Kada geriausia planuoti perkraustymą iš Vokietijos savo reikmėms?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti vieną – nėra idealaus laiko, tačiau yra tokie, kai norint išvengti nervų lūžio, reikia gerai pagalvoti. Dauguma žmonių, galvodami apie perkraustymą iš Vokietijos, susiduria su ta pačia problema: viskas atrodo paprasta iki pat to momento, kai reikia įkelti paskutinę dėžę į sunkvežimį. O jei dar tenka derinti laiką su vokiečių biurokratija arba su savo darbo grafiku Lietuvoje? Tada tampa įdomiau. Visgi, jei klausiate, kada pradėti planuoti, atsakymas paprastas: kuo anksčiau, geriau. Ne tik todėl, kad gautumete geresnę kainą, bet ir todėl, kad Vokietijoje viskas vyksta pagal tvarką, o ne pagal „kažkaip susikelsim“. Taigi, štai kas iš tikrųjų laukia jūsų ir kaip viską sudėlioti taip, kad nereikėtų vartyti rankų.

Apie laiką, terminus ir tai, ką pamirštame

Kiek laiko iš anksto reikia pradėti galvoti apie perkraustymą iš Vokietijos?

Tarkime, tai ne tas dalykas, kurį galima nuspręsti pirmadienį ir įvykdyti trečiadienį, jei kalbame apie pilną butą. Paprastai reikėtų skirti mažiausiai mėnesį, o jei planuojate perkraustymą iš Vokietijos vasarą – tai geriau ir dviem ar trims. Vokietijos rinka yra specifika, ten transporto kompanijos užsakymus renka giliai iš anksto, ypač jei reikia specialių kėdžių arba lifto. Esu matęs situacijų, kai žmonės laukė paskutinės minutės ir galiausiai turėjo samdyti brangias taksi paslaugas, nes sunkvežimiai buvo užimti. Geriau susitarti su vairuotoju ne tuomet, kai jūsų dėžės jau stovi kieme, o kai dar geriate ryto kavą.

Ar verta planuoti perkraustymą savaitgaliu?

Savaitgaliai visada atrodo patogiau, nes nereikia atostogauti darbe, tačiau logistikos požiūriu tai dažnai košmaras. Vokietijoje daugelis bendrabučių ir sandėlių dirba tik darbo dienomis, tad jei atvyksite šeštadienį ir reikės kažkur padėti daiktus, gali kilti nesklandumų. Be to, savaitgaliais keliuose yra daugiau „turistų“, o ne profesionalių vairuotojų, kas dažnai sukelia spūstis, ypač prie miestų. Žinoma, jei perkraustymą iš Vokietijos planuojate į privatų namą, kur galite viską iškraičyti į kiemą, savaitgalis gali tiktis, bet tik nebrangiau.

Kaip susiderinti laiką su darbuotojais?

Tai viena dažniausių problemų. Žmonės užsisako pervežimą į 12:00 valandą, tačiau patys turi dirbti iki 17:00. Tada prasideda: „kur dėti raktus?“, „ar senelis gali atiduoti?“. Privalote suderinti laiką taip, kad kas nors būtų vietoje. Vokietijos vairuotojai (ypač jei tai ne mūsų, o vietinės firmos) ne visada nori laukti valandą ar dvi gatvėje be užmokesčio. Geriau pasirūpinkite, kad atstovas būtų vietoje 15 minučių anksčiau, nei numatoma.

Ar yra „mirusiųjų“ sezonų?

Techniškai yra, tačiau viskas priklauso nuo to, kur tiksliai judate. Žiemiais perkraustymą iš Vokietijos atlieka mažiau žmonių, todėl kainos gali būti šiek tiek mažesnės, tačiau oras gali sukelti nemažai problemų – šlips, vėjas, trumpos dienos. Pavasarį ir rudenį yra pusiausvyra, o vasarą – šiaipiniai. Jei galite, rinkitės balandį, gegužę arba rugsėjį, kai oras dar nebe toks karštas, bet jau ne šaltas. Tada ir kelių dangos yra geresnės būklės (nors Vokietijoje dažnai juos visą laiką kažkas remia).

