perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai kas nors sako, kad jam aktualus greitas ir saugus siuntinių pristatymas iš Vokietijos artimiesiems, aš pirmiausia klausiu ne kainos, o kas ten viduje. Dėžė su drabužiais? Vaikiška kėdutė? Maisto produktai? Kartais žmonės nori nusiųsti mamai į Kauną šildytuvą, o kitą dieną paaiškėja, kad tame pačiame Miunchene dar laukia televizorius ir dviratis. Toks greitas ir saugus siuntinių pristatymas iš Vokietijos artimiesiems nėra tik „paimk ir atvežk“; čia reikia surinkimo, pakavimo, maršruto, draudimo ir normalaus ryšio. Per 20 metų mačiau, kad greičiausia dažnai tampa ne ta, kuri žada per naktį, o ta, kuri aiškiai pasako, kas vyksta.
Šiame skyriuje aš visada pradedu nuo paprasto dalyko: kelias nėra tik linija žemėlapyje. Vokietija didelė, Lenkijos tranzitas taip pat, o Lietuvoje adresas gali būti Vilniuje arba už 70 km nuo pagrindinio kelio. Buvo atvejis, kai klientas skaičiavo, kad nuo Frankfurto iki Kauno bus „kaip nuo Vilniaus iki Palangos“, nors realiai kalbame apie 1 300–1 500 km. Kaina dažnai svyruoja nuo 60–90 € už mažą dėžę iki 120–250 € už sunkesnį siuntinį, jei kalbame apie individualų surinkimą.
Taip, tinka, bet čia reikia būti honest, nors lietuviškai rašau. Jei siunčiate vieną dėžutę su megztiniu ir šokoladu, kartais paprastas paštas bus pigesnis. Bet kai yra trys dėžės, vaikų daiktai, dokumentai ir dar kažkas trapus, tada individualus vežimas jau atrodo protingiau. Aš matau tai taip: kuo daugiau smulkių detalių, tuo daugiau vertės duoda žmogus, kuris paima, pažymi, sutvarko ir atveža iki durų.
Paprastas paštas dažniausiai gerai veikia, kai viskas standartiška: dėžė, etiketė, adresas, svoris. O šeimos siuntiniai ne visada tokie. Viena klientė siuntė mamai į Šiaulius seną fotoaparatą, tris stiklainius naminio maisto ir švarką, kuris „kaip tik tilpo tarp dėžių“. Paštas tokio derinimo nemėgsta. Vežant individualiai, galima susitarti dėl paėmimo, pakavimo, nuotraukų ir pristatymo konkrečiu laiku.
Mažam paketui kaina gali būti apie 50–90 €, jei jis surenkamas kartu su kitais siuntiniais tam tikrame Vokietijos regione. Jei reikia specialiai važiuoti į Hamburgą, paimti vieną dėžę ir vežti į Alytų, tada jau kalbame ne apie dėžę, o apie logistikos organizavimą. Tada kaina gali šokti iki 150–220 €. Aš visada sakau: klauskite ne tik „kiek?“, bet ir „kas įeina į tą kiek?“
Nuo Berlyno iki Vilniaus realiai galima kalbėti apie 13–17 valandų vairavimo be didelių trikdžių. Nuo Hamburgo jau apie 16–20 valandų, o nuo Miuncheno dar daugiau, gal 18–24 valandos, priklausomai nuo sustojimų ir sienų. Bet klientui svarbu ne vairuotojo laikrodis, o kada siuntinys bus prie durų. Dažniausiai planuoju 2–4 darbo dienas, nes dar reikia surinkimo, rūšiavimo ir pristatymo eilės.
Galima, tik tada reikia aiškaus grafiko. Pavyzdžiui, pirmadienį Kelne paimama viena dėžė, antradienį Dortmundas, trečiadienį Hanoveris, o ketvirtadienį jau judama į Lenkiją. Bet jei kas nors sako „dar turėčiau dėžę pas draugą prie Miuncheno“, tada maršrutas griūva. Aš ne visada sakau ne, bet kartais reikia pasakyti, kad logistika nėra stebuklų maišas.
Tada planuojame pristatymą ne „kaip nors“, o konkrečiai. Vairuotojas turi žinoti, ar įvažiavimas normalus, ar gatvė asfaltuota, ar reikia skambinti prieš atvykstant. Buvo situacija, kai siuntinį vežėme į kaimą prie Šilutės, o gavėjas nurodė „prie tiltelio“. Tokių tiltelių ten daugiau nei norėtųsi. Todėl reikia telefono, orientyro ir kartais kantrybės.
