Greitas daiktų gabenimas į Vokietiją mikroautobusų būdu

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų krovinių vidury Alpių iki visiškai absurdiškų situacijų, kai klientai tikisi, kad jų daiktai Vokietijoje atsidurs greičiau nei jie patys nuvažiuos su „Porsche“. Kai kalbame apie greitą daiktų gabenimą į Vokietiją mikroautobusų būdu, žmonės dažnai įsivaizduoja magiją, bet realybė yra paprastas, sunkus darbas. Tai nėra tiesiog „įdėjau ir nuvežiau“. Tai nuolatinis balansavimas tarp vairuotojų darbo laiko, techninės būklės ir tų prakeiktų kamščių prie Berlyno. Šiandien papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų, kuriuos mėgsta rašyti vadybininkai savo svetainėse.

Planavimas ir realybė

Ar tikrai mikroautobusas yra greičiausias būdas pristatyti daiktus į Vokietiją?

Žiūrėkite, jei kalbame apie mažesnius kiekius, tai mikroautobusas yra karalius. Fura, arba vilkikas, turi savo grafikus, poilsio zonas ir, svarbiausia, ribotą judėjimo laisvę miestuose. Mikroautobusas gali įlįsti į bet kokį kiemą Miunchene ar Hamburge, kur fura tiesiog užblokuotų visą eismą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas skubiai siuntė detales gamyklai netoli Štutgarto. Fura būtų važiavusi dvi dienas ilgiau vien dėl krovos ir terminalų. Mikroautobusas „šovė“ tiesiai iš durų į duris. Aišku, kaina didesnė, bet kai gamykla stovi, tie keli šimtai eurų tampa niekiniai. Tai greičiausias būdas, jei vertiname „durys-durys“ principą.

Kiek realiai laiko užtrunka toks pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Visi vadybininkai žada „rytoj bus“. Aš sakau – neapgaudinėkite savęs. Nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000 kilometrų. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo laikytis tachografo režimo. Realiai, su visais sustojimais, tai užtrunka apie 16–20 valandų. Jei važiuoja ekipažas – galima ir greičiau, bet tai kainuoja dvigubai. Dažnai girdžiu: „atvešim per parą“ (na gerai, realiai per pusantros, jei nebus avarijų kelyje). Vokietijos greitkeliai dabar yra viena didelė statybvietė. Jei pataikote į „Stau“ (kamštį) prie Magdeburgo, jūsų grafikas subyra per penkias minutes. Niekada neplanuokite pristatymo „į minutę“, palikite bent 4 valandų paklaidą.

Ar mikroautobusai turi kažkokių apribojimų dėl svorio?

Tai yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduriu kasdien. Klientai prikrauna pilną „busiuką“ metalo ar plytelių, o paskui stebisi, kodėl Vokietijos kelių policija (BAG) mus stabdo. Mikroautobuso bendroji masė yra 3,5 tonos. Jei viršijate – baudos yra kosminės, o automobilį gali tiesiog uždaryti į aikštelę. Mano patirtis rodo, kad geriau vežti mažiau, bet legaliai. Kartą teko iškrauti pusę krovinio degalinėje prie sienos, nes vadybininkas „pamiršo“ pasverti prekes. Tai buvo pamoka visam gyvenimui. Visada reikalauju tikslaus svorio, nes kitaip rizikuojame ne tik kroviniu, bet ir vairuotojo licencija.

Kaip vyksta krovinių saugumas mikroautobusuose?

Saugumas priklauso nuo to, ar vairuotojas turi diržus ir ar moka jais naudotis. Dažnai matau „šoferius“, kurie tiesiog sumeta daiktus į krūvą. Tai yra nusikaltimas. Jei vežate baldus ar elektroniką, viskas privalo būti „išdiržuota“. Aš visada reikalauju, kad krovinys būtų atskirtas pertvaromis. Kartą vežėme brangią įrangą į Frankfurtą, tai vairuotojas visą naktį nemiegojo, tikrino, ar niekas nepasistūmė. Tai kainuoja brangiau, bet jūs gaunate ramybę. Jei ieškote pigiausio varianto, tikėkitės, kad jūsų daiktai atvažiuos „su randais“. Logistikoje už viską reikia mokėti, arba pinigais, arba nervais.

Ar galima vežti pavojingus krovinius mikroautobusu?

