Greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą

Įvadas

Greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą jau ne vieną sezoną, ir, patikėkit, praktikoje viskas atrodo paprasčiau tik kol nepradedi aiškintis adresus, paletes, krovinius, pakavimą ir tai, ar žmogus iš tiesų bus namie. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl matau ir gražius, ir ne tokius gražius atvejus. Vokietijoje dirbame su Hamburgu, Berlynu, Miunchenu, Frankfurto apylinkėmis, Diuseldorfu, Štutgartu, o Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kartais norisi tik išgerti vokiškos kavos, bet ne, važiuojam toliau.

DUK

Maršrutas, terminai ir kainos, kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą

Čia visada prasideda didžiausias ginčas: vienas klientas nori „rytoj“, kitas sako „gal per savaitę“, trečias atsiunčia nuotrauką, kurioje daiktas didesnis negu durų anga. Kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, terminas nėra vien tik mašinos greitis. Reikia pažiūrėti, ar krovinys telpa, ar turime vietos mikroautobuse, ar maršrutas eina per Lenkiją tiesiai, ar reikia sustoti kitame mieste.

Kiek realiai trunka, kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą?

Jeigu viskas sutampa – siunta paruošta, adresas tikslus, vairuotojas jau važiuoja tuo maršrutu – mažesnė siunta gali atkeliauti per 24–72 valandas. Iš Berlyno ar Hamburgo į Vilnių dažnai būna greičiau negu iš pietų Vokietijos, nes kelias trumpesnis. Bet kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, visada skaičiuoju ir pakrovimą, iškrovimą, muitinės formalumų nebuvimą ES viduje, eismo situaciją. Kartais siunta atvyksta rytoj, kartais poryt, o kartais dėl kliento paties vėlavimo – trečią dieną.

Kokia kaina už mažą siuntą iš Vokietijos į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą?

Mažai siuntai, pavyzdžiui, dėžei, maišui ar nedideliam daiktui, kaina dažniausiai sukasi apie 35–90 eurų. Jei reikia pasiimti iš kelių vietų arba vežti į tolimą rajoną, kaina gali kilti iki 120–160 eurų. Iš Hamburgo į Kauną bus pigiau negu iš Miuncheno į Klaipėdą, čia nieko stebuklingo. Kartais klientai klausia, kodėl brangu, nors daiktas mažas; atsakymas paprastas – vežame ne kilogramus, o maršrutą, laiką ir atsakomybę. Reikias tiksliai žinoti matmenis.

Ar galima siųsti dokumentus greičiau negu baldus?

Dokumentus, sutartis, sertifikatus ar mažus vokelius dažniausiai galima pristatyti greičiau, nes jie neužima vietos ir nereikalauja pakrovimo komandos. Tačiau aš visada pasakau: dokumentai turi būti aiškiai pažymėti, įdėti į voką, be skysčių, be metalinių segtuvų, be kietų daiktų. Jei dokumentai skubūs, juos galima vežti su vairuotoju, kuris jau juda į Lietuvą. Bet jeigu jie pradingo tarp 14 dėžių, tada jau nebe tokia ir skubi istorija.

Kodėl kartais siunta iš Hamburgo į Lietuvą važiuoja ilgiau?

Hamburgas atrodo arti, bet uosto zonos, sandėliai, sunkvežimių eismas ir konkretus paėmimo laikas gali viską sulėtinti. Kartais klientas sako „siunta paruošta“, o atvykus paaiškėja, kad ji dar neįpakuota arba raktų nėra. Mes dažnai važiuojame A7, arba A8 (priklausomai nuo maršruto, nes kartais per Čekiją išeina protingiau, nors skamba keistai). Jei siunta iš Hamburgo į Lietuvą vėluoja, dažniausiai kaltas ne kelias, o pasiruošimas.

Ar vežate siuntas iki durų, ar reikia pasiimti terminale?

Vežame iki durų, jeigu adresas tikslus, įvažiavimas normalus, o klientas atsako į telefoną. Terminalas kartais pigesnis, bet ne visiems patogus, ypač jei žmogus neturi transporto. Iškrovimas prie durų gali kainuoti papildomai, jei reikia nešti per kelis aukštus be lifto. Aš visada sakau: parašykite, ar durų plotis 80 cm, ar 90 cm, nes vėliau ginčytis prie laiptinės nėra pats maloniausias darbas.

Pakavimas, apsauga ir draudimas siuntiniams iš Vokietijos į Lietuvą

Pakavimas – ne gražus žodis kataloge, o dalykas, kuris gelbsti, kai kelias būna ilgas, o kažkas kažką pastumia. Esu matęs dėžių, kurios atrodė kaip naujos, ir dėžių, kurios atrodė taip, lyg jas būtų kramsniojęs šuo. Kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, prašome nuotraukų, matmenų, svorio ir bent minimalios apsaugos kampams.

