Išsamios logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją: patirtis be priklojimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką matavau viską – nuo trijų krepšių pervežimo iki pilno fabriko išvežimo. Žmonės dažnai galvoja, kad logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją tai tik tai, kad užsakai automobilį, jis atvažiuoja, subraižo daiktus ir važiuoja toliau. Galėčiau jums papasakoti pasakas apie tai, kaip būna iš tikrųjų, bet čia ne pasaka. Viskas paprastai vyksta taip: surandate vadybininką, jis duoda kainą, jūs susiginčijate dėl 50 eurų, o paskui viską ir taip padarome. Svarbiausia yra suprasti, kad Vokietija ne Lietuva – ten taisyklės griežtesnės, o keliai, nors ir geresni, turi savo niuansų. Šiame straipsnyje (arba galiauiau sakant – šnekėjime) bandysiu paaiškinti, kaip tai atrodo iš mano, suirusio ekspeditoriaus, pusės.

Kainos ir pasiruošimas (ir kodėl viskas brangsta)

Kiek vidutiniškai kainuoja logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją?

Tai čia yra klausimas, į kurį nėra vieno atsako, nors visi jo tikisi. Paprastai kainuoja nuo 50 iki 80 eurų už kubinį metrą, jei tai yra bendras krovinys (tiek vadinamas "part load"). Jei jums reikia pilno automobilio, tai žiūrime nuo 1000 eurų į vieną pusę, priklausomai nuo to, kur būtent reikia važiuoti. Benzinai nebe tokie pigūs, o Vokietijoje dar ir mokstam už važiavimais tiltais kai kur. Vieną kartą teko važiuoti į gilius Bavarijos kaimus, ten degalas lyg ir brangesnis, arba tiesiog stotelės toli. Be to, kainą lemia ir tai, kiek reikia vyrų darbui. Jei jums reikia nešti pianiną antrą aukštą be lifto, tai tai nebus tas pats, kaip paslėpti dvi dėžės į mikroautobusą.

Ar verta pirkti naujas dėžes arba jas imti iš prekybos centrų?

Sakau taip: nenaudokite senų, suplynusių dežių iš parduotuvės, jei jose buvo bananai. Jos dažnai būna drėgnos arba sumuštos. Bet čia nereiškia, kad turite eiti į spec. parduotuvę ir pirkti kiekvieną už 5 eurus. Eikite į bet kurį statybų prekybos centrą ir paprašykite išmestų (jų dažnai pakanka). Vienintelis dalykas, dėl ko gaila pinigų, tai specialūs dėžės drabužiams – tie "wardrobe box". Jie labai patogūs, nes nereikia susidėti visko į krūvas. Jei norite, kad jūsų kostiumai neatrodytų kaip senas šiaudų skrybėlė, geriau juos pasirūpinkite, kitaip vėliau gal teks lyginti viską per naują.

Kas daro įtaka galutinei kainai?

Akivaizdu, kad atstumas, tačiau ne tik jis. Didžiulę įtaką turi prieinamumas. Jei jūsų butą Vokietijoje galima apeiti tik per pėsčiųjų zoną, kur sunkvežimio negalima įvažiuoti, tai reiškia papildomą darbą. Turėsime perkrauti į mažesnę mašiną (tiek vadinamą "pūkelį") ir vežti toliau. Tai vadybininkai dažnai pamiršta pasakyti iš karto, o paskui klientas nustemba, kai pamato galutinę sąskaitą. Taip pat ir kelio sąlybos žiemos metu – jei ten sniego, važiuosime lėčiau, o tai reiškia daugiau darbo valandų. Nežinau, ar žinojot, bet už kalnelis Vokietijoje mašina su daiktais važiuoja lėčiau, tuščia – greičiau (fiziškai). Taigi kuro sąnaudos auga.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau, ypač jei planuojate vasarą arba švenčių laikotarpiu. Tada mes visi dirbame ant ribos. Gegužės-rugpjūčio mėnesiai yra "peak season" – visi kraustosi. Jei skambinate penktadienį ir norite važiuoti pirmadienį, tai gali būti problematiška, nebent jūs sutiksite mokėti kažką panašaus į auksą. Geriausia kreiptis maždaug mėnesiu anksčiau, tuomet galime derinti maršrutus ir paimti jus pigiau, kelyje sustodami pas kitus klientus. Bet aišku, aš suprantu, kartais viskas nutinka staiga.

