Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Sutikime, aš šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaiaus maudžiu rankas. Vakar vėl teko girdėti, kaip žmogus skundėsi, kad jo sofa atvyko per dieną vėliau. Žinau, kai ruošiatės persikraustyti iš Vokietijos, atrodo, kad viskas turėtų veikti kaip pasakyk – pakrovėm ir nuvažiavom. Bet realybė yra kiek kitokia. Vokietija – tai tvarka, kai kalbame apie jų prieigas prie kelių, bet chaosas, kai kalbame apie tai, kaip daiktai surenkami sandėliuose. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos nėra tik apie tai, kad vairuotojas gerai išmano marsrutą, bet ir apie tai, kad klientas žino, ką pasirašo. Dažnai viskas klysta ties paprasčiausiais dalykais – neteisingai įmatuotas tūris arba pamirštas pasas. Tiesą sakant, be gero planavimo, šis reikalas gali tapti tikru košmaru, o ne paprasta kelione.

Bendri klausimai ir laiko planavimas

Kiek laiko paprastai užtrunka tas visas reikalas?

Tai, žiūrėk, jei kalbame apie standartinį maršrutą, tarkime, iš Miuncheno į Vilnių, tai paprastai tai trunka maždaug dvi paras. Vieną kartą teko vežti klientą iš pačios Vokietijos šiaurės, netoli Hamburgo, ir ten tas nuotolis padidėja iki trijų dienų. Svarbiausia čia ne tik važiavimo greitis, bet ir tai, kada vairuotojas gali pradėti krauti. Jei jis atvyksta į Vokietiją tik pirmadienį ryte, tai tikėkitis, kad prekės pas jus bus trečiadienį arba ketvirtadienį. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos visada turi įvertinti šias tarpines dienas. Negalima manyti, kad siunta keliauja kaip vėjas, turi ir poilsio laikas, ir customai.

Ar tikrai reikia planuoti kelis mėnesius iš anksto?

Gal ne keliems mėnesiams, bet bent savaitę prieš tai tikrai. Žinau, žmonės dažnai skambina paskutinę minute ir klausia, ar galima rytoj atvažiuoti. Teoriškai – galima, praktiškai – brangu. Vokietijoje firmos yra užsibrėžusios, jei norite pigiau, reikia rašyti iš anksto. Aš asmeniškai visada patariu susitarti dėl datos mažiausiai prieš savaitę ar dvi. Tada mes galime suderinti vairuotojo grafiką ir jums nereikės mokėti už skubą. O tas skubas mums, logistikos specialistams, dažnai reiškia naktinį važiavimą, o tai kainuoja.

Kas dėl to, kad daiktai gali pasimesti kelyje?

Tai yra labai retas atvejis, bent jau jei pasirinkote ne kokį nors "garažo" pervežėją. Mes naudojame sistemą, kur kiekviena dėžė yra žymima. Bet, turiu pripažinti, kartais įvyksta keiksmingi nenumatytumai. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai vairuotojas neteisingai supakavo dėžes vienam klientui, o reikėjo kitam. Atgavome viską po dviejų dienų, bet nervai buvo išdegę. Taigi, svarbu turėti sąrašą, o dar geriau – nuotraukas. Jei jus domina, kaip užtikrinti, kad nieko nepadingtų, tai tikrai sudėtinga be šių dalykų.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Nesijaudinkite iš karto. Vokietijoje yra daug statybų, yra eismo įvykių. Paskutinį kartą teko laukti 4 valandas, nes ant autostrados A9 buvo didelė avarija. Vairuotojas jums visada praneš, jei yra vėlavimas. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos numato ir šią klaidos maržą. Nerekomenduoju skambinti jo pusryčiams laiku, kai jis vairuoja. Geriau laukti naujienos iš dispečerio. Mes stengiamos sekti situaciją realiu laiku, bet technika kartais sugeba suklysti (arba dispečeris užmiršta atnaujinti duomenis).

Ar galima persikraustyti savaitgalį?

Galima, bet už papildomą mokestį. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai ir taisyklės, ką galima daryti sekmadienį. Jei norite, kad vairuotojas atvyktų į jūsų namą šeštadienį, tai reikės to sutarti iš anksto. Dažniausiai firmos vengia to, nes reikia mokėti viršvalandžius. Aš asmeniškai stengiuosi to nedaryti, nebent klientas labai prašo ir sumoka. Tačiau geriausia viskas vyksta darbo dienomis, kai sandėliai atidaryti ir galima gauti pagalbą.

