Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu tiek, kai vairuotojai dar nešiojo „Nokia 3310“ telefonus, o dispečeriai spėdavo užrašinėti adresus ant popieriaus lapų. Per dvidešimt šitų metų matau viską – nuo pavogtų vežių iki tokių vadybininkų, kurie mano, kad Vokietija yra kaip artimi Žemaitijos kaimai. Taip nėra. Vokietija – tai order, bet ir užkulisiuose vyksta sumanymai, kuriems nenuostabu ir sunkvežimio stovėjimas ties Duisburgu tris dienas dėl vieno dešimtmečio parašo. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams atrodo paprasta užduotis žemėlapyje, bet realybėje tai nuolatinė kova su laiku, muitinės (nors ir ES, bet formalumų daugiau) bei vokiečių pedantiškumu. Čia nėra jokių pasakų, tik griežta kasdienybė, kurią stengiuosi jums suformuluoti paprastai, be jokių marketingo šlamšto.

Kaip tai veikia praktiškai ir kiek laiko užtrunka?

Kiek realiai užtrunka tas jūsų skubus pervežimas?

Visada pasakau: „nepromisek, kai nemoki įvykdyti“. Jei kelią trukdo įvykiai, gali pavėluoti. Standartiškai, jei siunta iš Vilniaus ar Kauno keliauja pačiame mašinos priekyje, iki Berlyno arba Miuncheno galime nusigauti per 24-36 valandas. Bet čia be sustojimų, be techninių gedimų ir be to, kad vairuotojas neužmigsta ratuose. Paskutiniu metu vokiečių keliuose darosi vis daugiau remontų, tad greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams tampa tikru iššūkiu net ir tiems, kurie turi gerus ryšius. Taigi, atminkite – 24 valandos yra idealusariantas, realumas – dažniausiai diena puse.

Ar galite garantuoti pristatymą rytoj?

Galime garantuoti tik tą, ką priklauso nuo mūsų, bet ne nuo oro sąlygų ar policijos. Prieš savaitę turėjau atvejį, kai vairuotojas važiavo beveik šviesą, o prieš pat Lūneburgą užstriko eilės dėl avarijos. Techniškai jis buvo 50 km nuo taško, bet fiziškai ten nepateko. Taip, greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams mūsų sąrašuose yra prioritetas, bet jei sako „rytoj“, geriau tikrinkite dar kartą ar tai darbo diena, ar ne tam tikrose federalinėse žemėse. Vokai mėgsta savo taisykles.

Kuo skiriasi ekspressas nuo paprasto krovinio?

Ekspressas – kai krenta viskas, o vairuotojas važiuoja tik su tavo siunta. Paprastas krovinys – tai dalinis siuntimas po kelių klientų. Ekspressu dažniausiai važinėja „Sprinter“ tipo furgonai arba mažiausi sunkvežimiai be priekabos (tiek, kiek galima). Jei tau reikia pastatyti linijoje dėl trūkstančio variklio detalės, turbūt neišeis laukti, kambarius užpildys kiti. Dėl to verslo klientai dažnai renkasi brangesnį, bet patikimesnį variantą, nors kartais kaina kainą.

Ar darbote savaitgaliais? Vokai nedirba?

Vokietija nėra Lietuva, kur viskas užsidaro tik sekmadieniais. Ten parduotuvės užsidaro, bet sandėliai ir logistika dažnai sukuoja savačius. Tačiau, prisipažinsiu, (arba ne tik tiek), nėra visai taip paprasta. Jei reikia pilno sandėlio iškrovimo, ten reikalingi kranistai arba ekspeditoriai, o jie savaitgaliais ims brangiau. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams savaitgaliais įmanomas, bet reikia viską suderinti bent prieš penktadienio vidurdienį. Vakarinių skambučių „važiuok šiandien“ aš dažniausiai nepripažįstu, nebent tuo atveju, jei mokama „nerimaus mokesčio“.

Kiek kainuoja skubus siuntimas su lengvuoju automobiliu?

