Gyvenimo kraustymas į Neunkirchen: ką realiai reikia žinoti prieš kraunantis daiktus

Gerai, pakalbėkim atvirai. Ne apie tai, ką rašo reklaminėse brošiūrose, o apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo kraustymas į Neunkirchen. Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau dvidešimt metų – nuo tų laikų, kai dar su žemėlapiais važinėjom, o dabar jau viskas telefonuose. Bet žmonių problemos nesikeičia. Vokietija, Austrija – šalis tvarkinga, bet kiekvienas miestas turi savo kvailų niuansų. Neunkirchen nėra išimtis. Mažas miestelis, atrodo, kas ten gali būti sudėtingo? O va, būna. Ypač jei pirmą kartą kraustomasi į užsienį ir galvojat, kad viskas kaip Vilniuje ar Kaune. Ne, ne visai.

Čia nesėdėsiu ir nepasakosiu jums saldžių pasakėlių. Bus tiesiai – kartais gal net per daug tiesiai. Nes kai žmogus man skambina ir klausia „kiek kainuos pervežti daiktus į Neunkirchen?“, aš visada atsakau klausimu: „O jūs jau matėt tą gatvę, kurioj gyvensit?“ Nes nuo to prasideda visi realūs rūpesčiai.

DUK apie persikraustymą į Neunkirchen: klausimai, kurių tikrai užduosit

Kada išvis pradedat galvoti apie kraustymą į Neunkirchen?

Paprastai žmonės pradeda galvoti per vėlai. Skambina likus savaitei, nori, kad viską sutvarkyčiau. Aš galiu, aišku, bet kaina bus kosminė. Normalus terminas – mėnuo, pusantro. Ypač jei kalbam apie kraustymą į Neunkirchen iš Lietuvos. Reikia susiplanuoti ne tik pervežimą, bet ir dokumentus, draudimą, kartais – laikiną sandėliavimą. Jei jūsų nauji namai dar nebaigti, daiktus reikės kur nors palikti. Neunkirchen aplinkui nėra milijono sandėlių, kaip kad prie didelių miestų. Yra keli, bet jie greitai užsipildo, ypač vasarą.

Ar man reikia kažkokių specialių leidimų važiuoti į Neunkirchen su baldais?

Ne, jokių leidimų. Bet jei vežatės daug – turiu omeny visą namą – pasirūpinkit, kad vairuotojas turėtų CMR važtaraštį. Tai toks tarptautinis dokumentas. Be jo, jei sustabdys kur nors Lenkijoje ar Vokietijoje, gali būti klausimų. Aš visada duodu, bet kai kurie maži vežėjai tingi pildyti. Paskui būna problemų. Dar vienas niuansas – jei vežatės kas nors labai vertingo, pavyzdžiui, pianiną ar antikvarą, geriau deklaruoti muitinėje. Nors Vokietija ES, bet ramiau, kai popieriai tvarkingi.

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos į Neunkirchen?

Na, čia priklauso. Jei tiesiai, be sustojimų – apie 18–20 valandų. Bet realybėje? Vairuotojas turi ilsėtis. Taip kad planuokit dvi paras minimum. Dar pridėkit sienas, spūstis prie Berlyno, kelio darbus. Ah, ir nepamirškit, kad Neunkirchen yra prie pat Austrijos sienos? (Ne, ne, čia Vokietijos Neunkirchen, Saaro žemė. Kartais žmonės painioja su Austrijos miestu – būna, siunčiu vilkiką, o klientas skambina: „Kur jūs? Aš čia, prie bažnyčios Neunkirchen!“ O pasirodo, jis Austrijoj. Tai pasitikslinkit adresą šimtą kartų.)

Ar tiesa, kad Neunkirchen siauros gatvės ir didelis fūra neįvažiuos?

O, čia jau gera tema. Taip, yra rajonų, ypač senamiestyje, kur fūra su 13.6 metrų priekaba tiesiog neprasisuks. Būna, užsakinėji mašiną, galvoji – tilps. O paskui atvažiuoja vairuotojas ir sako: „Aš čia neįlįsiu.“ Ir ką tada? Iškrauni daiktus kitur ir neši rankom 200 metrų. Už tai papildomai moki. Aš visada prašau klientų atsiųsti nuotraukų arba Google Street View pažiūriu pats. Jei matom, kad tragedija – samdom mažesnę mašiną, 7.5 tonų, arba su liftu, bet ne visada liftas išgelbėja. Kartais tenka samdyti vietinius pagalbininkus, kad perneštų daiktus.

O kokia situacija su parkavimu Neunkirchen? Ar reikia mokėti?