Ką daryti, jei persikelsiu netiksliai nustatytu laiku?

Tai tikriji klientai, su kuriais dažniausiai tenka dirbti. Jie sako: „važiuokime prieš savaitę arba po savaitės“. Tai ne problema, jei pranešate iš anksto, tačiau jei paskambinate paskutinę dieną, gali būti, kad vairuotojo jau nebus. Firmos turi grafikus, ir juos keisti brangu. Patirtis sako, kad perkraustymą iš Vokietijos geriau planuoti pagal datą, o ne pagal tai, kaip jausitės tam dieną.

Ar galima nukrypti nuo plano kelyje?

Kartais įvyksta situacijų, kai reikia paimti kažką iš kelių vietų. Vairuotojai tai nemėgsta, nes jie gauna mokėjimą už valandą arba už maršrutą, o ne už „keliautojų būrelio“ ekskursijas. Bet jei tai šeima ir reikia paimti baldus iš dviejų skirtingų butų, įmanoma suderinti, tik reikia suprasti, kad tai kainuos brangiau. Vieną kartą teko važiuoti per keturis skirtingus miestus vienai seneliai paimti baldų – diena praėjo, bet viskas įvyko.

Sezonai, orai ir kainos – kas brangiau?

Ar tiesa, kad vasarą brangiausia?

Taip, tiesioginių ekonomikos dėsnių pagalba – paklausia didelė, o pasiūla ribota. Dauguma šeimų vaikšto į atostogas, taip pat nori persikelti, kai vaikai baigia mokyklą. Todėl perkraustymas iš Vokietijos liepos ar rugpjūčio mėnesį gali kainuoti net 20-30 proc. brangiau nei lapkritį. Be to, karštis tai nedaro lengvesnės nei krovėjams, nei transportui. Jei norite sutaupyti, laukite, kai nukris temperatūra.

Kaip oras veikia procesą?

Vokietijoje oras gali būti netikėtas. Vieną kartą važiavome per Miuncheną, kai staiga užsnigo gegužės mėnesį. Sunkvežimis su uždara kėdžiu tai nepadaro didelės įtakos (išskyrus vėlavimus dėl greičio ribojimo), tačiau jei perkraustymas iš Vokietijos atliekamas atvira platforma, daiktai gali sušlapti. Užtikrinti, kad turite vandeniui atsparią užsklandą arba šiukšlių maišus – būtina, ypač rudenį, kai lietumi lyja be perstojimo.

Ar yra dienų, kai negalima važiuoti?

Vokietijoje yra draudžiamų sunkvežimių važiavimo dienų (pavyzdžiui, tam tikrų švenčių metu), tačiau Lietuvoje tai taip pat galioja. Jei planuojate perkraustymą iš Vokietijos ir atvykstate prie Lietuvos sienos šventės dieną, gali tekti laukti degalinėje. Patikrinkite kalendorių. Vieną kartą teko laukti iki vidurnakčio, nes vairuotojas nepastebėjo, kad Velykos Lietuvoje prasideda kitą dieną, ne Vokietijoje.

Kaip benzino kainos veikia perkraustymą?

Tai tas dalykas, kurio mes negalime valdyti, bet jis tiesiogiai veikia jūsų sąskaitą. Kai benzinas brangsta, pervežėjai kelia kainas, kitaip jie tiesiog dirbtų nuostoliais. Dabar taip pat svarbu ir „CO2“ mokestis Vokietijoje. Planuodamas perkraustymą iš Vokietijos, stengiuosi klientams pasakyti, kad kaina galioja tam tikrą laiką, nes po dviejų mėnesių viskas gali pasikeisti dėl degalų. Tai ne mūsų kaltė, tai pasaulis toks koks yra.

Ar kainuoja brangiau judėti iš miesto centro?

