Greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją: kaip išvengti nervų griūties

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turėtinas pripažinti, matau viską. Vieniems perkraustymas į Vokietiją yra paprasta kelionė, kitiems – tikras košmaras, kuris baigiasi suardytais baldais ir prarastais nervais. Dažniausiai žmonės skambina tada, kai viskas jau dega, ir tada nori „greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją“, kaip tai būtų koks pasakymas iš raganos. Tiesą sakant, greitis ir kokybė – dažnai priešingos pusės, bet jei žinai, kur spustelėti ir ką klausti, galima rasti kompromisą. Šiandien kalbėsime ne apie reklamas, o apie tai, kas iš tikrųjų vyksta kelyje, kai kuriamas jūsų sofą veda link Berlyno ar Miuncheno. Niekas nesakė, kad bus lengva, bet bent jau bus aišku.

Kaip tai veikia iš vidaus (ir kodėl dažnai vėluoja)

Ar tikrai reikalingos greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją?

Kartais atrodo, kad žmonės galvoja, jog turi tų paslaugų tik todėl, kad nusprendė išsikraustyti prieš savaitę. Žiūrėkite, standartinis pervežimas reikalauja planavimo, o jei jums reikia viską nuvežti per dvi dienas, tai jau nebe logistika, o stresas. Taip, greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją egzistuoja, bet jos kainuoja dvigubai, ir dažnai tenka naudoti atskiras mašinas vienai jums. Jei galite laukti savaite, padėsite sau ir sau piniginę. Tačiau jei bėgate iš paskutiniojo traukinio, tai nėra kito kelio, tik reikia susitarti dėl to, kad vairuotojas gali neįleisti jūsų į kabina, jei ten nebeliks vietos (įstatymai draudžia).

Kiek laiko užtrunka tas greitas pervežimas?

Optimistiškai – 1-2 dienos, jei kalbame apie mažą kiekį ir tokią vietą kaip Berlynas ar Vokietijos pakraštį. Bet realistiškai? Pridėkite kelias valandas dėl sustojimų muitinėje arba dėl to, kad vairuotojas užmigo (legaliai poilsio režimas). Vieną kartą važiavome į Štutgartą ir tiesiog užstrigome ties viena brangia automagistrale dėl avarijos, praradome šešias valandas. Taigi, niekas nesakys „per 12 valandų bus viskas“, jei nenori meluoti. Geriausia skaičiuokite, kad galimas nukrypimas nuo grafiko yra norma, o ne išimtis.

Ar galima pasitikėti tais pažadais apie „rytoj pristatysime“?

Kai kurios firmos, ypač didelės, tiesiog pakelia rankas aukštyn ir sako „rytoj“, kad tik gautų užsakymą. Aš asmeniškai stengiuosi niekada nepažadėti to, ko negaliu įvykdyti, bet rinkoje yra daug „kalbūnų“. Jei girdite per daug patikinimų ir per mažai konkrečių detalių apie vairuotoją ar mašinos numerį – žaiskite saugiai. Vienas mano klientas prieš metus pasiklydo, nes jam pažadėjo pervežimą per dieną, o krovinys atvyko po trijų savaičių. Geriau klauskite sudėtingų klausimų ir gaukite nuostabius atsakymus.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Daug kas pradeda panikuoti, reikalauja nuolaidų ar grasina teismu. Suprantu jūsų pyktį, bet pažiūrėkite į situaciją iš vairuotojo pusės – jis gali tiesiog užstrigti eilėje prieš Vokietijos sieną arba turėti techninių problemų. Geriausia, ką galite padaryti – skambinti dispatcheriui, o ne šaukti į vairuotoją. Mes visada stengiamės informuoti iš karto, kai matome, kad grafikas suka, bet ne visos firmos dirba taip garbingai. Kartais tiesiog reikia kantrybės ir kavos.

Ar saugu duoti daiktus pažymėtus „šlamštas“?

Niekada nedarykite taip, jei ten yra k nors vertingo. Vokietijoje muitinė labai mėgsta tikrinti tokius siuntinius, o jei randa brangiausią televizorių padėtą tarp senų batų – gali būti didelė bėda. Geriau viską užrašyti sąraše kaip „buitinė technika“ ir nurodyti apytikrę vertę. Vieną kartą teko gelbėti klientą, kuris užrašė „žaislai“, o viduje buvo brangūs kolekciniai modeliai, su kuriais buvo daug problemų. Būkite sąžiningi, bet ir konkretūs.

