Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją: tiesa be pufų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, tiek su Lietuvos, tiek su Vakarų rinkomis, ir galiu pasakyti viena – žmonės visada mano, kad tai yra paprasčiau nei atrodo. Vieniems tai atrodo kaip paprasta kelionė su dideliu bagažu, kitiems – kaip baisus biurokratinis košmaras, kuriame reikia užpildyti tūkstančius lentelių. Iš tiesų, ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, sunkiau apibrėžti viena sakiniu, nes kiekvienas atvejis yra unikalus, kaip pirštų atspaudai, kartais su blogu nagu. Čia ne tik apie tai, kaip padėti sofa į sunkvežimį, čia apie nervus, muitinę, vairuotojų nuotaikas ir vokiečių tikslumą, kuris kartais sukelia juodųjų dervų. Rašysiu paprastai, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, jei jis klaustų, kaip viskas vyksta iš vidaus.

Muitinės ir popieriažiūros (pradžia nebe toks paprasta)

Ar tikrai reikia deklaruoti visus daiktus, jei tai ne pirkiniai?

Absoliučiai taip, tai yra pagrindas, net jei tu tuo neįsivaizduoji. Dažnai klientai sako: „Tai gi mano seni daiktai, ką aš čia deklaruoju?“ Bet Vokietijoje muitinės atstovai nežino, kad tavo televizorius jau penkerius metus gulėjo spintoje. Jiems tai atrodo kaip naujas prekės importas. Turi būti pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atleidimo prašymas, kitaip gali tekti mokėti mokesčius nuo rinkos vertės. Geriau užpildyti lentelę ir parodyti, kad t visa ši „brangakmenių“ krinčio nėra prekybinis krovinys.

Kokie dokumentai yra būtini, kad nereikėtų mokėti muito?

Tai ilgas sąrašas, bet pagrindas yra TF-1 forma (Transfer of Residence). Be to, turi parodyti, kad gyvenai Lietuvoje ne mažiau kaip 12 paskutiniųjų mėnesių. Reikės nuomojimo sutarčių ar suteikto gyvenamosios vietos pažymos iš Lietuvos, o iš Vokietijos – dokumentą, kad jau turi būstą arba darbo sutartį (anksčiau reikėdavo apgyvendinimo pažymos, bet dabar gali būt ir paprasčiau, nebesu tikras kiek pasikeitė taisyklės). Be šių popierių, ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, net nepradedi galvoti, nes tiesiog nepraleis.

Ar vaikų žaislai ir mokyklinės knygos taip pat tikrinami?

Sunku įsivaizduoti, kad kas tikrins kiekvieną išbraižytą knygą, tačiau teoriškai – taip, tai įeina į bendrą turto sąrašą. Jei turi daug brangių technikos žaislų, tai geriau juos irgi užrašyti, kad nekilstų klausimų. Muitininkai dažniau žiūri į techniką, baldus ir drabužius. Knygos ir žaislai dažniau praleidžiami be ypatingo dėmesio, bet jei knygų yra tūkstančiai, gali atrodyti, kad vyksti knygyną kurti. Būk protingas, viską įsirašyk į inventorinį sąrašą, kad nereikėtų aiškinti, kodėl turi tiek daug „Žalgirio“ istorijos egzempliorių.

Kas nutinka, jei užmiršau įrašyti brangų paveikslą ar antikvarą?

Tuomet laukia problemų, o tiksliau – brangų skaičiuotę. Jeigu sąraše nėra daikto, kurio vertė viršija tą, ką įprasta turėti namuose, jis gali būti uždraustas importuoti be mokesčių. Vokiečiai yra griežti dėl meno kūrinių, ginklų (net senovinių) ir istorinių radinių. Buvau atvejų, kada vežė senus tėvo šautuvus ir neįsirašė – turėdami grįžti atgal arba mokėti didelius muitus. Užsirašyk viską, net tą pasenusį varpą ant sienos, kuris manau, kad niekam nereikalingas.

Kiek laiko trunka patvirtinimas iš Vokietijos muitinės?

