Ką apima krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją: praktiko žinios

Sveiki, susirinkau čia ne dėl to, kad skaityti jums paskaitas, o kad papasakoti, kaip viskas vyksta iš tiesų. Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo taip vadinamų „idealų“ persikraustymų iki tokių siaubingų istorijų, kad net pagalvoti negerai. Dauguma klientų manęs klausia apie tą patį – saugumą. Žinoma, kai ruošiatės gyventi užsienyje, svarbiausia yra krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją, bet dažnai žmonės neturi pojūčio, ką tas pasirasymas iš tikrųjų reiškia. Tai ne tik popierius, kurį mes užpildome, kad būtų gražu. Tai vienintelis jūsų draugas, jei vokiečių autobane kažkas nueis ne taip, kaip planavote. Tad nusėskite patogiau, padarykite kavos (ar geresnio gėrimo), ir pažiūrime, kas čia vyksta be jokių gražių frazių.

Pagrindai ir bendri klausimai

Ar būtinas draudimas, jei vairuotojas yra profesionalus?

Žinote, aš girdžiu tai visą laiką. Klientas sako: „O jis gi vairuoja jau 20 metų, ką jam gali nutikti?“ Ir čia aš visada nusišypsau. Profesionalumas nėra stebuklas. Vokietijoje, ypač ties Miunchenu arba Frankfurte, intensyvumas tokas, kad net geriausias vairuotojas gali įsitraukti į avariją, kai kažkas kitas prieš jį staiga stabdo. Be to, krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją apsaugo ne tik nuo avarijų. Tai apsauga nuo vagysčių poilsio vietose (o jų ten yra, pasakykime tiesiai), nuo blogo oro, kur gali pravirkti lubas, ar net nuo to, kad keltuvas pataiso jūsų sofą į trečią aukštą. Taip, vairuotojas gali būti ir vėžlys, bet jis neapsaugos jūsų turto praradimo atveju. Be draudimo, jei dingsta visa mašyna su daiktais, gausite tik tas kelias eurus, kurias suteikia CMR konvencija, o tai, pasakykime, nėra niekas, palyginti su jūsų baldų verte.

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja?

Kainos klausimas visada yra skausminga vieta. Žmonės nori gauti „Viskas įskaičiuota“ paketą už tris šimtus eurų, o tada staigmena. Paprastai draudimo premija svyruoja nuo 0,3 iki 1,0 procento nuo krovinio vertės. Jei vežate daiktų už dešimt tūkstančių eurų, tai gali kainuoti nuo šimto iki šimto eurų. Atrodo daug? O pabandykite nupirkti naujus visus namus iš naujo. Yra ir kompanijų, kurios siūlo fiksuotas kainas, pvz., 50 eurų, bet tada tikrai perskaitykite smulkmenas, nes ten dažnai draudžiama tik nuo gaisro, o ne nuo to, jei kažkas tiesiog nukris. Taip pat kaina priklauso nuo to, kur į Vokietiją važiuojate – į Berlyną patekti sunkiau nei į kaimą netoli Lenkijos sienos, todėl rizika vertinama skirtingai.

Kas nutinka, jei aš nepasakiau apie brangų paveikslą?

Čia yra klasika. Žmogus užpildo inventorizacijos sąrašą, rašo „baldai, indai, drabužiai“, o dėžės dugne slepia brangų Rolex laikrodį arba senelių paveikslą, kurį paveldėjo. Kai ateina įvykis, draudikas pasako: „Ačiū už informaciją, mokame už indus“. Jūs turite būti sąžiningas. Jei turite kažką ypatingo brangaus, tai privalote užrašyti atskirai ir paskaičiuoti jos vertę. Aš kartą turėjau atvejį, kur klientas neįpareigojo apie tūkstančių vertės kolekciją senų monetų, o jas kažkas pavogė poilsio zonoje prie Hanoverio. Galiausiai gavo vos truputį, nes dokumentuose buvo parašyta tik „senienos“. Nebijokite būti erzinti, tikslumas čia uždirba pinigų.

Ar draudžiama ir technika, ir baldai?

