Į ką atkreipti dėmesį kraustantis iš Vokietijos namo: patarimas iš vidaus

Taigi, nusprendėte grįžti į Lietuvą ir dabar galvojate, į ką atkreipti dėmesį kraustantis iš Vokietijos namo? Po dvidešimties penkerių metų šioje srityje galiu pasakyti viena – dažniausiai žmonės panikuoja dėl mažų smulkmenų, bet pamiršta esminį dalyką, t.y. kiek iš tikrųjų turite daiktų. Vokietijos butai dažnai būna gerai įrengti, todėl tenka parvežti visą virtuvę, garažą ir sodą, o tai sukuria didžiulį volume. Jeigu laiku nesuplanuosite ir nepaskaičiuosite atsiskaitymo už šiukšles ( Wertstoffhof ), gali tekti mokėti baudas. Todėl, kai svarstote, į ką atkreipti dėmesį kraustantis iš Vokietijos namo, pradėkite nuo realaus daiktų kiekio, o ne nuo dėžių spalvos pasirinkimo.

Biurokratija ir dokumentai, be kurių neinu

Ar būtina eiti į Bürgeramt ir atsiregistruoti išvykstant?

Absoliučiai taip. Nemanoma tiesiog uždaryti duris ir važiuoti, jeigu norite išvengti bėdų ateityje. Vokietijos sistema labai aiški – jeigu neabejote (Abmeldung), jums toliau ateis mokesčiai už radiją, net jeigu jūsų ten nebėra. Viską reikia padaryti mažiausiai prieš dvi savaites, o gautą pažymą būtina pasiimti į rankas. Be šio lapo vėliau gali būti problemų su draudimu ar net banko sąskaitomis, tai nėra tas dalykas, kurį reikėtų palikti "paskutiniam dienai".

Kas dėl to AVA dokumento, visi kalba apie jį?

Tai yra svarbu, jeigu dirbote legaliai ir norite atgauti dalį mokesčių per "Lohnsteuerjahresausgleich". Formos pavadinimas "Anlage AVA", joje nurodoma išvykimo data ir kryptis. Be šio popieriaus finansų įstaiga (Finanzamt) negrąžins pinigų, irgi patyriau, kad žmonėms dažnai tenka vėliau juos rašyti paštu, kas užtrunka mėnesį. Geriau padaryti iš anksto, negu vėliau gaudyti tuos pinigus per ilgą laiką.

Ar turiu daryti daiktų sąrašą?

Neprivalote, bet labai rekomenduoju. Ypač jeigu vežate brangesnius daiktus, techniką ar brangius baldus. Vairuotojams tai nereikalinga, jiems svarbu, kad tilptų į sunkvežimį, bet jums pačiems – pravers draudimo atveju. Tiesa, rašyti kiekvieno šaukštelio numerį nereikia, pakanka "General Inventory" sąrašo su apytikslėmis vertėmis. Vienas klientas taip padarė, jam vėliau buvo daug lengviau komunikuoti su įmone, kai dėžė su visa servizą dingo (na, ne dingo, tik paslydo į gilų kampą).

Ką daryti su automobiliu, jeigu jis registruotas Vokietijoje?

Čia tikrai gudrėti neverta. Jeigu automobilis jūsų, jį reikia išregistruoti (Abmeldung des Fahrzeugs) ir numesti numerius. Važiuoti su vokiškais numeriais Lietuvoje galima tik labai trumpą laiką, jeigu tiesiog važiuojate į namus, o ne gyvenate. Policija čia labai griežta, o baudos didelės, todėl geriau numeskite tuos numerius dar Vokietijoje ant paties parkingo prieš įvežant mašiną į vagoną.

Daiktai, kuriuos galiu (ir neturėčiau) vežti

Ar galiu vežti maistą?

Taip, bet tik neperdirbtą ir uždarytą. Miltus, makaronus, aliejus – viskas tvarkoje. Bet jokių mėsos produktų, sūrių (jeigu jame yra mėsos arba specialių bakterijų – tai sudėtinga), vaisių ir daržovių negalima. Sienos tikrinimas yra griežtas, ir jeigu vairuotojas randa obuolį, viską gali konfiskuoti, o jums parašyti protokolą. Geriau suvalgykite visus obuolius kelionės pradžioje, palikite kaimynams.

O dujų balionus iš grilio? Vežame ar ne?

Absoliučiai ne. Tai yra pavojinga krovinių klasė. Nors daugelis klausia "ką čia per velnions, jis tuščias", bet vairuotojams tai draudžiama tiek pagal ADR, tiek pagal sveiką protą. Jeigu sprogimas arba nutekėjimas – viską sustabdys ir baudos bus milžiniškos. Palikite tuos balionus kaimynams arba atiduokite specialiųjų atliekų punkte, nenuvertinkite rizikos.

