jei trumpai – kuo anksčiau, kai tik sužinojai, kad turi ką nors vežti. Planavimas sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų. Nenaudokite taisyklės „skambinsiu rytoj“, jei galite skambinti šiandien. Rinkitės patikimus ekspeditorius (mano nuomone, svarbiausia yra ne pati pigiausia kaina, o ramybė), o su vokiečiais derėkitės tikrai griežtai pagal dokumentus. Gyvenimas parodė, kad gerai suplanuotas pervežimas iš Vokietijos yra tas, kurį tu net pastebėti nespėji – jis tiesiog atvykta laiku. O blogai suplanuotas... apie jį girdi visą savaitę.