Taip, bet sąlygos gali skirtis. Krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją paprastai apima viską, ką mes įkrauname į sunkvežimį. Tačiau, jei vežate, pvz., didelę profesinę garso aparatūrą arba labai jautrią medicininę techniką, gali reikėti specialios sąlygos. Paprasti televizoriai ar kompiuteriai paprastai draudžiami be problemų, jei jie tinkamai supakuoti. Dėl to aš visada primenu – pakuokite dėžes viduje, neleiskite daiktams dumptis. Jei technika suges dėl to, kad blogai užtaisėte bateriją arba pažeidėte patys, draudimas to nedengs. Jis dengia išorinius poveikius, ne jūsų rankų drebulį.

Kas tas CMR ir ar jis užtenka?

CMR tai yra tarptautinis vežimo dokumentas, ir jis turi minimalią atsakomybės ribą. Jei neturite papildomo draudimo, ir krovinys dingsta arba sugriaunamas, vairuotojas (arba jo firma) atsako tik pagal CMR limitus. Šiuo metu tai apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą. Tai galvosūkis, kiek tai eurų šiandien, bet tai tikrai ne daug. Jei vežate pusę tonos knygų, tai gausite nerealų atlyginimą, jei jas viskas sudegins. Todėl CMR tai yra pagrindas, bet ne sprendimas. Jis duoda teisę reikalauti, bet ne duoda pilnos apsaugos. Geriau turėti „All risk“ (visų rizikų) polisą, kuris uždengia tą tarpą tarp realios vertės ir CMR limitų.

Vokietijos specifika ir rizikos

Ar Vokietijoje daug vagių?

Vokiškas tvarkingumas – tai graži istorija turistams, bet mes, vežėjai, žinome tiesą. Autobanai prie Eseno, Dortmundo arba ties siena su Nyderlandais yra tikros laukiančios vietos vagims. Jie stebi, kai sustojame prie degalinės, ir tikrai nebijoti paimti visą priekabą, jei paliksite ją net prižiūrėtą tik viena valandą naktį. Krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją ypač svarbus dėl šios priežasties. Vokietijoje veikia labai gerai organizuotos gaujos, kurios žino, ką ieškoti. Todėl aš visada sakau vairuotojams – jei jaučiate, kad jus sekama, važiuokite į saugią aikštelę, o ne į pirmą geriau matomą viešbutį pakelėje. Draudimas čia yra paskutinė priemonė, geriau neišvengti to įvykio.

Kaip vokiečių pareigūnai reaguoja į įvykius?

Turiu pasakyti, vokiečių policija yra labai efektyvi, bet... (čia aš šiek tiek nukrypau) jiems reikalingas laikas. Jei įvykia avarija arba bandymas apiplėšti, jie atvyksta, užpildo visus protokolus, labai detaliai visą užfiksuoja. Bet problema ta, kad jie nedirba tokiu greičiu, kaip mums norėtųsi klientams. Protokolai gali eiti savaitėmis. O draudikai Lietuvoje arba kur nors kitur laukia tų dokumentų, kad galėtų išmokėti kompensaciją. Be vokiško policijos protokolo (Polizeibericht) jis nebus padarytas nieko. Taigi, jei nutiko kažkas blogo, nevažiuokite toliau, laukite pareigūnų, net jei vėluojate į iškrovą Hamburge.

Ar sunku važiuoti miestuose su pilnu sunkvežimiu?

Klausiate, ką tai turi bendro su draudimu? O tai turi, kad daugelis įvykių įvyksta būtent miestuose. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose kvartaluose, gatvės siauros, o žemės lapai dažnai pasenę. Vairuotojas gali praplėšti sunkvežimio šoną apie namo kampą arba užkirsti kaimyno tvorą. Tai yra labai dažna situacija. Ir jei vairuotojas kaltas, draudimas (jei turite civilinę atsakomybės draudimą, kurį turi vežėjas) turėtų tai padengti. Bet jei vairuotojas nebuvo įregistruotas maršrute arba važiavo, kur negalima, draudikas gali atsisakyti mokėti. Todėl maršruto planavimas – tai ne tik logistika, tai ir draudimo sąlygų dalis.

Ar yra kokių nors specialių reikalavimų dėl pakavimo?

