Į ką atsižvelgti planuojant perkraustymą į Vokietiją?

Taigi, nusprendėte – Vokietija laukia. Gerai, pasakysiu iš karto, tai nėra tas pats ką daryti perkraustant iš buto į butą tą patį Vilnių. Čia kita lyga. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir matau viską: nuo idealiai suplanuotų kelionių iki tokių katastrofų, kai žmonės palieka visus savo daiktus pakraščio, nes vairuotojas tiesiog nenusileido. Perkraustymas į Vokietiją reikalauja kantrybės, tikslumo ir, svarbiausia, realaus vertinimo, ką tikrai norite pasiimti su savimi. Dažnai klientai sako, „o, mes tik nedidelius daiktus turime“, o paskui atsiranda trys sofos ir šimtas dėžių knygų. Neapsimoka veži šiukšlių, degalų brangiau, o muitinė Vokietijoje nejuokauja. Todėl, jei norite, kad viskas nueitų sklandžiai, geriau pasidarykite kavą ir perskaitykite šią „pamoką“, kurią parašiau remiantis savo patirtimi ir daugybe nuvažiuotų kilometrų.

Kainos ir biurokratija: kas tikrai kainuoja pinigus

Ar brangu kainuoja toks kelias?

Viskas priklauso nuo to, kiek tikrai turite daiktų, bet neapsimoka giūdyti. Perkraustymas į Vokietiją dabar yra brangesnis nei prieš penkerius metus dėl degalų kainų, o taip pat dėl to, kad Vokietijoje dirbantys vairuotojai nori gauti normalų atlyginimą. Jei kam nors pasakys, kad atveš viską už šimtą eurų, tikėkitis, kad jūsų baldai nuvirs prie Kelno arba juos tiesiog parduos turguje. Normali kaina formuojasi pagal tūrio kubus ir atstumą – Berlynas ar Miunchenas ne tas pats kaip pasienio miestelis.

Kiek užtruks šis visas procesas?

Tai ne tas dalykas, kai užsirūpinat bilietaus ir važiuojat. Čia reikia derinti grafiką su vairuotojais, o jie turi savo poilsio laikus, kuriais Vokietijoje labai griežtai sekasi. Įprastai tai trunka nuo trijų iki septynių dienų nuo tada, kai susitariam iki pat iškrovos. Kartais vėluojame dėl eismo įvykių ties A9 magistrale, ten pastoviai kažkas dedasi. Geriau turėkite savo daiktų savaitę ar dvi atsargą prieš išsikraunant iš seno būsto.

Ar reikia mokėti už įkrovą ir iškrovą atskirai?

Daugeliu atvejų, jei imate pilną paslaugą, tai įeina į kainą, bet visada geriau paklausti. Yra firmų, kurios rašo „kaina X“, o paskui prie durų atvyksta keltuvas ir prideda dar tą patį X. Aš visada klientams sakau – rašykite sutartyje „viskas įskaičiuota“. Jei turite labai sunkų pianiną arba penktą aukštą be lifto, tai tikrai papildomai kainuos, nėra jokio stebuklo.

Ką daryti su dešimt procentų užstato?

Įprasta praktika, kad reikia sumokėti dalį pinigų iš anksto, kad firma užfiksuotų jus grafike. Bet saugokitis tokių, kur reikalauja mokėti 100% iš anksto per neišbandytą sąskaitą. Normalu yra mokėti 10-30% užstatą, o likusią dalį – kai daiktai jau pasiekia paskirties vietą arba yra sėdintys sandėlyje. Taip apsisaugosite nuo nesąžiningų vežėjų.

Galima susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne iki begalybės. Jei sakinėte, kad perkraustymas vyks vasario mėnesį, kai darbų mažiau, galima gauti nuolaidą. Taip pat, jei jūs pats supakuotate dėžes, tai taip pat sutaupote. Bet nepamirškite, kad jei reikės krauti neįrengtame kambaryje, kas neįeina liftu, tai vairuotojai gali paprašyti papildomai už „smulkiąją darbo ranką“.

Ar draudimas yra privalomas?

Beveigu visada, ypač kai važiuojate į Vokietiją. CMR draudimas, kuris yra privalomas, padengia tik labai mažą sumą, kažkokius 8-10 SDR už kilogramą, tai yra niekas. Jei jums nukrenta brangus televizorius, iš to neatgausite nieko. Geriau papildomai apsidrausti keliajam turtui. Nors manau, kad dauguma ir taip niekada neskaitysta smulkmeno tose sutartyse, kol neatsiranda problema.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate privatus asmuo ir perkraustote savo asmeninius daiktus, PVM mokėti nereikia. Tiesiog turi būti aiškus sąraaras, kad tai ne prekybinis krovinys. O jei esate įmonė ir perkeliate biurą, tai čia jau kita istorija – reikės PVM sąskaitos faktūros. Vokietijos muitinė labai mėgsta užšokti ant to, jei atrodo, kad prekiaujate naudotais daiktais be mokesčių.