Čia viskas tiksliai priklauso nuo svorio ir tūrio, bet galima sakyti, kad kaina nuo 1,5 iki 3 euro už kilometrą. Yra brangiau, nei eiti tranzitu su 24 tonų sunkvežimiu. Pavyzdžiui, vienas klientas norėjo nugabenti vieną dėžę su svarbia elektronika į Frankfurto oro uostą. Aš jam pasakiau kainą, jis nenukrito nuo kėdės. Paskui paaiškinau, kad ten ne tik degalai, bet ir vairuotojo laikas, grįžimas tuščia žiemą ir mokesčiai už įvažiavimą į aplinkkelius. Ekspressas niekada nebus pigus.

Ar įmanoma pervežti ką nors ypatingo, pvz., statybinę techniką?

Įmanoma viskas, jei turi teisingus leidimus ir keltus. Bet čia jau nebe tas pats, kas įdėti dėžę į furgoną. Buvau atvejis, kai reikėjo pervežti autocisternos dalį, kuri viršijo standartinius matmenis. Viską teko derinti su vokiečių policija, lydėti mašinas. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams tokiu atveju virsta daugiau biurokratija nei vairavimu. Tačiau, jei Jums reikia ekspeditoriaus, kuris supranta brangių krovinių specifiką, mes tai sugebam padaryti (be jokių abejonių).

Kodėl kartais užtrunka ilgiau negu pažadu dispečeriai?

Dispečeriai dažnai žiūri į žemėlapį ir mato: „400 km, važiuojam 80 km/h, įsivažiuojam“. Jie pamiršta apie „Mittagessen“ tai yra vokišką pietų pertrauką, kai visi svetainės darbuotojai dingsta valandai ir pusei. Arba apie tai, kad vairuotojas turi nuryti valandos poilsį pagal tachografą. Jei dispečeris to neįskaičiuoja, vėluoja. Būna, kad ir aš suklystu, kai nurodau tranzitinį laiką per Optimą, bet gyvenimas nuo skaičių skiriasi.

Ar verta rūpintis draudimu? Vokai saugūs?

Vokietijoje vagysčių mažiau negu Pietų Europoje, bet jos vis dar vyksta, ypač prie patienų. Ypač pavojinga stovėti neapsaugotuose aikštelėse prie Berlyno arba Hamburgo. Nuo šių metų (bent jau man taip atrodo) pavogtų krovinių skaičius šiek tiek šoktelėjo. Visada sakau klientams: jei gabenate brangią prekę, nebijokite paklausti apie CMR draudimo sumą. Standartinis 10 eurų už kg gali neužtekti, jei dingsta konteineris su „Apple“ gaminiais.

Dokumentai, pinigai ir baisios detalės

Kokius dokumentuos reikia parengti verslo klientui?

Minimalus rinkinys – tai sandėrio kvitas, prekių sąrašas (packing list) ir komercinė sąskaita faktūra. Be to, būtinas CMR kontramentas. Būna, kad klientai siunčia tik vieną „Excelio“ lapą su užrašu „du traktoriai“, ir laukia, kad tada praeis per vokišką kontrolę. Nepraeis. Vokiečiai mėgsta, kai visa parašyta juodai ant balto, ir jei ten trūksta HS kodo, gali sukilti panika.

Kas dėl PVM mokesčio? Mums reikia mokėti Vokietijoje?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, PVM sistemomis naudojamąs B2B schemą, jūs už pirkimą mokate Lietuvoje, o vokiečiai tik parduoda. Reikia tikslaus jūsų PVM mokėtojo kodo ir pirkėjo kodo. Jeigu klaidingai užrašysit kodą arba numesit pavardę be įmonės pavadinimo, vokiečių muitinė gali sustabdyti mašiną ir reikalauti sumokėti Vokietijos PVM (19%), o tai gali būti skausmingai piniginėje. Patikrinkit duonis du kartus.

Kaip vyksta apmokėjimas už pervežimą?

Standartiškai – pavedimu išankstinį arba po atliktos paslaugos pagal sąskaitą. Bet jeigu verslo klientas turi gera reputaciją, galime derėtis apie atidėtą mokėjimą (debitorinės skolos kontrolė savaime suprantama). Tačiau stengiuosi vengti „grynojo pinigo“ (cod) atvejų Vokietijoje, jei tai ne smulkus prekių siuntimas. Ypač kai klientai praleidžia terminus. Ne kartą girdėjau istorijų, kad siunta guli, kol vartotojas surenka lėšas.

