Greita klausia: kokia yra perkraustymo kaina iš Vokietijos?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir vis dar, kai kas skambina ir tiesiog klausia: „Kiek kainuoja?“. Atsakymas, tiesą sakant, niekada nesigauna trumpas. Kokia yra perkraustymo kaina iš Vokietijos? Priklauso ar tai vienas kėdė ar namas su visais baldais, ar iš Miuncheno, ar iš kaimo vietovės be asfalto. Vokietija didelė, ir kainos čia kaip orai – keičiasi kasdien. Esu matęs viską: nuo tų, kurie sako „tik kelios dėžės“, o paskui išsitiesia visa sunkvežimių kolona, iki tokių, kurie nori pergabenti vieną pasenusią sofos dalį. Kuro kainos šoktelėjo, tad ir sumos nebe tos pačios kaip prieš penkerius metus. Trumpai tariant – be tikslaus inventoriaus, tik spėlionės.

Pagrindiniai dalykai, kurie lemia kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai labiausiai užduodamas klausimas. Viskas prasideda nuo tūrio, matuoju kubiniais metrais. Jei turite tik 5-6 kubus (tai yra mažas „Volkswagen“ Transporter pilnas), tai galite siekti 500–700 eurų. Jei kalbame apie pilną 20 kubų sunkvežimį, tai kaina šokteli iki 1800–2500 eurų. Tačiau tai tik apytikslės sumos. Vakar paskaičiavau vieną užsakymą, ten išėjo tiek, kiek kitąsyk buvo dvigubai mažiau, todėl nereikėtų remtis vien draugo patirtimi. Reikia suprasti, kad perkraustymo kaina iš Vokietijos priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo to, kaip daug reikės dirbti rankomis. Kartą teko vežti knygų milijoną iš buto be lifto – kaina dėl to padvigubėjo.

Ar brangu, jei daiktų mažai?

Nebūtinai, bet yra minimali kaina, už kurią vairuotojas pajuda iš garažo. Net jeigu vežate tik vieną lovą, jam reikia nupulti į sunkvežimį, nuvažiuoti tūkstantį kilometrų, užpilti degalų ir sugrįžti. Taigi, minimali suma paprastai svyruoja nuo 300 iki 400 eurų. Žmonės dažnai mano, kad „maža krovinys = maža kaina“, bet logistikoje taip neveikia. Atstumai sumažinti negalima. Jeigu esate netoli Lietuvos sienos, pvz., pietinėje Vokietijoje, gali būti šiek tiek pigiau, jei vairuotojas turi grįžti tuščiais, tačiau to tikrai negalite laukti kaip taisyklės.

Kodėl vienos firmos kainuoja brangiau už kitas?

Čia jau kyla klausimas apie pasitikėjimą. Aš esu matęs firmas, kurios važinėja senais, laužyančiais sunkvežimiais ir dirba „iš rankos į ranką“ be sutarčių. Joms kaina žema, nes joms nereikia mokėti už draudimą ar normalų vairuotojo atlyginimą. O yra firmos, kurios imasi atsakomybės, turi švarią istoriją. Perkraustymo kaina iš Vokietijos pas juos gali atrodyti aukštesnė, bet kai sulūžta jūsų brangus vitrinas, jums taps aišku, kur buvo ta savings. Neklausinėkite tik skaičiaus, klauskite, kas įeina į tą skaičių. Kartais pigu pasirodo labai brangiai.

O ką daryti, jei aš netiksliai žinau, kiek daiktų turiu?

Tai dažna problema. Žmonės sako „kaip įprastas dviejų kambarių butas“, o paskui atrodo, kad ten gyveno penki žmonės. Geriausia padaryti paprastą sąrašą ant popieriaus. Nereikia centimetrais matuoti, tiesiog parašykite: „2 spintos, 1 sofa, 20 dėžių“. Jeigu apsigaunate, vairuotojui gali tekti brangiai papildomai užsakytą mašiną arba palikti daiktus ir važiuoti antrą kartą. Antras važiavimas – tai dvigubai brangiau tiek jums, tiek mums, nes tuščias sugrįžtimas niekam nieko nekelia. Geriau šiek tiek pervertinti ir turėti rezervą.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo miesto Vokietijoje?

