Ekspertų patarimai perkraustantis iš Vokietijos į Lietuvą

Įvadas

Perkraustantis iš Vokietijos į Lietuvą daugelis galvoja, kad sunkiausia bus kelias. Iš tikrųjų sunkiausia dažnai būna susitvarkyti datas: buto atidavimas, Abmeldung, depozito grąžinimas, daiktų pakrovimas, kelionė per Lenkiją, iškrovimas Vilniuje ar Kaune. Ekspertų patarimai perkraustantis iš Vokietijos į Lietuvą yra apie tai, kaip grįžti namo be chaoso. Per 20 metų pervežimų srityje mačiau, kad geri planai taupo pinigus, o skubėti paskutinę dieną dažniausiai reiškia mokėti dvigubai.

DUK

Išsikraustymo datos, butas ir Abmeldung

Prieš užsakant transportą reikia aiškiai žinoti, kada galite palikti butą Vokietijoje. Kartais nuomininkai galvoja, kad raktai atiduodami penktadienį, o makleris sako, kad pirmadienį. Tada sunkvežimis stovi, žmonės nervinasi, o pinigai tirpsta. Abmeldung, Kaution, skaitiklių rodmenys, perdavimo protokolas – viskas turi būti suderinta. Jei grįžtate į Lietuvą, ypač svarbu nepalikti atvirų galų. Vokietija mėgsta popierius, ir tai ne pokštas.

Kodėl Ekspertų patarimai perkraustantis iš Vokietijos į Lietuvą prasideda nuo datos?

Nes data sujungia viską: buto perdavimą, pervežimą, Abmeldung, naują adresą Lietuvoje, žmonių pagalbą iškrovimui. Jei data neteisinga, visa grandinė griūva. Galite būti be buto Vokietijoje, bet dar negalėti iškrauti daiktų Lietuvoje. Tada reikia sandėlio arba papildomo transporto. Todėl pirmiausia reikia tvirtos datos, o tik tada kalbėti apie kainą. Kaina be datos yra tik orientyras.

Kas yra Abmeldung ir kada jį daryti?

Abmeldung yra išregistravimas iš Vokietijos adreso. Dažniausiai jis daromas prieš išvykstant arba artimu metu, priklausomai nuo savivaldybės tvarkos. Jis svarbus baigiant nuomos santykius, tvarkant mokesčius, draudimus, registracijas. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno miesto smulkmenų, nes tvarkos šiek tiek skiriasi, todėl geriausia pasitikrinti savo Bürgeramt. Pervežimo prasme svarbu, kad data sutaptų su realiu išsikraustymu.

Ar reikia atiduoti butą tą pačią dieną, kai kraunasi daiktai?

Geriausia taip, bet ne visada įmanoma. Jei butą atiduodate ryte, o daiktai kraunami popietę, viskas gerai. Jei atvirkščiai, gali kilti problemų. Makleris ar nuomotojas gali norėti apžiūrėti butą tuščią. Todėl reikia aiškaus grafiko. Kartais žmonės palieka šluotą, kibirą ir įrankius paskutinei valandai. Tai smulkmena, bet be jų buto perdavimas gali užtrukti.

Ką daryti, jei Kaution dar negrąžintas?

Dažnai Kaution grąžinamas vėliau, nes nuomotojas laukia komunalinių mokesčių suvestinių. Tai normali praktika, nors ir erzina. Svarbu palikti mokėjimo duomenis Lietuvoje, susitarti dėl susirašinėjimo, nufotografuoti buto būklę po perdavimo. Pervežimas dėl to neturi laukti. Jei lauksite depozito grąžinimo, galite sėdėti Vokietijoje mėnesius. Depozitas svarbu, bet gyvenimas turi judėti toliau.

Ar verta daryti profesionalų valymą prieš buto perdavimą?

Dažnai taip, ypač jei nuomos sutartyje tai numatyta arba butas buvo stipriai naudojamas. Virtuvė, vonia, grindys, langai – čia dažniausiai ieškoma priekabių. Profesionalus valymas kainuoja, bet gali padėti išsaugoti depozitą. Kartais žmonės galvoja, kad „švaru“, o nuomotojas mato riebalų dėmes prie viryklės. Perkrausčiant iš Vokietijos į Lietuvą paskutinė valymo diena būna sunki, todėl geriau rezervuoti laiką.

Daiktų atranka prieš grįžimą

Grįžtant į Lietuvą reikia atrinkti daiktus. Ne viską verta vežti. Kai kurie baldai Vokietijoje tiko butui, bet Lietuvoje netiks name. Kai kurie daiktai pirkti brangiai, bet po penkerių metų nebeturi didelės vertės. Reikia sąrašo: vežti, parduoti, dovanoti, išmesti. Tai sunku emociškai, bet naudinga finansiškai. Kiekvienas papildomas kubinis metras kainuoja transporto vietą.

Kaip nuspręsti, ką vežtis į Lietuvą?