Ką daryti, jei firma padidino kainą paskutinę minutę?

Tai labai nemaloni situacija, bet įvyksta. Jei kaina nebuvo fiksuota raštu, jie gali tai padaryti. Tada reikia žiūrėti, ar buvo objektyvi priežastis, pvz., degalų kainos šuolis. Jei ne, reikia grėsti ginčų komisija, bet su Vokietija tai ilgas ir varginantis procesas. Geriau iškart tiesiog pasakyti, kad tokios sutartys nepriimtinos ir ieškoti kito.

Dokumentai ir muitinė: popieriaus darbai

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Būtinai pasą arba ID kortelę. Taip pat reikės sutarties su vežėju, kurioje matytųsi, ką ir ką vežame. Vokietijai svarbu, kad tai būtų „Umzugsgut“ – t. y. turtas, skirtas perkraustymui, o ne pardavimui. Be to, jei važiuojate su savo automobiliu, jo registracijos liudijimas ir draudimas taip pat privalo būti pasiekiama.

Ar reikia deklaracijos muitinei?

Jei daiktai yra naudoti ir jūs juos naudojote bent 6 mėnesius, deklaracijos daryti nereikia, tai yra atleidžiama nuo mokesčių. Bet tikrai turi turėti sąrašą – „Pakavimo sąrašas“, kuriame būtų parašyta „naudotas stalas“, „naudotos kėdės“, o ne „naujas baldai“. Kitu atveju gali tekti mokėti PVM ir importo mokesčius, kaip už prekes.

Kas nutinka, jei pamiršau kokį dokumentą?

Tada gali būti problemų pasienyje, ypač jei vairuotojas yra iš trečios šalies, pvz., Ukrainos ar Baltarusijos. O jei ir jūs esate be dokumentų, gali tiesiog neįleisti. Kartais padeda galvos rašymas ir paaiškinimas, bet vokiškai muitininkai labai griežti. Geriau turėkite visus pasus ir sutartis suglamžytas vienoje kelioninėje.

Ar reikia versti dokumentus į vokiečių kalbą?

Formaliai – taip, viskas turi būti suprantama. Bet realiai, jei turite anglų kalbos sutartį, dažniausiai tai užtenka. Muitininkai moka anglų. Jei tik lietuviškai, gali būti bėdų, ypač jei ten yra techninės įrangos, kurios pavadinimai turi būti tikslūs. Geriau pasirūpinkite vertėju iš anksto, jei turite kažką sudėtingo.

Ar galiu vežti alkoholį ir cigarettes?

Taip, bet tam yra ribos. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį, pvz., 800 cigaretės ir 10 l stipraus alkoholio (jei ne ES šalis, tai mažiau). Jei daugiau – tai jau prekyba, ir reikės mokėti didžiulius mokesčius arba konfiskuos. Vieną kartą matęs, kaip vaikiną bandė išvežti tris dešimtmečių viskio, teko palikti pasienyje.

Kaip elgtis su technika ir elektronika?

Jeigu tai ne nauja prekė su pakuote, problemų neturėtų būti. Bet jei atvežite penkis neįsisijunginėjusius kompiuterius, gali kilti įtarimų, kad juos prekiausite. Geriau turėti senas sąskaitas, jei liko, arba įrodymus, kad tai buvo jūsų namuose. Vokietijos muitinė turi sistemą, kuri žiūri prekių vertę.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą iš karto?

Tai ne mano sritis, aš vežu daiktus, bet žinau, kad Vokietijoje reikia susitvarkyti „Anmeldung“ (registraciją) per dvi savaites. Be to, jums gali reikėti šios registracijos, kad gautumėte daiktus iš sandėlio, jei ten laikinai juos paliksite. Taigi, pasirūpinkite butu arba bent jau gyvenamos vietos adresu.

Kas daryti, jei daiktai sugadinti krovinio metu?

Čia viskas priklauso nuo to, kaip greitai pastebėjote. Jei pasirašote CMR sąskaitą be pastabų, vėliau įrodyti beveik neįmanoma. Reikia tikrinti kiekvieną dėžę iš karto. Jei matote įbrėžimą ant spintos – užrašykite. Aš visada primoku vairuotojams, kad jie lauktų, kol klientas patikrina, bet ne visi turi tokį užnugario.