Pakavimas atrodo kaip smulkmena, kol dėžė atsiduria furgone tarp baldų dalių ir įrankių. Aš matau daug siuntinių, kurie „tikrai nesulūš“, bet sulūžta. Ypač stiklas, rėmeliai, keramika, mažos elektronikos detalės. Geriausia dėti daiktus į tvirtas dėžes, užpildyti tuščias vietas, o trapumus pažymėti ryškiai. Draudimas ne visada dengia blogą pakavimą, ir čia reikia kalbėti tiesiai.
Reikia bent minimaliai. Vairuotojas nėra pakavimo cecho darbuotojas, nors kai kurie klientai taip įsivaizduoja. Jis gali padėti užklijuoti, pernešti, nufotografuoti, bet jei akiniai plaukioja maiše su batais, tai jau nebe jo darbas. Aš visada prašau: drabužiai į maišus, knygos į mažesnes dėžes, trapūs daiktai atskirai. Taip sutaupote laiko ir nervų.
Drabužiams tinka dideli maišai arba dėžės, bet knygoms – mažesnės dėžės. Žmonės dažnai sukrauna knygas į didelę dėžę, o paskui stebisi, kodėl ji sunki ir plyšta. Smulkmenoms geriausia naudoti dėžutes, užrašyti, kas viduje, o vertingus daiktus vežtis patiems, jei įmanoma. Aš ne kartą mačiau, kad „nieko tokio“ virsta „ oi, ten buvo močiutės laikrodis“.
Maistą galima, bet ne viską. Konservai, kava, saldainiai, sausainiai – dažniausiai be problemų. Pienas, mėsa, sūriai, naminiai tepalai jau gali sukelti klausimų, ypač jei keliauja per sienas. Vaistus geriau siųsti tik pagal taisykles, su receptu ar paaiškinimu, jei reikia. Kosmetika dažniausiai eina, bet skysčiai turi būti gerai uždaryti. Čia aš visada sakau: jei abejojate, klauskite prieš pakraunant.
Jei daiktai pigūs ir pakeičiami, gal nereikia. Bet jei siunčiate elektroniką, instrumentus, baldų dalis ar sentimentaliai brangius daiktus, tada verta. Draudimas nėra burtažodis, jis nedengia visko. Blogai supakuotas daiktas gali likti jūsų rūpesčiu. Aš paprastai patariu bent įvardinti vertę, padaryti nuotraukas prieš išsiunčiant ir pasilikti sąrašą, kas buvo dėžėje.
Tada mes sustojame ir kalbamės. Kartais užtenka papildomos plėvelės, kartais reikia naujos dėžės, o kartais reikia pasakyti, kad taip vežti negalima. Buvo atvejis, kai dėžėje „tik šiek tiek stiklo“ barškėjo kaip skalbyklė. (Taip, aš čia pasitaisau: ne šiek tiek, o gana daug.) Tokiu atveju geriau pervadinti nei rizikuoti, kad viskas pasieks gavėją kaip mozaika.
Galima, jei jos tinkamai paruoštos. Stalo stalviršis turi būti apsaugotas kampuose, kojos atskirtos arba gerai pritvirtintos. Kėdės dažnai braižo viena kitą, todėl jas reikia vynioti plėvele, kampines detales saugoti. Jei baldai seni, trapūs, restauruoti, tada rizika didesnė. Aš visada sakau: sentikiu baldas keliauja lėčiau ir atsargiau, nes jame dažnai yra daugiau jausmų nei medienos.
Kai kalbu apie greitas ir saugus siuntinių pristatymas iš Vokietijos artimiesiems, turiu omenyje ne tik dovanas. Tai gali būti vaikų daiktai, dokumentai, drabužiai sezonui, smulkūs buities prietaisai ar baldų dalys. Į Vilnių dažniausiai lengviau rasti langą, į Kauną ir Klaipėdą taip pat gerai, bet į mažesnius miestus reikia planuoti maršrutą. Jei daiktų daugiau, galima derinti su greitas ir taupus butų kraustymas mikroautobusu į Vokietiją, tik atvirkštine kryptimi.
Telpa, jei žinome matmenis iš anksto. Dviratis dažniausiai keliauja be problemų, bet reikia nuimti arba apsaugoti rankenas, kartais atlaisvinti pedalus. Vaikštynė ar vežimėlis turi būti sulankstomas arba gerai pritvirtintas. Aš prašau nuotraukos, nes „mažas vežimėlis“ vienam žmogui reiškia lengvą modelį, kitam – visą medicinos įrangą. Čia smulkmena gali sugadinti visą planą.