Oi, Vokietijoje su parkavimu visur strikta. Neunkirchen nėra Berlynas, bet centre tikrai reikės arba mokėti, arba gauti specialų leidimą, jei užstojat eismą. Mes paprastai sutariam – klientas iš anksto nueina į savivaldybę (Rathaus) ir pasiima laikiną leidimą. Tai kainuoja gal 10–20 eurų. Bet jei to nepadaro, o policija atvažiuoja? Bauda. Ir ne 20 eurų, o gerokai daugiau. Ir dar vairuotojui nuotaiką sugadina.

Kaip dėl baldų išardymo ir surinkimo? Ar jūsų komanda tuo užsiima?

Mes darom, bet čia atskira paslauga. Ne visi nori mokėti. Bet patikėkit, geriau sumokėti, negu paskui su atsuktuvu krapštytis visą naktį naujam bute. Ypač IKEA baldai – jie po išardymo kartais nebenori susidėti gražiai. Būna, vežiesi spintą, galvoji – sutaupysiu, pats surinksiu. O paskui skambini: „Gal galit grįžti?“ Negalim, mes jau kitam mieste. Tai geriau iš karto įtraukti į sutartį.

Kas jeigu mano nauji namai Neunkirchen dar nepasiruošę? Kur dėti daiktus?

Turim sandėlį Vokietijoje, apie 50 kilometrų nuo Neunkirchen, Saarbrücken rajone. Tai patogu – atvežam, paliekam, o kai jūs pasiruošę, per kelias dienas pristatom. Bet sandėliavimas kainuoja. Priklauso nuo kubinių metrų. Jei daiktų mažai, gal ir apsimoka palikti pas gimines Lietuvoj, bet jei jau vežat – logiškiau sandėliuoti vietoj. Tik nepamirškit apdrausti. Vokietijoje sandėliai saugūs, bet kartą buvo atvejis, užliejo stogą per liūtį. Klientas neturėjo draudimo, tai verkė abu.

Ar reikia drausti krovinį kraustantis į Neunkirchen?

Neprivaloma, bet aš visada rekomenduoju. Elementarus draudimas nėra brangus – gal 0.5–1% nuo krovinio vertės. Bet jei vežatės senovinius baldus iš močiutės, geriau pilną draudimą. Vienas klientas neseniai nesidraudė – vežėm stiklinę vitriną. Lenkijoje duobė, vitrina – šukės. Ir ką? Aš jam sakiau. Dabar jis pyksta ant manęs, nors kaltas pats. Tai va, nedarykit taip.

Kaip vyksta apmokėjimas? Ar reikia iš anksto?

Taip, paprastai 30% avanso, likusi dalis prieš iškrovimą. Arba galima grynais vairuotojui, bet tada jokio čekio. Sąskaitą faktūrą išrašom visada. Jei įmonė – perveskit pavedimu, bus tvarkingiau. O jei fizinis asmuo, kartais darom paprasčiau. Bet dėl mokesčių geriau turėti popierių. Vokietijoje, jei ką, Finanzamt mėgsta tvarką.

Ar jūs vežat ir automobilius į Neunkirchen?

Taip, bet čia jau kita logistika. Lengvą mašiną galim užkrauti ant tos pačios platformos, jei vietos yra, arba vežam atskirai. Kartais klientas nori, kad vilkikas atvežtų baldus ir kartu automobilį. Techniškai įmanoma, bet ne visada. Reikia žiūrėti svorį. Jei perkrauni – baudos milžiniškos. Geriau samdyti autovežį atskirai. Bet šiaip į Neunkirchen automobilių pervežimas populiarus, nes ten nėra didelio oro uosto, žmonės atsiveža savo mašinas iš Lietuvos.

O kaip su gyvūnais? Ar galima vežti šunį ar katę kartu su baldais?

Kartą vežėm papūgą. Ne, gyvūnų su baldais nevežam. Čia jau reikia specialių sąlygų, temperatūros kontrolės. Be to, vairuotojas nervinasi, šuo loja. Yra firmos, kurios specializuojasi gyvūnų pervežime. Aš pats savo šunį vežiau į Vokietiją – tiesiog nusipirkau bilietą į lėktuvą. Bet jei bijot skraidinti, yra žmonių, kurie veža automobiliais, tik čia atskira kaina.

Ką daryti, jei atvykus į Neunkirchen baldai netelpa į liftą?

O, čia klasika. Vokiški liftai – maži. Senuose namuose išvis tragedija. Kartais sofa netelpa, ir ką? Neši per laiptus. Jei 5 aukštas – mokėsi papildomai. Mes visada klausiam iš anksto: koks aukštas, ar yra liftas, kokie lifto matmenys. Bet žmonės kartais pamiršta pamatuoti. Paskui stovi ir žiūri, kaip du vyrai suprakaitavę bando įgrūsti spintą į laiptinę. Tai matuokit iš anksto.

