Išsamus perkraustymo proceso Vokietijos kryptimi vadovas: kas laukia kelio gale?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – perkraustymas į Vokietiją niekada nebus taip paprastas kaip atrodo brošiūrose. Vieniems tai tiesiog kelionė į Miuncheną ar Berlyną su keliomis dėžėmis, kitiems – visa gyvenimo pertvarka, kai reikia pergabenti visą namų ūkį, o dar ten tų vokiškų punktų ir griežtų taisyklių... Esu matęs viską: nuo puikių, sklandžių važiavimų iki tokių siaubingų istorijų, kad klientams net nebežadu nieko garantuoti, tik stengiuosi padaryti geriausia. Čia ne tiesiog krovinių pervežimas, tai biurokratinis ir fizinis maratonas. Šiame straipsnyje pasistengsiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokio šlifavimo, kaip yra iš tikrųjų.

Kainos ir piniginiai klausimai (kodėl visada brangiau nei planavote?)

Kiek tiksliai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Tai labai dažnas klausimas, bet atsakymas visada vienodas erzinas: priklauso. Jei turite tik kelias dėžes ir sofa, tai gali kainuoti ir keletą šimtų eurų, o jei perkraustote trijų aukštų namą su pianinu ir garažu, skaičiai bus visiškai kitokie. Perkraustymas į Vokietiją kainuoja maždaug nuo 20 iki 50 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo sezono, kuro kainų (kurios, kaip žinote, dabar aukštos) ir to, kaip sunkiems daiktams reikia kelti liftu. Nėra fiksuotos kainos, todėl visada reikia vaizdo įrašo ar apžiūros.

Kodėl kainos toks šuolis? Vakar skambinau, gavau vieną skaičių, šiandien – kitą.

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl klientai pyksta. Viskas kasoje tame, ką tu įtrauki į sąrašą. Jei pamišote išvardyti, kad turite dar du sunkius metalinius spintas sandėliuke, vairuotojas atvyks ir tiesiog atsisaks vežti už sutartą kainą arba paprašys priemokos vietoje. O dar kuro kainos keičiasi kas dieną, taigi, perkraustymas į Vokietiją gali brangti net per savaitę. Ir aš čia nekalbu apie infliaciją, tiesiog logistika tokia – vieną dieną viena, kitą kita.

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Sakyčiau taip, bet ne visada. Esu matęs brangias firmas, kurios tiesiog uždirba ant vardo, o dirba su subrangovais, ir mažas, šeimyninių firmų, kurios dirba idealiai. Brangumas dažnai reiškia draudimą ir naujus automobilius, o ne kokį nors stebuklą. Bet jei kaina kliudo akį (pvz., pus mažiau nei rinkos vidurkis), bėkite. Tai reiškia, kad jie nebus apdrausti arba jūsų daiktus pakraus į sunkvežimį su šunimis ir daržovėmis, kurias veža kažkam kitam.

Ar reikia mokėti užėjimą į aukštą be lifto?

Taip, ir tai dažnai nustebina. Vokietijoje, ypač senosiuose namuose, laiptai siauri, o liftas neveikia (arba jo nėra). Jei vyrai turi nešti dėžę 5 aukštus pėsčiomis, tai papildomai darbo. Tai nėra jų kaltė, kad statybininkai taip pastatė namą. Paprastai vienas aukštas be lifto kainuoja apie 20-30 eurų papildomai, bet gali būti ir fiksuota suma už valandą. Geriau iš anksto pasakykite apie tokias situacijas.

Kaip mokėti? Ar galiu atsiskaityti gavus daiktus?

Daugelis klauso šito. Profesionalios firmos uždirba iš užstato (depozito), paprastai 30 proc., o likutį – iš karto po iškrovimo Vokietijoje prieš išpakavimą. Niekas neveš jūsų daiktų ir nepaliks juos ten, kol nepaaiškės, kur pinigai. Buvo atvejų, kai klientai sakydavo "o, aš šią savaitę užmiršau", ir vairuotojas tekdavo laukti iki ryto. Tai nervuojantys dalykai, todėl geriau turėti pinigus kortelėje ar grynaisiais.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Visada galima pabandyti, tik nereikia elgtis kaip turguje. Jei perkraustymas į Vokietiją vyksta ne sezono metu (pvz., lapkričio mėnesį, kai oras blogas), dauguma firmų sutiks nuleisti kainą, kad tik nevažiuotų tuščiomis. Taip pat, jei lanksčios datos – galite laukti, kai jiems tinka paimti krovinią (t.y. kai jie jau ten važiuoja tuščiomis atgal). Tada kaina gali kristi iki 40 proc.