Ar galima kažkaip sumažinti išlaidas?

Taip, jeigu patys supaksite daiktus. Pakavimo medžiagos kainoje nėra taip brangios, bet darbas daromas brangus. Jei turite laiko ir draugų (su kuriais po to nesipyrysite), pakilkite patys. Taip pat sumažina kainą, jei jums nėra svarbu, kada būtent atvyksime. Jei sutinkate laukti dieną-dvi, kol mes surinksime kitus krovinius tame rajone, gautiesite nuolaidą. Vieni taip ir gyvena – laukia savaite, bet užsave 200 eurų. Kiekvienam savo.

Kodėl kai kurios firmos siūlo žymiai pigiau?

Nereikėtų manyti, kad jei pigu, tai blogai, bet dažniausiai taip yra. Gali būti, kad tai tik "tarpininkai", kurie neturi savo mašinų ir tiesiog permeta užsakymą toliau. Arba dar blogiau – tai gali būti firmos, kurios nedraudžia krovinių. Vokietijoje, pvz., jei jums netyčia užgriūvą mašina ant "Porsche" parduotuvės vitrinos, be draudimo jūsų laukia bankrotas. Taigi, taupykite ant maistų, bet ne draudimo. Kadangi aš jau 23 metai šioje srityje, mačiau nemažai tų, kuriuos išvežė ant rankenų.

Paslaptys, kuriuos nežino klientai (ir kai kas vadybininkų)

Ką daryti, jei vairuotojas nedirba arba atsisako nešti?

Tai reali problema, kuri, deja, kartais nutinka. Vairuotojas gali tiesiog pasakyti "aš vairuotojas, ne nešikas". Čia jau priklauso nuo to, ką buvote užsakinėję. Jei buvo užsakytas "vairuotojas su pagalbininku", tai viskas gerai. Jei tik "vairuotojas", jis gali atsisakyti nešti pianinus arba sunkius seifus Pabaigoj jis pavargs. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas tiesiog užsidarė kabinoje ir sakė, kad jam skauda nugarą. Klientas buvo šokiruotas. Geriau iš karto klausti, ar į kainą įskaičiuotas fizinis darbas (krovimas/iškrovimas), ar ne.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Vokietijoje papildomai?

Įprastai ne, jei tai įskaičiuota į sutartį. Bet yra niuansų. Jei paskutinę minutę paaiškėja, kad nėra vietos statybai prie namo, arba reikia nešti per 500 metrų (kaip buvo viename Miuncheno raštinės atveju), tai laukiate priemocho. Taip pat, jei atvykstate vakare arba švenčių dieną, čia galima kalbėti apie papildomus mokesčius vairuotojo laikui. Vokietai labai mėgsta laikęskti pinigus už darbą ne darbo laiku. Taigi, pasirūpinkite vieta iš anksto.

Kas yra tas "dalinis krovinys" (shared load) ir kodėl jis patogus?

Dalinis krovinys yra tas, kai mes paimame jūsų daiktus ir sudėjome į mašiną su kitų žmonių daiktais. Tai kaip autobusas – važiuojate kartu su kitais, bet kiekvienas moka savo bilietą. Tai geriausios logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją variantas tiems, kurie nori sutaupyti. Trūkumas tas, kad reikia laukti, kol mes surinksime viską užpildyti mašiną. Tai gali užtrukti savaitę, dvi, kartais ir tris. Jeigu jums reikalingi daiktai jau rytoj, tai geriau imti atskirą mašiną.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, pagal taisykles neturėtų būti keleivių kroviniuose be specialių leidimų (ypač tarp šalių). Bet realybėje – dažnai galima susitarti. Jei vairuotojas ne piktas ir jums tenka važiuoti ten pat kelyje (pvz., iš Kauno į Berlyną), jis gali sutikti paimti. Bet aš jums oficialiai nepatarčiau tokio dalyko reikalauti, nes gaištuvei sustabdo muitinė arba policija, ir tuomet bus problemų. Geriau susitikti su mašina vietoje.