Žinoma. Miestų centruose, ypač tokiuose kaip Berlynas, Frankfurtas ar Hamburgas, reikia specialių leidimų įvažiavimui, o vietos parkavimui – paprastai nėra. Teko kartą stovėti gatvėje su įjungta „avarine“ šviesa, kol pareigūnai tikrino, ar galime čia būti. Todėl, jei gyvenate senamiestyje, tikėkitės papildomų išlaidų už „mikroautobuso“ vietą arba už tai, ką vairuotojas praleis laukiant.

Kaip sutaupyti neprarandant kokybės?

Paprasčiausias būdas – atsisakykite nereikalingų daiktų dar Vokietijoje. Perkraustymas iš Vokietijos kainuoja pagal tūrį (arba svorį), todėl neverta vežti seno sofos, kurios reikės mesti iškart atvykus. Parduokite ją „eBay Kleinanzeigen“ arba duokite kaimynams. Kiekvienas kubinis metras mažiau – tai pinigai jūsų kišenėje. Be to, mažiau daiktų – greičiau pakavimas.

Biurokratija, dokumentai ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Niekas nepasileis be sutarties, asmens dokumento ir, svarbiausia, inventoriaus sąrašo. Vokietijos policija gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti, ką vežate, ypač jei atrodo, kad tai komercinis krovinys, o ne asmeniniai daiktai. Perkraustymas iš Vokietijos be sąrašo „Pakungliste“ (galima ir angliškai/lietuviškai) yra labai rizikingas, nes gali būti įtarimas dėl prekybos be licencijos.

Ar reikia išsiregistruoti iš buto (Abmeldung)?

Tai ne mūsų reikalas, bet labai svarbu jums. Vokietijai įstatymai griežti – jei išsikeliate ir neatsiimate „Abmeldung“ lapo, gali tekti mokėti baudas ir net radijo mokestį už visus metus. Nepamirškite tai padaryti prieš kelias savaites. Vienas klientas taip elgėsi ir po metų gavo laišką prašant sumokėti 300 eurų (aš čia gal šiek tiek suapvalinau, bet buvo daug). Geriau tai padaryti laiku.

Kaip elgtis su „WEG“ (namų valdyba)?

Daugelis bendrabučių Vokietijoje turi griežtas taisykles dėl išsikraustymo. Reikia pranešti valdybai iš anksto, kartais net kelias savaites. Jie gali nurodyti, kuriame laikyje ir kokiais liftais galima naudotis. Jei perkraustymą iš Vokietijos planuojate be jų žinios, gali būti, kad vairuotojas neįleis į kiemą arba gausite baudą už netinkamą elgesį.

Ar reikia mokėti „Rundfunkbeitrag“ (radi mokestį)?

Jei išsikeliate ir užregistruojate adresą Lietuvoje, būtinai atšaukite šį mokestį. Vokietijai institucijos nėra tos greitos, bet vėliau vis tiek gausite sąskaitą. Nėra nieko blogiau nei mokėti už radiją, kurioj nebeklausote ir kurios net nebebėra matote.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra brangus dalykas. Negalima tiesiog padėti prie konteinerio, jei ten nėra jūsų „Papier“ kortelės arba daugiau nei leidžiama. Prieš perkraustymą iš Vokietijos, pasidarykite „Wertstoffhof“ vizitą ir atsikratykite senų daiktų. Vairuotojai neveža šiukšlių, jie veža jūsų turtą, todėl nenusipilkite juo savęs (tarkim, senų dažų indų, kuriuos negalima mesti į paprastą šiukšliadėžę).

Ar dokumentai turi būti vokiškai?

Geriau, kad bent pagrindiniai dalykai būtų suprantami vokiškai, ypač jei sustabdys pareigūnai. Mūsų vairuotojai dažniausiai kalba rusiškai ar angliškai, bet vokiečių pareigūnai mėgsta, kai jiems viskas aišku jų gimtąja kalba. Turėkite vertimą arba bent dvi kalbas sąraše.

Pakavimas, vairuotojai ir realus gyvenimas

Ar verta pirkti dėžes?

