Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Gyvenimo pervežimas į Lorch: ką žinau po 20+ metų, kai vežu žmones ir jų daiktus
Nesvarbu, ar kraustaisi į Lorch pirmą kartą, ar grįžti po dešimtmečio Londone – šitas miestelis turi savo charakterį. Bet šiandien ne apie tai. Šiandien apie patį kraustymąsi į Lorch – procesą, kuris, jei atvirai, retai kada būna toks sklandus, kaip planuoji. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei dvidešimt metų, per tą laiką į Lorchą vežiau ir studentus su vienu lagaminu, ir šeimas su senoviniais pianinais. Ir žinau viena – kiekvienas kraustymas į Lorch turi savo kvailą istoriją. Kai kurias papasakosiu.
Aš čia ne konsultantas su kaklaraiščiu. Aš tas vyrukas, kuris kartais sėdi trečią nakties Lorsch miško pakraštyje (oi, atsiprašau, ne Lorsch, o Lorch – žinokit, kiek kartų esu supainiojęs šituos du pavadinimus, nors Lorsch yra visai kitam regione, bet navigacija kartą nubloškė būtent ten, tai dabar visada pasitikrinu), ir laukia vilkiko su daiktais. Taip kad skaitykit – bus neakademiška, bet tikra.
DUK – klausimai, kurių tikrai klausiat, kai galvojat apie kraustymąsi į Lorch
Ką išvis reiškia "organizuoti kraustymą į Lorch"?
Na, pradėkim nuo to, kad Lorchas nėra koks Berlynas. Čia nėra milijono logistikos kompanijų sandėlių už kampo. Tai reiškia, kad jūsų kraustymasis į Lorch beveik visada bus kombinuotas – tarptautinis pervežimas iki Vokietijos, o tada vietinis pervežėjas arba ta pati komanda atveža iki galo. Aš pats dažniausiai vežu iki Frankfurto logistikos taško, o iš ten jau mašina su liftu važiuoja į tą ramų slėnį prie Reino. Ten siauros gatvelės, nepamirškit.
Kiek realiai užtrunka, kol mano daiktai atsiduria Lorche?
Klausimas iš serijos "kiek kainuoja butas". Bet jei be bajerių – iš Lietuvos standartinis laikas 4-7 darbo dienos. Kartais greičiau, jei mašina tuščia ir vairuotojas neturi kitų sustojimų pakeliui. Bet būna, kad stringam. Pavyzdžiui, vieną kartą užtrukom beveik dvi savaites, nes prie Reino vyko kažkoks vyno festivalis (apie kurį niekas neįspėjo), ir visos pakrovimo zonos buvo užstatytos palapinėm. Vairuotojas paskambinęs sako: "Andriau, aš čia prie katedros stoviu, o aplink šoka žmonės su vyno taurėm. Kur man iškraut?" Tai va taip būna.
Ar įmanoma, kad viską supakuotumėt jūs, o ne aš?
Taip, ir mes tą darom dažnai. Ypač kai žmonės kraustosi į Lorchą išsinuomoję namą ir patys dar būna sename bute. Bet įspėju – pilnas pakavimo servisas kainuoja. Ir dar – kartais klientai sako "viską supakuokit", o paskui skambina: "kur mano dantų šepetėlis, aš jį palikau vonioj, o jūs supakavot į dėžę nr. 47". Deja, taip jau būna. Mes nesam aiškiaregiai, tiesiog viską, kas nėra priklijuota prie grindų, dedam į dėžes.
O jei turiu tik kelias dėžes? Ar apskritai apsimoka vežti į Lorchą su profesionalais?
Klausimas geras. Jei turi tiesiog keturias dėžes ir dviratį – gal ir ne. Bet jei tos keturios dėžės yra tavo visas gyvenimas, o dviratis kainuoja kaip pusė mašinos, tada taip. Aš pats kartą vežiau studentę, kuri turėjo tik lagaminą ir akvariumą su žuvimi (taip, tai legalu, bet reikia specialių sąlygų). Mes su kolega krėtėm galvą, bet padarėm. Taigi, nėra "per mažai" – yra tik klausimas, kiek tau kainuoja ramybė.
Kaip su muito mokesčiais, kai kraustausi į Lorch iš Lietuvos, abi ES?