Kaip su šaldytuvu? Jis nuo drėgmės.

Tai viena dažniausių problemų. Jeigu atjungiate šaldytuvą ryte, o vairuotojas ateina vakare, viduje bus vandens telkinys. Jis nuteka į kitas dėžes, visa drabužiai sugadinti. Privalote jį išjungti mažiausiai parą prieš kraunant (bent 24 valandas), palikti duris atviras ir viską išdžiovinti. Kartais netgi reikia nusukti galinę dalį, kad ten kaupiasi vanduo nutekėtų, kitaip bus keklas.

Ar galiu vežti vaistažoles?

Asmeniniam vartojui – taip, bet reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, kad tai jums būtina. Negalima vežti dešimčių dėžučių vaistų "atsarginėms", tai atrodo kaip prekyba. Jeigu ten yra kontroliuojamos medžiagos (narkotinės), be dokumentų jūsų laukia didelės bėdos sienoje. Geriau pasilikti tik tai, ką reikia kelionės metui, o likusius išmesti vaistinėje (Rückgabe).

Ar saugu veži brangius daiktus, tarkim, paveikslus?

Vežti saugu, jeigu juos tinkamai užpakuosite. Plokščias daiktus reikia apvynioti burbuliukine plėvele, padėti į storo kartono dėžę ir užpildyti tuščias vietas. Vairuotojai stengiasi važiuoti taip, kad niekas nejudėtų, bet vingiuose (pvz., ties Aachen arba Dresden) sunkvežimis šiek tiek pasisuka. Jeigu paveikslas stovi be apsaugos – gali nulūžti rėmas.

Ar galima vežti gyvūnus?

Į sunkvežimį su daiktais – ne, tai draudžiama tiek ES taisyklėmis, tiek humane sumetimais (ten per karšta ir dusu). Gyvūnus reikia vežti asmeniniu automobiliu arba specialiomis gyvūnų pervežimo paslaugomis. Nemanoma įsodinti šunies tarp sofos ir dėžių su indais, tai yra tiesiog nesaugu. Vienas kartą bandžiau įkalbėti vairuotoją, kad paimtų katiną nešiojamoje rankinėje, bet jis griežtai atsisakė teisėtų priežasčių.

Pakavimas ir pasiruošimas procesui

Ar jūs duodate dėžes?

Taip, dauguma rimtų kompanijų tai daro, bet reikia klausti iš anksto, ar tai įskaičiuota į kainą. Kartos dėžės kainuoja, o jeigu jų grąžinate, pinigus grąžina (arba dalį). Nenaudokite senųjų prekybos centro dėžių, jos sutrumpėjusios, jeigu ant vienos užsileis 30 kilogramų knygų – dugnas iškris. Geriau pasiimti naujas, tvirtas.

Ką daryti su baldais, ar juos išmontuoti?

Jei tariant į ką atkreipti dėmesį kraustantis iš Vokietijos namo, tai būtent tai. Didelės spintos, lovos, darbo stalai privalo būti išmontuoti. įeigos durys į butą arba namą Vokietijoje dažnai būna standartinio dydžio (apie 80-90 cm), o spinta – 120 cm. Nesuvešite. Išmontuokite viską, išsukite rankenas, kad niekas nekalbtų pervežimo metu.

Kaip supakuoti indus?

Naudojite daug popieriaus! Niekada nedėkite lėkščių vienas ant kito be tarpinio sluoksnio, jos susilygs į vieną kaladą. Vienas klientas taip padarė – padėjo 10 porceliano lėkščių vieną ant kitos, o viršų užmetė rankšluostį. Rezultatas? 10 sulūžusių lėkščių. Reikia kiekvieną apvynioti ir dėti ant briaunos (statmenai), o ne lygiai.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Privalomai. Bent jau "Virtuvė", "Miegamasis", "Drabužiai". Jeigu parašysite "Šlapi daiktai", vairuotojas žinos, kad reikia stumti į atskirą vietą arba dėti į plastic container. Pasikeitus vienam žodžiui išgelbėsite daug laiko išpakavant galutinėje stotyje Lietuvoje.

O jeigu aš nežinau, kiek dėžių bus?

Įprasta dalyka. Pamažu susidedate, skambinate mums ir sakykite: "Man jau 20 dėžių, dar liko rūsys ir garažas". Mes tada tiksliname planą. Blogiausia, kai sakote "tikrai mažai, tik 3 krepšius", o atvažiuoja vairuotojas ir mato, kad reikalingas 40 pėdžių traileris. Ten jau nebesuspėjame visko įkrauti vieną dieną.

Pinigai, kainos ir nemalonumai

Kiek kas kainuoja?