Žinoma, ir dar kaip. Jei reikia važiuoti į gilumą, kur nėra greitkelių, pvz., į Bavarijos kaimelius kalnuose, tai ten laiko prarandama daugiau. Vokietijos keliai, žinoma, geri, bet toli nuo autostradų (Autobahn) viskas sulėtėja. Be to, miestuose kaip Berlynas ar Miunchenas įvažiavimas į centrą su dideliu sunkvežimiu gali būti kosminiai kainos dėl uždraustų zonų (Umweltzone). Mums reikia papildomų leidimų, o tai laikas ir pinigai. Todėl perkraustymo kaina iš Vokietijos, iš ties�inės miesto centro, gali būti didesnė nei iš pramoninio rajono pakraščio.

Daiktų paruošimas ir krovimas

Ar turiu pati pakavti daiktus?

Galite paknuoti patys, tai sumažins kainą, jeigu mokame tik už transportą. Bet tada atsakomybės už tai, kad indai nesužudos, yra ant jūsų. Esu matęs, kaip žmonės uždėjo indus į dėžę be popieriaus ir... vaizdas buvo liūdnas. Jeigu mums pakuoja, mes naudojame burbuliukų plėvelę, kurią, tiesa sakant, brangu nusipirkti, todėl tai įeina į kainą. Jeigu norite sutaupyti, pakuoja patys, bet kruopščiai. (Asmeniškai visada rekomenduoju pasirūpinti popieriumi bent jau pačiam brangiausiam). Vienas klientas savo dėžę užklijo ir lipdu parašė „labai trapu“, o viduje buvo penki metaliniai griliai – tokio humoro nereikia.

Ar galima vežti važiuoklę ar dviratį?

Žinoma, važiuojame. Dviratis telpa į sunkvežimį be problemų, jeigu nėra tokia jėga, kad tenka skaldyti kėbulo dalis (juokauju). Važiuoklės dažniau įsirenka į kelyje esančias ekspedicijas, kur surenka keleto žmonių siuntas. Tai būna pigiau, jeigu neskubate. O jeigu norite greitai, įdedame į mūsų mašiną. Tiesą sakant, dviračių vežimas iš Vokietijos dabar labai populiarus, ten keliai tokios lygios, kad dviratis po metų kaip naujas atrodo. O čia po žiemos ant drusko... na, žinote.

Kas nutinka, jeigu šaldytuvas drėgnesnis?

Tai problema. Šaldytuvus reikia išjungti ir išblaškyti bent prieš dieną. Kartais atvažiuojame, o žmonės tiesiog ištraukia kištuką ir duoda mums. Po 1000 km ilgio kelionės viduje būna purvas, puvėsis, visa mašina smirdi. Tada mes tokią „bombą“ į mašiną nebeįsimes. Jeigu darysite taip, reikės tikėtis papildomo mokestio už dezinfekciją arba tiesiog atsisakymo. Perkraustymo kaina iš Vokietijos neturi apimti mūsų nervų gydymo. Taip pat, jeigu šaldytuve yra užšaldyti mėsos gabalai – jie atšils, nutekės gėrimai. Geriau viską suvalgyti prieš išvykstant.

Kiek dėžių reikia dviejų kambarių butui?

Paprasta taisyklė – maždaug 30-40 standartinių dėžių. Bet vėl gi, priklauso nuo to, kaip gyvenate. Jeigu turite knygų kolekciją, gali prireikti 50, jeigu minimalistai – 10 gali užtekti. Aš vieną kartą matėme porą, kuri sugyveno 10 metų ir turėjo tik 3 dėžes drabužių ir vieną indų. Vėliau paaiškėjo, kad visas baldus jie nusipirks naujus Lietuvoje. Dėžių skaičius tiesiogiai įtakoja vietos mašinoje poreikį. Turėkite omenyje, kad dėžės ne turi būti iki viršaus užpildytos, nes kitaip jos plyš po krovimo.