Tai reiškia, kad siuntinys neatsiduria sandėlio lentynoje be žinios. Vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą, paskambina, perduoda gavėjui arba palieka pagal susitarimą. Tai ypač naudinga vyresniems žmonėms, mamoms su vaikais arba tiems, kurie negali patys nuvažiuoti į terminalą. Bet iki durų nereiškia iki ketvirto aukšto be lifto be jokio aptarimo. Tokius dalykus reikia pasakyti iš anksto.
Taip, ir aš labai to prašau. Vokietijoje surinkimo adresas gali būti daugiabutis be lifto, o Lietuvoje gavėjas gali būti darbe. Normalus skambutis prieš atvykimą sutaupo daug nervų. Kartais klientai nori „tik palikti prie durų“, bet tada reikia aiškiai sutarti, kas atsako, jei dėžė dingsta. Aš nemėgstu miglų „nieko, palikite kur nors“.
Dažniausiai galima bent orientacinis statusas: paimta, išvyko, tranzitu, atvyko į Lietuvą, pristatoma. Tikslus GPS sekimas ne visada naudojamas mažoms siuntoms, nes tai kainuoja ir ne visada praktiška. Jei siuntinys labai svarbus, galima tartis individualiai. Bet realybėje kartais geriausias sekimas yra žmogus, kuris atsako į skambutį, o ne programa, rodanti mėlyną tašką niekur.
Priklauso nuo vietos furgone. Standartinis krovininis mikroautobusas turi apie 8–12 m³, kartais daugiau. Vienas didelis siuntinys gali užimti vietą kaip penki mažesni. Todėl geriau pateikti sąrašą: dėžių skaičius, svoris, matmenys, ar yra baldų. Jei visi sako „tik viena dėžutė“, o paskui paaiškėja skalbimo mašina, planas keičiasi.
Dažniausiai taip, darbo dienomis net paprasčiau. Sandėliai, gatvės, parkavimas, ryšys su gavėjais – viskas lengviau. Savaitgaliais galima, bet ne visur ir ne visada. Ypač Vokietijoje gyvenamuosiuose rajonuose kartais būna apribojimų triukšmui ar iškrovimui. Aš stengiuosi derinti taip, kad vairuotojas neatvyktų sekmadienio rytą į kiemą, kur visi dar miega.
ES viduje judėjimas paprastai lengvesnis nei iš trečiųjų šalių, bet tai nereiškia, kad dokumentai visiškai nereikalingi. Sąskaita, siuntos aprašymas, kontaktai, vertė – viskas gali prireikti. Aš nedrįsčiau sakyti 100%, kad niekada nekils klausimų, nes taisyklės keičiasi, o pareigūnas prie kelio gali turėti kitą nuomonę. Todėl geriau turėti popierių nei aiškintis iš atminties.
Paprastai reikia siuntėjo duomenų, gavėjo duomenų, turinio aprašymo, svorio, kartais vertės. Jei siunčiate asmeninius daiktus, dažniausiai viskas paprasta. Jei siunčiate komercines prekes, tada jau reikia sąskaitos faktūros, prekės kodo, PVM informacijos ir kitų dalykų. Aš visada prašau bent trumpo sąrašo, kas yra dėžėje. Vėliau tas sąrašas gelbsti, kai visi jau pavargę.
Mažai dovanų siuntai CMR nebūtinai, bet transporto dokumentas arba siuntos lapas tikrai pravartus. Sąskaita reikalinga, jei daiktai parduodami ar siunčiami verslo tikslais. Asmeninėms dovanoms užtenka aiškaus aprašymo, bet jei viduje yra brangi elektronika, verta nurodyti vertę. Aš mačiau, kaip „senas telefonas“ tapdavo ginču, kai paaiškėdavo, kad tas senas telefonas visai ne toks senas.
Dažniausiai ne taip, kaip siunčiant iš Jungtinės Karalystės ar Šveicarijos, nes Vokietija ir Lietuva yra ES. Bet kontrolė gali būti, ypač jei krovinys didelis, mišrus arba atrodo komercinis. Aš nedrįsčiau raminti, kad „nieko nebus“, nes niekas negali to pažadėti. Geriausia tvarka: sąrašas, kontaktai, sąžiningas turinio aprašymas. Tada klausimai išsprendžiami greičiau.