Pasiruošimas ir dėžių chaosas (kaip nepamesti proto)

Ką daryti su dėžėmis? Kur jas gauti?

Nenupirkite jų! Seriožiai, nereikia švaistyti pinigų. Eikite į bet kurį prekybos centrą, parduotuvę, klauskite sandėlininko – jie išmes tuos dėžes iškart po prekių išpakavimo. Vyno dėžės – stiprios, idealios knygoms. Viską kitiems daiktams galite rasti nemokamai, jei turite šiek tiek laiko. O jei nenorite vykštinoti, tada galite nusipirkti, bet tai papildomas neleidžiamas expense.

Kaip teisingai užpakuoti stiklą?

Čia dažniausia klaida. Žmonės ima duonos rankšluosčius, apvynioja lėkštę ir meta į dėžę. Vairuotojas pasuka vairą, lėkštė suskyla. Naudokite popierių, burbulus. Stiklas turi skambėti (t.y. būti apvyniotas taip, kad nesidaužytų nuo smūgio, o net jei ir pradeda dūžti, popierius sugeria garsą). Ir svarbiausia – stiklo dėžės turi būti pažymėtos "BROKEN" arba "STIKLAS", kad jas neįmestų po kitų 50 kilogramų dėžių.

Ar reikia išpakuoti viską prieš išvežant?

Ne, būtina tik, kad tai būtų saugu. Jei turiate lentyną, reikia nuimti lentynas, o ne palikti viduje, nes jos iškris posūkio metu (ypač Vokietijoje, kur autostradose važiuojama greitai). Bet jei spinta yra surinkta ir stipri – galima palikti, tik uždaryti duris (o šiaip įdomu, kodėl visada užmiršta uždaryti spintų duris? Atidaro visas, ir vyksta...).

Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris?

Tai klasika. Vokietijos butuose dažnai siauri laiptai, o didelės sofos tiesiog neprasilenkia. Turime išardyti. Jei nesate meistras, geriau leiskite tai padaryti mūsų vyrams. Jie turi įrankių ir žino, kurį varžtą atsukti, kad sofa neiširgtų. Vieną kartą važiavome, klientas pats bandė išardyti lovą, sulaužė koją... (t.y. lovos koją, ne savo, nors ir galvojau, kad savo). Na, bet vėliau teko remontuoti.

Ar reikia sudaryti inventorinį sąrašą?

Būtinai. Tai jūsų draugas, jei kažkas dingsta arba susidaužo. Užrašykite, kas kurioje dėžėje (pavyzdžiui, "Dėžė Nr. 5: virtuvės indai"). Perkraustymas į Vokietiją be sąrašo – tai kaip žvejoti be meškerės. Vėliau iškraunant rasite savo dantų šepetį po lova, o sąrašas padės susigaudyti. Ir taip, būkite sąžiningi, muitinė turi teisę patikrinti, ar nevežate nelegalių daiktų.

Kodėl negalima įmesti degalų kanistre į dėžę?

Sunku patikėti, kad žmonės taip daro. Degalai, dažai, chemikalija – tai pavojingi kroviniai. Jei dėžė nukris ir sprogs, gali sudegti visas sunkvežimis ir visi jūsų daiktai. Tokius daiktus reikia vežti atskirai, specialiose talpyklose. Nė vienas vairuotojas neims rizikuoti savo gyvybe dėl jūsų penkių litrų benzino.

Kelionės eiga ir vokiškas realybės šokas

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai į Vokietiją (pvz., į Hamburgą ar Miuncheną) važiuojame 1-2 dienas, priklausomai nuo to, ar vairuotojas turi poilsio. Jei tai vienas vairuotojas, jis privalo sustoti ir ilsėtis (reglamentai yra griežti). Jei dvi ekipažo nariai – važiuoja be sustojimo (beveik). Tačiau jei įvyksta avarija arba užstrigame pasienio punkte (dėl techninių prietaisų patikros), tai gali užtrukti ir ilgiau.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jei yra vieta (lova) ir draudimas leidžia keleivius. Bet ar verta? Tai ilgas, nuobodus kelias. Vairuotojas dirba, jis nebus jūsų gidas. Dar dažnai keleiviai trukdo, kai vairuotojas nori ilsėtis arba klausosi savo muzikos. Geriau skristi lėktuvu ir laukti jų Vokietijoje. O ir aš asmeniškai nemėgstu, kai kabinos sėdi svetimas žmogus, jaučiuosi nepatogiai kalbėti apie savo reikalus.