Ar vežate pianinus?

Taip, pianinų gabenimas yra atskira istorija. Tai ne taip, kad paimt ir numest į bagažinę. Reikia specialių juostų, kartais – kėblio. Standartinis pianinas sveria apie 250-300 kg. Jeigu jis turi įprastą grindimą, ne problemų, o jeigu turi metalinę koją – darbas sudėtingesnis. Už tokį daiktą imamas papildomas mokestis, nes rizika ir pastangos didelės. Esu girdėjęs istorijų, kai pianinas nukrito nuo ratų važiuojant posūkyje... nelabai noriu apie tai galvoti. Todėl geriau, kad tai daro profesionalai su įranga.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos?

Įprastai tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, kur išvykstate. Iš Berlyno važiuojame dieną, o jei iš Šiaurės Reino-Vestfalijos (Diuseldorfo, Kelno sritis), gali užtrukti ilgiau dėl rūkų ar didelių spūsčių. Vakarų autostrados Vokietijoje – tai nuolatinė eismo juosta. Ir dar tas Bau (statybos) darbai visur. Vairuotojas turi taip pat laikytis poilsio režimo, jis negali važiuoti 24 valandas be sustojimo (nors kai kurie būtų nori). Taigi, jei jums sako „atvešime rytoj“, o jūs esate giliai Vokietijoje, tai tikriausiai melas arba jie važiuos kaip bepročiai.

Ar vairuotojas padeda krauti daiktus?

Įprastai taip, jeigu tai įtraukta į kainą. Mūsų vairuotojai yra fiziškai stiprūs vyrai, bet jie nėra robotai. Jeigu turite 50 dėžių knygų rūsyje ir nėra lifto, tai jie padės, bet jaus pavargęs. Kartais klientai mano, kad vairuotojas yra ir perkraustymo vadovas, ir meistras, ir kalvis. Jis tiesiog vairuoja ir padeda pakrauti. Aš tikrai stengiuosi pasirūpinti, kad vairuotojai būtų kantrūs. (Neseniai vienas mano vairuotojas nusiskundė, kad klientas bandė jį mokyti, kaip teisingiau laikyti sofos rankeną - žmonės keisti).

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Draudžiama dėl įstatymų. Mes turime krovinių pervežimo licenciją, o ne keleivinių. Be to, mums reikia draudimo, kuris apsaugo krovinius, o ne keleivius. Jei įvyks avarija, o čia sėdės jūs – draudimo nebus. Žinoma, kai kurie „privatai“ sutinka pasiimti, bet tai jūsų rizika. Aš to nerekomenduoju. Vairuotojui reikia rimtos poilsio, jis negali kalbėtis visą kelionę. Geriau susitikti Lietuvoje arba tiesiog laukti pristatymo.

Kas daro, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Tai tikrai nepatogu, bet kartais nutinka. Pasieniečiai gali ilgiau tikrinti, jeigu įtartina siunta. Mes visada duodame klientus kontaktus, kad galėtumėte paskambinti. Jeigu užstrigome, Jums tiesiog reikės šiek tiek pacituoti. Paprastai su T1L dokumentais (kai vežame naudotus daiktus) problemų nėra, jeigu viskas tvarkingai užpildyta. Būna, kad vairuotojas pamiršta pasiimti kokį lapelius, tada tenka važiuoti atgal arba laukti, kol siunčia faksu (faksai, siaubas, dar egzistuoja).

Ar įmanoma pristatyti tam tikru laiku?

