Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją vykdomas mikroautobusais

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų krovinių vidury Alpių iki vairuotojų, kurie tiesiog dingsta su visu kroviniu. Kai kalbame apie greitą daiktų pervežimą į Vokietiją mikroautobusais, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad tai tiesiog „įmetei į furgoną ir nuvažiavai“. Deja, realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tai nuolatinė kova su laiku, kelių mokesčiais, vokiška policija, kuri mėgsta tikrinti kiekvieną CMR'ą, ir nuolatiniu stresu, ar tilpsi į grafikus. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių vadybininkų pasakų apie „garantuotą pristatymą per 24 valandas“.

Planavimas ir realybė

Kodėl mikroautobusas yra geriau nei didelė fura?

Žiūrėk, mikroautobusas yra tavo geriausias draugas, kai reikia greičio. Fura, arba vilkikas, yra lėtas padaras – jam galioja visai kiti greičio ribojimai, tachografų režimai ir draudimai važiuoti savaitgaliais Vokietijos autobanais. Mikroautobusas, ypač jei jis iki 3,5 tonos, skrieja kaip lengvoji mašina. Mano patirtis rodo, kad jei klientui reikia pristatyti prekes iš Vilniaus į Berlyną, mikroautobusas tai padarys per 14–16 valandų, kai fura vargiai susisuks per parą. Žinoma, kaina už kilogramą bus didesnė, bet jei tau svarbu laikas, tai vienintelis logiškas pasirinkimas. Tik nepamiršk, kad vairuotojas irgi žmogus, jam reikia miegoti (na, bent jau teoriškai).

Ar tikrai įmanoma pristatyti per vieną parą?

Visi vadybininkai žada „rytoj bus vietoje“, bet realybė dažnai būna kitokia. Jei išvažiuojame iš Lietuvos ryte, Vokietijos pasienį pasiekiame greitai, bet tada prasideda vokiški kamščiai aplink Berlyną ar Frankfurtą. Jei pasitaiko koks „Stau“ (kamštis), visas tavo grafikas subyra per penkias minutes. Aš visada sakau klientams: „Planuokime 24 valandas, bet turėkime atsargoje dar 6–8 valandas“. Kartą turėjau atvejį, kai vairuotojas įstrigo prie Magdeburgo dėl avarijos – stovėjo penkias valandas. Klientas putojo, bet ką padarysi? Gamta ir keliai yra stipresni už bet kokį logistikos planą, tad visada būk pasiruošęs vėlavimams.

Kiek kainuoja toks malonumas?

Kaina priklauso nuo to, ar važiuojame „pilnu“ mikroautobusu, ar renkame dalinius krovinius. Jei užsakai visą mašiną, mokėsi už kilometrą – vidutiniškai nuo 0,80 iki 1,20 euro už kilometrą, priklausomai nuo sezono ir kuro kainų. Jei krovinys mažas, tarkim, kelios dėžės, kaina bus skaičiuojama pagal vietą arba svorį. Būk atsargus su tais, kurie siūlo „labai pigiai“ – dažniausiai tai reiškia, kad tavo daiktai bus perkraunami kelis kartus, o tai didina riziką juos sudaužyti. Aš asmeniškai visada rekomenduoju tiesioginį pervežimą, jei daiktai brangūs, nes perrūšiavimo terminaluose vyksta tikras chaosas.

Ar reikia pakuoti daiktus specialiai?

Žmonės dažnai galvoja, kad jei mikroautobusas važiuoja greitai, tai daiktai viduje stovi ramiai. Klystate. Keliai yra duobėti, vairuotojai kartais staigiai stabdo. Jei daiktai nebus supakuoti į tvirtas dėžes ar apvynioti „burbuline“ plėvele, gausi „dėlionę“ vietoj baldų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas įdėjo stiklinį stalą be jokios apsaugos. Po 1500 kilometrų radome tik šukes. Visada sakau: „Jei gali numesti dėžę nuo laiptų ir ji nesuduš – tada ji paruošta transportavimui“. Tai auksinė taisyklė, kurios daugelis nepaiso, o paskui kaltina mus, vežėjus, dėl visų pasaulio nelaimių.

Ką daryti, jei krovinys dingsta?