Kainos ir mokėjimo klausimai

Kodėl kaina tiek svyruoja?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina priklauso nuo degalų, sezono ir nuo to, kiek daugiau ar mažiau daiktų turite. Vieną dieną galiu pasakyti vieną skaičių, kitą dieną – kitą, nes degalai pabrango 5 centų. Be to, Vokietijoje vietos pervežėjai užima brangiau. Jei norite pigiau, reikia laukti, kai mes surinksime krovinią, t.y. kai vairuotojas važiuoja tuščias atgal. Tai vadinama daliniu kroviniu. Bet jei jums reikia greitai, tai tenka mokėti už pilną mašiną.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dauguma firmų prašo avanso, maždaug 30 proc. Tai yra normalu, nes mes turime užsakyti vairuotojui degalus ir maitinimą. Negalima tik taip patikėti žodžiu, kad jums sumokės po mėnesio. Yra buvę atvejų, kai klientai "išsilydžia" po pristatymo. Todėl sutartyje visada būna sąlyga dėl avanso. Likusią dalį paprastai mokate gavus daiktus. Jei kas negerai – galite susilaikyti nuo mokėjimo, bet tik jei yra aiškus pažeidimas.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Dar vienas dalykas – įkėlimo aštrumas. Jei gyvenate pirmame aukšte be lifto, tai bus pigiau. Jei penktame be lifto – brangiau. Kartais žmonės pamiršta papasakoti apie tą pianiną arba milžinišką seifą. Tokie daiktai reikalauja neįprastos technikos. Vieną kartą teko išsikrauti ąsotį per langą, nes neįėjo per duris. Tokiems dalykams reikia laiko, o laikas – tai pinigai. Taigi, kuo tiksliau aprašysite savo turtą, tuo tiksliau bus kaina.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Aš niekada nesakau "ne" iš karto. Jei turite paprastus daiktus be brangių paveikslų ir antikvaro, galime šiek tiek nuleisti. Bet jei reikalinga speciali priežiūra, tai mano rankos surištos. Dar viena galimybė – lankstumo data. Jei galite laukti, kada aš turiu laisvą vairuotoją tuščią keliu, galiu pasiūlyti nuolaidą. Tai yra laimės klausimas, bet kartais susitinka.

Kokie mokesčiai gali iškilti netikėtai?

Būkite budrūs su muitinės, jei pervežate naujus daiktus. Jei pervežiate naudotus baldus iš buto, tai dažniausiai be mokesčių. Bet jei nusipirkote naują kompiuterinę techniką Berlyne ir norite atvežti į Lietuvą, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Tai ne mano mokestis, tai valstybės. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijas (tikiuosi, nerašau klaidingai) turi numatyti ir šią išlaidą, kad nenuviltumėte pasienyje.

Dokumentai ir biurokratiniai reikalai

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Mažiausiai kas reikalingas – tai asmens dokumentas. Jei pervežate automobilį – tai jo techninis pasas ir draudimas (Zulassungsbescheinigung). Be to, jei daiktai priklauso ne tik jums, bet ir kitam šeimos nariui, gali tekti rašyti pavedimą. Vokietijai tai nėra taip svarbu, bet Lietuvos muitinė gali paklausti. Geriau turėti viską paruoštą ir susirašyti, kad nebūtų nereikalingų klausimų.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Jei tai asmeninis turtas, kurį naudojote ilgiau kaip 6 mėnesius, deklaravimas dažniausiai nereikalingas. Tai vadinama "perkeliamu turtu". Bet jei pervežate dvi dešimtis naujų televizorių, tai tai jau atrodo kaip komercinė veikla. Tada reikia deklaruoti. Aš visada patariu klientams daryti sąrašą bent jau sau, kad žinotumėte, ką turite. Jei dingsta kažkas vertingo, be sąrašo įrodyti bus sunku (draudimo kompanijos to nelabai myli).

Kas dėl VMVD dokumentų automobiliui?

Tai dažna painiava. Jei automobilis yra registruotas Vokietijoje ir jūs jį parduodate ar atiduodate kaip dovaną, reikia specialios formos. Jei tiesiog vežate sau, tai reikia vokiškų numerių ir "kortelės". Vieną kartą klientas pamiršo techninį pasą ir teko siųsti juo paštu, o tai kainavo fortune. Taigi, patikrinkite du kartus. Aš ne teisininkas, todėl dėl sudėtingesnių dalykų patariu kreiptis į specialistus, bet pagrindinius dalykus žinau.

Ar turiu būti fiziškai pasienyje?

Ne, nebūtinai. Daiktus gali pristatyti vairuotojas. Bet tada jūs turite būti tikri, kad visi dokumentai yra tvarkingi. Jei pasienio tarnybai bus klausimų, be jūsų gali kilti nesklandumų. Aš visada stengiuosi, kad klientai būtų ramūs, bet kartais pasieniai uždirba iš to, kad kas nors ne taip parašyta. Geriau, jei galite būti pasiekiami telefonu tuo metu, kai vairuotojas kerta sieną.