Pinigai ir kainos (kas negerai)

Kodėl kainos tiek skiriasi tarp skirtingų kompanijų?

Tai vienas dažniausių klausimų. Vienas pasako 300 eur, kitas 800. Skirtimas slepiasi ne tik tame, ar vairuotojas valgo gerą pusryčius, bet ir draudime, mašinos būklėje, ir ar jie turi KET leidimus. Greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją kainuoja brangiau, nes tenka derinti grafikus, naudoti greitesnius maršrutus arba net lektuvus (labai retai, bet kartais). Neklauskite tik pagal kainą – pigiausias variantas gali baigtis tuo, kad jūsų daiktai važinės atvira sunkvežimio platforma lietuje.

Ar imamas mokestis už sunkų krovimą (pvz., pianinas)?

Žinoma, jei turite šešiasdešimt kilogramų svarų seifą ar seną pianiną, niekas to nenuveš už nemokamai. Tai papildomas darbas, reikalaujantis ne tik fizinių pastangų, bet ir specialios įrangos (keltuvai). Kai kurios firmos tai įskaičiuoja į valandinį įkainį, kitos – kaip fiksuotą priemoką. Būtinai pasakykite apie tai iš karto, kai pateikiate prašymą dėl paslaugos, kad vairuotojas nebtų nustebęs, pamatęs, kad turi nešti gyvenamąsias patalpas penktame aukšte be lifto.

Kaip mokėti – grynaisiais ar pervedimu?

Daugelis dabar mėgsta pervedimus, bet vairuotojai kelyje dažnai reikalauja grynųjų (pinigai už degalus, maistą). Geriausia susitarti dėl avanso (apie 30-50 proc.) ir likusios sumos mokėjimo pristatymo metu. Yra buvę atvejų, kai klientas atsisakė mokėti, nes „sofa buvo per daug įbrėžta“, nors vairuotojas viską atvežė saugiai. Užstatas – tai jūsų ir mūsų garantija, kad sandėris įvyks be nepageidaujamų staigmenų.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Muitinės mokestis (jei peržengiate ribas), mokestis už miesto centrą važiavimą (pvz., Frankfurte ar Miunchene yra zonos, kur negaliva važiuoti sunkvežimiais be leidimo), arba mokestis už laukimą, jei jūs pavėluojate susitikti. Būtinai klauskite apie „galimas papildomas išlaidas“ prieš pasirašant sutartį. Aš asmeniškai visada įrašau į sąskaitą viską, kad vėliau nebūtų nereikalingų diskusijų telefonu.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei pervežimas nėra skubus. Jei kvadratinių metrų daug, galima gauti nuolaidą. Bet jei jums reikia greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją šiandien vakare... tai, tikrai, derėtis bus sunku. Tuo atveju jūs esate įkaitas, o ne jie. Tiesa, jei esate nuolatinis klientas, mes visada surandame būdą padaryti nuolaidą, bent jau jums nepadengti kelių valandų vairuotojo darbo.

Vokietijos specifika ir keliai (realijos)

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais su sunkvežimiu?

Vokietija turi puikius kelius, bet ir griežtas taisykles. Maut (mokesčiai už kelią) brangūs, o greičio ribos griežtai stebimos. Be to, yra daug vietų, kur sunkvežimių įvažiavimas draudžiamas (Umweltzone – ekologinės zonos). Jei vairuotojas nežino miesto (pvz., Kelno ar Hamburgo), gali lengvai užkliūti už fotoaparatų ir gauti baudą, kurią teks mokėti klientui (arba mes, jei kaltė mūsų). Todėl reikia patirties vairuotojų.

Kaip su parkavimu miestuose?

Tai tikras košmaras. Vokietijos miestuose vietos retos, o brangios. Jei vairuotojas turi pastatyti 20 tonų sunkvežimį centrinėje gatvėje, tai gali trukti valandą ir kainuoti nemaloniai. Geriausia susitarti, kad jūsų artimieji iš anksto paruoš vietą arba susitinkate netoli miesto, prie didelio parkavimo aikštelės. Kartais teks važiuoti į miestą su mažesne transporto priemone („vilkiku“ be priekabos), kas taip pat kainuoja.

Ar dažnai tikrina muitinė?