Ar galima vežti daiktus dalimis? Pavyzdžiui, vieną kartą baldus, kitą – smulkmenas?

Galima, bet kvaila. Mokėsi du kartus už tą patį atstumą. Geriau jau susikrauti viską į vieną reisą. Nebent turite labai specifinę situaciją. Viena klientė taip darė – iš pradžių vežė tik lovą ir stalą, nes reikėjo skubiai, o paskui likusius daiktus. Bet ji mokėjo beveik dvigubai daugiau. Tai jei galit palaukti – laukit.

Kaip vyksta muito formalumai? Neunkirchen gi Vokietija, ES.

Nėra muito, kaip ir sakiau. Bet jei vežatės alkoholio, cigarečių – yra limitai. Asmeniniam naudojimui, ne komercijai. Bet jei turit 50 butelių vyno kolekciją? Gali kilti klausimų. Nesąmonė, bet kartais tikrina. Geriau turėti čekius ar bent jau sąrašą, kad čia asmeninė kolekcija, o ne pardavimui. Ir šiaip, deklaruokit vertingus daiktus – meno kūrinius, brangius instrumentus. Tada, jei kas atsitiks, draudimas veiks.

Ar jūsų vairuotojai kalba angliškai ar vokiškai?

Vairuotojai – lietuviai. Bet vokiškai dažnai moka minimaliai. Angliškai – būna, kad truputį. Bet Neunkirchen vietiniai kalba vokiškai, kartais su Saaro tarme, kurią net vokiečiai sunkiai supranta. Tai jei jūs pats nemokat vokiškai, bus įdomu. Aš visada patariu turėti bent kelias frazes pasirašius ant lapuko. Arba naudoti Google Translate. Kartą vairuotojas nesuprato, kur pristatyti, nes vietinis senukas kalbėjo tik tarme. Tai va, būna visko.

Kokios dažniausios klaidos, kurias daro žmonės, kraustydamiesi į Neunkirchen?

Pirma – netikslus adresas. Antra – nesusisiekia su savivaldybe dėl parkavimo. Trečia – nepasako, kad name nėra lifto. Ketvirta – nori viską padaryti paskutinę minutę. Penkta – nepasveria daiktų (tiesiogine prasme). Jei sakot „turiu nedaug“, o paskui paaiškėja, kad ten 30 kubų – kaina keičiasi kardinaliai. Mes skaičiuojam pagal tūrį ir svorį. Tai visada geriau atsiųsti nuotraukas, sąrašą. Ir dar – žmonės kartais galvoja, kad mes magai ir sutvarkysim jų dokumentus. Ne, mes tik vežam.

Ar jūs teikiate pakavimo paslaugas?

Taip, bet už papildomą kainą. Atvažiuojam su dėžėmis, burbuline plėvele, specialiais antklodėmis baldams. Jei pats pakavotės – sutaupysit, bet rizikuojat, kad kas nors sulūš. Profesionalai moka supakuoti taip, kad veidrodis atvažiuotų sveikas. Bet kainuoja. Vieniems verta, kitiems ne. Aš asmeniškai patarčiau bent jau trapius daiktus patikėti mums.

Kaip greitai galiu gauti preliminarią sąmatą?

Jei atsiunčiat nuotraukas ir adresą – per valandą. Kartais greičiau. Bet čia bus preliminari. Galutinė kaina paaiškėja, kai vairuotojas atvažiuoja ir pamato realią situaciją. Aš niekada nesakau fiksuotos kainos iš karto, nebent labai paprastas atvejis. Per daug kintamųjų. Bet jei įmonė jums žada „vieną kainą viskam“ nežiūrėdama daiktų – bėkit nuo jų. Paskui bus priedai už kiekvieną žingsnį.

O jei aš turiu tik kelias dėžes? Ar apsimoka samdyti visą fūrą?

Ne, tada geriau naudotis konsoliduotu kroviniu. Mes surenkam iš kelių klientų daiktus ir vežam vienu reisu. Tai pigiau, bet lėčiau – kartais tenka palaukti, kol susirinks pilna mašina. Į kraustymą į Neunkirchen taip vežam gana dažnai, nes miestas mažas, ne visada užsipildo pilnas vilkikas iš vieno kliento. Bet jei jūsų daiktai nedideli – puikus variantas.

Ar tiesa, kad Vokietijoje negalima kelti triukšmo po 22 valandos?

Tiesa. Ir sekmadieniais išvis ramybė. Jei planuojat iškrovimą vėlai vakare ar sekmadienį – pamirškit. Kaimynai iškart kvies policiją. Vokiečiai labai jautrūs triukšmui. Mes visada planuojam darbus darbo dienom, iki 20 valandos max. Kartą teko stabdyti iškrovimą vidury, nes atėjo kaimynas ir pradėjo rėkti. Nors dar nebuvo 22 valanda. Tai geriau gerbti taisykles.