Vokietijai nėra jokių ypatingų įstatymų, kaip reikia supakuoti sofą, bet yra geriausių praktikų standartai. Jei daiktai supakuoti taip, kad krenta iš dėžės, kai vairuotojas atidaro duris, draudikas pasakys „taip ir buvo“. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas supako porcelianą į plastikinius maišus. Tai buvo tragedija. Krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją veikia tik tada, kai pakavimas atitinka krovinio gabenimo standartus. Reikia stiprių dėžių, užpildymo tarpus, apvijimo. Neklauskite manęs, kodėl, tiesiog taip yra. Jei padarėte „gaidį“, nesigailėsite pinigų už lipdukus.

Kas dėl „green zone“ (žaliosios zonos) miestuose?

Tai nėra tiesiogiai draudimo klausimas, bet gali sukelti didelių rūpesčių. Vokietijos miestuose yra žaliosios zonos, kur negali važiuoti sunkvežimiai, jei neturite specialios žaliosios kortelės. Jei vairuotojas įvažiuoja į Berlyno centrą be jos, gaus baudą, kurią, deja, draudimas neapmoka. O jei jį sustabdys policija dėl to, gali vėluoti ir dėl to blogai supakuoti krovinį, pavyzdžiui, palikti jį saulėkaitoje, o tai gali pakenkti daiktams. Tai grandinėlė. Žinokite savo maršrutą ir užtikrinkite, kad vairuotojas turi visas leidimas.

Draudimo išimtys ir niuansai

Kas tikrai NĖRA draudžiama?

Geriau klauskite, kas YRA draudžiama, nes išimčių yra daugiau. Draudimas nedengs to, kas sugesta dėl to, kad daiktai buvo blogi iš pradžių. Jei jūsų senas šaldytuvas sugedo ne dėl to, kad jį numetė, o dėl to, kad jis senas ir nebeveikia – nieko negausite. Taip pat nedengs vertybinių popierių, pinigų (didelių sumų), brangių juvelyrinių dirbinių (jei jie nebuvo specialiai aprašyti ir uždrausti), o taip pat kenksmingų medžiagų. Dar viena dalyka – karo arba streikų rizikos. Nors Vokietijoje streikai retesni nei Prancūzijoje, jie įvyksta, o jei dėl to jūsų daiktai strigsta sandėlyje savaitę ir sugenda, draudimas gali neatsakyti.

Ką daryti, jei dėžė atėjo suvirinta, o viduje – trūkiniai?

Čia yra viena pati nemaloniausia situacija. Vizualiai dėžė gali atrodyti kaip kad sveika, o viduje viskas sulaužyta. Čia reikia labai greitai veikti. Pirmiausia, nufotografuokite dėžę išoriškai prieš ją atidarydami. Tada atidarykite ir nufotografuokite vidų, neišimdami nieko. Tuomet tuojau pat susisiekite su mumis arba su draudiku. Jei išimsite viską ir išmesite dėžes, įrodymų nebeliks. Aš turiu omenyje, kad vokiečiai dėl to labai griežti, jei reikia kreiptis į jų įmones dėl žalos. Dokumentacija yra karalius. Be nuotraukų ir protokolo, parengto iškart įvykusio vietoje (vokiškai nurodomas „Schadensprotokoll“), šansų mažai.

Ar galima drausti tik dalį daiktų?

Teoriškai galima, bet praktiškai tai beprasmiška. Jeigu turite 30 dėžių, o uždraudžiate tik 10, ir sudegs visa mašina, draudikas pasakys: „Mes žinome, kad buvo 30, o uždraudėte 10, tai mokame 1/10 dalį?“ Ne, jie mokės proporcija, bet dar blogiau – gali kilti abejonių, ar visi kiti daiktai buvo apskritai jūsų. Geriau drausti visą krovinį pagal jo bent apytikslę vertę. Neteisingai sutaupyti ant draudimo premijos, tai tas pats kas važiuoti be saugos diržų. Kol nieko nevyksta – visai gerai, bet kai nutyksta... labai skauda.

Kokia „fransizė“ (atskaitomoji suma) ir kodėl ji svarbi?