Kas vyksta pasienyje? Ar sustoja?

Nuo Šengeno dažniausiai ne, bet visada galima "užfiksuoti" pasienio kontrolę. Ypač jei važiuojate per Lenkiją arba jei sunkvežimis atrodo įtartai. Jie gali paprašyti atidaryti krovinių skyrių. Jei viską tvarkingai supakavote ir turite dokumentus, nieko blogo – tik šiek tiek prarandate laiko. Bet jei dokumentų nėra... tai ten gali baigtis ir kelionė.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje nakčiai?

Sunkvežimiai turi raktus, vairuotojai miega kabinoje arba viešbučiuose. Dažniausiai saugu, bet vagystės įvyksta. Geriausia, jei sunkvežimis yra apsaugotas aikštelėje, o ne kaimo kelio pakraštyje. Esu girdėjęs istorijų, kai pavogdavo pačias dėžes (nors kas jiems reikia naudotų drabužių?). Visgi, rizika yra, todėl brangius daiktus (kompiuterius, papuošalus) geriau vežti su savimi.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Mes tada išsiunčiame kitą automobilį arba perkrauname daiktus. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Klientams tai nepatinka, bet technika yra technika – ji kartais sugenda. Vieną kartą mums sugedo važiuoklė netoli Hanoverio, teko laukti atsarginių detalių iš Lietuvos. Buvo šiek tiek stresuotą, bet viską išvežėme.

Ar vairuotojai moka kalbėti vokiškai?

Turėtų mokėti bent pagrindus, nes ten reikia susitarti su apsauga, muitininkais, o jei reikia paskambinti klientui į butą ir paprašyti parodyti kelią. Bet ne visi moka puikiai. Kartais tenka versti su telefonu arba kalbėti angliškai (su vokišku akcentu). Vokietijos žmonės dažnai griežti, jei nemoki jų kalbos, taigi, mums verta mokytis bent "Guten Tag".

Dokumentai, muitinė ir biurokratija (pavojingiausia dalis)

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai pasas arba ID kortelė. Jei perkraustote daiktus kaip fizinis asmuo (perkeliant gyvenamąją vietą), reikia Užsienio reikalų ministerijos pažymą (arba jos kopiją), kad daiktai nebuvo įsigyti prekybai (t.y. neverslas). Be to, reikia sandorio su perkraustymo firma (sutarties), kad muitinė matytų, kad tai legalus pervežimas.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, ir perkraustote gyventi į Vokietiją – mokesčių nėra (Transfer of Residence procedūra). Bet jei nuspręsite perkraustyti 10 naujų televizorių, kurius nusipirkote čia pigiau ir norite ten parduoti – tai jau yra prekyba, ir mokesčiai bus dideli. Muitinė tikrina tai labai atidžiai.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito deklaracija, naudojama, jei prekės keliauja per ES šalis, bet nebuvo sumokėti mokesčiai (pavyzdžiui, jei atvykstate iš ne ES šalies arba naudojatės muitinės sandėliu). Paprastam perkraustymui į Vokietiją iš Lietuvos jis nereikalingas, nes abi šalys yra ES. Bet jei klausiate apie tai, turbūt kažką įdomesnio planuojate vežti.

Ką daryti, jei neturiu pažymos iš ministerijos?

Tai problema. Muitinė gali apmokestinti jūsų daiktus kaip importuojamas prekes. Geriausia gauti šią pažymą iš anksto, tai nemokama ir padaryti per internetą galima (bent jau taip buvo prieš metus, dabar gali būti pasikeitę, bet tikriausia dar galima). Nereikia rizikuoti, Vokietijos muitininkai yra labai tikslūs.

Ar galiu vežti vaistus?

Asmeniniam vartojui – taip, bet su receptu arba pažyma, kad jums jie reikalingi. Negalima vežti dešimčių dėžučių skausmalėgių be jokios priežasties. Tai gali būti traktuojama kaip narkotikų gabenimas. Ir tikrai nereikia bandyti vežti produktų, kuriuose yra uždraustų medžiagų, net jei jie čia parduodami be recepto.