Kaip turi būti supakuota siunta, kad ji atlaikytų kelią?

Geriausia – tvirta dėžė, lipni juosta aplink visas siūles, oro pagalvėlės arba putplastis viduje. Jei daiktas kietas, reikia apsaugoti kampus, nes jie pirmieji gauna smūgį. Skystus daiktus dėkite į maišelius, elektroniką – į originalią pakuotę, jei turite. Aš nemačiau idealaus pakavimo, kurį būtų neįmanoma sugadinti, todėl visada sakau: darykit taip, lyg krovinys keliautų su piktų žmonių grupe.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Jeigu siunta brangi, trapiai supakuota arba jos vertė viršija 300–500 eurų, aš rekomenduoju draudimą. Standartinė atsakomybė ne visada padengia tai, ką žmonės įsivaizduoja. Yra buvę atvejų, kai klientas sako „čia tik sena kamera“, o paskui paaiškėja, kad ji verta daugiau negu mano mėnesio kava. Draudimas kainuoja papildomai, bet ramybė kartais verta tų 1–3 procentų nuo deklaruotos vertės.

Ką daryti, jei siunta atvyksta su įbrėžimu?

Pirmiausia nesipykti su vairuotoju prie durų, o nufotografuoti pakuotę, apžiūrėti daiktą ir pranešti mums tą pačią dieną. Jei pakuotė buvo pažeista, reikia nuotraukų iš karto, ne po savaitės. Tada tikriname, ar buvo draudimas, ar pažeidimas matomas priimant krovinį. Kartais įbrėžimas būna tik ant dėžės, o daiktas sveikas; kartais, deja, ne. Todėl priėmimo aktas nėra formalumas, nors daugelis jo nekenčia.

Ar vežate trapų daiktą, pvz., televizorių?

Vežame, bet tik tada, kai jis tinkamai supakuotas. Originali dėžė yra didelis pliusas, nes televizoriaus ekranas nemėgsta „na, kažkaip įdėsim tarp kitų dėžių“ požiūrio. Jei televizorius be dėžės, reikia kampo apsaugos, minkšto įvyniojimo ir vietos, kur jis nebus spaudžiamas. Ne visada esu tikras, ar kliento „tvirtai apvyniojau pledu“ tikrai reiškia tvirtai. Praktikoje pledas dažniausiai tampa gražiu apdangalu, ne apsauga.

Ar galima siųsti kvepalus, baterijas ar alkoholį?

Kvepalus, baterijas ir alkoholį reikia deklaruoti aiškiai, nes tai nėra paprastos dėžės su marškinėliais. Baterijos gali būti pavojingos, kvepalai – degūs skysčiai, alkoholis – ribojamas kiekis ir amžiaus patikrinimas. Jei klientas paslepia tokį daiktą, mes galime turėti problemų ne tik su transportu, bet ir su saugumo taisyklėmis. Todėl geriau parašyti tiesiai, net jei atrodo nepatogu.

Siuntinių tipai: dokumentai, paletės, elektronika ir trapūs daiktai

Ne visos siuntos yra vienodos, nors klientai dažnai sako „na, čia toks maišas“. Tas maišas gali būti drabužiai, o gali būti sunki mašina, kurią sunku pakelti. Kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, mums svarbu ne tik „kas ten yra“, bet ir svoris, matmenys, kraunamumas, ar reikia keltuvo, ar galima nešti rankomis.

Kokios siuntos tinka mikroautobusui?

Mikroautobusui tinka dėžės, maišai, mažesni baldai, elektronika, drabužiai, knygos, smulkūs daiktai ir net viena dvi paletės, jei jos telpa. Svarbu, kad krovinys būtų sutvarkytas, nes netvarkingas krovimas gadina ir laiką, ir nugaras. Jei turite 20 dėžių iš Frankfurto, viskas paprasta; jei turite 20 dėžių ir dar dviratį, vonią bei lentyną, tada jau reikia planuoti. Kartais užtenka vieno mikroautobuso, kartais reikia dviejų reisų.

Ar vežate paletes iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, vežame paletes, tik reikia žinoti EUR paletės ar pramoninės paletės tipą, svorį ir ar krovinys stovi stabiliai. Paletinis gabenimas nėra tas pats kaip dėžės nešimas, nes reikia vietos, diržų ir atsargaus krovimo. Kaina dažniausiai prasideda nuo 90–180 eurų už vieną paletę, bet priklauso nuo maršruto. Jei paletė aukšta, nestabili arba be plėvelės, mes galime prašyti ją perpakavimo. Tai nepatogu, bet geriau negu rasti sugriuvusį krovinį Kaune.

Ar galima siųsti elektronika be originalios pakuotės?