Ar galiu patikėti krovinių savaitgaliu?

Techniškai galima, bet tik tada, jei paskirties vieta (krovinių gavėjas) sutinka dirbti ir užtikrina iškrovimą. Geriau viską užtikrinti anksčiau. Vokai tikrai nemėgsta netikėtumų poilsio dienomis. Vieną kartą bandžiau organizuoti pristatymą Štutgarte šeštadienį ir vairuotojas praleido visą dieną stovėdamas pira uždarų vartų, nors ir anksčiau viską susitarėme su vadybininku (kaip vėliau paaiškėjo, vadybininkas neatnaujino informacijos).

Kas būna, jei prekės sugadintos pervežimo metu?

Tuomet įsijungia draudimas. Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui, kad jis užfiksuoja pažeidimą CMR protokole. Jei vairuotojas pasirašo „viskas OK“ ir išvažiuoja, o tu namie rasii sulaužytą stalą, įrodymų bus daug sunkiau surasti. Vokietijos klientai, kuriems aš vežu, dažnai pasirašo su pastabomis „suryžti“, kad vėliau nebūtų problemų su garantijomis. Tai protingas žingsnis.

Ar sunku susitvarkyti su vokiškaisais terminais?

Nieko tokio, reikia tik gero vertėjo arba „Google“ vertėjo, nors kartais jis verčia viską kaip žaidimą. Svarbiausia suprasti, kas yra „Warenannahme“ (prekių priėmimas) ir „Versandlager“ (siuntų sandėlis). Kartais įmonių pavadinimai skamba kaip šnekos pavyzdys, bet adresas dažniausiai atitinka. Esu matęs, kad siunčia į „Hof“ (kiemas) vietoje „Hof“ (miestas), tai reiškia klaidą keliuose.

Kiek užtruks išrašyti sąskaitą faktūrą?

Jeigu viskas tvarkoje, sąskaitą išrašome tą pačią dieną, kai pasiekėme tikslą arba tą pačią dieną kai užsakote (priklausomai nuo sutartyse). Kai kurie didesni verslo klientai nori vienos sąskaitos mėnesiui, tai čia jau kita istoria – suvestinės. Viskas darysime pagal jūsų apskaitos reikalavimus, pagrindas tikrai pakelsim.

Bėdos ir nesusipratimai kelyje

Kas daryti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefoną?

Geriausias būdas – neskambinti kas penkias minutes. Vairuotojams dažnai draudžiama kalbėti telefono ir jie tiesiog negali atsiliepti. (Na, ne visada, dažniausiai tiesiog važiuoja). Jei neatsiliepia dvi valandas ir lokacija nekeitėsi, tada skambinam man. Vieną kartą vairuotojui užšovė telefonas, o jis keliavo per Kalnų Eifelio regioną be ryšio – tuomet pasikeitė ir planai, ir kliento kraujospūdis.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Dėl to, kad kelių ruožai Vokietijoje labai apkrauti, padangos plyšta dažnai. Turiu vairuotoją, kuris mėgsta važiuoti „ant raudono“, tad su jo mašina viskas įvyksta. Technikos gedimas vokietiškame kelyje reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir brangią pagalbą vietinių autocentrų. Todėl greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams visada apima tam tikrą „saugos maržą“ laike.

Kodėl vokiečiai taip griežtai tikrina apšvietimą?

Nieko tokio, tiesiug jų kultūra. Jei vienas žibintas neveikia, gali gauti baudą, kuria pavargstum. Todėl stengiames tikrinti mašinas prieš išvykdami. Kartais patys vairuotojai pamiršta pridėti apšvietimo ant ratų arba užsidėti lietnes. Ypač jei kelionė trunka ir naktį. Gėda tada prieš klientą stovėti su pasiūlymu „galiu eiti pėsčias“.