Ar reikia deklaruoti grynųjų pinigų?

Jei vežate daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais – būtinai. Ne, kad jums mokėtų mokesčius, bet privalote tai užpildyti deklaraciją. Jei nebus deklaruota, gali konfiskuoti pinigus. Tai ES taisyklė, ne tik Vokietijos. Taip, tai keista, kad savo pinigus reikia deklaruoti, bet taip yra.

Problemos, nesklandumai ir patarimai iš vidaus

Kas daryti, jei kažkas susidaužo?

Pirmiausia – neskubėkite pykti. Užfiksuokite žalą (nuotrauka), parašykite vairuotojui pastabą į važtaraštį (CMR). Jei dėžė atrodo išoriškai gerai, o viduje viskas sudaužyta – vadinasi, blogai supakavote. Jei dėžė sutrypta – mūsų kaltė. Tada kreipkitės į draudimą. Bet žinokit, draudimo išmokos gavimas gali užtrukti mėnesį.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Nors tikiuosi, kad niekas nebus nutraukę, bet kelyje viskas įmanoma. O vokiškas remontas brangus. Jei uždaužysite brangų sofos kraštą arba išversite pianiną, patys atsilyginsite labai skaudžiai. Draudimas kainuoja papildomai (apie 2-3 proc. nuo vertės), bet suteikia ramybės.

Kodėl vairuotojai visada pavėluoja?

Nepavėluoja, tiesiog užsigauna. Eismo spūstys Varšuvoje, techninė apžiūra pasienyje, blogas oras... Arba klientas pats vėluoja išsiregistruoti iš buto. Vieną kartą laukėme 4 valandas, kol klientas ieškojo raktų, kuriuos paliko darbe. Taigi, ne visada kaltė vairuotojo. Planuokite šiek tiek laiko atsargai.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet tik jei jie nekenksmingi. Vokietija labai griežta dėl augalų, kad neatneštų kenkėjų. Turi būti žemės likučiai nuvalyti (kad nevežtumės lietuviškos žemės). Ir tikrai nebandykite vežti kaktusų dydžio medžių be specialių leidimų. Paprastus gėles galima, bet geriau pasiklaustyti fitosanitarinės kontrolės.

Ką daryti, jei firmos kontaktai "dingsta"?

Tai baisiausia. Pasirašėte sutartį, sumokėte, o telefonas nebeatsiliepia. Tokių "pavėžėjų" yra. Todėl visada tikrinkite, ar firma tikrai egzistuoja (juridinių asmenų registre), ar turi realų adresą, o ne tik "Facebook" puslapį. Jei jie reikalauja visą sumą iš karto į anoniminę sąskaitą – bėkite.

Ar galiu padėti nešti daiktus?

Galite, jei norite sutaupyti laiko. Bet tada jei nukrenta dėžė ant jūsų kojos arba susidaužia jūsų ranka, draudimas to nedengia. Jūs esate trečiasis asmuo. Ir dar dažnai klientai trukdo, nes nežino, kaip teisingiau paimti dėžę. Geriau padėkite vairuotojui paimti kitą dėžę iš kambario, o ne nešti kartu su juo laiptais.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus. Negalima tiesiog palikti dėžių gatvėje. Arba išmeskite juos patys į konteinerius (jei turite leidimą gyventojams), arba susitarkite su mūsų vairuotoju, kad jį išvežtų (už papildomą mokestį, žinoma). Nereikia palikti mums savo senų batų ir suluošintų baldų – mes ne šiukšlių auto.

Ar atsidursiu Vokietijoje be daiktų, jei įvyks avarija?

Improbable, bet įmanoma. Tada mūsų draudžianti įmonė turi užtikrinti alternatyvų pervežimą arba kompensaciją. Esu matęs, kai sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, dėkui Dievui), ir žmonės neteko visko. Todėl vėlgi – draudimas ir rekomenduojami asmeniniai daiktai (dokumentai, vaistai) su savimi rankinėje bagaže.

Kaip elgtis su vokiškais kaimynais išsikraunant?

Jie gali būti nepatenkinti, jei užimsite visą gatvę sunkvežimiu. Geriau iš anksto įspėti arba padėti "Stop" šviesas. Vokiečai mėgsta tvarką, todėl jei dėžės stovės ant žolės, gali skųsti. Būkite mandagūs, pasakykite "Entschuldigung", ir viskas bus gerai.