Dingimai pasitaiko retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai būna „žmogiškasis faktorius“ – vairuotojas supainiojo adresus arba kažkas tiesiog pasisavino dėžę terminale. Visada reikalauk CMR važtaraščio. Tai tavo vienintelis dokumentas, įrodantis, kad krovinys buvo perduotas. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti arba duoti kopiją – bėk nuo tokio vežėjo kuo toliau. Aš pats visada reikalauju, kad vairuotojas nufotografuotų krovinį pakrovimo metu. Tai apsaugo ir mane, ir klientą. Jei kažkas nutinka, turime įrodymus, o ne tik tuščius ginčus, kieno čia kaltė.

Ar visi vairuotojai kalba vokiškai?

Tai yra didelė problema. Dauguma vairuotojų, važinėjančių mikroautobusais, kalba tik rusiškai arba lietuviškai. Kai atvažiuoja į vokišką sandėlį, prasideda „gestų kalba“. Kartais tai sukelia tokių nesusipratimų, kad krovinys lieka stovėti prie vartų, nes niekas nesuprato, kur jį dėti. Aš stengiuosi samdyti tuos, kurie bent šiek tiek moka angliškai ar vokiškai, bet tokių rasti sunku. Dažnai tenka pačiam skambinti į sandėlį ir aiškinti vokiškai, kur vairuotojas turi pasukti. Tai papildomas darbas, bet be jo greitas daiktų pervežimas į Vokietiją tampa tiesiog neįmanomas.

Kaip veikia muitinės procedūros?

Jei vežame prekes tarp ES šalių, muitinės nėra, bet tai nereiškia, kad nėra patikrų. Vokietijos policija (Zoll) mėgsta stabdyti mikroautobusus ir tikrinti, ar nėra nelegalių prekių ar viršyto svorio. Jei tavo mikroautobusas perkrautas, gali gauti tokią baudą, kad mažai nepasirodys. Kartą vienas mano vairuotojas buvo sustabdytas, nes viršijo ašies apkrovą vos 50 kilogramų. Bauda buvo 800 eurų. Nuo tada aš visada turiu svarstykles sandėlyje. Geriau patikrinti prieš išvažiuojant, nei vėliau aiškintis su vokiečių pareigūnais, kurie tikrai nebus nusiteikę draugiškai.

Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Dauguma mikroautobusų nėra pritaikyti ADR (pavojingų krovinių) pervežimui. Jei bandysi vežti kokius nors chemikalus ar degius skysčius be tinkamo ženklinimo ir leidimų, rizikuoji ne tik kroviniu, bet ir vairuotojo laisve. Aš visada klausiu: „Ką tiksliai vežame?“. Jei klientas bando nuslėpti, kad dėžėje yra kažkas įtartino, aš atsisakau tokio užsakymo. Nėra verta rizikuoti verslu dėl vieno užsakymo. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją turi būti skaidrus, kitaip anksčiau ar vėliau įkliūsi.

Kaip vyksta atsiskaitymas?

Dauguma vežėjų prašo avanso, ypač jei klientas naujas. Tai normalu. Aš pats visada prašau 50 procentų prieš išvykimą. Kodėl? Nes kuras kainuoja, vairuotojo alga kainuoja, o klientai kartais „dingsta“ atvažiavus į vietą. Būna atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja, o gavėjas sako: „Ai, neturiu dabar pinigų, palik dėžes, vėliau pervesiu“. Tokiu atveju vairuotojas turi griežtą nurodymą – krovinį palikti tik gavus visą sumą. Tai skamba griežtai, bet tai vienintelis būdas išgyventi šiame versle.

Ar mikroautobusai turi GPS sekimą?

Šiais laikais – privaloma. Jei vežėjas neturi GPS sekimo, tai jis gyvena praeitame amžiuje. Klientas turi teisę žinoti, kur yra jo krovinys. Aš visada duodu nuorodą į sekimo sistemą. Tai ramina klientą ir man nereikia kas valandą atsakinėti į klausimą „kur mašina?“. Tiesa, kartais GPS „grybauja“ (na, gal ne kartais, o dažniau nei norėtųsi...), bet tai vis tiek geriau nei nieko. Jei vežėjas sako, kad „vairuotojas turi telefoną, paskambinsiu“, tai yra signalas, kad kažkas negerai.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausia dalis. Pirmiausia – fotografuok viską. Jei krovinys atvyko sugadintas, vairuotojas privalo tai pažymėti CMR važtaraštyje. Jei to nepadarysi iškart, vėliau įrodyti, kad žala įvyko transportavimo metu, bus neįmanoma. Draudimas (CMR draudimas) veikia tik tada, kai yra tinkamai užpildyti dokumentai. Turėjau atvejį, kai klientas pastebėjo žalą po dviejų dienų. Tada jau nieko nepadarysi. Visada sakau: „Tikrinkite prekes dalyvaujant vairuotojui“. Tai apsaugo visus nuo nereikalingų ginčų ir teismų.