Galima, bet rizika didesnė. Televizorius, monitorius, kompiuteris ar žaidimų konsolė turi būti apsaugoti nuo smūgių, drėgmės ir spaudimo. Originali dėžė geriausia, tačiau jei jos nėra, reikia putplasčio, kartono kampų ir aiškios žymos „trapu“. Aš nenoriu būti tas žmogus, kuris sako „nevešim“, bet kartais tenka pasakyti: „vešim, jei supakuosit normaliai“. Tai skamba griežtai, bet taip apsaugome visus.

Koks svoris vienai dėžei yra protingas?

Protingas svoris vienai dėžei – apie 15–25 kg. Jei dėžėje knygos, tada geriau mažiau, nes 30 kg knygų atrodo mažai, o nugarai atrodo labai daug. Vairuotojas nėra keltuvas, nors kartais tenka elgtis kaip keltuvui. Jei dėžė sunki, pažymėkite tai aiškiai, nes kitaip ji gali atsidurti viršuje ir sugadinti lengvesnius daiktus. Paprasta taisyklė: sunkūs daiktai apačioje, trapūs – viršuje.

Ar vežate siuntas, kurios neturi tikslios adresato informacijos?

Be tikslios informacijos nevežame, nes tai prašymasis į problemą. Reikia vardo, telefono, gatvės, namo numerio, pašto kodo ir bent apytikslio atvykimo lango. Vokietijoje adresai kartais atrodo paprasti, bet sandėlių zonose viskas painiojasi. Lietuvoje kaimo vietovėse telefono numeris dar svarbesnis, nes GPS ne visada rodo tą kiemą, kurį rodo klientas. Jei adresas „prie didelio medžio“, tai ne adresas, o pasakojimas.

Kas gali nepavykti praktiškai, kai vežama iš Vokietijos į Lietuvą

Nepatogi dalis: ne viskas vyksta kaip skelbime. Būna vėlavimų, nesusipratimų, blogo pakavimo, klientų, kurie neatšaukia telefono, ir įmonių, kurios priima užsakymą, o tada ieško vežėjo paskutinę minutę. Kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, stengiamės tai numatyti, bet ne visada įmanoma sustabdyti lietaus, eismo ar žmogaus pamiršimo.

Kas nutinka, jei adresatas neatsiliepia telefonu?

Jei adresatas neatsiliepia, vairuotojas gali laukti ribotą laiką, tada derinti pakartotinį atvykimą. Pakartotinis atvykimas dažniausiai kainuoja papildomai, nes tai sugadina maršrutą. Būna, kad žmogus išėjo į parduotuvę „penkioms minutėms“ ir grįžta po valandos. Tokiais atvejais geriausia turėti antrą kontaktą arba aiškų nurodymą, kur palikti siuntą. Be sutikimo palikti siuntos prie durų negalima, nes atsakomybė tada tampa labai nemaloni.

Ar gali siunta vėluoti dėl oro sąlygų?

Gali, ypač žiemą, kai Lenkijoje prasideda sniegas, o vairuotojai stovi prie sankryžų kaip mokyklos ekskursija. Lietus, rūkas, avarijos A4 arba A2 ruožuose taip pat gali sulėtinti grafiką. Mes stengiamės planuoti su rezervu, bet transportas nėra oro prognozė. Jei siunta labai skubi, geriau ją išsiųsti anksčiau, o ne paskutinę valandą rašyti „labai reikia rytoj“. Gyvenime rytoj kartais ateina su kamščiais.

Kodėl kai kurios įmonės pažada greičiau negu įmanoma?

Nes kartais pažadas parduoda geriau negu realybė. Yra įmonių, kurios priima užsakymus, o tada ieško laisvo vežėjo, derina kainas ir tik tada sako klientui, kad „bus šiek tiek vėliau“. Tai nėra gerai, bet rinkoje pasitaiko. Mes greičiau pasakysime „galima penktadienį“ negu pažadėsime „rytu“, o paskui lipsime ant galvos vairuotojui. Greitis yra gerai, bet melas – ne logistika.

Ar galima keisti pristatymo adresą po išsiuntimo?

Galima bandyti, bet ne visada pavyks be papildomo mokesčio. Jei vairuotojas dar Vokietijoje, pakeisti adresą lengviau. Jei jis jau Lenkijoje arba artėja prie Kauno, maršrutas gali sugriūti. Naujas adresas turi būti tikslus, su telefonu ir galimybe atvykti tuo pačiu laiku. Kartais klientai nori pakeisti iš Vilniaus į Klaipėdą, lyg tai būtų tas pats kiemas. Tai ne tas pats, ir atstumas moka už save.

Ką daryti, jei siunta neatitinka pateiktų matmenų?