Pirmiausia nesipykti. Tokių dalykų būna, žmonės renkasi skubotai, dar po darbo, vaikų triukšmas fone. Reikia nufotografuoti dėžę, pažymėti numerį, parašyti gavėją ant popieriaus ir įdėti į vidų. Geriausia dar viena etiketė šone. Aš visada prašau daryti dvi etiketes, nes viena gali nubyrėti, o kita išlikti. Tai pigu, bet gelbsti.
Alkoholiui ir cigaretėms taikomi apribojimai, ypač kiekiai. Dovanos su verte nėra problema, jei jos tikrai asmeninės, bet brangūs daiktai turėtų būti aprašyti. Jei siunčiate butelį gero vyno gimtadieniui, dažniausiai viskas aišku. Jei siunčiate dėžę alkoholio ir viskas atrodo kaip prekyba, tada jau kyla klausimų. Aš sakau tiesiai: neverta gudrauti su kiekiais.
Augalus geriau siųsti labai atsargiai, nes yra fitosanitariniai reikalavimai. Žemė dažnai problema, sėklos taip pat gali turėti taisykles. Vokietijoje žmonės kartais nori siųsti vazoninius augalus į Lietuvą, ypač pavasarį. Aš tokius siuntinius vertinu individualiai, bet dažniausiai patariu pasitikrinti prieš kraunant. Geriau palikti augalą draugui nei gaišti savaites dokumentams.
Ne visada reikia didelio sunkvežimio. Mažiems ir vidutiniams siuntiniams mikroautobusas yra labai patogus: mažesnis, greitesnis miestuose, lengviau sustoti. Bet jis turi ribotą vietą. Palyda reikalinga tada, kai siuntinys jautrus, brangus, dokumentuotas arba kai reikia asmeniškai perduoti. Dauguma klientų palydos nenori, nes ji brangi, bet kai kuriais atvejais tai vienintelis normalus variantas.
Palyda verta, kai siuntinys brangus, trapus, dokumentinis arba kai perdavimas turi būti labai tikslus. Pavyzdžiui, meno kūrinys, medicininė įranga, sutartys, instrumentai. Jei siunčiate mamai megztuką, palyda greičiausiai bus per didelė prabanga. Bet jei daiktas toks, kad be jo sustoja darbas ar šeimos reikalas, tada kainą reikia vertinti kitaip. Saugumas kartais kainuoja daugiau.
Tinka, jei viskas sutvarkyta. Dažnai surenkame siuntinius iš kelių šeimų Vokietijoje ir vežame į Lietuvą, bet kiekvienas turi savo sąrašą, etiketę ir kontaktą. Tai pigiau nei individualus reisas, tik reikia laukti, kol susirinks krovinys. Buvo situacija, kai vienas žmogus vėlavo su dėže, o penki kiti jau laukė. Todėl terminai ne visada būna tokie gražūs kaip reklamoje.
Galima pasirinkti pageidaujamą langą, bet ne visada garantuoti minutę į minutę. Kelyje būna spūsčių, orų, dokumentų patikrinimų, mechaninių smulkmenų. Aš stengiuosi duoti realų langą: rytas, diena ar vakaras. Jei klientui reikia tik penktadienį po 18 valandos, tai jau reikia tartis iš anksto. Logistika nėra restorano užsakymas, kur atneša tiksliai tada, kai paspaudi mygtuką.
Labai. Vokietijos adresai kartais atrodo paprasti, bet daugiabučiai, kiemai, garažai, durų kodai gali sugadinti viską. Reikia telefono numerio, aukšto, lifto, parkavimo galimybės. Jei vairuotojas ieško adreso 40 minučių, tai jau nebe smulkmena. Aš prašau siuntėjo atsiųsti vietą žemėlapyje, ypač jei tai pramoninė zona arba didelis gyvenamasis kompleksas.
Kartais galima, bet tai priklauso nuo maršruto. Jei automobilis važiuoja per Kauną, o gavėjas gali atvykti į Kauną, galima sutaupyti. Bet jei siuntinys jau suplanuotas iki Klaipėdos, o kažkas nori jį „pagauti“ Marijampolėje, tai gali griauti grafiką. Todėl tarpiniai taškai derinami prieš reisą, ne kelyje. Vairuotojui reikia žinoti planą.
Dažniausiai galima, jei turime vietos ir sutartą laikotarpį. Bet sandėlis nėra viešbutis siuntiniams. Jei gavėjas išvykęs savaitei, reikia tai pasakyti iš anksto. Buvo atvejis, kai siuntinys laukė žmogaus, kuris „tik porai dienų išvažiavo“, o išėjo dešimt. Tokiais atvejais gali atsirasti papildomas saugojimo mokestis. Geriau sąžiningai kalbėti nuo pradžių.