Viduje ES (ES erdvėje) kontrolės yra, bet ne tokios griežtos kaip anksčiau. Tačiau jei važiuojate iš Lietuvos per Lenkiją, ten gali būti papildomų patikrų. Vokietijoje dažniau stebi, ar nėra nelegalių migrantų (ypač dideliuose sunkvežimiuose), todėl reikia turėti tvarkingus dokumentus. Vieną kartą mus sulaikė dėl to, kad CMR dokumentas buvo užpildytas neteisingai (vienas skaičius ne taip), praradome tris valandas. Būkite dėmesingi.

Kokios populiariausios vietos, į kurias važiuojame?

Daugiausiai į didmiesčius – Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas, Frankfurtas. Taip pat dažnai važiuojame į pramoninius rajonus, kur yra daug lietuvių dirbančių fabrikų (prieš tai teko vežti į vieną gamyklą netoli Diuseldorfo). Mažesnius kaimelius vežti brangiau, nes tenka nukrypti nuo pagrindinio maršruto. Jei gyvenate kur toli nuo autostrados, pasiruoškite papildomam mokėjimui už kilometrus.

Ar tenka važiuoti per kalnus arba sudėtingas vietas?

Kartais, jei važiuojame į pietus (Bavarija), keliai vingiuoja, o sunkvežimis su kroviniu ne taip lengvai įveikia posūkius. Taip pat yra vietų, kur kelių aukštis ribojas (tuneliai, tiltai). Jei turite labai aukštą krovinį (pvz., baldus surinktus vertikaliai), reikia tiksliai išmatuoti aukštį, kad nenuvažiuotume į tunelį, kurio aukštis 3 metrai, o mūsų mašina 3,5. Tai realus pavojus.

Dokumentai ir muitinė (boring but needed)

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis yra CMR draudimas (tarptautinis vežimo kvitas), krovininės deklaracijos sąrašas (packing list), asmens dokumentai. Jei pervežate transporto priemonę (automobilį), reikia techninio paso ir draudimo (žalias kortelė). Be to, jei tai ne asmeninis, o verslo perkraustymas, reikės Sąskaitų-faktūrų. Geriausia visus dokumentus padaryti dviem kopijomis – vieną duoti vairuotojui, antrą pasilikti sau (nufotografuoti telefone).

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei tai ne pirmas perkraustymas?

Jei daiktai naudoti ir jūs juos naudojote daugiau kaip 6 mėnesius, dažniausiai muitinės mokesčio nėra (taikoma pirmojo būsto išleidimo išimtis). Tačiau tai reikia įrodyti (nuotraukos, senos sąskaitos). Jei pervežame naujus daiktus (pirkinius iš parduotuvės), gali būti taikomas PVM ir muitas. Vienas mano klientas bandė įvežti visiškai naują virtuvę sakydamas, kad tai „dovana“ – nesusitiko su muitininku, teko mokėti viską pilnai.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad sandėris tarp jūsų ir pervežėjo įvyko. Jame turi būti nurodyta, kas pervežama, kiek tai svoriu ir kokia vertė. Be CMR, jei nutinka avarija, gali būti sunku įrodyti, kad daiktai buvo jūsų. Būtinai patikrinkite, ar vairuotojas jį parašė prieš išvykdamas. (Tikrai patikrinkite, nes kartais užmiršta).

Ar reikia specialių leidimų gyvūnams pervežimui?

Taip, jei turite šunį ar katę, reikia „pasą“ (gyvūno pasas), mikroschemos ir vakcinacijos nuo pasiutligės. Be to, reikia gauti leidimą iš veterinarinių tarnybų bent 48 valandas prieš išvykimą. Negalima tiesiog pasodinti šuns į bagažinę ir važiuoti – Vokietijoje tai labai griežtai stebima. Vieną kartą teko grąžinti klientą su šuniu atgal į Lietuvą, nes dokumentas buvo pasibaigęs prieš dieną.

Kas daryti, jei prarandate dokumentus kelyje?

Pirmiausia – nepanikuoti. Jei dingsta CMR, reikia skambinti pervežėjui, kad jis išduodtų kopiją. Jei dingsta asmens dokumentai – reikia kreiptis į policiją ir ambasadą. Geriausia visus svarbius dokumentus turėti pas save (ne bagažinėje, o su savimi kuprinėje) ir jų nufotografuoti. Aš visada sakau vairuotojams – daryk nuotraukas visko, ką įkrauna, o tai pat ir dokumentų, kad išvengtum ginčų dėl prarastų dalių.