Visada sakau klientams – neskubėk, čia ne viena diena. Gali užtrukti nuo trijų dienų iki net trijų savaičių, priklausomai nuo to, koks yra taškas, į kurį važiuoji. Berlyno ar Miuncheno taškai yra labai užsikręstę, ten eilės gali būt didelės. Jeigu ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, svarbu suprasti, kad šis etapas yra lėčiausias. Kartais susiduriu su situacija, kai dokumentai dingsta arba nueina į „kitą stalą“, tada tenka skambinti ir vėl siųsti duomenis.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį be mokesčių?

Alkoholis ir tabakas – tai kaip raudonas audros vėliela. Asmeniniai daiktai gali būti be muito, bet alkoholis laikomas preke. Vokiškai tai vadinasi „Verbrauchsteuer“. Gali vežti tam tikrą kiekį rūkalų ir vyno asmeniniam naudojimui, jeigu gerai pamenaš tas normas (pavyzdžiui, kaip 90 litrų vyno, bet ne daugiau), bet dažniausiai nėra verta giriasi su sąrašais dėl keleto dešimčių butelių. Maisto produktų dažniau neleidžiama vežti, ypač mėsos ar pieno produktų, nes yra veterinarinių reikalavimų, tai pamiršk apie keptą kiaulę.

Ar galiu vežti savo automobilį ir kiek tai kainuoja registruoti?

Automobilis – atskira tema. Jei gyvenai Lietuvoje ilgiau nei metus ir automobilį naudojai mažiau nei 6 mėnesius prieš perkraustymą, gali atsivesti be PVM. Bet turi vokiškai techninę apžiūrą (TÜV) ir draudimą iš karto įsidėti. Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją turint automobilį? Dar daugiau nervų su „Kraftfahrzeug-Zulassungsbehörde“ (registracija). Buvau, kad vokiečai atsisako registruoti, jei mašina šiek tiek praeita rūdžių, nors Lietuvoj eė techninės perėjo. Ten reikalavimai griežtesni.

Ar turiu būti fiziškai pristatęs daiktus prie sienos?

Ne, nebūtina. Gali atiduoti power of attorney (įgaliojimą) savo brokeriui ar pervežimo agentui. Tačiau jeigu yra didelė tikimybė, kad kils abejonių, geriau būti ten arba turi turėti patikimą žmogų. Esu matęs, kad muitinė pareigūnai reikalauja atidaryti sunkvežimį ir patikrinti, ar ten tikrai ne prekės, jei įgaliojimas atrodo įtartai. Nors taip nutinka retai, bet rizika egzistuoja.

Kas daryti, jei neturiu visų PVM mokėjimų kvitų seniems daiktams?

Nebijo to. Muitinės atžvilgiu turi parodyti, kad daiktai ne nauji ir kad jie buvo naudojami. PVM kvitai nėra būtini, jei daiktams yra mažiau nei 6 mėnesiai (dabar gali būt ir 12, reikėtų patikrinti, nes reguliarus keičiasi). Tiesiog parašai sąraše „Naudota 3 metus“ ir to pakanka. Jie neprašo kvito dėl seno kavos virimo aparato, nebent jis atrodo kaip parduotuvėje išpakavęs.

Logistika: kaip daiktai realiai keliauja

Kokį transportą pasirinkti – pilną sunkvežimį ar dalinį krovinį?

Tai priklauso nuo tavo turto kiekio. Jei turi 2–3 kambarių butą, tai gali tekti eilės (dalinis krovinis). Jei namą – tada pilnas. Tiesa, dalinis krovinis yra pigesnis, bet lėtesnis. Vairuotojas turi susirinkti keletą klientų, prieš nueinant link Vokietijos. Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, kalbant apie laiką? Su daliniu kroviniu gali užtrukti savaitę-dvi ilgiau, nes reikia suburti mozaiką. Pilnas sunkvežimis važiuoja tiesiai.

Ar daiktai saugūs kelyje, jei vairuotojas vairuoja per naktį?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda. Pagal taisykles, vairuotojai turi poilsio intervalus (tachografas), bet realybėje... žinai, kaip būna. Esu matęs, kaip jie bando spėti laiku. Tačiau geriausios kompanijos turi GPS stebėjimą ir draudžia vairuotojams agresyviai vairuoti. Kroviniai yra užsegantūs juostomis ir uždengti, todėl daiktai dažniausiai nenukrenta, nebent blogai užfiksuoti. Jei labai bijosi, gali paprašyti, kad vairuotojas niekur neleistų naktį ( nors tai papildomai kainuos).