Mes stengiamės būti preciziški, bet Vokietijos keliai yra neprognozuojami. Aš galiu pasakyti, kad atvyksime tarp 14:00 ir 16:00. Jeigu vairuotojas pradeda vėluoti, jums paskambinsime. Prašome nesigyventi, jeigu atvyksta 10 minučių anksčiau – tai retas dalykas. Kartais būna, kad klientas nėra namuose, kai mes atvažiuojame. Tada laukimas mums kainuoja pinigus, todėl tokių situacijų geriau vengti. Susitarkime dėl laiko laisvai.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dažniausiai taip, mums dirba lietuvių vairuotojai. Bet kartais tenka imti vietinius iš Vokietijos arba kitų šalių, jei trūksta rankų. Tada susisiekimas gali būti sudėtingesnis, bet visada galima susikalbėti angliškai arba vokiškai. Aš visada įsivalaučiu, kad vairuotojas turi turėti mano numerį, jeigu reikia pagalbos susikalbėti. Esu matęs, kaip lietuvis vairuotojas bandė paaiškinti vokietiškai, kad reikia važiuoti „nach links“ (į kairę), o vokietis važiavo į dešinę. Linksmumo buvo, bet ne klientui.

Muitinė, dokumentai ir rizikos

Ar reikia eiti į muitinę, jei tai ne nauji daiktai?

Jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai ir grįžtate gyventi į Lietuvą, tai mokesčių (PVM ir muito) nėra. Reikia tik deklaruoti, kad tai ne prekybinis siuntos. Mes parengiame perkraustymo inventorinį sąrašą (packing list), kuris nurodo, kas yra kiekvienoje dėžėje. Muitinės pareigūnai gali uždaryti, jei pamato, kad, pvz., vežate 100 vienodų naujų televizorių. Tada tai jau ne „perkraustymas“, o verslas. Būkite sąžiningi, bus mažiau problemų. Asmeninio krovinio muitinės procedūros yra paprastesnės, nei manytumėte.

Kas yra T2L dokumentas ir ar jis būtinas?

T2L (arba T2LF) yra dokumentas, kuris patvirtina, kad prekės buvo įsigytos ES rinkoje ir mokesčiai už juos sumokėti. Jeigu vežate naudotus daiktus, kurie buvo naudojami Vokietijoje daugiau nei 6 mėnesius, T2L nereikalingas. Jeigu vežate, tarkime, motociklą, kurį nusipirkot prieš mėnesį, gali tekti mokėti PVM Lietuvoje. Čia viskas priklauso nuo to, ar galite įrodyti pirkimą Vokietijoje. Jeigu neturite sąskaitos, gali būti nepatogumų. Aš visada prašau klientų turėti įrodymus, kad daiktai jų.

Ar galima vežti alkoholį iš Vokietijos?

Čia yra pilna ašarų istorija. Asmeninio naudojimo alkoholio kiekis ribojamas. Galima vežti nemažai, bet jeigu vairuotojas pamato 200 degtinės butelių, tai tai jau ne asmeninis poreikis. Muitinė tokią siuntą uždaro ir prašo mokėti akcizą. Akcizas Lietuvoje yra žiaurus. Vokietijoje alkoholis pigesnis, todėl žmonės nori užsidirbti, tačiau mes nesame alkoholio gabenimo įmonė. Jei vežate „savai šventei“ keletą degtinių – prašome tik tai pažymėti sąraše, kad girtumo vengti. (Kartais vairuotojai sako, kad sėdi ant šampano butelių visa kelionę – ne saugu).

Kas nutinka, jei kažkas sulūžo kelyje?

Mes turime CR (Carrier's Liability) draudimą. Jis apima daiktus, kai jie yra pas mus. Tačiau, jeigu jūsų dėžė su indais buvo blogai užkliota, arba viduje buvo skysčiai, kurie sužalojo kitus daiktus – mūsų kaltės mažiau. Visada siūlau draudžianti brangius daiktus (pianinus, paveikslus) pasirūpinti papildomu draudimu. Esu matęs, kaip vairuotojas staigiai stabdėlėjo ir visas tėvų indas nuskrido į sieną. Buvo liūdna. Draudimas padengia dalį nuostolių, bet nervų neatduos.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

