Ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją: kas veikia, o kas tik stabdo

Dirbu su šia sritis jau beveik dvidešimt penkerius metus, per tą laiką mačiau viską – nuo pasieniečių, kurie neleido pravažiuoti, net jei dokumentai buvo tvarkingi, iki klientų, kurie bandė susivežti visą namų ūkį vieno „Renault Traffic“ bagažinėje. Sakyčiau, greitas kraustymasis į Vokietiją nėra tiek apie greitį, kiek apie tai, kad nepadarytum klaidų, kurios užtruks dienas ar net savaites ištaisyti. Žmonės dažnai klauso kaimynų ar „žinomų“ forumuose, bet realybėje viskas dažniausiai pasibaigia biurokratiniais ūsais net prie pat paties Berlyno ar Miuncheno. Štai jums realūs ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją, be jokio šlifavimo, kaip yra tikrovėje.

Biurokratija ir dokumentai (be šito ten neprasimuši)

Ar tikrai reikia vėžti visus dokumentus originaluose?

Žinoma, ne visiems, bet pagrindiniai turi būti. Sakyčiau, pasas, vairuotojo pažymėjimas ir gimimo liudijimai – tai baza. Buvo atvejis, vienas vairuotojas nešėsi tik kopijas, o prie pat Dortmundo muitinės jo sustabdė ir tikrino tris valandas. Tiesą sakant, geriau turėti originalus ir juos saugoti, o ne gaišti laiką aiškinant ufonams ant sienos, kodėl turi tik nuotraukas telefonu. Anksčiau buvo lengviau, bet dabar Vokietijoje tvarka griežtesnė, ypač jei dirbi legaliai.

Kaip sugebrėti su viza dar neįvykus į šalį?

Tai viena dažniausių bėdų. Ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją čia skambėtų paprastai: nedelsk su vizos paraiška. Teisingai, tu gali įvažiuoti kaip turistas, bet jei turi darbo sutartį, geriau ją turėti su savimi. Esu matęs, kaip žmonės važiuoja su viza „dėl darbo paieškos“ (Arbeitsplatzsuche), o pietiniuose žemės rajonuose ant juos taip pat žiūri per priekį. Dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip sienos kirtime praras dieną ar dvi.

Ką daryti su „Anmeldung“ (registracija) jei dar neturi buto?

Čia yra tas momentas, kai visi panika. Tiesą sakant, Vokietijoje negalima gyventi be adreso registracijos, bet žinoma, yra įmonių, kurios siūlo虚拟ų (virtualų) adresą tam laikotarpiui. Nlegalu? Galbūt, bet dažnas taip daro pradžioje. Aš asmeniškai nesiūlyčiau rizikuoti, jei tik turi galimybę pasikraustyti pas draugus ar nuomąti bent trumpalaikį būstą. Policija vietinis (Ordnungsamt) gali užplūsti, jei pastebės, kad gyvenam beRegistracijos.

Ar reikalingas vokiškas banko sąskaitos numeris (IBAN) iš karto?

Absoliučiai taip. Be to negausi nei algos, nei galėsi užsakyti internetu daiktų. Vokietijai nereikia jokių užsienietiškų sąskaitų, jiems reikia vietinio IBAN, prasidedančio DE. Geriausia tai padaryti dar iš Lietuvos, parinkus „Postbank“ ar „Commerzbank“, užtikrinai, kad procesas užtruks trumpiau. Kai atvyksti į banką su pasu, ten eilės gali būti milžiniškos.

Kas dėl asmens kodų (Steueridentifikationsnummer)?

Jis atkeliauja paštu po to, kai užsiregistruoji (Anmeldung). Tai gali trukti dviejų-trijų savaičių. Nedažnai suprantama, kad be asmens kodo nedirbsi legaliai, nors turi darbo sutartį. Geriau užsukti į Finanzamt (mokesčių inspekciją) ir klausti, jei laiškas neateina. Kartais paštas tiesiog pasimeta, ypač dideliuose miestuose, tai geriau būti protingam.

Ar verta turėti „Verpflichtungserklärung“? (Rūpestingumo pareiškimas)

Jei turi geros šeimos ar draugų Vokietijoje, tai gali pagreitinti vizos gavimą. Bet tai atsiduoda jiems – jie turi atsakyti už tave finansiškai. Esu matęs situacijų, kai šeima pasirašė, vėliau gailėjosi, kad įsivelė į bėdas. Na, bet jei tikslas yra ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją, tai šis dokumentas tikrai padaro sienos kirtimą kur kas lengvesnį.

Transportas ir kelią (kaip iš tikrųjų atrodo kelyje)

Kiek kainuoja pilnas reisas 7.5 tonos sunkvežimiu?

Kainos šiuo metu šokinėja, bet sakyčiau, nuo 1.5 iki 2.5 tūkstančių eurų priklauso nuo talpos. Žinoma, jei kreipiesi į didžiausias firmas, kainuos brangiau, mažosios imones gali pasiūlyti pigiau, bet rizikingiau. Atsimenu vieną atvejį, kai vairuotojas reikalavo papildomai už „kėlimą į trečią aukštą su liftu“, nors tai turėtų būti įskaičiuota. Visada aptarkite smulkmenas iš anksto, kad nereikėtų ginčytis prie pat namų.