Žinoma, pirkti naujas dėžes – brangu, bet jos tvirtos. Galite rasti nemokamų parduotuvėse, tačiau jos gali būti susilpnintos arba purvinos. Esu matęs, kaip sena dėžė suiro kelyje, ir iškrito visi indai. Perkraustymas iš Vokietijos yra tas momentas, kai verta investuoti į gerą pakavimą. Naudokite „Moving Boxes“, jos tinka viena į kitą, tai taupo vietą sunkvežimyje.

Kaip užtikrinti, kad indai nesužuos?

Naudokite popierių, o ne laikraščius (jie dažniausiai su šmaikščiomis spalvomis, kurios gali palikti dėmes). Vokietijoje yra specialūs popieriaus rulonai indams. (Aš asmeniškai visada liepiu klientams nuperkam daugiau popieriaus, nei jie atrodo reikalingą, geriau likt per daug, nei trūkti). Kai kuriems klientam to nereikia, jie turi viską uždėta į duonkes, bet aš nedaryčiau taip.

Ar reikia išpakuoti vairuotojui?

Ne, vairuotojo darbas yra pakrauti ir iškrauti. Jei jūs norite, kad jis surinktų jums lofto lovą, tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Dauguma vairuotojų yra techninės profesijos žmonės, o ne baldų surinkėjai. Geriau suspėkite pačiems arba pasamdykite meistrą Lietuvoje.

Kas nutinka, jei įsiregistruoju daugiau daiktų, nei turiu?

Tai vadinama apgaulingu elgesiu. Jei pasakote, kad turite 15 kubinių metrų, o prie vairuotojo atvyksta su 25, gali tekti samdyti antrą sunkvežimį arba didesnį, kuriuo tikrai neįsipylėte į pradinę kainą. Būkite sąžiningi. Perkraustymas iš Vokietijos remiasi pasitikėjimu. Jei meluojate dėl kiekio, galite likti kieme su daiktais.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai dauguma draudžia, ypač tarptautiniuose maršrutuose dėl draudimo ir įstatymų. Yra išimčių, bet tai reikalauja papildomų dokumentų. Geriau susitarti, kad vairuotojus jūsų laukia paskirties vietoje. Nors, žinoma, esu girdėjęs istorijų, kai žmonės važiavo (kažkas sėdėjo ant grotų), bet tai nelegalu ir nepatogu.

Kaip elgtis su brangiais daiktais?

Jūsų auksiniai papuošalai, pinigai ir dokumentai turi važiuoti su jumis asmeniškai, ne sunkvežimyje. Nors vairuotojai dažniausia sąžiningi (dirbu su tais, kuriuos pažįstu 20 metų), bet rizikuoti nėra verta. Jei dingo „iPhone“ iš dėžės, įrodinėti bus sunku, o draudimas tai nedengia visada.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Tai įvyksta. Stabdymai ant ribojimų, eismo įvykiai arba techniniai gedimai. Būkite kantrūs. Vieną kartą mūsų vairuotojui sugedo sunkvežimis ties Poznane, ir teko laukti dienos. Toks gyvenimas. Jei perkraustymą iš Vokietijos planuojate paskutinę dieną prieš atostogas, tai rizikuojate. Turėkite rezervą bent dienai.

Ar turiu duoti arbatpinigių?

Vokietijoje tai nėra būtina, tačiau įprasta. Jei vairuotojai padarė gerą darbą, pakėlė sunkus spintas ir nesipyko, 10-20 eurų arba gėrimas (jei vairuotojas ne vairuoja toliau tą patį dieną) bus labai įvertinta. Tai sukuria gerą atmosferą.

Kas daryti, jei daiktas susilūžo kelyje?

Visada turėkite draudimą. Prieš pasirašydami sutartį, paklauskite apie „Haftpflichtversicherung“. Bet svarbiausia – patikrinkite būklę prieš užkraunant ir po iškrovimo. Jei matote įtrūkimą dėžėje, nuimkite ją tuoj pat, kad vėliau nebutų ginčų, kad tai nutiko jau Lietuvoje.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Taip, bet tik uždarytus ir neperduodančius kvapo. Vienas klientas mums bandė įvežti dešras, kurios pradėjo „kvepėti“ visą kelią. Vairuotojas buvo beveik be proto. Geriau suvalgykite ten arba vežkite sausus produktus.

