Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ką apima pilnas baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?
Dirbu šioje srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą niekada nevyksta pagal knygą. Viskas atrodo paprasta: pasiimti, pakrauti, vežti, atiduoti. Tačiau realybėje susiduri su vokišku tikslumu, lietuvišku „kaip nors“ ir keliais, kurie visada sukelia netikėtumų. Dažnai klientai mano, kad tai tik vairuotojo darbas, bet tai kompleksinis procesas, prasidedantis dar prieš jums padarius užsakymą. Čia ne tik apie sunkvežimį, bet ir apie tai, kaip išvengti nusižalojimų, muitinės galvos skausmo ir nereikalingų nervų. Tiesą sakant, kiekviena kelionė moko kažko naujo, net man.
Kaip viskas prasideda ir organizuojamas procesas
Ar tikrai reikia kurjerio arba ekspeditoriaus pagalbos?
Sakyčiau, taip, jeigu norite išlikti sveiki. Žinoma, galima nuomauti furgoną ir važiuoti paties, bet ar verta? Vokietijoje greičiai didesni, o „Autobahn“ – tai ne vieta mokytis vairuoti su pilna krovinių. Be to, baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą reikalauja žinių apie tai, kiek galima pakrauti į vieną ašį. Esu matęs, kaip žmonės sugadina sveikus baldus tiesiog todėl, kad blogai užfiksavo juos furgone. Geriau pasiklausti profesionalo, nors jis ir gali kainuoti brangiau.
Kaip susitarti dėl laiko ir vietos?
Čia dažniausiai kyla visų nesusipratimų. Vokietai yra labai punktualūs, jeigu sakome „08:00“, tai reiškia 08:00, o ne 08:15. Lietuviškame kontekste kartais įsivaizduojame, kad penkiolika minučių vėlavimas nėra tragedija, bet vokiškame sandėlyje – tai jau problema. Reikia aiškiai nurodyti adresą, praleidžiamą aukštį (jeigu yra liftas) ir telefono numerį, kurio reikia laikytis. Kartais aš pats užmirštu paprašyti kontakto vokiškai kalbančio žmogaus, ir tada prasideda žodžių žaidimai.
Ką daryti, jeigu parduotuvėje sako, kad pristatys tik iki durų?
Tai labai dažna situacija. Didelės vokiškos parduotuvės, tos kaip „IKEA“ ar kitos didieji prekybos centrai, dažnai tiesiog numeta spintas prie įėjimo ir sako „viskas“. Jų vairuotojai neturi laiko ar noro kelti į trečią aukštą be lifto. Čia įsijungia mūsų darbas – mes turime tai paimti ir nuvežti ten, kur jums reikia. Žinoma, už tai reikia sumokėti, bet kitaip gausite statybinių atliekų kieme, o ne baldus kambaryje.
Ar galima sujungti keletą siuntų į vieną?
Taip, tai darome kasdien. Vadiname tai daliniu krovininiu pervežimu. Jeigu turite kelis objektus, pavyzdžiui, vienus baldus Miunchene, kitus Hamburge, mes juos surinkome į vieną mašiną. Tai leidžia sutaupyti pinigų, nes baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą atskirai kainuos brangiau dėl tuščio važiavimo. Bet čia reikia kantrybės – reikia laukti, kol mes surinksime kitus klientus. Kartą teko laukti savaitę, bet klientui tai buvo šimtai eurų taupymas.
Fizinis darbas: pakavimas, kėlimas ir apsauga
Ar jie patys pakuoja baldus ar aš turiu?
Geriau, kad tai padarytume mes. Esu matęs, kaip žmonės bandė pakrauti vitrinas be putų plastiko, ir paskui stovėjome su sulaužytais stiklais. Mūsų komanda turi visus reikiamus įrankius – burbuliuką, storas kartonas, lipdukus. Jeigu jūs jau viską pakavote, mes tik patikrinsime, ar užfiksuota. Bet dažniausiai patys paimame visą atsakomybę už pakavimą, kad būtume ramūs.
Kaip elgiamasi su dideliais daiktais, pvz., pianinu?
Pianinai ar senoviniai seifai – tai atskira istorija. Paprastas „kėlimas“ čia nebeveikia, reikia specialių juostų, o kartais ir kranų. Vieną kartą teko vežti pianiną į penktą aukštą be lifto seniukuose namuose Vilniuje. Tai buvo košmaras, bet nuvežėme be jokių įbrėžimų. Tokiu atveju kaina svyruoja priklausomai nuo to, kiek laiko praleisime laiptais. Nenuvertinkite sunkių krovinių gabenimo sudėtingumo.