Vežkitės tai, kas kokybiška, jums reikia ir tinka naujai vietai. Baldai, technika, drabužiai, dokumentai, vaikų daiktai – dažnai verta. Senus čiužinius, pigias spintas, sugadintus stalus geriau palikti. Prieš sprendžiant pagalvokite apie pervežimo kainą. Jei daiktas vertas 50 eurų, o vežimas kainuoja 150, matematika paprasta. Emocijos čia dažnai sako „bet gal prireiks“. Dažniausiai neprireikia.

Ar verta parduoti baldus Vokietijoje prieš grįžtant?

Dažnai taip. Vokiškuose portaluose galima parduoti stalus, kėdes, virtuvę, buitinius prietaisus. Bet reikia laiko ir kantrybės. Jei išvykstate greitai, pardavimas gali tapti stresas. Reikia derinti pirkėjus, nešti daiktus, atsakyti į žinutes. Kartais geriau parduoti pigiau nei gaišti paskutinę savaitę. Jei baldas didelis ir sunkus, pirkėjas turi turėti transportą. Tai ne visada lengva.

Ką daryti su vokiška virtuve grįžtant į Lietuvą?

Pirmiausia įvertinti, ar ji tiks. Vokiškos virtuvės dažnai būna pritaikytos konkrečiam butui. Stalviršis gali būti pjautas, spintelės netikti naujai erdvei. Jei virtuvė kokybiška ir turite vietą, vežti galima. Reikia nuotraukų prieš išardant, varžtų maišelių, schemos. Jei virtuvė sena, medžio plokštės gali trupėti. Kartais geriau parduoti vietoje. Sprendimas priklauso nuo virtuvės būklės ir naujų namų plano.

Ar reikia vežtis buitinius prietaisus?

Jei prietaisai geri ir tinka įtampos standartams, galima. Vokietijoje ir Lietuvoje elektros sistema suderinama, todėl čia paprastai problema ne didelė. Bet reikia įvertinti svorį, vietą, būklę. Sena skalbimo mašina gali būti sunki ir rizikinga vežti. Jei perkate naują techniką Lietuvoje su garantija, kartais tai paprasčiau. Ypač jei senas prietaisas jau pradeda „dainuoti“ skalbdamas.

Kaip tvarkytis su dokumentais ir asmeniniais daiktais?

Dokumentus, pinigus, kompiuterius, vaistų receptus, mokyklų pažymas, darbo sutartis vežkite patys, ne dėžėse su indais. Tai skamba akivaizdu, bet per kraustymąsi žmonės padaro keistų dalykų. Turėkite vieną krepšį ar kuprinę, kuri keliauja su jumis automobiliu ar lėktuvu. Jei dokumentai iškeliauja krovininėje mašinoje ir pasimeta, prasideda tikras galvos skausmas. Asmeniniai daiktai turi būti atskirai.

Transportas ir maršrutas į Lietuvą

Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai eina per Lenkiją. Tai ilgas kelias, todėl reikia žiūrėti vairuotojo darbo laiką, šventes, orą, eismo spūstis. Iš Hamburgo, Bremeno, Kelno ar Miuncheno iki Lietuvos atstumas skiriasi. Dalinis krovinys gali užtrukti ilgiau, nes surenkami kiti kroviniai. Atskiras transportas greitesnis, bet brangesnis. Reikia rinktis pagal situaciją.

Kiek trunka pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Atskiras transportas gali atvykti per 1–3 dienas po pakrovimo, priklausomai nuo atstumo ir grafiko. Dalinis krovinys dažniausiai 3–7 dienos, kartais ilgiau. Reikia pridėti pakrovimo ir iškrovimo laiką. Iš Vokietijos vakarų iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos kelias nėra trumpas. Todėl terminai turi būti realūs. Jei kas nors žada viską „rytoj jau bus“, klauskite, kur stovi mašina ir kas jau suplanuota.

Kas yra dalinis krovinys grįžtant į Lietuvą?

Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų kroviniais. Tai pigiau, bet mažiau lankstu. Jūsų dėžės gali būti pakrautos vieną dieną, o atvykti po kelių dienų. Tai tinka, jei neturite labai daug daiktų ir galite palaukti. Jei grįžtate su šeima ir reikia visko vienu metu, dalinis krovinys gali nepatikti. Bet kainos prasme jis dažnai yra geras pasirinkimas.

Kada rinktis atskirą transportą iš Vokietijos?

Atskirą transportą rinkitės, kai vežate visą butą, daug baldų, brangius daiktus arba turite tikslų terminą. Jūsų krovinys keliauja vienoje mašinoje, be kitų sustojimų. Tai saugiau ir paprasčiau. Kaina didesnė, bet kontrolė geresnė. Jei grįžtate po ilgų metų ir turite daug sentimentalių daiktų, atskiras transportas dažnai ramina. Ypač kai nenorite laukti neaiškaus grafiko.

Ar galima vežtis automobilį kartu su daiktais?