Kas nutinka, jei sunkvežimis sužlugo kelyje?

O, tai reali situacija, ne iš piršto sučiupta. Prieš metus važiavom link Dortmundo, ir mums sprogo padanga ties Magdeburgu. Vairuotojas stovėjo kelias valandas, laukė pagalbos. Klientai išsigando, kad niekas neateis. Gudrus logistas nedelsia siunčia kitą automobilį arba meistrą, bet tai užtrunka. Turėk omenyje, kad techninės problemos pasitaiko, tai nėra nuodingumo, o gyvenimas. Geriausia, kai turi ryšį su dispečeriu, kuris gali iškviesti pagalbą.

Ar vokiečių keliai tik tokie geri, kaip sako?

Vokiškas „Autobahn“ tikrai stovi geriau nei mūsų, bet ten yra milžiniškos eismos spūstys, ypač prie Hamburgo arba statybų zonų. Taip pat, turint omenyje, kad „Stau“ ten yra kasdieninis reiškinys. Tai gali uždelsti atvykimą. Jeigu sakau, kad atvyksime antradienį, gali būt, kad atvyksime trečiadienio ryte dėl eismo. Būk kantrus, vairuotojai taip pat nenori stovėt.

Kaip apskaičiuojamas tūris? Kodėl brangiau nei numiau?

Matuoju kubiniu metru (m³). Dažnai klientai sako: „Oi, aš turiu tik tris dėžes ir du sofa“. Kai atvyksta, tas sofa užima 5 kubus, o dėžės yra milžiniškos. Vokietijai transportas brangiausias dėl benzino (dizelio) kainų ir mokesčių už kelių naudojimą („Maut“). Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, kalbant apie kainą? Ten įeina ir šie mokesčiai, kurie yra didesni nei, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Čekijoje. Taip pat užsienio vairuotojai atlyginimas geresnis.

Ar galiu keliauti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?

Techniškai – taip, jei yra vietos (vairuotojas vienas, vieta šalia jo tuščia). Tačiau dauguma kompanijų to nedaro dėl draudimo arba vidinių taisyklių. Vairuotojas nori ramiai dirbti, o ne su ką nors kalbėti visą kelią. Be to, ten būna švariai, bet ne prabangiai. Jei labai nori, gali paprašyti, bet dažniausiai atsakys „ne“. Geriau susitikti vietoje.

Kiek laiko užtrunka pakrovimas Lietuvoje?

Priklausomai nuo to, kiek pasiruošei. Jei viskas supakuota į dėžes ir stovi lauke – 3–4 valandos. Jei mums dar reikia surinkti baldus, išimti daiktus iš spintų – tai gali užtrukti iki 10 valandų ar net dvi dienas, jei didelis namas. Vokietijos vairuotojai myli, kai viskas yra pasiruošę, jie nenori laukti, kol tu ieškai rakto nuo garažo. Pasiruošk iš anksto, taip sutaupysi pinigų.

Ar gaunu pranešimą, kiekvieną dieną kur yra mano krovinys?

Geri brokeriai arba logistikos vadovai tai daro. Siunčiu SMS arba rašau el. paštu: „Važiujame ties Kaunu“, „Esame Lenkijoje“. Bet ne kiekvienas tai daro. Yra „pieno maršrutų“, kur vairuotojas dingsta trims dienoms ir niekas nežino, kur jis. Jeigu tau svarbu psichologinis ramumas, pasirink firmą, kuri siūlo stebėjimą realiu laiku arba reguliarius atnaujinimus. Tai suteikia daugiau saugumo jausmo.

Pakavimas: kaip išvengti sulaužytų kojų (ir baldų)

Ar galiu paremti dėžes viena ant kitos?