Techniškai – jokių muito mokesčių. ES viduje laisvas prekių judėjimas. BET. Yra akcizai, yra specifinės prekės. Tarkim, veži didelį kiekį alkoholio kolekcijai – teoriškai gali prikibti, jei viršija asmeninio naudojimo normas. Aš nesu ekspertas šitoj srity (100% tiksliai nepasakysiu), bet per tiek metų tik kartą turėjom situaciją, kai pareigūnas žiūrėjo į dėžes su vynu – ir tai daugiau iš smalsumo, nes klientas vežėsi 120 butelių. Pasakė, kad jei pardavinės, bus problemų. Nepardavinėjo, tai praslydo.
Ar tiesa, kad Lorche sunku privažiuoti prie namų?
O taip. Ir tai vienas dalykų, kurį būtinai pasakau kiekvienam, planuojančiam kraustymąsi į Lorchą. Senamiestis – akmenim grįstos gatvelės, kai kur vos 2 metrų pločio. Jei jūsų naujas butas yra Kirchstraße ar panašioj vietoj, 18 metrų vilkikas ten net neprasidės. Tada mes darom pervežimą mažesne mašina iš logistikos punkto. Užtat vaizdas pro langą atsveria visus nepatogumus, bent jau man taip atrodo.
Perkraustymo kaina į Lorchą – nuo ko ji priklauso?
Nuo tūrio, svorio, atstumo iki artimiausio logistikos centro ir privažiavimo sudėtingumo. Standartinis 3 kambarių butas iš Vilniaus į Lorchą gali kainuoti tarp 1500 ir 2500 eurų. Jei reikia pakavimo, pianino, seifo ar, neduok Dieve, marmuro statulos – kaina kyla. Kartą vežėm šeimą, kuri turėjo senovinį siuvinėjimo stalą, sveriantį beveik 200 kg. Užtrukom su juo valandą, bet gražus buvo velniškai.
Ar jūsų komanda gali pastatyti baldus vietoje?
Mes ne baldų surinkėjai profesionalai, bet elementarius daiktus – lovas, stalus, spintas – surenkam. Aišku, jei atsivežat IKEA komplektą su 400 varžtų ir instrukcija be žodžių, užtruksim. Ir tai kainuos papildomai. Bet po dvidešimties metų žinau triuką: jeigu jūsų instrukcija pamesta, "YouTube" yra geriausias draugas. Vienąkart surinkau spintą pagal kažkokio vokiečio video, nors kalbos nesupratau – bet vizualiai viskas aišku.
Kas būna, jei kažkas dūžta pervežant mano daiktus į Lorchą?
Gyvenime taip būna. Nesu tas, kuris sakys "niekada niekas nedūžta". Dūžta. Kartais dėl kelio, kartais dėl klaidos. Svarbu, kaip įmonė sprendžia. Normali įmonė turi draudimą. Aš visada sakau klientams: brangius, trapius daiktus – deklaruokit atskirai, nedėkit į bendrą dėžę su užrašu "įvairūs daiktai". Kai vežėme į Lorchą vitražą, supakavom jį kaip kiaušinį, bet klientas buvo pasirašęs, kad vertė 5000 eurų. Tai ir mes atitinkamai elgėmės.
Kaip vyksta atsiskaitymas už kraustymąsi į Lorchą? Ar reikia mokėti iš karto?
Praktika įvairi. Aš dažniausiai imu 30-50% avanso likus savaitei iki pervežimo, o likutį – kai daiktai atvyksta į vietą. Ne prieš iškraunant (kai kurie bando spausti "sumokėsiu, kai viską įnešit į ketvirtą aukštą be lifto" – ne, bičiuli, taip neveikia). Sąskaitą išrašau eurais, kartais ir lietuviška įmonė gali išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, jei reikia įmonei.
Ką daryti, jei kraustymasis į Lorchą vyksta žiemą?
Žiema prie Reino nėra Sibiras, bet būna slidu. Svarbiausia – apsaugoti daiktus nuo drėgmės. Mes visada turim papildomą plėvelę, net jei baldai jau supakuoti. Vieną sausį iškrovėm brangią odinę sofą, ir ji buvo šlapia, nes plėvelė kažkur prasikirto. Nuo tada visada naudojam dvigubą sluoksnį, jei prognozė prasta. Ir avalynė su geru protektoriumi vairuotojui – ne juokas, kai neši spintą laiptais apledėjusiais.
Ar reikia man pačiam būti vietoje, kai daiktai atvežami į Lorchą?