Fransizė tai tai, ką turite sumokėti patys iš savo kišeno prieš gaudami draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei žala 500 eurų, o fransizė 200 eurų, draudikas moka tik 300. Dažnai žmonės, norėdami sumažinti draudimo kainą, sutinka didelę fransizę. Aš to nerekomenduoju. Persikraustant į Vokietiją, smulkių įbrėžimų, sulaužytų kojų nuo lentynų gali būti daug, ir kiekvieną kartą teks mokėti tą fransizę. Geriau pasirinkti mažesnę atskaitomąją sumą, net jei premija šiek tiek didesnė. Tai sutaupo nervus tuomet, kai tą lentyną tiesiog numeta ant grindų.

Ar draudžiama, jei pats vairuotojas padaro žalą?

Tai yra geras klausimas. Jei vairuotojas, vairuodamas girtas (ko Dieve apsaugokite), arba tyčia numeta jūsų pianiną, kadangi nusivylė gyvenimu, ar tai draudžiama? Paprastai „All risk“ draudimas apsaugo nuo bet kokių atsitiktinių įvykių, net jei jie sukelti dėl vairuotojo neatsargumo. Tačiau jei tai nusikalstamas veiksmas (tyčinis apiplėšimas ar sugadinimas), draudikas gali mokėti žalą, o tą vairuotoją (arba įmonę) beieškoti (regresas). Jums kaip klientui svarbu, kad gautumėte pinigus už savo daiktus. Tegu jie tada susiskaičiuoja su savo vairuotojais. Taigi, taip, dažniausiai apima, nors yra ir išimčių priklausomai nuo poliso sąlygų.

Praktiniai patarimai ir įvykių valdymas

Kiek laiko turu pareikšti pretenziją?

Čia būna daug nesutarimų. Vokietijoje galioja griežti terminai, o Lietuvoje – kiti. Standartiškai reikia pranešti apie žalą iš karto, kai pastebite, bet rašytinę pretenziją reikia pateikti per 30 dienų (o pagal CMR net per trumpesnį laiką, dažnai reikalaujama 7 dienų). Neleiskite tai užstrigti. Aš mačiau atvejį, kai klientas laukė mėnesį, kol išsirašys viską sąraše, o tada drudikas pasakė „vėlu“. Jei radote trūkinį – skambinkite iš karto. Net jei neesate tikri dėl vertės, praneškite apie faktą. Vėliau visada galima papildyti, bet pradėti reikia greitai. Laikas – tai pinigai, o šiuo atveju – ir jūsų daiktai.

Ar reikia turėti vertinimo aktą prieš važiuojant?

Ne būtinai vertinimo aktą iš eksperto, bet turi būti detalus inventorizacinis sąrašas su verte. Jei turite brangų lobį, pvz., antikvarinę seklyčią, gali būti reikalaujama eksperto vertinimo, jei jos viršija tam tikrą sumą (pavyzdžiui, 5000 eurų). Paprastiems daiktams užtenka jūsų sąrašo. Būkite realistiški vertės atžvilgiu. Nerašykite, kad sena sofa kainuoja 2000 eurų, jei ją nupirkote prieš 10 metų už 300. Draudikai turi savo metodus, kaip patikrinti rinkos kainas, ir jei matys aiškų perviršį, gali sumažinti išmoką arba atmesti pretenziją dėl neteisingos informacijos.

Kaip elgtis su vokiečių draudikais, jei įvykio įvyko ten?

Jeigu mums sutrikdo mašina Vokietijoje, mes dažnai turime vietinį draudiką arba agentą. Jūsų reikalas – kalbėti su mumis, savo brokeriu arba vežėju. Nebandykite pačių skambinti į Vokietijos draudiką, jei nemokate kalbos gerai. Gali būti nesusipratimų. Mes, kaip tarpininkai, žinome, kokius dokumentus reikia siųsti ir kaip juos užpildyti. Vokiečiai mėgsta formas. Jei trūksta parašo vienoje vietoje, viską gali grąžinti. Leiskite mums dirbti su jais, o jūs rūpinkitės savo naujuoju gyvenimu, o ne biurokratija.

Ar galima užtikrinti, kad daiktai atvyks sausai?

Drėgmė – tai tylus žudikas, ypač žiemą arba rudenį. Jei sunkvežimio stogas pasena arba yra maža skylė, kurią nepastebėjo vairuotojas, lietus gali sugadinti visus baldus arba tekstilę. Krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją dažnai apima ir drėgmės žalą, bet tik tada, jei pakuotė atitiko standartus. Jeigu supakavote drabužius tiesiog į plastikinius maišus be dėžių, ir jie sušlamo, gali būti, kad draudikas pasakys – „jūs pačių kaltė“. Naudokite dėžes, paletų dangas, hidroizoliacines plėves. Tai nėra brangu, bet sutaupo daug nervų.