Klausimas kaip "kiek kainuoja maistas". Viskas priklauso nuo to, kiek turite kubinių metrų (m³). Maždaug 1 m³ kainuoja X–Y sumą (priklausomai nuo sezono ir degalų). Taip pat įtakos turi, ar reikia nešti iš trečio aukšto be lifto, ar yra kur pastatyti sunkvežimį prie namo (tikrai ne kiekviename Vokietijos mieste, pvz., senamiestyje tai beveik neįmanoma).

Kas yra "laikas" tame sąraše?

Mes nedarome už fiksuotą kainą "nuo A iki B", jeigu kalbame apie dalinį krovininį (Less than Truckload). Skaičiuojame už užimamą vietą (mėnesius) ir už darbo valandas (kraunant/iškraunant). Jeigu vairuotojas laukia, kol jūs surinkiate dėžę su kalėdinėmis eglutėmis birželio mėnesį (taip, buvo ir tokių atvejų), tas laikas taip pat mokamas. Laikas – pinigai, tiesiog.

Ar reikia mokėti už laiptus?

Jei nėra lifto, o butas penktame aukšte – taip. Tai fizinis darbas, ir vairuotojai nėra olimpiniai sportininkai. Paprastai 1 aukštas be lifto įeina į kainą, toliau – papildomai. Geriau iš anksto pasakyti, kad lifto nėra, kad mes siųstume bent du vyrus, o ne vieną, kuris tiesiog nusvers ir atsisakys dirbti.

Kas dėl mokesčio už šiukšles Vokietijoje?

Čia dažnai apgaunama. Jeigu palikite baldus arba dėžes kieme, vokiečiai jums parašys baudą, kuri svyruoja nuo 50 iki 500 eurų. Geriau nuvežti į "Wertstoffhof" (reciklavoimo centrą) ir sumokėti mažą mokestį už didelius daiktus (Sperrmüll). Pasižymėkite dokumentą, kad atidavėte teisėtai, jeigu kas nors paklaus. (Kartais reikia būti gyventoju, kad gautum nemokamą kortelę, bet tai ne visada).

Ar galima apmokėti grynaisiais?

Senuosiuose laikuose – taip, dabar – rečiau. Dauguma kompanijų priima pavingus arba kortelę. Vairuotojas retai turi didelę sumą grynųjų už keletą tūkstančių eurų, tai yra saugumo sumetimais. Patogiausia susitarti dėl pavedimo prieš išvykstant arba iš karto po iškrovimo Lietuvoje.

Kaip su draudimu, jeigu kažką sudaužome?

Mes turime "CMR" draudimą, jis apima tiek krovą, kiek mes įkėlėme. Jeigu sudaužome brangų vazą, draudimas apmokės tik tiek, kiek nurodėte sąraše (ne rinkos kainą, o vidutinę). Todėl brangiausius daiktus (tapyba, juvelyrus) geriau vežti sau su savimi mašina, o ne mums. Vieną kartą klientas teiravosi dėl 10 tūkst. vertės vyno kolekcijos – aš jam atsiliauniau, kad to geriau nevežti.

Kelionės organizavimas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Jei esate pietuose (netoli Miuncheno), tai truks ilgiau, negu jei netoli Berlyno. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės be sustojimo. Kartais reikia laukti, jeigu vairuotojas atvyksta vakare ir turi privalomą poilsį.

Kur vairuotojas miega?

Jei tai ilgesnė kelionė, jis miega sunkvežimyje arba viešbutyje. Jeigu jis atvyksta prie jūsų vakare ir pradeda krauti, baigs giliai naktį, turi teisę miegoti prie jūsų namų (jeigu leidžiate) arba važiuoti į artimiausią stovėjimo aikštelę. Nereikėtų jo išvaryti į sniegą, jis taip pat žmogus.

Kas jeigu sunkvežimis neužsileisia prie mano namo?

Vokietijos miesteliai dažnai siauri, yra "žalioji zona" (Umweltzone), kur gali važiuoti tik tam tikros klasės mašinos. Jeigu sunkvežimis negali užvažiuoti, reikės perkrauti į mažesnę mašiną (shuttle). Tai kainuoja papildomai, bet dažnai būna vienintelis išeitis. Prašome tikrinti iš anksto, ar yra vietos stovėti (pažymėkite vietą gatvėje, jeigu reikia).

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai, taigi kalbėtis neturėtų būti problema. Kartais gali atvykti vietinis vokiečių vairuotojas (jeigu pervežime dalyvauja tarptautinė partnerių tinklas), bet tada mes visada informuojame iš anksto. Paprastai viskas vyksta lietuviškai, tai ir suprasti procesas yra lengviau.

O jeigu pavėluoja?

Vairuotojas gali pavėluoti dėl eismo įvykių, uraganų ar techninių problemų (pavyzdžiui, pūsės padanga). Mes visada stengiamės pranešti, bet jeigu neturiame ryšio (pvz., važiuoja per kalnus), gali būti tyla. Nebijokite paskambinti mums dispečeriams, mes sužinosime, kur jis yra. Vieną kartą vairuotojas užstrigo ties Drezdene dėl avarijos automagistralėje – teko laukti 6 valandas.