Ar galima vežti gyvūnus?

Ne, mikroautobusai nėra skirti gyvūnams. Tai dažnas klausimas, bet aš visada atsakau „ne“. Gyvūnams reikia specialių sąlygų, temperatūros kontrolės ir sustojimų. Mikroautobusas, skirtas greitam krovinių pervežimui, neturi ventiliacijos, tinkamos gyvūnams. Be to, tai yra didžiulė atsakomybė. Jei kas nors nutiktų, tai būtų tragedija. Geriau kreiptis į specializuotas įmones, kurios turi licencijas vežti augintinius. Niekada nebandykite „prastumti“ gyvūno su kroviniu – tai neprofesionalu ir nehumaniška.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėk į atsiliepimus, bet ne į tuos, kurie parašyti svetainėje (ten jie visada geri). Ieškok rekomendacijų. Jei įmonė veikia 20 metų, tai jau geras ženklas. Taip pat patikrink, ar jie turi CMR draudimą. Jei vežėjas neturi draudimo, tai jis yra „chaltūrščikas“. Aš visada parodau savo draudimo polisą, jei klientas paprašo. Tai suteikia pasitikėjimo. Taip pat svarbu, ar jie turi savo parką, ar tik „perpardavinėja“ užsakymus. Jei perpardavinėja, tai kaina bus didesnė, o kontrolės mažiau.

Ar galima vežti maisto produktus?

Tik jei mikroautobusas turi šaldytuvą ir atitinkamus leidimus. Dauguma paprastų mikroautobusų neturi temperatūros kontrolės. Jei veši maistą paprastame furgone, vasarą jis tiesiog suges. Aš esu vežęs maistą, bet tik su specialia įranga. Tai kainuoja brangiau, bet kitaip negalima. Jei kas nors siūlo vežti maistą paprastame mikroautobuse – bėk. Tai ne tik rizika kroviniui, bet ir higienos normų pažeidimas, už kurį gresia milžiniškos baudos.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Vėlavimai yra neišvengiami. Svarbiausia – komunikacija. Jei vairuotojas vėluoja, jis privalo pranešti iš anksto. Jei sužinai apie vėlavimą, kai jau turėjo būti vietoje – tai blogas ženklas. Aš visada stengiuosi informuoti klientą bent 3–4 valandas prieš terminą, jei matau, kad nespėjame. Tai erzina, bet klientai labiau vertina sąžiningumą nei melą. Jei vežėjas tyli – tai rodo nepagarbą. Visada reikalauk informacijos, net jei ji nemaloni.

Ar galima vežti baldus?

Taip, bet tik jei jie tinkamai supakuoti. Baldai yra patys jautriausi kroviniai. Aš visada rekomenduoju juos išardyti, jei įmanoma. Jei vežame surinktus baldus, jie turi būti apsaugoti kampų apsaugomis ir plėvele. Mano patirtis rodo, kad 90 procentų baldų sugadinimų įvyksta dėl netinkamo pakavimo, o ne dėl vairuotojo kaltės. Visada sakau klientams: „Jūs supakuokite, o mes pasirūpinsime, kad jie saugiai pasiektų Vokietiją“. Tai sąžiningas pasidalinimas atsakomybe.

Ar reikia pildyti daug dokumentų?

Priklauso nuo krovinio. Jei tai asmeniniai daiktai, užtenka CMR ir sąrašo. Jei tai komercinis krovinys, reikia sąskaitų faktūrų, pakavimo lapų ir kartais eksporto deklaracijų. Dokumentų tvarkymas yra nuobodus, bet būtinas darbas. Jei dokumentai netvarkingi, vokiečių muitinė gali sulaikyti krovinį savaitei. Aš visada patikrinu dokumentus prieš išvažiuojant. Tai sutaupo daugybę nervų ir laiko. Niekada nevažiuok su „pusiau užpildytais“ dokumentais.

Ką daryti, jei krovinys per sunkus?