Čia yra labai slidi tema. ADR (pavojingų krovinių) gabenimas reikalauja specialaus pasirengimo, sertifikatų ir automobilio įrangos. Dauguma mikroautobusų vairuotojų neturi žalio supratimo, kaip elgtis su cheminėmis medžiagomis. Aš asmeniškai vengiu tokių užsakymų, nebent turiu patikimą partnerį. Jei kas nors nutinka – pavyzdžiui, išsilieja skystis – atsakomybė krenta ant vežėjo. Ar aš esu tikras dėl visų taisyklių? Tiesą sakant, Vokietijos įstatymai keičiasi taip dažnai, kad kartais pats pasimetu. Geriau jau vežti paprastus daiktus, nei rizikuoti su pavojingais kroviniais, kur viena klaida kainuoja visą verslą.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja dėl eismo sąlygų?

Tai yra mano kasdienybė. Vokietija yra tranzitinė šalis, ten eismas niekada nestoja. Jei vairuotojas įstringa kamštyje, aš visada skambinu klientui. Geriau pasakyti tiesą iš karto, nei meluoti, kad „jau už kampo“. Klientai vertina atvirumą. Kartą turėjome situaciją, kai dėl avarijos užsidarė visas greitkelis. Mes prastovėjome 8 valandas. Klientas buvo piktas, bet kai paaiškinau situaciją ir parodžiau „Google Maps“ vaizdą, jis nusiramino. Svarbiausia – komunikacija. Jei vadybininkas tyli, vadinasi, kažkas negerai. Visada reikalaukite realaus laiko atnaujinimų, jei krovinys yra kritiškai svarbus.

Ar mikroautobusai važiuoja į visus Vokietijos regionus?

Techniškai – taip. Bet ekonomiškai – ne visada. Jei reikia vežti vieną dėžę į kokį nors kaimelį prie Austrijos sienos, tai kainuos tiek pat, kiek pusė mašinos. Mes vadiname tai „tuščiu kilometru“. Jei norite sutaupyti, derinkite krovinius su kitais užsakymais. Bet tada pamirškite apie „greitą“ pristatymą. Greitis ir kaina yra du skirtingi poliai. Jei reikia greitai – mokate už visą mašiną. Jei reikia pigiai – laukiate, kol surinksime pilną krovinį. Tai elementari matematika, kurios daugelis klientų nenori suprasti, kol negauna sąskaitos.

Kaip vyksta atsiskaitymas už paslaugas?

Dažniausiai dirbame su sutartimis ir atidėjimais, bet su privačiais klientais – tik išankstinis apmokėjimas arba grynieji vairuotojui. Kodėl? Nes per 20 metų per daug kartų esu „nudegęs“. Žmonės užsisako, mes nuvažiuojame, o tada prasideda: „ai, dabar neturiu, pervesiu rytoj“. Rytoj niekada neateina. Mano patirtis sako: pasitikėjimas yra gerai, bet pinigai sąskaitoje – geriau. Jei vežėjas reikalauja avanso, tai nėra „apgavystė“, tai saugiklis. Ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, kur išieškoti skolą iš kitoje šalyje esančio asmens yra beveik neįmanoma.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dauguma – ne. Jie kalba „laužyta“ anglų kalba arba rusiškai. Jei reikia pristatyti prekes į kokį nors vokišką sandėlį, kur priėmėjas reikalauja dokumentų vokiškai, gali kilti problemų. Aš visada paruošiu visus CMR'us ir lydraščius iš anksto. Vairuotojas turi tik atiduoti popierius. Jei vairuotojas turi aiškintis su vokiečių policija ar muitine, tai dažniausiai baigiasi nesusipratimais. Todėl visada rekomenduoju turėti skaitmeninę dokumentų kopiją, kurią galima atsiųsti el. paštu. Tai sutaupo valandas laiko ir begalę nervų.

Ką daryti, jei krovinys buvo pažeistas transportavimo metu?

Tai yra blogiausias scenarijus. Pirmiausia – visada fotografuokite krovinį prieš pakraunant. Jei matote, kad pakuotė pažeista – fiksuokite tai CMR dokumente. Jei pasirašysite „be pastabų“, vėliau nieko neįrodysite. Draudimas veikia tik tada, kai yra įrodymai. Kartą turėjome atvejį, kai klientas teigė, kad mes sudaužėme televizorių, bet jis buvo supakuotas į paprastą kartoną. Tai nebuvo mūsų kaltė, bet teko bylinėtis. Visada reikalaukite tinkamo pakavimo. Jei daiktas trapus – jis turi būti supakuotas taip, kad atlaikytų kritimą iš metro aukščio.

Ar mikroautobusai turi GPS sekimą?