Kaip surasti gerą firmą?

Nežiūrėkite tik į „Google“ reitingus, juos galima nupirkti. Klauskite pažįstamųjų. Geriausia reklama yra žodinis žodis. Jei draugas sako, kad „buvo švara ir greitai“ – tikėkite. Aš, tarkime, niekada nesinuodžiau savo klientams (išskyrus tąkart, kai pamečiau raktus, bet tai ilga istorija).

Ar galima pasiimti daiktų iš sandėlio Vokietijoje?

Taip, darome tai dažnai. Bet reikia suprasti, kad jei sandėlis yra antrame aukšte be lifto, tai kaina šoks. Turime žinoti iš anksto apie tokius dalykus.

Kada galima laukti daiktų Lietuvoje?

Įprastai atvykimas dieną-po to. Reikia susitarti dėl laiko, kad nebūtų taip, kad vairuotojas laukia kieme, o jūs dar darbe.

Kas daryti, jei manęs nebus namuose?

Turite turėti atstovą. Sesė, tėvas, draugas – kas nors, kas gali pasirašyti dokumentus ir priimti daiktus. Negalime palikti daiktų gatvėje be priežiūros.

Ar verta pirkti pilną „All-Inclusive“ paketą?

Jei nesinate linkę į stresą, taip. Tada jie tiekia dėžes, pakalioja ir padeda supakuoti. Brangiau, bet ramiau.

Kaip suskaičiuoti, kiek kubinių metrų turėsiu?

Žiūrėkite į savo butą. Jei jis 50 kvadratų ir pilnas, tai turbūt bus apie 20-25 kubinius metrus. Galite rasti skaičiuoklę internete, bet jos dažnai meluoja (kazkas toks). Geriau klausti eksperto.

Ar galiu vežti dviratį?

Taip, bet jis turi būti išmontuotas arba užsegamas ant rėmų. Neįmanoma įkišti dviračio į pilną sunkvežimį be specialių priemonių. (Aš vieną kartą bandžiau įkišti neįmontuotą ir viskas baigėsi įbrėžimais ant sienelės).

Kas nutinka su baldais, jei neįeina į liftą?

Reikia nešti laiptais. Tai brangiau. Vokietijos bendrabučiuose dažnai yra siauri laiptai, tai tikrai problema, jei turite didelę „Wardrobe“ spintą. Kartais netgi tenka išmontuoti langą.

Pabaigai – ką daryti paskutinei dienai?

Palikite namus švarius. Vokietijai nuomininkai gali reikalautti, kad būtų išvalyta net sienos (nupraustyta). Jei palikite šiukšles, gali atsiųsti sąskaitą už valymą, kuri būna siaubingai brangi. Geriau sumokėti vietiniam valytojui 100 eurų ir būti ramiam.

Ar viskas vyksta tiksliai pagal planą?

Manau, kad jau supratote – ne visada. Kartais vėluoja valanda, kartais užstringa ratai, kartai vairuotojas tiesiog pavargsta. Bet jei pasirinksite patikimą žmogų, viskas baigsis gerai. Perkraustymas iš Vokietijos yra procesas, ne vienas įvykis.

Kodėl man svarbiausia yra ramybė?

Nes daiktai – tik daiktai. Jūsų nervai svarbiau. Jei kažkas sužuvo, tai negerai, bet gyvybę tai nekeičia (išskyrus tėvo portretą, tai jau skaudu). Suplanuokite viską taip, kad turėtumėte laiko atsipūsti.

Apibendrinant, visada geriau planuoti perkraustymą iš Vokietijos su atsarga. Laikas, pinigai ir kantrybė – tai trys stulpai, ant kurių viskas stovi. Nesijaudinkite, jei kas nors nepasiseks, pasitaiko ir mums, ir jums. Svarbiausia – pasirinkite tuos, kuriuos pasitikit akis į akį, o ne tik tuos, kurie rašo pigiausią kainą internete. Sėkmės kelyje!