Mikroautobusai turi ribotą keliamąją galią – dažniausiai iki 1,2–1,5 tonos. Jei krovinys sunkesnis, reikia kitos transporto priemonės. Aš visada klausiu svorio. Jei klientas sako „ai, ten nedaug“, aš vis tiek prašau tikslaus skaičiaus. Kartą klientas bandė įdėti 2 tonas į mikroautobusą. Tai būtų buvusi savižudybė kelyje. Saugumas yra svarbiau už pinigus. Jei krovinys per sunkus, geriau atsisakyti užsakymo, nei rizikuoti mašina ir vairuotojo gyvybe.

Ar galima vežti pavojingas atliekas?

Ne, tai griežtai draudžiama be specialių licencijų. Daug kas bando „prastumti“ senas baterijas ar tepalus, bet tai yra nusikaltimas. Aš visada tikrinu, ką krauname. Jei kyla įtarimų, atsisakau. Nėra verta rizikuoti licencija dėl kelių eurų. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją turi būti legalus. Jei kas nors siūlo „pigiai“ išvežti atliekas, tai greičiausiai jie jas išmes kur nors pakelėje. Būkite atsakingi.

Kaip veikia draudimas?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visko. Jis dengia tik ribotą sumą už kilogramą. Jei veži kažką labai brangaus, pavyzdžiui, meno kūrinius, reikia papildomo draudimo. Dauguma klientų to nežino ir nusivilia, kai gauna tik dalį kompensacijos. Aš visada paaiškinu šį niuansą. Tai svarbu, kad vėliau nebūtų kaltinimų. Visada perskaityk draudimo sąlygas, ten yra daug „smulkaus šrifto“, kurį visi praleidžia.

Ar galima vežti vaistus?

Tik su specialia įranga ir leidimais. Vaistai reikalauja temperatūros kontrolės ir sterilios aplinkos. Mikroautobusas tam dažniausiai netinka. Jei kas nors siūlo vežti vaistus paprastame furgone, tai yra nusikaltimas. Aš niekada nesiimu tokių užsakymų, nes tai per didelė atsakomybė. Geriau kreiptis į farmacijos logistikos įmones. Niekada nebandykite „sutaupyti“ veždami vaistus nelegaliai – pasekmės gali būti tragiškos.

Ar galima vežti alkoholį?

Tik su akcizų dokumentais. Jei veži alkoholį be dokumentų, vokiečių policija konfiskuos viską ir dar gausi baudą. Tai labai griežtai kontroliuojama. Aš visada prašau visų akcizinių dokumentų. Jei jų nėra, atsisakau. Nėra verta rizikuoti dėl kelių butelių. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją turi vykti pagal įstatymus, kitaip tai ne verslas, o kontrabanda.

Ar galima vežti ginklus?

Ne, tai griežtai draudžiama be specialių leidimų. Net jei tai medžioklinis šautuvas, reikia krūvos dokumentų. Aš niekada neimu tokių krovinių. Tai per didelė rizika. Jei kas nors bando „prastumti“ ginklą, tai iškart pranešu policijai. Saugumas yra svarbiau už viską. Niekada nebandykite vežti ginklų be leidimų – tai baigiasi kalėjimu.

Ar galima vežti meno kūrinius?

Taip, bet reikia specialios pakuotės ir papildomo draudimo. Meno kūriniai yra labai jautrūs temperatūrai ir vibracijai. Aš visada rekomenduoju specializuotas įmones, bet jei klientas primygtinai reikalauja, imuosi tik su labai griežtomis sąlygomis. Tai didelė atsakomybė. Visada fotografuoju kiekvieną žingsnį. Tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo pretenzijų.

Ar galima vežti pinigus?

Ne, tai ne inkasacija. Mikroautobusai nėra skirti pinigų pervežimui. Tai per didelė rizika. Jei kas nors prašo, visada atsisakau. Tai ne mano sritis.

Išvada

Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją mikroautobusais yra sudėtingas procesas, reikalaujantis patirties ir atsakomybės. Nėra stebuklingo būdo viską padaryti greitai ir pigiai – kažkas visada nukenčia. Svarbiausia yra bendravimas, dokumentų tvarka ir realistiški lūkesčiai. Jei ieškai patikimo partnerio, žiūrėk ne į kainą, o į reputaciją. Tikiuosi, kad ši informacija padės tau išvengti klaidų ir sėkmingai pervežti savo daiktus. Sėkmės kelyje!