Ką daryti, jei netilpu į mašiną?

Tai klasika. Klientas sako: "Aš tik turime vieną sofa ir keletą dėžių". O atvažiuojame, o ten yra tie dėžės, kaip tik per karo metu buvo. Tuomet reikia arba visas šūdas (nežinau, ar galima čia taip parašyti...) krauti ant grindų ir važiuoti antrą kartą (brangu), arba skubiai ieškoti didesnės mašinos (taip pat brangu). Geriausia turėti tikslų sąrašą (inventory list). Nors ir jis ne visada padeda, nes žmonės dažnai pamiršta paminėti drabužius spintoje ("O, tiesa, dar ten yra...").

Ar saugu duoti raktus vairuotojams?

Dažniausiai taip, nes kitokia išeities nėra. Vairuotojai dažnai turi saugyklos raktus, bet jie yra atsakingi už turtą. Yra buvę atvejų, kai raktai dingo (pameną, kaip vienas vaikinas metė juos į kanalizaciją?), bet tai retai. Geriausia susiderėti, kad vairuotojas iškrauna daiktus, perduoda raktus ir išvyksta. Nepalikite jame raktų ilgam laikui, jei nesitikite, kad jis jums bus kaip brolis. Nors dauguma mūsų vairuotojų geri vyrukai, bet visada yra išimčių.

Vokietijos specifika ir dokumentai (kas čia darosi)

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Būtinai reikia turėti pakavimo sąrašą (packing list) su pasirašymais. Muitinės deklaracija (pvz., T2L arba atitinkamas formularas) gali prireikti, jei keliaujate iš ne ES šalių, bet jei iš Lietuvos, tai dažniausiai tik vidinis sąrašas. Beje, jei daiktai yra naudoti ir jūs persikeliate gyventi ilgam laikui, galite gauti atleidimą nuo PVM (tax free), bet čia jau reikia kreiptis į muitinę Vokietijoje prieš atvykstant. Aš asmeniškai su tais popieriais nebežaidžiu (tai advokato arba brokerio darbas), bet žinau, kad tai svarbu.

Kas yra KTL (švinės mokesčio) problema?

Ką tik minėjau šiukšles. Vokietijoje labai griežtai tvarkomi komunaliniai atliekos. Jei atvyksite su vokišku automobiliu, pilnu lietuviškų šiukšlių, ir jas mėginsite išmesti į vokišką konteinerį, gali būti nemalonumų. Daugelis miestų turi savo sistemas su kortelėmis. Geriausia susitarti su savininku arba administratoriumi, kur galite išmesti nereikalingus dalykus. Kai kas išveža šiukšles į Lietuvą (kaip neprisitaikę), bet tai neekonomiška. Tai tą pakavimo popierių išmeskite čia, tik nepamirškite įsidėti į krepšį, o ne mėtyti ant gatvės.

Ar sunku su rasti vietą stovėjimui prie namo?

Miunchene, Berlyne arba Hamburge, ypač centriniuose rajonuose, tai tikras košmaras. Ten "no stopping" ženklai ant kiekvieno kampo. Jei vairuotojas užsiliks net 5 minučių kur neverta, gali gauti baudą (ką jis, žinoma, pavers į jus). Būtinai iš anksto susitarkite su savo šeimininku (Hausmeister) apie vietą. Kartais reikia uždėti "Ladeverbot" ženklą (leidimas užimti vietą įkrovai), kuris kainuoja pinigus, bet užtikrina, kad jus niekas neišveš iš vietos.

Ar reikia draudimo, ir jis brangus?