Pakavimas ir daiktų saugumas

Ar geriau supakuoti paties ar leisti firmai?

Jei turite laiko ir norite sutaupyti, supakuokite patys. Bet tikrai naudokite geras dėžes. Kartais žmonės krauna daiktus į maišus ir tada nustebia, kad indai sulūžo. Aš patariu kreipelį ir popierių nupirkti. Jei pasitiki firmai, tai jie tai padarys greičiau ir, tikėtina, kokybiškiau, nes turi patirties. Bet už tai reikia sumokėti. Vienas klientas bandė supakuoti akvariumą su vandeniu... nepasakysiu, kaip tai baigėsi.

Ką daryti su brangia technika?

Kompiuteriai, televizoriai, paveikslai – tai viskas turi eiti į dėžes su burbuliuku. Niekada negerkite į mašinas be apsaugos. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas staigiai stabdė ir neįtvirtinta skrynė nuskrido į sieną. Jei technika brangi, geriau ją įsidėti į automobilį su savimi, jei ten vietos. Taip pat padarykite nuotraukas prieš kraunant. Tai jūsų draudimas prieš bet ką.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tik jei tai ne saugomos rūšys. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl vabzdžių ir ligų. Žemė turi būti nuplauta nuo šaknų. Kartais žmonės bando paslėpti kaktusą tarp drabužių, bet tai ne gerai. Jei muitinė randa, gali būti bauda. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos taip pat apima ir augalų patikrinimą. Neneškite tikėtinai ligotų augalų, tai paprasčiausiai neprotinga.

Kaip elgtis su maistu ir skysčiais?

Neneškite atidarytų butelių! Tai pirmoji taisyklė. Viskas išsilieja ir sugadina kitus daiktus. Aš mačiau, kaip aliejus išsiliejo ant sofos ir viską apnašino. Maistas turi būti uždarytas. Jei pervežate vyną, tai jis turi būti tvirtai padėtas. Gėrimai turi būti originalioje pakuotėje. Nerekomenduoju pervežti produktų, kurie gali sugesti per šilumą.

Rizikos ir problemos

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes skubame rasti kitą vairuotoją arba techninę pagalbą. Jei tai įvyksta Vokietijoje, tai lengviau, ten daug servizų. Jei Lenkijoje – gali būti sudėtingiau su kalba. Kartais reikia perkrauti krovinius į kitą mašiną. Už tai paprastai moka draudimas (jei turite). Todėl labai svarbu pasidaryti "CASCO" arba transporto draudimą. Be jo, tokios operacijos kainuoja tūkstančius.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Kaip jau minėjau, ne dažnai, bet įvyksta. Dažniausiai tai ne vagystė, o painiava. Dėžės užkeliamos į neteisingą paletę. Todėl visada žymėkite dėžes ne tik "Virtuvė", bet ir "Schmidt, Virtuvė". Mažiau tikėtina, kad kas nors pasiims svetimus daiktus, jei ant jų parašyta pavardė. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių taip pat yra, ypač poilsiavietėse. Mes stengiamės važiuoti saugiomis vietomis, bet 100 proc. garantijos nėra.

Ką daryti, jei daiktai atvyko sulūžę?

Reikia tuojau pat susisiekti su dispečeriumi ir nedėlioti. Padarykite nuotraukas prieš iškraunant ir po. Jei dėžė išorėje atrodo gerai, o viduje viskas sudaužyta – tai reiškia, kad blogai supakuota. Jei dėžė sutrypta – tai kaltė perkrovimo metu. Rašykite pretenziją raštu. Be to, nenaudinga verkti vairuotojui, jis tik vežėjas. Jis gali net nežinoti, kas buvo viduje.

Ar yra kokios nors "pavojingos" vietos?

Ypač tamose pačiose poilsiavietėse prie A2 arba A10. Ten stovi "girti" vairuotojai ir vagių grupės. Mes stengiamės ten nestoti. Kartais klientai prašo, kad vairuotojas pristatytų daiktą naktį, kad nereikėtų imti atostogų darbe. Aš visai nesužavėtas tokiomis idėjomis. Naktinis iškrovimas yra pavojingas ir vairuotojui, ir daiktams. Geriau pasirūpinti, kad atvyktų dienos metu.

Techniniai ir specifiniai niuansai

Ar galiu pervežti savo motociklą?

Žinoma, motociklus vežame dažnai. Jis turi būti užfiksuotas ant specialios grotelės. Nerekomenduoju tiesiog užstumti jį tarp baldų. Vienas klientas taip padarė su Harley Davidson, ir važiuojant posūkyje motociklas nukrito ant švediško spynos. Buvo liūdna. Jei vertinate savo techniką, mokėkite už fiksavimą. Tai nedidelė kaina palyginti su remontu.