Idealus variantas – taip. Bet praktika rodo, kad ne visada įmanoma. Turėjom atvejį, kai klientas buvo Argentinoje, o raktus paliko kaimynui. Viskas praėjo sklandžiai, BET kaimynas buvo 80-metis, kuris nelabai suprato angliškai, o mes vokiškai tik tiek, kiek reikia pasisveikinti ir pasakyti "langas" ar "durys". Tai užtrukom dvigubai ilgiau, kol susišnekėjom gestais. Jei gali – būk. Jei ne – palik aiškias instrukcijas ir kontaktinį asmenį, kuris pakels ragelį.
Ar jūs vežat ir gyvūnus į Lorchą?
Ne. Gyvūnus veža specializuotos tarnybos. Kartą bandėm padėti su šunimi, bet po tos patirties pasakiau – niekada. Šuo myžtelėjo ant dėžės su kliento knygomis, ir nors šeimininkas sakė "nieko tokio", aš jaučiausi baisiai. Taip kad gyvūnams – atskiras transportas, su veterinariniais pasais, poilsio stotelėm. Mes tik daiktai.
Koks keisčiausias daiktas, kurį vežėte kraustydamas klientą į Lorchą?
Ha. Klausimas, kurio sulaukiu kiekvienam vakarėly. Tai buvo pilnametražis riterio šarvų komplektas. Ne dekoracija, o tikras, muziejinės vertės. Klientas kolekcionierius. Vežėm specialioje dėžėje su putomis, o aš visą kelią bijojau, kad nesugirgždėtų stabdant. Atvežėm sveikus, klientas buvo patenkintas, o aš dar dvi dienas pasakojau kolegom.
Kaip greitai galiu gauti preliminarią sąmatą kraustymuisi į Lorch?
Per parą, jei normaliai aprašai, ką turi. Geriausia nufotografuot kambarius, išvardint didžiausius baldus, ir atsiųst. Aš nemėgstu spėliot iš oro. Kuo daugiau info, tuo tikslesnė kaina. Vienas klientas atsiuntė tik žinutę: "vežu daiktus į Vokietiją, kiek kainuos". Na, žmogau, taip neveikia. Čia ne taksi.
Ar reikia demontuoti baldus prieš kraustymąsi į Lorchą?
Jei dideli, ir jei jūs patys norit sutaupyt – taip. Spintos, didelės lovos, stalai su stiklu. Bet jei samdot mus pilnam servisui, mes tą padarom. Ir dar – jei jūsų butas Lorche yra su siaurais laiptais, būtinai perspėkit. Kartą teko balkonu kelti sofą, nes laiptinėje netilpo net išardžius. Tai buvo operacija "Sofa virš Reino".
Ką apie įmonę pasako tai, kad ji dirba su kraustymu į mažus miestelius kaip Lorchas?
Man tai rodo, kad įmonė ne šiaip veža į didmiesčius, kur lengva. Į Lorchą atvežti sunkiau logistiškai, reikia planavimo. Jei vežėjas nebijo tokių užsakymų, vadinasi, turi patirties. Aš asmeniškai mėgstu mažus miestelius – mažiau kamščių, žmonės ramesni. Nors kartais restoranai užsidaro per anksti, ir vairuotojas lieka alkanas, bet čia jau detalė.
Ką daryti, jei mano naujas butas Lorche dar nėra tuščias?
O, čia klasika. Būna, kad senas nuomininkas dar neišsikraustė. Arba savininkas nebaigė remonto. Mes tada arba palaukiam (už papildomą mokestį), arba paliekam daiktus pas ką nors (kaimyną, jei sutinka), arba sandėliuojam. Mes turim sandėlį Frankfurte, tai variantas. Bet geriausia – sutvarkyti datas taip, kad atvažiuotumėt į tuščią erdvę. Nes kitaip prasideda chaosas: jų dėžės, mūsų dėžės, visi nervuoti.
Ar jūsų įmonė turi draudimą, ir ką jis apima?
Turim. CMR draudimas tarptautiniams pervežimams, ir papildomas vidaus krovinio draudimas. Bet atidžiai skaitykit sąlygas. Standartinis draudimas dažnai apima tik svorį – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei jūsų nešiojamas kompiuteris sveria 2 kg, gausit 20 eurų už jį, jei kas atsitiks. Absurdas? Taip. Todėl visad siūlau brangius daiktus drausti atskirai, su deklaruota verte. Taip, kainuoja daugiau, bet bent miegu ramiai.
Kaip su laiko langais? Ar tiksliai pasakot, kada atvyksit į Lorchą?