Ar galima sekti kroviniu internetu?

Taip, dauguma kompanijų turi GPS stebėjimą. Mes galime jums atsiųsti nuorodą, kur matote, kur yra mašina realiu laiku. Tai ramina nervus, kai laukiate dieną ar dvi. Tik žiūrėkite, kad mašina tikrai juda, o ne stovi vienoje vietoje (gali būti poilsis arba kita užduotis).

Ar vežate į kaimus Lietuvoje?

Taip, važiuojame visur. Tik reikia pasakyti, ar yra kietas paviršius. Jeigu reikia važiuoti per pelkę ar purvą – ne, sunkvežimis įlįs ir nebeišlės. Reikės susitarti dėl perkraunimo į traktorių arba atvežti iki artimiausio asfalto kelio. (Na, nebent jūsų kaimas turi nuostabų asfaltą, kaip kai kurie Alytaus rajone).

Ką daryti po atvykimo

Ar padėsite iškrauti ir sudėti į kambarius?

Taip, tai įeina į standartinę paslaugą. Mes nenuvešame visko į vieną krūvą kieme. Viską atvežame į patį butą ar namą. Jeigu reikia, galime sudėti dėžes į atitinkamus kambarius pagal jūsų užrašus. Tik nereikalaukite, kad vairuotojas pradėtų surinkti jūsų spintą arba dėti knygas į lentyną pagal abėcėlę – tai ne mūsų darbas, jis jau pavargęs.

Kas daryti su pakuotėmis ir dėžėmis?

Galite jas pasilikti sau, o galime jas pasiimti atgal (jeigu mūsų). Jeigu jums nereikia, tiesiog išmeskite arba duokite kaimynams, kurie taipogi renka daiktus. Nedėkite jų į koridorių "gal kada prireiks", tai užkimsta vieta. Nenaudotas dėžes dažnai galima parduoti "Klaipėdo" ar "Vilnius" skelbimuose pusantro euras už vnt.

O jeigu trūksta vietos?

Jei nespėjote išsivalyti sandėliuko Lietuvoje ir vairuotojas atvyksta su pilnu konteineriu – tai bėda. Mes negalime laukti dieną, kol jūs tvarkotės. Turite užtikrinti vietą iš anksto. Jeigu reikia, galime laikinai padėti pas mus sandėlyje, bet tai papildomai kainuoja ir nėra labai pigu. (Geriau šiaip pasirūpinkit vieta prieš tai, negu stresuotis paskutinę minutę).

Ar tikrinate ką nors išvykstant?

Vairuotojas paima pasirašytą "CMR" kvitą. Jame nurodoma, kad krovimas atliktas ir viskas tvarkoje. Jeigu pamatote, kad dėžė sutrūkinėjusi – pasakykite iš karto. Kai vairuotojas išvažiuoja ir pasirašote dokumentą, vėliau teigti, kad "buvo taip ir taip", bus labai sunku įrodyti. Tikrinkite viską akivaizdžiai.

Kaip elgtis su smulkiomis dalimis (sraigtai, raktai)?

Sukelkite viską į vieną nedidelę dėžutę arba maišelį ir pažymėkite "DETALĖS". Jeigu išmesite sraigtus nuo lovos į atskiras dėžes, galite būti tikri, kad vienos nebus. Vairuotojai nemato, kas viduje, jie tik krauna. Vienas klientas taip neteko visų knygos lentynos varžtų, teko važiuoti į parduotuvę pirkti naujų Lietuvoje.

Ar atiduodate panaudotas medžiagas?

Kartos klientai klausia apie plėves, popierių. Mes tai ne surenkame (ne mums tai), todėl reikės patys išmesti į konteinerį. Vokietijoje tai už tai ima pinigus (Gelber Sack), Lietuvoje daug kur galima tiesiog mesti į makulatūrą, bet patikrinkite savo savivaldybės taisykles.

Išvados

Viskas apie tai, į ką atkreipti dėmesį kraustantis iš Vokietijos namo, iš tikrųjų yra gana paprasta, jeigu nepasileidžiate emocijoms. Svarbiausia – turėti tvarką dokumentuose ir sąrašuose, o ne laukti stebuklo. Jeigu viską suplanuosite bent mėnesį iš anksto (ypač AVA ir Abmeldung), kelionė įvyks ramiai. Dažniausiai problemų kyla ne dėl pervežimo kompanijų, o dėl to, kad žmonės pervertina savo jėgas arba pervertina kiekį. Sėkmės grįžtant ir, svarbiausia, nepamirškite pasidžiaugti namais, kai viskas bus baigta.