Gali, bet tik jei apatines dėžes tai išlaiko. Aš visuomet patariu naudoti tos pačios formos dėžes. Jeigu ant mažos ir pilnos knygų dėžės padėsi didelę ir tuščią, tai visa konstrukcija užkris. Vokietijoje daug laiptų be lifto (seni namai), ir vairuotojai gali atsisakyti nešti, jei mato, kad dėžės gali sprogt. Uždenk jas胶带 (lipduku) gerai, kad nenuslystų dangtys.

Kaip supakuoti labai trapų daiktą, pvz., didelį veidrodį?

Reikia specialios pakuolės – „styrofoam“ putplasčio plokščių ir storesnio kartono. Geriausia dar padaryti medinę rėmą aplinkui, jei tai brangus daiktas. Paprastas kartonas nepadės, jei vairuotojas staiga sustoja (o jis sustos). Aš asmeniškai visada liepiu klientams daryti kryžiaus formos lipdukus ant stiklo – tai mažiau sprogsta į triznius. Nenaudok newspapier’ių (laikraščių), nes rašalas gali nutepti stiklą ar porcelianą. Naudok burbuliuką.

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjo ar ieškoti savarankiškai?

Geriau pasiimti iš profesonalų. Jie turi standartinių dydžių, kurios puikiai telpa ant palečių. Kai ieškai pats, dažnai gauni mažas nevyžias dėžes iš parduotuvės, kurios neturi dangčių arba yra sujungtos. Profesionalios dėžės yra storesnės. Nors tai kainuoja, bet sutaupysi nervų, kai dėžė nenukris ant kojos. Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją, jei ne investicija į geras dėžes?

Ką daryti su daiktais, kurie netelpa į dėžes (dviračiai, sodininkės įranga)?

Tai vadinami „nešvelnūs“ daiktai. Juos reikia greitai suvynioti į pleistrą (stretch film) ir uždėti ant platformos. Dviratį geriau padaryti „išardyta“ arba apsaugoti rėmais, kad nenulūžtų pedalės ar vairas. Sodininkės įrangą reikia išvalyti (žemės likučiai negali būti, tai muitinės reikalavimas dėl parazitų). Gali būt, kad vairuotojas atsisaks vežti purviną kastuvą.

Ar galiu vežti indus juos nesupylęs į dėžę?

Galima, bet tada gausi vieną didelę „mesos“. Stiklinės turi būti apvyniotos individualiai (kiekviena atskirai), o tada sudėtos į skyrelius su dėžėje. Indų dėžė (dish barrel) yra speciali, storesnė. Buvau matęs, kaip žmonės tiesiog uždėja lėkštes vieną ant kitos be popieriaus – rezultatas tragiškas. Venk to.

Ką daryti su skysčiais (valymo priemonėmis, aliejumi)?

Geriausia išpilti. Krovininiam transporte temperatūra gali smarkiai kristi arba kilti, buteliai gali sprogti, o skysčiai nutepti viską aplinkui, net kitus baldus. Jei labai brangu, uždėk į plastikinį maišelį ir užklijuok, kad netekėtų. Bet paprastai sakau – nenešk skysčių, tai ne verta.

Ar reikia išjungti šaldytuvą prieš kelionę?

Absoliučiai taip. Jis turi būti išjungtas mažiausiai 12 valandų prieš (o geriau parašą), išdegėtas ir uždarytos durelės paliktos su propeleriu (kai kurie susega lipnia juosta, kad neatidarytų). Jei ne, vamzduose susidaro vanduo, kuris tekės į kitus daiktus. Kvapas iš sugedusio šaldytuvo per kelią neįsivaizduojamas, jis įsisavina į audinius ir niekaip neišsivalo.

Galutiniai žingsniai Vokietijoje

Kas vyksta, kai sunkvežimis atvyksta į paskirties vietą?

Vairuotojas turi išsikraustyti. Jei yra sunki technika (staklės, šaldytuvai), reikės pagalbininkų („tramsporter“). Vokietijoje darbas brangus, todėl jei pasirašei tik „atvežimo“ sutartį, o ne „iškrovimo“, gali tekti patiems neštis su vaikinais. Geriausiai viskas sutvarkyta iš anksto – pakvieskti vokiečių „Umzugshelfer“ arba pasitikėti, kad mūsų vairuotojas turi komandą.

Ar galiu pareikalauti, kad daiktai būtų nešti tik su pirštinėmis?