Draudimas yra būtinas. Standartinis draudimas dažnai siekia tik keliasdešimt centų už kilogramą. Jei turite brangių daiktų (meno kūrinių, brangia elektroniką), reikia deklaruoti jų vertą. Aš nepamenu tiksliai dabar (reikėtų pasižiūrėti knygose), bet yra apribota suma pagal CMR konvenciją. Nebijokit klausti apie "All risk" draudimą – jis apima ir vairuotojo klaidas, ir kritimus, net gaisrus (nors tai labai retai). Geriau prisidėti šimtą EUR už ramybę.

Ką daryti, jei daiktai sužalojami kelyje?

Pirmiausia – nerašykite pranešimo apie pažeidimą (protokolą) tuomet, kai vairuotojas jau išvažiavo! Reikia tai padaryti vietoje, iškraunant. Pažymėkite dėžę, kuri yra sutrypta, pasirašykite dokumente. Jei pastebėsite vėliau, kai vairuotojo nebėra, draudimo company gali atsisakyti mokėti. Aš mačiau vieną kartą, kaukė klientas, kad važinėjo su buteliu vyno kablyje (kabėjo virš bėgių), ir jis atsirado ant sofos. Vairuotojas nieko nekalbėjo, o klientas pamatė tik vėliau. Teismas? Negavę nieko. Būkite budrūs.

Ar yra kokių nors draudimų dėl pervežamų daiktų?

Taip, negalima vežti pavojingų medžiagų (kuras, aerozoliai grandinėmis, sprogmenys). Taip pat nerekomenduojama vežti maisto atidarytų indų, vandens su grybais (klausiate, kodėl? o taip buvo...). Be to, jei pervežate gyvūnus, tai turi būti spec. transportas (ne krovinių). Vokietija labai griežta dėl gyvūnų gerovės – šunį negalima tiesiog įmesti į tamsus furgoną su baldais. Mums dažniau patinka vežti statybines medžiagas ir tecniką, o ne gyvas būtybes.

Problemos ir neidealios situacijos (kaip būna iš tikrųjų)

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa muitinėje?

Tai nerealu siužetas, bet kartais nutinka. Jeigu vairuotojas pamiršo pasiimti dokumentus arba juos pabraižė neteisingai, muitininkai gali sulaikyti mašiną. Tuomet viskas užstringa. Kalbu iš patirties: vienas mūsų vairuotojas neįsirašė į sąrašą „du grandininiai pjūklai“, ir tai iškėlė pūvų. Vokietijos muitinė gali labai smarkiai pavėluoti. Privalote turėti vairuotojo numerį, kad galėtumėte su juo susisiekti. Būna, kad jis sėdi ten porą valandų arba net dieną. Jums turi tiesiog laukti.

Ar gali būti, kad pristatymas vėluoja?

Žinoma, mes ne orakulas. Užstrigimas ant kelio, avarija, arba tiesiog blogi oro sąlygos. Yra buvę atvejų, kai per Lenkiją važiavome, ir ten buvo rąstas per kelią. Ką darysi? Tau teko važiuoti apie 100 km atbulai. Jei jums reikia būti tiksliai laiku, dėl to, kada atvyksime, negarantuojame. Mes paskambinsime iš anksto, jei matome, kad vėluojame. Bet nereikia skambinti kas valandą ir klausinėti "kur jūs?", nes tai tik erzina vairuotojus (ir mane).

Kodėl kai kurios firmos atsisako dirbti su mažais kroviniais?

Kadangi tai neapsiperka. Jeigu tūris mažesnis nei 3 kubiniai metrai, mums tiesiog neapsimoka vykti su 7.5 tonos sunkvežimiu 1000 km. Ten degalai kainuoja daugiau nei uždarbis. Todėl mažiems kroviniams geriau ieškoti specialių „kurjerių“ arba mažų furgonų. Nors ir mes, jei tą paviršių užpildo kitais daiktais, galim pasiimti, bet tai ne visada įmanoma. Realus verslas negali dirbti nuostoliais.

Ar buvo keisčiausių situacijų?