Galima, bet tai reikia planuoti atskirai. Automobilį galima varyti pačiam, vežti autovežiu arba derinti su pervežėju. Reikia dokumentų, registracijos, draudimo. Jei automobilis dar vokiškais numeriais, reikia žiūrėti, kiek laiko galite juo naudotis Lietuvoje. Čia geriau pasitikrinti oficialias taisykles. Pervežimo įmonės ne visada tvarko automobilio registracijos klausimus. Tai ne jų pagrindinė specializacija.

Kodėl reikia žinoti galutinį adresą Lietuvoje?

Vairuotojui reikia ne tik miesto, bet ir tikslios vietos: gatvė, namas, aukštas, kiemas, kontaktas. Iškrovimas Vilniaus centre, Kauno senamiestyje ar Klaipėdos daugiabutyje gali skirtis. Reikia žinoti, ar galima pastatyti mašiną, ar yra liftas, ar reikia nešti per kiemą. Jei adresas neaiškus, pradedama skambinėti paskutinę minutę. Tai gadina grafiką. Todėl adresas turi būti konkretus, ne „netoli centro“.

Pakavimas, iškrovimas ir pirmos dienos Lietuvoje

Pakavimas grįžtant į Lietuvą turi būti toks pat svarbus kaip pakrovimas. Daiktai keliauja ilgą kelią, todėl dėžės turi būti tvirtos, etiketės aiškios, trapūs daiktai apsaugoti. Pirmos dėžės turi būti lengvai prieinamos. Kai atvykstate po ilgos kelionės, nenorite ieškoti patalynės tarp virtuvės indų. Iškrovimas Lietuvoje taip pat turi būti suplanuotas: kas atidarys duris, kas priims dėžes, kur jos stovės.

Kaip pažymėti dėžes grįžtant į Lietuvą?

Rašykite didelėmis raidėmis: kambarys, turinys, numeris. Pavyzdžiui: „Virtuvė 4/12 – indai, sunki“. Ant viršaus ir šono, nes dėžės gali stovėti bet kaip. Naudokite spalvotas etiketes ar lipdukus kiekvienam kambariui. Tai atrodo smulkmena, bet iškrovimo dieną taupo daug laiko. Jei dėžės pažymėtos „stuff“ arba „misc“, po trijų dienų vis tiek nieko nerasite. Geriau rašyti lietuviškai aiškiai.

Ar reikia pakuoti drabužius vakuuminiu maišu?

Galima, jei drabužiai švarūs ir sausi. Vakuumas taupo vietą, ypač vežant sezoninius rūbus. Bet nereikia persistengti su sunkiais maišais, kurių paskui neįmanoma pakelti. Drabužius kabinti galima vežti specialiuose dėžėse arba palikti ant pakabų, jei pervežėjas turi tokią sistemą. Svarbu, kad drėgni ar nešvarūs rūbai nekeliautų sandariai uždaryti. Kvapas po kelionės gali būti labai nemalonus.

Kas turi būti iškrovimo dieną Lietuvoje?

Turi būti žmogus, kuris gali atidaryti duris, parodyti, kur dėti dėžes, priimti krovinį ir pasirašyti dokumentus. Jei negalite būti patys, suraskite patikimą asmenį. Reikia paruošti vietą, nuimti kilimus nuo grindų, apsaugoti kampus. Jei iškraunate į tuščią butą, lengviau. Jei remontas dar vyksta, reikia saugoti daiktus nuo dulkių. Planas be žmogaus vietoje yra tik noras, ne planas.

Ar reikia tikrinti baldus prieš pasirašant priėmimą?

Taip, bent akivaizdžius dalykus. Jei matote sugadinimą, fiksuokite nuotraukomis ir įrašykite pastabą dokumente. Jei viskas atrodo gerai, pasirašymas normalus. Bet nereiškia, kad reikia valandą tikrinti kiekvieną dėžę, jei vairuotojas turi grafiką. Svarbiausia – akivaizdūs pažeidimai, dėžių skaičius, bendra būklė. Po priėmimo taip pat galima kreiptis, bet kuo greičiau, tuo lengviau.

Koks pirmas darbas po iškrovimo Lietuvoje?

Pirmas darbas – surasti dokumentus, vaistus, higienos reikmenis ir miego vietą. Po to tikrinti, ar atvyko visos dėžės pagal sąrašą. Virtuvę galima tvarkyti vėliau. Daug žmonių iškart puola išpakuoti indus, o po 12 valandų miega ant lagamino. Todėl pirmenybės turi būti aiškios. Namai neatrodys gražiai per vieną dieną. Svarbiausia, kad būtų saugu, šilta ir veiktų pagrindiniai dalykai.

Išvada

Ekspertų patarimai perkraustantis iš Vokietijos į Lietuvą rodo, kad svarbiausia ne tik rasti transportą. Reikia sutvarkyti Abmeldung, buto perdavimą, daiktų atranką, pakavimą ir iškrovimo planą. Grįžimas namo gali būti gražus, bet tik tada, kai datas ir detales turite sudėlioję. Jei viskas daroma paskutinę minutę, chaosas ateina pats. Todėl planuokite, klauskite ir nepalikite svarbiausių popierių dėžėje su knygomis.