Ką daryti, jei trūksta vienos dėžės?

Tai įvyksta. Vairuotojas iškrauna viską, pasako „viskas čia“, o jūs pastebite, kad trūksta dėžės su virtuvės reikmenimis. Pirmiausia, patikrinkite viską dar kartą, gal ji pasislėpė giliau po kitomis dėžėmis. Jei tikrai nėra – tuojau pat praneškite vairuotojui. Jis turi patikrinti savo priekabą dar kartą, kol išvažiavo. Kartais dėžė iškrenta kelyje, ir niekas nepastebi. Jei dėžė dingė, tai vagystės arba praradimo atvejis. Reikia rašyti pranešimą į policiją ir draudikui. Neleidžiau vairuotojui važiuoti toliau, kol šis klausimas neišspręstas, kitaip vėliau neįrodysite, kad ta dėžė buvo įkrauta.

Pinigai ir teisiniai aspektai

Kokia valiuta mokama išmoka?

Paprastai išmoka mokama ta valiuta, kuria buvo apdraustas krovinys, arba kuria nurodyta sutartyje. Dažniausiai tai eurai, kadangi važiuojame į Eurozoną. Jeigu draudimo sutartyje nurodyta vertė litais (o kas juos dabar naudoja?), tada gali būti kursų skirtumo problemų. Visada tikrinkite, kad vertė būtų nurodyta eurais. Tai užkerta kelią nesusipratimams, kai euras šoktelėja arba krenta. Mums, praktikams, svarbu, kad klientas gautų realią vertę, o ne tiek, kiek buvo prieš penkerius metus.

Ar galiu reikalauti ne pinigų, o atstatymo?

Formaliai taip, draudimo sutartys dažnai numato, kad galima atstatyti turtą (t. y. nupirkti naująą panašią sofą arba pataisyti). Tačiau praktiškai pinigai yra paprasčiau. Jeigu jums reikia specifinio baldų komplekto, kurio jau nebeparduoda, draudikas gali pasiūlyti pinigus pagal rinkos kainą tokiems daiktams. Jūsų teisė reikalauti atstatymo, bet tai gali užtrukti, nes reikės rasti meistą, gauti sąmatas, pateikti jas ir tik tada gausite pinigus. Paprasčiau susitarti dėl piniginės kompensacijos, jei tai įmanoma.

Kas atsitinka, jei sutartis nebuvo rašytinė?

O, tai pavojinga žemė. Jeigu sutartumėte per žinutę arba „žodžiu“ (kas yra baisu), ir ką nors prarandate, įrodinėti bus sunku. Teismas (jei nueisime iki ten) žiūrės į tai, ką galima įrodyti. Rašytinė sutartis su draudimo sąlygomis yra jūsų skydas. Be jos tai tik vienas žodžiai prieš kitus. Niekada neleiskite vežti savo daiktų be pasirašyto uzsakymo (order), kuriame būtų įrašyta apdrausta vertė. Net jei kaimynas važiavo „uš pyrtą“, nusipirkite bent paprastą draudimą savarankiškai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Draudimo premija tai viena, bet dar gali būti rinkliavos arba mokesčiai už dokumentų tvirtinimą, jei reikia notaro arba konsulo patvirtinimo (retas atvejis, bet kartais būna su brangia technika). Taip pat, jei įvykis įvyksto, ir reikia kreiptis į ekspertą, kuris įvertina žalą, jo paslaugos gali kainuoti. Kartą tai moka draudikas, kartą tai įeina į fransizę. Svarbu klausti iš anksto: „Ar yra kažkas, ką aš turėčiau mokėti, jei kas nors nutiks?“ Nesistokit su staigmenomis, kai jūsų rankose laikote sulaužytą vazoną.

Ką daryti, jei draudikas atsisako mokėti?