Ką tik minėjau apie vyną ant sofos, bet čia dar vienas. Vieną kartą teko pervežti vokietį, kuris buvo aistringas kolekcionierius. Jis užsakė pervežti 50 dėžių su... senais radijo lempomis. Kas juos supako? Jis pats. Ir tiesiog padėjo. Kol atvažiavome į Berlyną, pusė jų buvo susmulkinę į dulkes. Jis vos nemušė mūsų vairuotojo. Nuo tada mes draudžiame KLP pakavimą lūžtančių daiktų be specialios medžiagos (putėsių). Niekada nežinokite, ką gausite.

Kaip elgtis, jei įmonė neatsiskaityno už praradimą?

Geriausia nuotraukos. Visa tai užfotografuokite prieš išvežimą ir atvykus. Be nuotraukų mums, ekspeditoriams, sunku įrodyti, kad ne mes sudaužėme. Vokietijoje teismai labai formalūs. Turi būti įrodymų grandinė. Jei neturite nuotraukų, gali būti, kad gausite tik simbolinę atlygį. Aš visada sakau klientams – darykite nuotraukas, jeigu vertinate daiktus. Beje, pas mus daug kas elgiasi kaip "šeimininkai", ir tik tuomet supranta vertą, kai kažką praras.

Ar galima sutaupyti pakimo/iškrovos vietose?

Kartais įmonės siūlo pasitikti prie greitkelio (Autohof). Tai bus pigiau, nes vairuotojas nereikia važiuoti į miestą (užtenka 1 valandos darbo). Tačiau tada jums reikės patys rasti transportą iš to Autohof iki namo. Jeigu turite draugą su priekaba – gerai. Jeigu ne – tai bus brangu. Vokietijoje taxi krovininiai nėra pigūs. Sutaupote ant vairuotojo, bet išleisite ant vietinio pervežėjo. Suskaičiuokite.

Pabaigos mąstymai ir patarimai

Ką daryti prieš pat išvykstant?

Gerkite kavą, kvėpuokite giliai. Ir užtikrinkite, kad turi telefone vairuotojo numerį. Be to, patikrinkite, ar neuždarėte raktų viduje bute (tai kas antras kvietimas mums). Paskutinis patikrinimas – ar išjungėte šaldytuvą (ir išėmėte vandenį) prieš dieną? Jei ne, bus baseinas ant grindų. Ir paskutinis dalykas – susirinkite visus vadovėlius nuo technikos, jeigu jose yra kodai (pvz., indaplovės). Be jų techniką Vokietijoje galima ir įjungt, bet kodų nepamena.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Kaip sako močiutė – "skubantis eina be apsižvalgymo":). Pigu gali reikšti, kad jums bus atvežta po tris savaites, arba kad daiktai bus dėžių nebus. Užtikrintos logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją kainuoja, tai investicija į jūsų nervus. Jeigu jums svarbu, kad pižamos neatrastų ant kelio, rinkitės patikimą įmonę, ne „guglkeliautoją“.

Ilgalaikis patarimas

Jei persikeliate ilgam – supažindinkite su kaimynais. Vokietiai mielai padeda, jeigu žino, kas tu toks. O jei kalbėsite angliškai arba vokiškai, bus dar lengviau. Ir svarbiausia – nebijokite klausti. Mums vadybininkams (pačiam man) kartais įdomiau paaiškinti, tiesiog būkite kantrūs, kai mes užsirašome ant lapelio (seniausias metodas, bet veikiantis).

Išvada

Viskas apie tai, kaip veikia logistikos paslaugos kraustymuisi į Vokietiją, atrodo sudėtinga tik tol, kol pradėsite skaityti smulkmenas. Iš tikrųjų tai tik logistika, paremta pasitikėjimu ir planavimu. Jeigu pasiruošiate iš anksto, turite dokumentus ir suprantate, kad kaina neatsiranda iš oro, viskas vyks sklandžiai. Yra klaidų, yra vėlavimų, bet dauguma siuntinių pasiekia tikslą saugiai. Kraustymasis į užsienį didelis žingsnis, todėl geriau jį patikėti tiems, kurie žino, ką daro, o ne bandyti sutaupyti ant visko. Sėkmės kelyje – ir tiek mums, ir jums.