Problemos ir nesklandumai (real talk)

Kas nutinka, jei sulaužoma kažkas pervežimo metu?

Tai, ko visi bijo. Mes turime draudimą, kuris (dažniausiai) dengia žalą, bet reikia užpildyti pranešimą apie žalą (protokolą) vietoje, kai tik tai pastebėta. Negalima parašyti manęs po savaitės, kad „sofa įbrėžta“, nes vairuotojas gali sakyti, kad taip ji buvo gavote. Vieną kartą klientas pareiškė, kad buvo sulaužyta veidrodis dalis, nors mes matėme, kad ji buvo prilipdyta lipduku (tai buvo senas pažeidimas). Dokumentuokite viską iš karto.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Daugelis klauso, ar galima sėdėti keleivio vietoje. Teoriškai – taip, jei yra vietos ir vairuotojas nesipriešina. Tačiau dauguma kompanijų draudžia dėl draudimo sąlygų (jei įvyksta avarija su keleiviu, draudimo neismoka). Be to, tai ilgas ir nuobodus kelias. Jei norite pamatyti Vokietiją, geriau skristi lėktuvu, o ne važiuoti su 20 tonų sunkvežimiu, kuris važiuoja 90 km/h greičiu.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra nepageidaujamas (nemandagus, kvapą)?

Tai, vadinasi, „nelaimė“. Kartais tenka susidurti su žmonėmis, kurie tiesiog pavargo arba yra charizmatiški savo būdu. Jei jums nepatinka jo elgesys, skambinkite dispatcheriui – mes galime paskambinti jam ir priminti apie etiką (arba grasinti nebešaukti jį į kitus reisus). Bet nepulpinkite vairuotojui, jis ir taip pavargęs. Geriausia tiesiog reikalauti profesionalumo dėl darbo, o ne asmeninio gyvenimo.

Ar dažnai pasitaiko avarijų?

Statistiškai – ne, tačiau jos įvyksta. Sunkvežimiai dažnai sužeidžiami tiesiog stovint aikštelėse (pvz., kai kitas vairuotojas atgalinėja ir nepastebi). Jei įvyksta avarija, procesas sustoja, kol suremontuojama mašina arba perkeliamas krovinys į kitą. Tai gali trukti dieną ar dvi. Čia jau padeda tik kantrybė ir gerai sudaryta draudimo sutartis.

Ką daryti, jei daiktai neatvyksta nurodytu laiku?

Pirma, sušilkite kavą. Antra, skambite į dispečerinę. Jei jie neatsiliepia, rašykite el. paštu. Dažniausiai priežastis yra techniška (prijungė prie kitų krovinių ir vėluoja) arba organizacinė. Jei vėluoja daugiau kaip 24 valandas be paaiškinimo – tai blogas ženklas. Vieną kartą teko važiuoti pačiam klientui surasti savo daiktus kuriam sandėlyje, nes firmos telefonas nebeveikė (jie bankrotavo). Nepasitikėkite tik žodžiais.

Ar verta rūpintis pakavimu (dėžėmis, lipdukais)?

Absoliučiai taip. Gerai supakuoti daiktai – tai pusė sėkmės. Naudokite stiprias dėžes, užpildykite tarpus (putplasčiu, senais laikraščiais). Užlipkite lipdukus „Kruša“, „Stiklas“, „Viršus“. Tai sutaupo laiko vairuotojui (jis žino, kaip krauti) ir sumažina sulaužymo riziką. Jei duodate daiktus maišuose – nebesiskųskite, kai rastate sulaužytą vazą. (Niekada neduokite maišuose, jei tai ne drabužiai).

Išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip vyksta greitos logistinės paslaugos perkraustymo procesams į Vokietiją. Tai ne filmas, kur viskas vyksta lyg pagal scenarijų – kartais vėluoja, kartais lyja, kartais vairuotojas būna nepageidaujamas. Tačiau su planavimu, gerais dokumentais ir sąžiningu bendravimu viskas įmanoma sėkmingai įgyvendinti. Nepaisykite to, kad rinkoje yra nereikalingų tarpininkų – raskite tuos, kurie dirba jau dešimtmetį ir žino kiekvieną Vokietijos kelią. Sėkmės jūsų kelionėje ir tikiuosi, jūsų sofa atvyks saugi ir nesužeista. O jei kils klausimų – tiesiog skambinkite, geriau išklausyti patarimus iš karto, nei vėliau spręsti problemas telefonu prieš vokišką sandėlį.