Šiais laikais – privalo turėti. Jei vežėjas sako, kad negali pasakyti, kur yra mašina, bėkite nuo jo. Aš visada duodu klientui nuorodą į sekimo sistemą. Tai ramina ir klientą, ir mane. Žinau, kur vairuotojas stovi, ar neviršija greičio, ar daro pertraukas. Tai skaidrumas. Žinoma, kartais sistema „grybauja“, bet tai geriau nei spėlioti. Jei vežėjas slepia mašinos buvimo vietą, tikriausiai jis kažką slepia – galbūt veža nelegalų krovinį arba tiesiog vėluoja.

Ar galima vežti asmeninius daiktus mikroautobusu?

Taip, tai labai populiaru tarp emigrantų. Žmonės kraustosi, vežasi visą gyvenimą. Čia svarbiausia – sąrašas. Muitinė (nors ES viduje jos nėra, bet patikrinimai vyksta) gali sustabdyti ir paprašyti parodyti, ką vežate. Jei vežate 50 vienodų prekių, jie gali įtarti komercinę veiklą. Asmeniniai daiktai turi atrodyti kaip asmeniniai. Kartą vienas klientas bandė „prastumti“ 200 kg kavos pupelių kaip asmeninį krovinį. Vokiečių pareigūnai nekvaili. Visada patariu turėti sąrašą su vertėmis, kad nekiltų nereikalingų klausimų kelyje.

Kokia yra „furos“ ir mikroautobuso kaina?

Fura yra pigesnė už kilogramą, bet mikroautobusas yra pigesnis už visą užsakymą, jei krovinys nedidelis. Jei turite 3 paletes, fura jums kainuos kaip už visą mašiną, nes niekas nenorės „dėlioti“ jūsų krovinio. Mikroautobusas yra lankstesnis. Aš visada skaičiuoju: jei krovinys telpa į 10 kubų, mikroautobusas yra geriausias pasirinkimas. Jei daugiau – jau reikia žiūrėti į didesnį transportą. Kainos dabar labai svyruoja dėl kuro kainų. Niekada nepasitikėkite kaina, kuri buvo prieš pusmetį. Rinka keičiasi kas savaitę.

Ar vairuotojai padeda iškrauti krovinį?

Tai priklauso nuo susitarimo. Standartiškai – ne. Vairuotojo darbas yra atvežti krovinį iki rampos. Jei reikia pagalbos nešant į trečią aukštą, tai kainuoja papildomai. Ir tai yra teisinga. Vairuotojas turi saugoti savo sveikatą. Kartą vienas klientas tikėjosi, kad vairuotojas užneš pianiną. Tai absurdas. Visada iš anksto aptarkite, ar reikalinga krovėjų pagalba. Jei reikia – mes samdome vietinius krovėjus. Tai kainuoja, bet išvengia konfliktų. Niekada neverskite vairuotojo daryti to, kas nebuvo sutarta.

Kaip veikia „CMR'as“ ir kodėl jis toks svarbus?

CMR yra jūsų „gyvybės draudimas“. Tai tarptautinis važtaraštis. Be jo krovinys yra „nelegalus“. Jame surašyta viskas: kas siunčia, kas gauna, kas veža, koks krovinys. Jei kelyje sustabdo policija, tai pirmas dokumentas, kurį jie prašo. Jei CMR'as užpildytas neteisingai, galite gauti baudą. Aš visada tikrinu CMR'us tris kartus. Tai nuobodu, bet būtina. Jei vairuotojas neturi tinkamai užpildyto CMR'o, jis negali išvažiuoti iš terminalo. Tai mano taisyklė.

Ar galima vežti gyvūnus mikroautobusu?

Ne. Tai yra griežtas „ne“. Mikroautobusai nėra pritaikyti gyvūnų pervežimui. Nėra ventiliacijos, nėra sąlygų. Jei kas nors siūlo – tai nelegalu ir nehumaniška. Aš visada atsisakau tokių užsakymų. Logistika yra skirta daiktams, o ne gyvoms būtybėms. Jei norite vežti augintinį, ieškokite specializuotų pervežėjų, kurie turi licencijas ir tinkamą įrangą. Niekada nerizikuokite gyvūno sveikata dėl pigesnės kainos.

Ką daryti, jei krovinys yra labai brangus?