Tai keistas klausimas, bet girdėjau. Taip, vairuotojai turėtų turėti pirštines, nes baldai gali būti aštrūs arba su dažais. Jei matai, kad jie neša su plikomis rankomis ir palieka pėdsakus, gali reikalauti valymo. Bet dažniausiai jie patys žino, kad net nori užsiterpti į svetimus daiktus (galvojate apie atsakomybę).

Ką daryti su išpakuotomis dėžėmis ir šiukšlėmis?

Vokietijoje šiukšlių sistema yra griežta (Gelber Sack ir pan.). Negali tiesiog išmesti dėžių į pirmą pastebimą konteinerį (jei neturi leidimo). Gali prireikti vežti į „Recyclinghof“. Dažnai su klientais sutariame, kad vairuotojas išvežia dėžes atgal (jei dalinis krovinys) arba susirenka į vieną krūvą, kad klientas vėliau nuneštų. Nekelk šiukšlių į kiemą, kaimynai skųsis.

Ar reikia iš anksto rezervuoti vietos parkavimui prie namo?

Tai labai svarbu Vokietijos miestuose. Jei gyveni viduramžių centre, kur vietos siauros, sunkvežimiui tenka statytis toliau. Tada kainos auga pagal „trage“ (nešimo) metrus. Pasirašyk „No Parking“ zone’ą (ženklą) iš savo miesto savivaldybės (Ordnungsamt). Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet sutaupyi šimtus už nešimą iš toli. Būk protingas.

Kas daryti, jei radau sulaužytą daiktą iškraunant?

Neskubėk pasirašyti protokolo „Viskas gerai“. Pažymėk pažeidimus sąraše (CMR arba inventoriniame). Jei radai sugedusį stalą, tai parašyk „Stalo kojos sulaužytos“. Tada eik į draudimą. Jei pasirašai, kad viskas tvarkoje, o paskui skambini iš namų – draudimas nieko nebegins mokėti. Kiekvienas pervežėjas bijo to momento, kai tu užtenki sąrašo.

Ar galima pasilikti dėžių likučius arba negrąžinti?

Dažnai taisyklė – grąžinti tuščias dėžes per 2 savaites. Jei jos tave kankina ir nori jas išmesti, susitark dėl atlyginimo („Kaution“). Aš dažnai sakau – tiesiog padėk lauke, kai vairuotojas važiuos pro šalį (jeigu tokiu maršrutu). Neparduok jų „ebay“ už 5 eurų, tai nėra verta.

Kodėl vokiečiai taip griežtai vertina tvarkingą išsikraustymą?

Jie tiesiog to įpratę. Jei rūsys užsiminęs dulkes, laiptas nešvarus – jie susirūpina. Vokietijoje „Ordnung“ (tvarka) yra religija. Jei tavo komanda paliko šiukšlių lauke, tai gali būti problema su buto savininku („Vermieter“). Geriau išsikrausti tvarkingai, išsiurbti grindis (jei sutarta) ir palikti gerą įspūdį. Tai gali padėti ateityje su nuoma.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Lietuvoje neįprasta, bet Vokietijoje – taip. Jei vairuotojai gerai dirbo, nekalbėjo, buvo mandagūs, duok 10–20 eurų kiekvienam arba pirkite jiems kavos/skystos duonos. Jie nėra priklausomi nuo to, bet jų akys susižiebia ir jie galės padėti papildomai (pavyzdžiui, pastatyti lentyną), nors tai ne jų darbas. Žmonių santykiai viską lemia.

Išvados

Na, štai maždaip taip tai atrodo iš vidaus. Ką apima pilnas perkraustymo procesas į Vokietiją? Tai ne tik fizinis darbas, bet ir biurokratija, psichologija, vokiškas tikslumas ir kelių eismo taisyklės. Negali tikėtis, kad viskas vyks idealiai pagal planą – visada kažkas sušoks (keliams, orams arba dėžėms), bet jeigu pasiruoši ir pasirinksi patikimus žmones, viskas bus gerai. Svarbiausia – nereikia daryti iš to asteroido. Tai tik gyvenimo etapas, o ne mokslo darbas. Sėkmės Vokietijoje!