Ar verta demontuoti baldus prieš vežimant?
Be abejo. Didelės spintos, sekcijos, lovos – viską reikia išardyti. Ne tik kad taip telpa daugiau, bet ir mažiau tikimybė, kad kažkas nulūž. Vairuotojams daug lengviau pakrauti dideles plokštes nei surinktas spintas. Žinoma, mes tai padarysime vietoje jūsų (jeigu sutarime), bet geriau, jeigu tai padarytume pačiame Vokietijoje, kad neliestumėt sienų laiptinėje Lietuvoje. (Nors kartais sienos ir taip patenka, net jeigu ir labai stengiamės).
Kas nutinka, jeigu baldai netilps į liftą?
Tai klasika. Gyvename butuose, kur liftas yra 80x80 cm, o oda sofa yra 200x100 cm. Čia jau reikia galvoti apie keltuvus pro langą arba viršutinį įėjimą. Kartais žmonės užsako baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą, bet nepamena, kad jų namuose yra siauros laiptinės. Aš visada klausiu iš anksto apie laiptinės plotį, nes kitaip gali tekti palikti daiktą kieme.
Ar saugu vežti brangius odos baldus?
Oda yra kaprizinga. Ji neleidžia kvėpuoti, todėl reikia vengti plastikinių uždengimų, kurie sukelia kondensatą. Geriau naudoti specialias odos uždangalas arba storas antklodes. Esu matęs, kaip po kelionės oda buvo visa žalia nuo pelėsių, nes ją buvo uždėta į paprastą plastikinį maišą. Dėl to kad brangūs daiktai reikalauja ypatingo dėmesio, niekada nekeliaime jų kartu su šlamštu.
Kainos, mokėjimai ir sutartys
Kaip susiformuoja kaina?
Kainą lemia keletas dalykų: atstumas, svoris, tūris ir darbo valandos. Negaliu pasakyti tikslios sumos be matavimų. Kartais klientas sako „tik kelios dėžės“, o atvyksta ir ten bus pusė kambario baldų. Standartinis baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą gali kainuoti nuo 300 eurų, o už krovinius, reikalaujančius dviejų vairuotojų, gali tekti mokėti ir daugiau. Geriau siųst nuotraukas, kad aš galėčiau įvertinti realią situaciją.
Ar galima mokėti grynaisiais ar reikia pavedimu?
Daugelis mūsų dabar dirba be grynųjų – pavedimas arba kortelė yra standartas. Bet yra ir tokių vairuotojų, kurie reikalauja „pinigų į rankas“ už degalus ar maistą kelyje. Aš visada įrašau į sutartį, kad mokėjimas vyksta pavedimu po pristatymo. Taip saugiau ir jums, ir mums. Vokiškiems partneriams dažniausiai reikia išankstinio apmokėjimo bent dalies sumos.
Kas daryti, jeigu atvyksta ir sako, kad kaina didesnė?
Tai blogas ženklas. Jeigu sutartyje parašyta viena suma, o vairuotojas pareikalauja daugiau, nes „užėjo į antrą aukštą“, tai bandykimas išsisukti. Tokiu atveju skambink man iš karto. Aš stengiuosi įvertinti viską iš anksto, kad nėra staigmenų. Yra situacijų, kai klientas nenurodo, kad nėra lifto, tada kaina tikrai keičiasi. Tai vienintelė priežastis, kodėl gali pakilti kaina vietoje.
Ar draudimas įeina į kainą?
Paprastai į kainą įeina pagrindinis draudimas (CMR), bet jis dažnai yra nedidelis – apie 10 eurų už kilogramą. Jeigu vežate brangų paveikslą ar antikvarinę lovą, reikia papildomo draudimo. Dažnai žmonės tuo nebesirūpina, kol neįvyksta avarija. Pats geriausias draudimas – tai gerai užfiksuotas krovinių (pakavimas), o ne tik popierius.
Kelionės eiga, muitinė ir dokumentai
Ar reikia eiti į muitinę?
Jei baldai yra naudoti ir asmeniniai, dažniausiai nereikia. Vokietijoje nėra išvykimo muitinės patikros, o Lietuvoje, jeigu kiekis nedidelis, tiesiog važiuojame „žaliuoju koridoriumi“. Tačiau jeigu pervežate prekes verslui (pavyzdžiui, 10 vienodų sofų), tai jau būtina deklaruoti. Muitininkai yra gudrūs, jeigu matys, kad tai ne asmeninis daiktas, sustabdys.