Kas jei Neunkirchen oras bus baisus ir negalėsim iškrauti?

Lietus nėra problema, turim tentus, plėveles. Bet jei pūga, ledas – tada jau rimtai. Vokietijoje žiemą kartais slidu, ypač kalvotose vietose. Neunkirchen yra slėnyje, bet keliai prižiūrimi gerai. Vis dėlto, jei oro sąlygos ekstremalios, atidedam iškrovimą dienai ar dviem. Už tai papildomai neimam, nebent jūsų daiktai jau pas mus sandėlyje ir reikia saugoti ilgiau.

Ar jūs dirbate su Neunkirchen savivaldybe? Kaip dėl atliekų?

Po išsikrovimo lieka kalnai šiukšlių – kartonas, plėvelės. Vokietijoje šiukšlių tvarkymas griežtas. Negali tiesiog palikti prie konteinerio. Mes paprastai išsivežam savo atliekas, nebent klientas nori pasilikti. Bet tada jis turi žinoti, kur jas mesti. Neunkirchen yra perdirbimo centrai (Recyclinghof), bet reikia registracijos. Tai geriau palikti šitą reikalą mums.

Koks jūsų asmeninis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į Neunkirchen?

Neskubėkit. Dvigubai patikrinkit adresą. Nufotografuokit laiptinę, gatvę, įvažiavimą. Pasiskaitykit apie vietos taisykles. Ir būkit pasiruošę, kad Vokietijoje viskas vyksta pagal taisykles – ne taip, kaip kartais Lietuvoje, kur susitari gatvėj su kaimynu ir viskas ok. Čia jei pažeidi taisyklę – turi problemą. Ir dar – nevežkit šlamšto. Aš mačiau, kaip žmonės vežasi senus čiužinius, kurių net į konteinerį neįmesi. Paskui gailisi. Geriau čia, vietoj, nusipirkti naujus. Kraustymas į Neunkirchen jau pats savaime stresas, tai kam dar vežtis nereikalingus daiktus?

Keletas realistiškų situacijų iš mano praktikos

Prisimenu vieną atvejį. Klientas, pavadinkim jį Tomu, kraustėsi į Neunkirchen iš Klaipėdos. Sako – turiu nedaug, tik miegamojo baldus ir dėžių. Atvažiuojam, o ten – garažas pilnas. Pasirodo, jis „nedaug“ skaičiavo be įrankių, dviračių, žieminių padangų komplekto ir dar kažkokio velnio. Na, susitarėm vietoj, bet kaina išaugo trečdaliu. Jis buvo nepatenkintas, bet ką aš padarysiu? Ne aš tuos daiktus prikroviau. Tai visada sakau – būkit sąžiningi, siųskit realias nuotraukas.

Kita situacija – su parkavimu. Moteris, vardu Rasa, sakė, kad prie namo daug vietos. Nuotraukoj atrodė erdvu. Realybėj – ten žolė, o ne parkavimas, ir dar medis žemai nukaręs. Vairuotojas bijojo apgadinti mašiną. Galų gale statėm už kvartalo, o daiktus nešėm gerą pusvalandį. Rasa verkė, bet sutikom be papildomo mokesčio, nes ji buvo gera klientė.

Dar vienas – su pianinu. Vežėm seną, sunkų, dar iš caro laikų. Klientas prisiekė, kad įvažiavimas geras. Atvažiuojam – laiptai siauri, posūkis neįmanomas. Pasišaukėm kraną (vietinį, iš Saarbrücken). Kranas kainavo kosmosą. Bet pianinas atsidūrė balkone per langą. Jei klausit, ar aš užtikrintas, kad kranas visada išgelbės – ne, ne visada. Kartais tiesiog neįmanoma.

Pabaigai – ką aš iš tiesų galvoju apie kraustymą į Neunkirchen

Žinot, kraustymas į Neunkirchen nėra kažkoks mistinis iššūkis. Bet jis turi savo mažų kliurkų. Jei esat pasiruošę, turit dokumentus, leidimą parkavimui, žinot lifto dydį ir nesivežat viso šlamšto – viskas praeis sklandžiai. Vokietija yra logistikos šalis, keliai geri, taisyklės aiškios. Tik jas reikia gerbti. Aš per dvidešimt metų išmokau vieną dalyką: geriau praleisti valandą planavimui, negu paskui dvi dienas gailėtis. Ir nepasitikėkit tais, kurie žada „viskas bus gerai“ nieko neklausdami. Gerai būna tada, kai visi žino, kas ir kaip. Sėkmės jūsų naujuose namuose. Ir jei ką – skambinkit, bet ne paskutinę minutę.