Kas, jei sandėlio atsakingas asmuo nepasirodo atsiimti?

Tuomet vairuotojas laukia. Ir ne vieną valandą, kartais ir iki ryto. Vokietijoje laiko taisyklės yra griežtos – jeigu parašyta „pristatymas 14:00“, o atvykstama 13:50, gali reikalauti laukti iki 14:00. Jeigu žmogus niekur nesimato, jūs gali laukti ir mokėti. Nerekomenduoju rizikuoti su vokiškais terminais, geriau būti anksčiau arba pranešti apie vėlavimą.

Ar verta siųsti dalinį krovinių (part load)?

Jei nesibėgėjate su laiku – tikrai verta. Padėsime sumontuoti su kitais siuntomis. Tai pigiau, bet lėčiau. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams dažniausiai reiškia pilną furgoną arba ekspressą, bet jei Jums be šalpos, tada „part load“ yra išsigelbėjimas. Tiesiog nustokykit krovinius ant palečių kad galima būtų pakrauti be problemų.

Kas būna su skaidromis sienelėmis? Ar galiu stebėti daiktus?

Dauguma ekspresso mašinų turi stebinimo sistemas, bet ne visos technologijos tobulos. Kartais signalas dingsta požemiuose arba kalnuose. Galiu duoti tiesioginį numerį, kad patys paskambintumėte vairuotojui. Kai kurie klientai sako, kad tai didžiausias raminimo faktorius – girdėti vairuotojo balsą, kuris sako „važiuoju tiesiai“.

Ar yra skirtumas tarp įmonių, kurios siunčia elektrą, ir maisto?

Ypatingas skirtumas. Maistui reikia „FRC“ temperatūros režimo paslaugos. Jeigu gabenate sausainius, o vairuotojas įjungia šaldymą – tai pabaiga. Aš asmeniškai daugiau patikimesniems klientams siūlau patikrinti šaltojo grandinę dokumentus prieš išvykdami. Vokai tai tikrina labai griežtai, ypač jei prekės vėliau pateks į parduotuves.

Vadybininko (ir vairuotojo) požiūris

Kodėl kainos kiekvieną kartą skirtingos?

Degalai, ežia, uždarbių kainos, piko sezonai. Vasarą viskas brangiau. Žiemą kainuoja „AdBlue“. Be to, kai kurios Vokietijos vietovės turi didelių aplinkkelio mokesčių (pvz., netoli Hamburgo). Aš negaliu būti kaip „taximeter“ – kainą formuluojam pagal galutinę vietą ir tipą. Užsakant iš anksto, galime išlaikyti kainą stabilų porai mėnesių.

Ar jaučiate ekonominio nuosmūkio įtaką?

Aišku, kad jaučiu. Mažiau siuntų, daugiau klausimų „ar galėtum pigiau?“. Bet kokybė turi savo kainą. Jeigu as noriu, kad vairuotojas būtų atsakingas ir nedings per savaitgalį, aš jam turiu pareigti atlyginti. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams neleidžia mums dirbti nuostoliuose, tad kainos formuluojamos taip, kad išliktume, o ne kad paskirstume.

Kaip elgtis, jei klientas viskas pats sukalbėjo paskui skųstasi?

Patirtis rodo, kad geriausia įrašinėti visus detales raštu (el. paštu). Būna, kad vadybininkas pasako „palečių nebūtina“, o vairuotojas atvyksta ir neleidžia iškrauti be jų. Kilkimo klausimai – tai konstanta problemų šaltinis. Jeigu esate ne tikslus iš pradžių, mums lengviau padėti. Negaliu skaityti jūsų minčių, galiu tik vadovautis tuo, ką parašote.

Ar yra privalumas dirbti su lietuviais ekspeditoriais Vokietijoje?

Yra, jeigu tie ekspeditoriai yra patikimi. Lietuvių bendruomenė ten didelė, daug vairuotojų, daug smulkių vežėjų. Jeigu įvyksta problema, visada galima surasti kažką, kas suprasti lietuviškai ir padės išspręsti vietos sąlygomis. Tačiau yra ir tokių, kurie „nusprendžia“ kurti savo taisykles, pavyzdžiui, reikalauja mokėti už „apžiūrą“, kurios iš tikrųjų nėra. Reikia žinoti su kuo dirbi.