Pakavimas ir logistika: kaip tai veikia iš vidaus

Ar verta pirkti dėžes iš firmos?

Gal ir brangu, bet tai saugu. Tiesiog imkite parduotuvės dėžes – jos gali nebeišlaikyti sunkių knygų. Esu matęs, kai dėžė su indais tiesiog išsilaikė apačioje, kai ją pakėlė. Profesionalios perkraustymo dėžės yra tvirtesnės ir tinka viena į kitą, kas labai svarbu krovininiame automobilyje.

Kaip supakuoti lūpų dažus ir smulkius daiktus?

Viską reikia sudėti į mažas dėžutes arba sąsagų maišelius, o tas dėžutes – į didesnę. Negalima tiesiog mesti viso į vieną didelę dėžę, nes viskas susimaišo ir sulūžta. Vienas klientas man sakė, kad jo indai buvo „apvynioti drabužiais“, bet vairuotojas staigiai stabdė – drabužiai nesulaikė smūgio.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Absoliučiai taip. Didelės spintos, lovos, stalai – viską reikia išardyti. Neįmanoma įvežti sofos per standartinę durį be to, kad nenuimtumėte kojų ar atidarytumėte nugaros. Taip pat taip taupo vietą automobilyje. Galite tai padaryti patys, arba pasamdyti mūsų meistrus, bet tai papildomai kainuos.

Ką daryti su pavojingais daiktais?

Degikliai, dažų indeliai, benzinas – tai yra „Gefahrgut“ (pavojingas krovinys). To negalima tiesiog mesti į dėžę. Reikia specialių taisyklių. Aš dažnai turiu aiškinti, kad neįmanoma vežti pilnos benzino talpos, reikia nusipilti, kad liktų minimalus kiekis, kitaip gali baudą rašyti arba uždrausti važiuoti.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tai sudėtinga. Visų pirma, turi būti be žemės (arba sterilizuota žemė), nes tai biologinė sauga. Antra, augalams gali būti šalta arba per karšta. Žiema vežti palmes į Vokietiją – tai tikrasis beprotybės aktas, jos tiesiog užšals. Geriau atiduoti kaimynams arba parduoti.

Kaip užfiksuoti, kas kurioje dėžėje?

Nerašykite tiesiog „virtuvė“. Rašykite „indai, šaukštai,keptuvė“. Arba naudokite numeravimo sistemą – dėžė Nr. 5, jos sąraše yra knygos. Tai sutaupys valandas ieškant krapštuko ar pirmosios nakties pižamos. Patirtis rodo, kad visada trūksta to, ko reikia labiausiai pirmąją naktį.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui ir važiuoti atskirai?

Jei pasitiki firma – taip. Bet reikia būti atsargiam. Yra atvejų, kai vairuotojas išsikrauna į tarpinį sandėlį, o paskaičiuoja papildomai už laikymą. Geriau susiderėkite, kad iškrovos datos ir laikas būtų fiksuoti. Aš visada stengiuosi, kad mano klientai būtų informuoti, kur yra jų daiktai.

Ką daryti, jei automobilis sugedo kelyje?

Tai retas atvejis su geromis firmomis, bet įvyksta. Tada jūsų daiktai gali būti perkrauti į kitą automobilį. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Būkite kantrūs. Vokietijoje autosalonų paslaugos brangios, bet greitos. (Galbūt ne tokios greitos kaip Lietuvoje, bet visgi).

Vokietijos realijos: ką reikia žinoti atvykus

Ar sunku rasti vietą stambiam automobiliui?

Miestuose kaip Miunchenas ar Hambūgas tai tikras košmaras. Vokietai labai griežtai laikosi parkavimo taisyklių. Jei vairuotojas užsistigs ne toje vietoje, gali greitai atvykti „Abschleppdienst“ (speciali techninė pagalba automobiliams) ir nuvežti automobilį, o su juo ir jūsų daiktus. Reikia iš anksto susitarti apie iškrovos zoną.

Ar vokiečiai padės iškrauti?

Jūsų vairuotojas – taip, jei tai įskaičiuota. Bet kaimynai? Tikriausiai ne. Jie gali netgi skųstis, jei per daug triukšminga ar blokuojate taką. Vokietija labai mėgsta ramybą (Ruhezeit), ypač sekmadieniais ir švenčių dienomis. Nerekomenduoju planuoti perkraustymo sekmadienį.

Ką daryti su baldais, kurie netilpėjo į naują butą?