Kokius dokumentus reikia turėti?
Būtinas yra važtaraštis (CMR), kuris patvirtina, ką vežame. Be to, reikia pirkimo-skyrymo sutarties arba rinkos kvito (kaufvertrag). Jeigu daiktai dovanojami, reikia dovanojimo aktą. Be šių dokumentų gali būti problema įvežti daiktus į šalį, jeigu kils klausimų apie jų kilmę. Nežinau, kaip dabar su tais naujais elektroniniais parašais, bet popierinė versija visada geriau.
Kiek laiko užtrunka kelionė?
Paprastai tai 2-3 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje reikia užkibti. Jeigu reikia važiuoti į pietus (Miunchenas, Bavarija), tai tai diena ilgiau nei į Berlyną. Taip pat reikia atsižvelgti į poilsio laiką vairuotojams. Negaliu pažadėti, kad iš Rygos atvyksime rytoj, jeigu vairuotojui reikia miegoti 9 valandas. Tai saugumo reikalas, o ne mūsų tinginys.
Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?
Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimą, tačiau ne visada vairuotojai gali atsakyti į skambutį, jeigu vairuoja. Aš galiu jums nusiųsti vietą kas valandą arba du, jeigu to reikalaujate. Yra ir tų, kurie tiesiog „dingsta“ kelių beieškant, bet su mūsų komanda stengiamės būti sklandūs. Geriau susitarti dėl pristatymo laiko iš anksto.
Rizikos, problemos ir „gyvenimiškos“ situacijos
Kas nutinka, jeigu vairuotojas sugenda kelyje?
Tai vargo, bet įvyksta. Buvo atvejis, kai mums sugedo vilkikas netoli Poznanės. Teko iškrovti krovinius į kitą mašiną, tai užtruko dvi dienas. Tokiu atveju mes prisiimame visas išlaidas, o klientas tiesiog laukia. Negalima numatyti mechaninės gedimai, bet reikia turėti planą B. Žinote, kai toks dalykas įvyksta, nervai suyla ir tiek vairuotojui, ir klientui.
Ar dažnai įvyksta baldų pažeidimai?
Stengiamės, kad nebūtų, bet kartais atsitinka. Nuslysta rankena, atsiskiria lakštas arba įbrėžiama kampas. Jeigu matome, kad sugadinome, prisiimame atsakomybę ir atsilyginame arba taisome. Blogiausia, kai klientas pastebi pažeidimą tik tada, kai vairuotojas jau išvažiavo. Todėl visada reikia patikrinti krovinius prieš pasirašant važtaraštį.
Kaip elgtis su blogais arba nepatikimais pervežėjais?
Yra daug „kiemo vairuotojų“, kurie sako, kad gali vežti pigiai, bet neturi nei draudimo, nei sutarties. Jūs pasirašote jiems lapelį, jie važiuoja, ir dingsta. Jeigu kaina kelis kartus mažesnė nei rinkoje, tai klastotė. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantiją. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės prarado visus baldus dėl to, kad pasitikėjo abejotinais firmomis iš skelbimų.
O jeigu aš pats noriu važiuoti su vairuotoju?
Tai įmanoma, jeigu yra vietos. Kartais klientai nori būti kartu, kad padėtų rūšiuoti arba tiesiog jaustųsi ramiau. Tačiau reikia suprasti, tai ne turistinė kelionė – vairuotojas turi poilsio režimą, jis nebus jūsų gidas. Be to, jeigu įvyksta avarija, jūs taip pat esate rizikos zonoje. Dažniau leidžiame važiuoti tik tada, kai reikia prižiūrėti labai jautrių daiktų.
Išvados ir patarimai
Galiausiai, baldų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą yra procesas, kuriam reikia ne tik pinigų, bet ir kantrybės. Nereikia tikėtis, kad viskas vyks idealiai pagal planą, nes keliai ir žmonės yra neprognozuojami. Svarbiausia – pasirinkti patikimus partnerius, iš anksto pasirūpinti dokumentais ir pakavimu. Jeigu viską padarysite sąžiningai ir iš anksto aptarsite smulkmenas, kelionė bus daug mažiau stresinė. O jeigu kils abejonių – visada geriau paklausti profesionalo, o ne spėlioti.