Rinkis firmas su adresais, ne tik telefonais. Jeigu įmonė neturi tinklalapio arba jos adresas yra koks nors „namų valdos“ raštinė, būkite atsargūs. Užklauskite draudimo poliso numerio. Tikrai per daug neklauskite, bet pagrindinius dalykus privalote žinoti. Yra firmų, kurios paima avansą ir dingsta. Aš girdėjau tokių istorijų. Mums avansas reikalingas tik už degalus ir vairuotojo užmokestį išvykstant, bet tai nedidelė suma, pvz., 10-20%. Nebūkite naivūs – jei kaina atrodo per lygų (pvz., 200 eurų už pilną sunkvežimį), tai tikrai kažkas negerai.

Ar reikia mokėti užstatą (avansą)?

Įprastai taip. Užstatas užtikrina, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Jeigu mes atvažiuojame į Vokietiją, o jūsų nėra namuose arba sakote „nebereikia“, mes prarandame laiką, degalus ir vairuotojo darbo užmokestį. Užstatas paprastai yra grąžinamas arba atskaityjamas iš galutinės sumos. Atsiskaitome grynaisiais arba pervedimu prieš iškraunant, o kartais ir po iškrovimo, jeigu jūs esate užtikrintas klientas. Tai standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose.

O jeigu aš nežinau, kur bus mano nauji namai Lietuvoje?

Tai dažnai būna, kai žmonės tik grįžta. Galime iškrauti į mūsų sandėlį Vilniuje arba Kaune. Sandėliavimas kainuoja papildomai, bet tai suteikia laiko surasti būstą. Ten daiktai saugomi ir uždaryti. Kartais žmonės sako, kad iškraus prieš namus, bet paskui paaiškėja, kad ten negali važiuoti sunkvežimis. Tada tenka perkrauti į mažesnę mašiną, o tai dar brangiau. Geriau iš anksto pasitikrinti, ar galima privažiuoti 20 tonų mašina prie jūsų kiemo.

Apibendrinant

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Pasakytų senas patarimas – „skubantis sumoka du kartus“. Pigus pervežimas gali baigtis sulūžusiais baldais arba dingusiais daiktais. Aš stengiuosi suteikti kainą, kuri atitinka kokybę. Turbūt ne vienasą esu girdėjęs istorijų apie tai, kaip „pigus“ vairuotojas išmetė daiktus kiemo viduryje ir nusprendė, kad jo darbas baigtas. Pasirūpinkite, kad į sutartį būtų įrašyta viskas: ką vežame, kiek kainuoja ir kokia atsakomybė. Tada ir perkraustymo kaina iš Vokietijos nebus tokia bauginanti.

Kaip užtikrinti, kad viskas nueitų sklandžiai?

Būkite kontaktiški. Jei pakeičiate adresą arba laiką, praneškite iš karto. Vairuotojas gali jau būti kelio viduryje. Pasirūpinkite, kad bute ar name būtų laisvas kelias iki durų. Pašalinkite kilimus, jeigu jie brangūs, nes nešančios kojos paliks žymes. Pagalvokite apie savo kaimynus – jeigu užblokuosite laiptinę su baldais, jie gali nusivilti. Kruopštumas ir sąžiningumas iš abiejų pusių – tai raktas į sėkmingą perkraustymą be nervų.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Vasaros mėnesiai (birželis-rugpjūtis) yra „karščiausi“ laikai, visi grįžta iš užsienio. Tada perkraustymo kaina iš Vokietijos gali būti šiek tiek aukštesnė dėl didelio paklausos. Jei galite, planuokite perkraustymą pavasarį ar rudenį. Tada ir mes galime pasiūlyti lankstesnius grafikus. Ir dar vienas dalykas – nepalikite visko paskutinę dieną. Pirkite dėžių iš anksto, susirašykite sąrašą. Tai padės išvengti streso, kai vairuotojas jau bus pas jūsų duris. Sėkmės kelyje!