Stengiamės. Bet kelias – nenuspėjamas dalykas. Kamščiai, avarijos, prasti orai. Aš visada duodu 2-3 valandų langą. Pvz., "tarp 10 ir 13 val.". Jei atvažiuojam anksčiau – skambinam. Jei vėluojam – taip pat. Nekenčiu, kai vežėjai tyli, o klientas sėdi ant laiptų ir laukia. Aš taip nedirbu. Net jei stringu kur nors prie Kelno, visada pranešu žinute.
Kas, jeigu aš pats supakavau, o jūs atsisakot vežti, nes pakuotė bloga?
Ech, būna. Aš neatsisakau vežti iš principo, bet galiu paprašyti pasirašyti papildomą atsakomybės apribojimą. Jei jūsų dėžė byra į rankas, mes ją perpakuosim už papildomą mokestį. Bet jei klientas sako "vežkit kaip yra" ir atsisako perpakavimo, tada rizika ant jo. Vieną kartą vežėme stiklinį stalą, apvyniotą tik maistine plėvele. Keista, bet atvyko sveikas. Tačiau tai išimtis, ne taisyklė.
Kuri Vokietijos dalis yra Lorchas? Ar jis netoli Frankfurto?
Va čia smulkmena, bet svarbi. Lorchas yra Heseno žemėje, Reino slėnyje, į pietvakarius nuo Frankfurto. Iki Frankfurto oro uosto apie 70 kilometrų, iki Mainco – gal 40. Strategiškai patogu, nes didžioji logistika eina būtent per Frankfurtą. Bet nepainiokit – yra ir kitas Lorchas Vokietijoje, Baden-Viurtemberge. Tas yra visai kitam gale, netoli Štutgarto. Tai kai sakot "kraustymasis į Lorch", būtinai patikslinkit, kuris. Aš jau turiu įprotį klausti pašto kodo, net jei atrodo akivaizdu.
Kodėl verta rinktis mažą įmonę, o ne tarptautinį gigantą kraustantis į Lorchą?
Nes maža įmonė kaip mano – mes prisimenam kiekvieną klientą. Dideli tinklai dažnai subkontraktuoja vietinius vežėjus, ir tu nežinai, kas atvažiuos. Aš pats važiuoju, arba mano sūnus, arba kolega, kurį pažįstu 15 metų. Kai veži žmogaus gyvenimą į mažą miestelį prie Reino, nori, kad tas, kuris neša tavo močiutės komodą, žinotų, kas tai yra. Ne šiaip "krovinys Nr. 4432".
Ar padedat susirasti butą Lorche?
Ne, čia ne mūsų darbas. Bet jei reikia, galiu parekomenduoti vieną kitą pažįstamą agentą regione. Bet maklerių Vokietijoje yra visokių, atsargiai su užstatais. Aš nesikišu.
Koks jūsų asmeninis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į tokį istorinį miestą kaip Lorchas?
Pasidžiaukit vynu ir vaizdais, bet pirmą savaitę nesitikėkit tobulumo. Bus dėžių kampe, trūks vieno varžto, internetas gali dar neveikt. Lorchas mažas, bet jaukus. Kai iškraustėm vieną šeimą, jie iškart atidarė butelį Rieslingo ir pasiūlė mums. Atsisakėm, nes vairavom, bet šiluma liko. Ir dar – pasitikrinkit, ar jūsų langai žiūri į pilį, ar į upę. Nes jei į kalną, tai rytą saulė vėlai ateina. Bet čia jau ne logistikos reikalas.
Baigiamasis žodis: ką reiškia kraustymasis į Lorchą po 20 metų darbo
Kraustymasis į Lorchą man visada asocijuojasi su ramybe, kurios pats procesas dažnai neturi. Bet finale, kai paskutinė dėžė įnešta, pasirašot dokumentus, ir klientas stovi prie lango žiūrėdamas į Reino vingį – tada suprantu, kodėl šitą darbą darau. Tai ne tik logistika. Tai gyvenimo perkėlimas iš taško A į tašką B, su visom bliūdėm, senom nuotraukom ir kartais su riterio šarvais.
Jei planuojat savo kraustymąsi į Lorchą, nedarykit to paskutinę minutę. Kalbėkitės su vežėjais atvirai, klauskit kvailų klausimų, nesikuklinkit. Ir, svarbiausia, pasakykit, jei turit tą vieną daiktą, kurio niekas negali liesti. Mes suprantam sentimentus – ne tik mašinas vairuojam, bet ir klausomės jūsų istorijų. Tai tiek. Iki pasimatymo kokiame nors kelyje tarp Vilniaus ir Reino slėnio.