Kas dėl paletės keitimo (swap body)?

Galima, bet tai reikalauja specialios technikos abiejuose galuose. Jeigu jūsų sandėlyje yra keltuvas, o Vokietijoje tik aikštelė – tai neveiks. Reikia tiksliai žinoti logistikos grandinę. Karta bandžiau padaryti taip ir teko vėliau iškrauti rankomis nes vietoje nebuvo kojos. Tai nebuvo maloni patirtis nei man, nei vairuotojui. Nuo tada klausiu trijų kartų.

Ar vairuotojai apriboti važiavimo laiku? Tai įtakoja greitį?

Žinoma, tachografas – tai mūsų dievas ir velnias vienu metu. Jeigu jau įveikė 4,5 valandas, jis privalo sustoti. Negali jis jums padaryti išimties, jei jums skubia. Kelyje į Vokietiją daug sustojimų aikštelių, bet kartais jos pilnos. Tada vairuotojas priverstas stovėti neplanuotai, kas vėl sukelia vėlavimą. Supraskite, mes ne magas, o tik pagalbininkai varikliui.

Ar galite įvertinti, kiek sutaupysite mano biudžetui?

Galiu tik spėti. Jeigu reguliariai vežate 10 tonų į ten ir atgal, galiu pasiūlyti sutartines kainas. Tai tikrai pigiau, nei kiekvieną kartą ieškoti naujo. Ilgalaikiai verslo klientai dažnai gauna „nuolaidas“ (arba normalias kainas, be beprasmiško antkainio). Verta kalbėti apie bendradarbiavimo perspektyvas, o ne vienkartinį „šokinėjimą“.

Kas būna, jei aš neturiu griežtų reikalavimų, tik „ką nors greičiau“?

Tai blogiausias variantas. Be griežtų reikalavimų mes negalime pasirinkti optimalaus maršruto ir transporto. Jeigu sakyti „kvačiau“, gali atvažiuoti senas „Scania“ su variklio triukšmu, jeigu kitų nėra. Būkite konkrečios: „reikia du dėžutes, 20 kg, iki penktadienio 12:00“. Tada aš žinau, ką daryti. Neapibrėžtumas kainuoja brangiau.

Ar dažnai keičiates vairuotojais?

Pastovumas yra svarbus, tačiau vairuotojai taip pat žmonės – jie eina į atostogas, suserga arba pereina į kitą darbą. Stengiuosi laikyti rikiuotę, kad pažįstamas veidas būtų didesniam pasitikėjimui. Bet jeigu atsiranda geri specialistai, juos kviečiu. Patirtis su vienu vairuotoju gali lemti, ar jis sugebės susikalbėti su vokišku sandėlininku, ar ne.

Kokius patarimus duotum naujam verslo klientui?

Nustatykite taisykles iš pradžių. Nedarykite prielaidų, kad viskas vyks taip, kaip Lietuvoje. Vokietija – kita lyga. Pasirūpinkite dokumentais, supraskite, kas yra ekspressas, o kas kasdieninis pervežimas. Ir svarbiausia – neskubėkite spausti ant paskutinio momento, jeigu nenorite sumokėti už nervus. Gerai suplanuota kelionė yra pusė sėkmės.

Apibendrinant

Visą tą šiukšlių kalbą apie tai, kad vokai yra lėti ar kad keliai blogi, galima sumažinti į vieną tiesą: reikia tikslumo. Greitas daiktų pervežimas į Vokietiją verslo klientams nėra fantastika, tai tik sudėtingas sprendimų grandinėlė, kurioje aš stengiuosi būti tarpininku. Nėra tobulo pasaulio, bus vėlavimų, bus klaidų, su kuriomis kovojame kasdien. Jeigu suprasite šias mechanizmo detales ir pasitikėsite savo ekspeditoriumi, viskas vyks geriau, nei tikėjotės. Tiesiog neleiskite vairuotojams užmigti už vairo, o mums – per daug gerti kavos dispečeriuje.