Tai dažna problema. Vokiški butai dažnai būna mažesni arba su kitokiu išplanavimu. Galite juos palikti gatvėje su užrašu „Zu verschenken“ (dovanojama) – tai labai populiaru ten. Bet patikrinkite taisykles, kur ir kada galima statyti daiktus, kad gautumėte baudą už šiukšles.

Ar reikia užsiregistruoti automobilį iš karto?

Jei atvežėtė savo automobilį, turite 12 mėnesių jį perregistruoti. Bet kol tai padarysite, jums reikės vokiško draudimo. Lietuviškas draudimas negalioja amžinai. Geriau tai padaryti iš karto, kad būtų mažiau galvos skausmo.

Kaip elgtis su šiukšlėmis po iškrovos?

Vokietijoje šiukšlių išvežimo sistema yra komplikuota. Negalima tiesiog mesti visko į vieną konteinerį. Yra atskirai plastikas, popierius, bio šiukšlės. Jei paliksite dėžių ir pakuojamo popieriaus gatvėje, kaimynai gali labai nuliūdinti. Reikia susirasti artimiausią „Wertstoffhof“ (perdirbimo centrą).

Ar verta vežti maisto produktus?

Nė kiek. Vokietijoje maistas nebrangesnis, o muitinė gali konfiskuoti mėsą ir pieno produktus iš ES šalių (nors oficialiai ES leidžia, bet visada yra rizika). Dar geriau nesiimti sūrių, kurie smirdžia, jei jums atidarys dėžę pasienyje.

Ką daryti, jei butas nėra paruoštas?

Tai blogiausias scenarijus. Kartais klientai sako „mes jau ten“, o pasirodo, kad dar nėra elektros arba raktų nėra. Tada vairuotojas turi laukti, o laukas – pinigai. Geriau tikrinkite savo būsto paruošimą dieną prieš atvykstant. (Na, nebent turiite pilną kišenę pinigų už stovėjimą).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nebūtina, bet yra gražu. Jei vairuotojas padėjo ne tik susikrauti, bet ir susidėlioti baldus į vietą, 10-50 eurų arbatpinigių (Trinkgeld) labai pagerins nuotaiką. Lietuviškai tai nėra įprasta, bet Vokietijoje – taip.

Kur laikyti daiktus, jei dar nėra kur gyventi?

Galite pasinaudoti „Selbstlager“ (savarankiška sandėliavimo vieta). Ten galite nuomotis mažą dėžę arba didelį garažą. Kainos priklauso nuo vietos dydžio. Tai gana patogu, jei dar ieškote buto, bet jau išsikraustėte iš seno.

Ar saugu gyventi Vokietijoje?

Nesu ekspertas saugumo klausimais, bet atrodo, kad čia ramiau nei dideliuose Lietuvos miestuose. Bet dėl daiktų saugumo – užrakinkite balkonus ir langus. Vokietijos „Einbrecher“ (įsibrovėliai) yra labai techniškai pažengę, jei matys, kad ką nors vežiate, gali sekti. Būkite atidi.

Ar galiu veži savo gyvūną?

Galima, bet jis turi būti su čipu, pasiskiepytas nuo pasiutligės ir turėti „EU-Heimtierausweis“ (ES pasą). Tuo reikia pasirūpinti iš anksto veterinarijoje. Vairuotojai dažnai neleidžia veži gyvūnų kabinos, jei tai nesusitarta dėl to iš anksto.

Ką daryti su senais vaizdo įrašais ar kilimais?

Jie turi būti tvarkingai suvynioti. Jei kilimas purus, geriau jį išvalyti prieš vežant, kitaip viskas kvepės dulkes. Vienas kartą vežiau kilimą, kuriame buvo senų obuolių kvapas, vairuotojas vos neužsidaro. Nusižiūrėkite į tai.

Ar galima susisiekti su jumis dėl papildomų klausimų?

Žinoma, aš visada pasiekiamas. Geriau klausti dešimt kartų, nei vieną padaryti klaidą. Mano darbas yra padėti jums suprasti šį procesą, nes perkraustymas į Vokietiją yra tik pradžia jūsų naujam gyvenimui, ir norėčiau, kad ji prasidėtų be nervų.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad viskas įmanoma, jei pasiruošiate. Nereikia bijoti dokumentų ar vokiško griežtumo, tiesiog reikia žinoti taisykles. Perkraustymas į Vokietiją gali būti lengvas ir net malonus, jei pasitikiate profesionalais ir nedaroite visko paskutinę minutę. Sėkmės kelyje ir laukiama jūsų naujuose namuose – o jei kas neaišku, skambinkite, aš visada patarsiu geriau kaip galiu.