Nepatogus pastebėjimas: blogų įmonių yra visur. Viena žada „rytoj Lietuvoje“, kita parašo pigiausią kainą, o paskui prideda mokestį už dėžę, liftą, telefoną ir kvėpavimą. Todėl prieš užsakant reikia klausti, kas įeina į kainą. Jei daiktų daugiau nei keli siuntiniai, pažiūrėkite ir greitas ir sklandus baldų transportavimas iš Vokietijos į Lietuvą. Kartais pigiau vežti viską kartu.
Pirmiausia neprasidėti nuo pykčio, o paprašyti konkrečios informacijos: kur yra krovinys, kas atsitiko, kada realus pristatymas. Vėlavimas gali kilti dėl spūsčių, vėluojančio surinkimo, dokumentų ar tiesiog per daug pažadėto grafiko. Gera įmonė atsako aiškiai, bloga – meta frazes. Aš visada sakau klientams: prašykite ne „greitai bus“, o „kada ir kodėl“.
Galima, jei tai organizuojama iš anksto ir nėra draudžiamų daiktų. Grąžinimas kainuoja, nes tai vėl kelias, laikas ir darbas. Kartais paprasčiau sutarti su gavėju, kad jis dėžę atiduotų kitam važiuojančiam. Bet jei reikia oficialaus grąžinimo, tada reikia dokumentų ir aiškaus adreso. Aš ne kartą mačiau, kad grąžinimas kainavo daugiau nei pirmasis siuntimas, todėl verta pasverti.
Nes kartais tai yra pardavimų kalba, ne logistika. Jei siuntinys turi būti paimtas Miunchene, pervežtas per Lenkiją, sutvarkytas ir pristatytas į Panevėžį, „rytoj“ dažnai yra labai drąsus pažadas. Gali būti ekspresas, bet jis kainuoja kitaip. Aš nemėgstu melagingo greičio. Geriau pasakyti 3 dienas ir atvežti per 2, nei pažadėti 1 ir atsiprašinėti savaitę.
Jei siuntinys yra toks, kad jo dingimas sukeltų realią žalą, tada verta. Pavyzdžiui, techninė įranga, dokumentai, meno kūrinys, vestuvinė suknelė, instrumentai. Palyda nėra tik „žmogus šalia“, tai kontrolė nuo pakrovimo iki perdavimo. Bet už tai mokama. Jei siunčiate senus žurnalus, turbūt nereikia eskorto. Čia reikia sveiko proto, ne panikos.
Surašykite, kas keliauja, kiek dėžių yra, kokie matmenys, ar yra trapūs daiktai, koks adresas ir kontaktas. Daiktai, kurie reikia išvežti, turi būti paruošti iš anksto, ne paskutinę minutę. Nufotografuokite vertingus daiktus, uždėkite etiketes, palikite vairuotojui vietos privažiuoti. Ir svarbiausia – nekaupti visko paskutinę vakaro valandą. Tada viskas tampa chaotiška.
Taip. Jei vietoj kelių dėžių jau turite baldų, buitinę techniką ar dalį buto turto, žiūrėkite greitas ir saugus siuntinių pristatymas į Vokietiją ir iš jos arba greitas ir taupus butų kraustymas mikroautobusu į Vokietiją. Kartais klientai mano, kad siuntiniai maži, o paskui paaiškėja, kad reikia pusės furgono. Geriau tai žinoti prieš derinant kainą.
Prašykite trijų dalykų: aiškios kainos, realaus termino ir atsakomybės, kas daro ką. Jei įmonė vengia atsakyti, keičia sąlygas arba sako „viskas bus gerai“ be detalių, būkite atsargūs. Aš per 20 metų supratau, kad geras transportas nėra stebuklas. Tai tvarkingas sąrašas, normalus pakavimas, geras vairuotojas ir žmogus, kuris atsako į telefoną.
Greitas ir saugus siuntinių pristatymas iš Vokietijos artimiesiems veikia geriausiai tada, kai viskas pasakyta nuo pradžių: kas siunčiama, kiek sveria, kur imti, kur pristatyti ir kiek laiko galima laukti. Kaina nėra vienintelis rodiklis, nes pigiausias variantas kartais tampa brangiausias nervams. Jei norite ramybės, rinkitės aiškų planą, tvarkingą pakavimą ir transportą, kuris ne tik žada, bet ir gali įvykdyti.