O gal aš galiu tiesiog nuomoti sunkvežimį ir važiuoti pats?

Galite, jei turite teises (C kategorija). Bet ar verta? Sunkvežimis kitokia eisena, jis neįlenda į kiekvieną degalinę, o Vokietijos miestuose yra daug ribojimų (Umweltzone). Be to, vienas vairuotojas negali važiuoti be pertraukų. Perkraustymas į Vokietiją savo jėgomis – tai didelis stresas ir rizika. Palikite tai profesionalams (kaip man).

Kodėl mano draugas gavo pigiau?

Nes jo daiktų buvo mažiau, arba jis važiavo ne į gilumą, arba jis naudojo "klausimines" firmas, kurios rizikuoja. Kaina visada susideda iš darbo, kuro, amortizacijos ir pelno. Jei kažkas siūlo per pigiai – kažkur trūksta. Aš nekalbu apie tai, kad visada brangiau geriau, bet per pigiai – visada blogai.

Ar galiu vežti savo dviratį?

Taip, dviračius vežame dažnai. Geriausia jį apsaugoti (nusukti vairą, apvynioti), kad nenukristų. Vokietijoje dviračiai populiarūs, taigi ten nebus jokių problemų su tuo. Tik nepamirškite užrakinti raktus prie dviračio, kad nereikėtų ieškoti tarp dėžių atvykus į vietą.

Kas yra "paskutinis kilometras"?

Tai terminas, apibrėžiantis iškrovimą paskutinėje vietoje. Kartais sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų (nėra pravažiavimo, gatvė per siaura). Tada reikia perkrauti į mažesnį automobilį (pervarstymą). Tai papildomai kainuoja, bet dažnai būtina Miuncheno ar Frankfurto senamiestyje.

Kaip atpažinti gerą vairuotoją?

Jis ateina, pasisveikina, nedūmoja, klausia, kur dėti, kas yra subrendę. Jis nebraižo dėžių ant grindų kaip lego. Jis turi savo pirštines. Smulkmenos, bet jos rodo profesionalumą. Blogas vairuotojas verkia, kad sunku, ir bando pasislėpti.

Ką daryti, jei pas mane atvyko girtas vairuotojas?

Skambinkite į policiją ir mums. Tai nedraudžiama. Mes to ne toleruosime. Vairuotojas turi būti blaivus, kitaip jis kelia pavojų visiems kelyje. (Nors per 20 metų tai nutiko tik vieną kartą, ir tą vyrą iš karto atsiėmėme atgal iš kelio).

Ar galiu keisti iškrovos vietą paskutinę minutę?

Galima, bet brangu. Jei vairuotojas jau atvyko į adresą A, o jūs sakinėte "važiuok į B", kuri yra 50 km toliau – jums teks sumokėti už tą 50 km ir sugaištą laiką. Planuokite iš anksto. Vokiškas punktualumas čia labai svarbus.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet vairuotojai to labai vertina. Jei jie padarė viską greitai, padėjo sudėti daiktus į butą, o dar buvo karšta (Vokietijoja vasarą būna įkaitęs), 10-20 eurų arba keletas alaus (jei jie nebevažiuoja) padarys dieną. Tai žmogiškas dalykas.

Ar galiu tikėtis, kad viskas vyks taip, kaip planavau?

Tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausio. Perkraustymas į Vokietiją – tai nuotykis. Kažkas tikrai nueis ne taip, kaip planavote – dėžės gali būti sunkesnės, arba lietus nuleis, arba vairuotojas užsigs linksmos istorijos. Bet svarbiausia – viskas pasieks vietą. Galbūt ne taip greitai, kaip norėjote, bet pasieks.

Išvada

Taigi, jei planuojate perkraustymą į Vokietiją, nusiraminkite – tai įmanoma, net jei atrodo sudėtinga. Rinkitės patikimas firmas, nebijokite klausti klausimų ir viską užrašykite. Svarbiausia yra ne kaina, o jūsų ramybė ir saugumas. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausias klientas yra tas, kuris bendrauja ir pasitiki mūsų patirtimi, o ne bando mums mokyti, kaip vairuoti sunkvežimį. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose Vokietijoje, o mes pasirūpinsime, kad ten atvyktų viskas, kas jums svarbu.