Draudimas. Būtinai. Standartinis vežėjo draudimas (CMR draudimas) turi limitus. Jei vežate krovinį, kurio vertė 100 000 eurų, o draudimas dengia tik 10 eurų už kilogramą, jūs prarasite pinigus. Visada siūlau papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Kartą vežėme meno kūrinius. Mes juos apdraudėme atskirai. Tai buvo geriausias sprendimas, nes kelionės metu įvyko smulkus incidentas, ir klientas gavo kompensaciją be jokių ginčų.

Ar galima užsisakyti mikroautobusą „šiandien rytojui“?

Labai retai. Nebent turime laisvą mašiną tame regione. Logistika planuojama bent prieš savaitę. Jei reikia „vakar“, kaina bus dviguba. Tai vadinama „ekspres pervežimu“. Mes turime iškelti kitus užsakymus, pakeisti maršrutus. Tai kainuoja. Klientai dažnai nesupranta, kad logistika yra kaip dėlionė. Jei ištrauki vieną detalę, viskas griūva. Visada planuokite iš anksto, jei norite sutaupyti.

Kaip veikia Vokietijos kelių mokesčiai?

Vokietijoje galioja „Maut“ sistema. Visi sunkvežimiai ir net didesni mikroautobusai turi mokėti už naudojimąsi greitkeliais. Tai didelė išlaidų dalis. Kai klientas klausia, kodėl kaina tokia aukšta, aš parodau „Maut“ sąskaitas. Tai nėra mūsų pelnas, tai mokesčiai valstybei. Vokietija turi vienus brangiausių kelių mokesčių Europoje. Tai reikia įskaičiuoti į kiekvieną pervežimą.

Ar galima vežti maisto produktus?

Tik jei jie nereikalauja temperatūrinio režimo. Jei reikia šaldytuvo – tai jau kita kategorija (refrižeratoriai). Mikroautobusai dažniausiai yra paprasti „tentai“ arba „furgonai“. Maisto produktai turi turėti sertifikatus. Aš vengiu maisto, nes tai per daug rizikos. Jei kas nors sugenda, atsakomybė yra milžiniška. Geriau vežti baldus ar detales.

Kodėl vadybininkai kartais nekelia ragelio?

Nes jie yra „ugnyje“. Logistikoje problemos kyla kas 5 minutes. Vairuotojas skambina, muitinė skambina, klientas skambina. Jei vadybininkas nekelia, galbūt jis sprendžia problemą, kuri gali kainuoti tūkstančius. Aš visada stengiuosi atsakyti, bet kartais tiesiog fiziškai neįmanoma. Būkite kantrūs. Jei situacija kritinė – rašykite SMS. Tai veikia geriau.

Ar galima keisti pristatymo adresą kelyje?

Tai kainuoja. Vairuotojas turi pakeisti maršrutą, tai papildomi kilometrai, papildomas laikas. Jei tai įmanoma – darome, bet už papildomą mokestį. Niekada neplanuokite keisti adreso paskutinę minutę. Tai sukelia chaosą visoje grandinėje.

Kaip išvengti „prastovų“?

Būkite pasiruošę. Kai vairuotojas atvažiuoja, krovinys turi būti paruoštas. Jei vairuotojas laukia valandą, tai kainuoja. Mes skaičiuojame prastovos valandas. Tai nėra mūsų noras uždirbti, tai kompensacija už vairuotojo laiką. Gerbkite kitų laiką, ir logistika vyks sklandžiai.

Ar yra skirtumas tarp „greito“ ir „labai greito“ pristatymo?

Taip. „Greitas“ – tai standartinis maršrutas. „Labai greitas“ – tai du vairuotojai, kurie važiuoja be sustojimų (tik kuro ir tachografo pauzės). Tai kainuoja beveik dvigubai. Ar verta? Tik jei krovinys yra kritiškai svarbus. Dauguma klientų renkasi standartinį greitį.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Taip, mes naudojame GPS sistemas. Jūs gaunate nuorodą ir matote, kur yra mašina. Tai yra standartas šiais laikais. Jei vežėjas to nesiūlo – ieškokite kito.

Išvada

Greitas daiktų gabenimas į Vokietiją mikroautobusų būdu yra sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo ir patirties. Nėra stebuklų, yra tik geras planavimas ir atsakomybė. Jei ieškote pigiausio varianto, būkite pasirengę rizikai. Jei ieškote patikimumo – mokėkite už profesionalumą. Per 20 metų supratau vieną: geriausias klientas yra tas, kuris supranta, kad logistika yra gyvas organizmas, kuriame visada gali nutikti nenumatytų dalykų. Svarbiausia – rasti partnerį, kuris nemeluoja ir visada pasako tiesą, net jei ji nėra maloni.