Tada reikia iš naujo vertinti vietą, svorį ir galimą kainą. Jei klientas parašė „maža dėžutė“, o atvykęs matai spintą, tai jau ne siunta, o staigmena. Tokiais atvejais mes galime atsisakyti vežti arba pasiūlyti kitą transportą. Tai skamba griežtai, bet kitaip negalima, nes vienas per didelis daiktas gali sugadinti visą reisą. Todėl nuotraukos ir matmenys nėra mūsų užgaida.

Užsakymo procesas, kontaktai ir vidinės nuorodos klientams

Užsakymas atrodo paprastas: parašai, atsiunti duomenis, gauni kainą, patvirtini. Tikrai taip ir yra, jei duomenys geri. Kai greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą, prašome ne tik „nuo kur iki kur“, bet ir kas yra daiktas, kiek sveria, ar reikia pakrovimo, ar yra lifto, ar galima palikti kieme. Jei turite baldų, naudinga pažiūrėti ir greitai vežami baldai ir daiktai iš Vokietijos iki kliento durų.

Kokios informacijos reikia prieš užsakant?

Reikia paėmimo adreso, pristatymo adreso, telefono numerių, daikto aprašymo, svorio, matmenų ir nuotraukų. Jei daiktas didelis, reikia žinoti durų, lifto ar laiptų situaciją. Jei tai dokumentai, užtenka mažiau informacijos, bet vis tiek reikia tikslių kontaktų. Kuo daugiau duomenų pradžioje, tuo mažiau nervų vėliau. Aš mėgstu, kai klientas parašo viską viena žinute, net jei ji atrodo chaotiška. Chaotiška žinutė geriau negu gražus „susisieksime“.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galite, tik praneškite kuo anksčiau. Jei mašina dar nepakrovė krovinio ir maršrutas nesugadintas, atšaukti paprasta. Jei vairuotojas jau atvyko arba krovinys įtrauktas į planą, gali atsirasti mokestis už laiką ir organizaciją. Tai nėra bauda iš piktumo, tiesiog logistikoje laikas kainuoja. Blogiausia, kai klientas dingsta be žinios, o mes sužinome prie pat durų. Tokių istorijų būna, ir jos erzina visus.

Kodėl reikia nuotraukų?

Nuotraukos leidžia suprasti, ką realiai vešime, o ne ką klientas mano vežąs. Dažnai žodžiai „mažas daiktas“ reiškia skirtingus dalykus. Vienam tai batų dėžė, kitam – senas komodas iš močiutės. Nuotrauka parodo kampus, pakuotę, svorio pojūtį ir tai, ar daiktas gali būti kraunamas su kitais. Kartais nuotraukoje matai, kad daiktas jau pusiau sugriuvęs. Tada reikia pasakyti tiesiai, kad mes ne restauratoriai.

Ką reiškia CMR ar siuntos numeris?

CMR dažniau naudojamas didesniems kroviniams, o mažoms siuntoms gali būti siuntos numeris arba važtaraštis. Tai dokumentas, kuris rodo, kas, ką, iš kur ir kur veža. Klientams jis svarbus tada, kai reikia patvirtinti gavimą arba spręsti ginčą. Nesakau, kad visi mėgsta popierius, bet be jų logistika virsta pokalbiais „aš manau, kad tu sakei“. O aš jau per senas tokiems dalykams.

Ar galiu gauti sąskaitą?

Taip, sąskaitą galima išrašyti, jei užsakymas vykdomas kaip paslauga įmonei arba reikia dokumentų apskaitai. Fiziniam asmeniui dažniausiai išduodamas kvitas arba sąskaita faktūra, priklausomai nuo susitarimo. Svarbu duomenis pateikti tiksliai nuo pradžių, nes paskui taisymas užima laiką. Jei įmonė perka paslaugą nuolat, galima derinti periodines sąskaitas. Tai patogu, ypač tiems, kurie nuolat siunčia dalinius krovinius.

Ar yra greitesnis variantas, jei siunta labai skubi?

Yra, bet jis ne visada pigus. Galima derinti individualų reisą, mažesnį transportą arba siuntos perdavimą vairuotojui, kuris jau juda į Lietuvą. Jei siunta labai maža ir skubi, kaina už kilometrą atrodo didelė, nes vežate ne tik dėžę, bet ir atskirą maršrutą. Todėl prieš skambinant pasakykite tikrą terminą: ar reikia rytoj iki 10 val., ar tiesiog „kuo greičiau šią savaitę“. Skirtumas didelis.

Išvada

Greitai vežame siuntinius iš Vokietijos į Lietuvą tada, kai klientas aiškiai pasako, kas vežama, iš kur imti ir kur pristatyti. Greitis priklauso ne tik nuo mašinos, bet ir nuo pakavimo, adresų, maršruto bei sąžiningos informacijos. Jei viskas sutvarkyta, siuntos keliauja patogiai ir gana sparčiai. Jei ne – tada prasideda tas pats senas logistikos šokis prie telefono.