Kaip elgtis su dideliais baldais?

Lovos ir spintos dažnai netelpa į liftą arba duris. Vokietijoje butai dažnai būna maži, o baldai dideli. Reikia išardyti. Mūsų komanda gali tai padaryti, bet tai užtrunka. Jei patys išardysite – bus greičiau. Svarbu pasižymėti, kuris varžtas nuo kurios dalies. Kitu atveju surinkimas gali tapti galvos skausmu. Kartais net nereikia jokių įrankių, tiesiog reikia žinoti, kur paspausti.

Ar reikia rūpintis vieta mašinai prie namų?

Labai praverčia. Vokietijos miestuose yra griežtos parkavimo taisyklės. Jei vairuotojas atvyks ir negalės pastoti, jis praras daug laiko ieškodamas vietos. Jei galite, užblokuokite vietą arba pasirūpinkite leidimu iš policijos (jei reikia). Ypač jei gyvenate centro zonoje. Priešingu atveju gali tekti vežti daiktus per pusę miesto su rankomis.

Kas dėl "Adreseno" dokumento?

Tai Vokietijoje labai svarbu. Jei išsikraustote iš nuomojamo buto, turite parodyti dokumentą, kad daiktai priklauso jums. Be to, jei turite skolas, tai gali būti problemų. Vieną kartą teko sustoti, nes buvo abejonių, ar šie baldai nėra parduodami be leidimo. Gerai, kad vairuotojas kalbėjo vokiškai ir viską aiškiai paaiškino. Be šio dokumento gali būti nereikalingų uždelčimų.

Ką daryti, jei nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Tai keista, bet kartais nutinka. Žmonės perkelia į naujus namus ir dar neturi raktų. Tada mes galime padėti daiktus į sandėlį laikinai. Tai kainuoja, bet tai saugiau nei laukti su pilna mašina gatvėje. Susitarkite dėl laikinės saugojimo vietos iš anksto. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos numato ir tokias avarines variants.

Vairuotojai ir komunikacija

Ar vairuotojai moka lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, taip kad kalbos problemų neturėtų būti. Bet kartais, jei tai didelė tarptautinė firma, gali atvažiuoti ir vokietis arba lenkas. Tada mes bendraujame per dispečerį. Jei jums svarbu, kad vairuotojus kalbėtų lietuviškai, prašykite tai iš karto. Aš stengiuosi siųsti savus, žinomu žmones.

Ar galiu duoti vairuotojui arbatpinigių?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai to labai vertina. Ypač jei jums teko įsirašyti pianiną į penktą aukštą be lifto. Paprastai 10-20 eurų yra geras ženklas. Vairuotojas tuojau pat tampa maloniausiu žmogumi ir gali padaryti kažką papildomo, pavyzdžiui, pastatyti dėžę ten, kur norite, o ne tiesiog palikti prie durų.

Kas jei vairuotojas atrodo "įtartai"?

Žinau, ką turiu omenyje. Kartos atvažiuoja užsienietis, atrodo pavargęs ir šiek tien agresyvus. Nedarykite iš to išvadų iš karto. Jis tiesiog važiavo 800 km. Geriau būkite mandagūs, pasiūlykite vandens. Atmosfera gerokai pasikeičia, jei elgiamės su pagarba. Aš mačiau, kaip klientai sušuko vairuotoją už mažą dėmelę ant dėžės, ir vėliau stengėsi nebaigti darbo iki galo. Neteisinga strategija.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Techniškai – taip, jei yra vietos (lova). Bet dauguma draudimų neleidžia vežti keleivių komerciniais reisais be specialaus leidimo. Taip pat vairuotojui reikia poilsio, o jis gali jaustis nepatogiai, jei keleivius stebi į kairę ir į dešinę. Aš nerekomenduoju, nebent tai būtų ypatingas atvejis. Saugiau susitikti paskirties taške.

Išvada

Taigi, kaip matote, tai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gerai suplanuotas logistikos procesas persikraustant iš Vokietijos reikalauja kantrybės, tvarkos ir bent šiek tiek pasitikėjimo profesionalais. Negeriausia, ką galite padaryti – tai palikti viską paskutinę minutę ir tikėtis stebuklo. Pasiruoškite dokumentus, susitarkite dėl vietos ir būkite kantrūs su vairuotojais. Jei padarysite savo namų darbus, kelionė turėtų būti be didelių nusivylimų. O aš visada pasakysiu – geriau planuoti ir laukti, nei skubėti ir verkti. Sėkmės kelyje!