Nebijokite kovoti. Pirmasis atsisakymas nėra galutinis. Dažnai tai būna biurokratinis žingsnis. Reikia pateikti papildomus įrodymus – nuotraukas, pirkimo čekius, liudijimus. Jei draudikas tikrai „užsidaro“, galima kreiptis į draudimo priežiūros tarnybą Lietuvoje. Jų sprendimas dažnai būna įpareigojantis. Aš asmeniškai retą kartą matau, kad tinkamai parengta byla būtų pralaimėta, jei klientas tikrai nekaltas. Pagrindinė klaida – tušti rankos ir mazai dokumentų.

Pabaigos thought'ai

Ar verta rizikuoti be draudimo?

Klausiate, ar verta? Mane vieną kartą paklausė tobulai jauna pora, kurių visi turtai tilpo į vieną „VWG Transporter“ tipo furgoną. Jie sakė: „Ką gali nutikti per 800 km?“ Ir jie nusipirko tik minimalų privalomą draudimą. Žinote, kas nutiko? Jų furgonas užsidegė netoli Magdeburgo dėl techninės gedimo. Visi gyvenimo daiktai – dūmai. Jie gavo tik kelis šimtus eurų. Taigi, ar verta? Jeigu jums nieko nebrangu, gal ir ne. Bet jei turite ką nors, ką norite pamatyti savo naujuose namuose Vokietijoje – krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją yra privalomas. Nerašykite sau herojaus vaidmens.

Kaip pasirinkti gerą brokerį arba įmonę?

Nežiūrėkite tik į kainą. Jei kas siūlo draudimą už pusę mažiau nei rinka – ten kažkas negerai. Pasitarkite su draugais, pažiūrėkite atsiliepimus (nors ir juos reikia vertinti kritiškai). Geras brokeris pasakys tiesą apie rizikas, o ne tik „viskas bus gerai“. Jis duos jums aiškias instrukcijas, kaip pakuooti ir ką daryti, jei kas nutinka. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau už kelių eurų skirtumą. (Nors aš, žinoma, pats ir siūlau savo paslaugas, bet principas tas pats).

Ar galima drausti ir vaikus?

Šipulionis, klausiate, ar galima drausti vaikus? Žinoma, ne kaip krovinią, bet jūsų vaikų saugumą užtikrina draudimas kelionės metu (tai kitas reikalas). O jūsų vaiko lovelę, žaislus – taip, tai krovinys. Tik nerašykite „vaikas“ sąraše su verte, draudikai gali suprasti pernelyg tiesiogiai ir išsigąsti. Rašykite „vaiko lovelė, žaislai, drabužiai“.

Kas dar svarbu, apie ką nepaklausėte?

Galbūt tai, kad reikia turėti kopijas draudimo poliso su savimi mašinoje? Ne, vairuotojas turi savo, o jums reikia jūsų. Dar svarbu – nuotraukos prieš išvežimą. Jeigu turite brangių daiktų, nufotografuokite juos prieš dedami į dėžę. Tai geriausias įrodymas, kad jie buvo tokie, kokie buvo. Be nuotraukų dažnai būna žodis prieš žodį. O Vokietijoje, kur viskas tvarkinga, įrodymai yra svarbiausi.

Ar yra kokių nors naujienų rinkoje?

Pastaruoju metu auga draudimų kainos dėl infliacijos ir dėl padidėjusio vagysčių skaičiaus Rytų Europoje. Taip pat, įsigaliojo nauji taisykliai dėl elektromobilių vežimo (jie yra pavojingi, nes gali užsidegti). Jei vežate elektromobilį, būtinai pasakykite, kad tai „EV“, kitaip gali būti problema, jei jis sudegs. Krovinio draudimas persikraustymo metu į Vokietiją taip pat keičiasi, pritaikant prie naujų realijų, tad visada pasidomėkite, ar jūsų polis atitinka šiandienos dieną, o ne prieš penkerius metus parašytą šabloną.

Pabaigai

Na, štai ir viskas, ką galėjau papasakoti iš širdies, ne iš vadovėlio. Persikraustymas – tai ne tik dėžių kėlimas, tai ir rizikos valdymas. Niekas negali užtikrinti, kad niekas nebus nutrenktas, bet gali užtikrinti, kad jei nutrenkia, nebus prarasti pinigai. Sėkmės Vokietijoje, tikiuosi, jūsų baldai atvyks sausai, o olandiškas sūris nebus suvirintas. O jei kils klausimų – žinote, kur mane rasti. Gerai kelionės!