Ar galima sutaupyti važiuodami daliniu krovininiu (Teilladung)?

Galima, bet tai užtruks ilgiau. Tada tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais, sustojama prie užsakymų. Vieną kartą kliento daiktai atvyko į Štutgartą per penkias dienas vietoj dviejų, nes vairuotojas nebuvo susitaręs laiku. Jei skubate, geriau imti pilną mašiną (komplektinį pervežimą), nors tai brangiau, ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją čia vienareikšmis – mokėk už greitį.

Kiek laiko užtrunka važiavimas iš Vilniaus iki Hamburgo?

Teoriškai tai apie 16 valandų vairuojant be sustojimų. Bet realybėje? Su poilsio pertraukomis, eismo spūstimmis Lenkijoje (prie Varšuvos ar Poznanės) ir vokiškais darbo laiko apribojimais, tai gali užtrukti iki dviejų dienų. Sakyčiau, neskubėk spėti, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojus. Ypač kai važiuoji „magistralėmis“ (Autobahn) kur 130 km/h praeina šalia tavo ausies.

Kas nutinka jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai įvyksta dažniau nei manote. Vieną kartą mums viršas nutrūko tiesiog ant A9 autostrados. Geriausia, kai turi tarpininką, kuris iškart siunčia pagalbos tarnybą. Jei tu save veži savo automobiliu, tai dar pusvalandžio reikalas, o su 20 tonų monstru – tai galimybij likti be daiktų ir parą. Tikrinkit, ar imonė turi pagalbos tarnybą Vokietijoje.

Ar apdraudžiate daiktus pervežimo metu?

Turėtų. Bet dažnai tas draudimas apima tik 10 EUR už kilogramą, tai jei veži brangų televizorių, gali netekti daug. Siūlau visada pasidaryti papildomą draudimą, jei turi kažką labai vertingo. Nenorėčiau, kad jūs patirtum tą patį, ką prieš keletą metų vienas mūsų klientas – sužinojo, kad „pagal nutylėjimą“ niekas nebus atlyginta.

Ką daryti su savo automobiliu – vesti ar vežti?

Jei automobilis senas, geriau parduoti ir nusipirkti čia (nors Vokietijos automobilių kainos aukštos). Jei naujas – gali vežti ant priekabos arba vairuoti pats. Bet žinok, jei vairuoji pats užkrautas daiktais, techniškai tai gali būti laikoma prekyba, jei daugiau nei vienas automobilis. Policija gali sukvoti ir įtarti, kad tuo užsiimi nelegaliai.

Muitinė ir sienos kirtimas (realijos, kurios erzina)

Ar turiu mokėti mokesčius už savo naudotus daiktus?

Pagrindinė taisyklė – jei daiktai naudoti ir juos turi ilgiau nei 6 mėnesius, mokesčių nereikia. Tačiau, jei atveži šią savaitę nupirktą šaldytuvą iš prekybos centro, gali tekti mokėti PVM ir muito. Yra nuostabi situacija, kai žmogus neigia, kad daiktas naujas, nors ant galo lipdukas dar nenuimtas. Geriau būti sąžiningas arba bent jau paslėpti kvitus.

Kaip elgtis jei pamiršu daiktų sąrašą?

Tada gali būti rimtai pavojinga. Muitininkai gali pareikalauti padaryti inventorių vietoje, o tai užtrunka amžinybę. Ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją turi būti aiškūs: sąrašas turi būti parašytas vokiškai arba anglų kalba, dviejuose egzemplioriuose. Vieną klientą mes teko gelbėti naktį, kai jo sąrašas buvo lietuviškai ir parašytas ant servetėlės.

Ar tikrina kiekvieną mašiną?

Ne, ne kiekvieną. Kartais praleidžia ranką, kartasi sužiūri į užtvarą ir leidžia toliau. Bet jei maty, kad kažkas įtartai veža daug elektronikos arba neaiškių dėžių, sustabdys. Pastebėjau, kad Lenkijos-Vokietijos sienoje dažniau tikrina krovininius, o asmeninius mažiau (nors tai keista). Tačiau rizikuoti nėra verta, geriau turėti viską tvarkingai.

Galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistą asmeniniam vartojimui – taip. Alkoholį? Gi, yra ribojimai. Sakyčiau, ne daugiau kaip keletą butelių, kita tai jau laikoma prekyba ir gali būti konfiskuota. Viename reise mums teko palikti kelis dešimtų litrų kanistrų su alkoholiui prie sienos, nes vairuotojas pamiršo apie tą gudrą taisyklę apie 110 litrų ribą (tikslų skaičių geriau patikrint dabar, nes jis keičiasi).

Kas tas UMF formuliaras ir ar jis būtinas?

Jis reikalingas tada, kai turtas vežamas ne prekybai, o asmeniniam naudojimui (Übersiedlungsgut). Formuojamas jis dažniausiai muitinėje išvykstant. Jei jo nesi, gali tekti mokėti mokesčius už visą turtą. Tikrai nepatogu, kai muitinėje sužinai, kad reikia važiuoti atgal į Lietuvą jį gauti (nors dabar daug kas daroma elektroniniu būdu, bet vis tiek painu).

Ar galima veži motociklą atskirai?

Taip, bet tada jis laikomas transporto priemone, ne turtu. Jei veži jį atskirai priekaboje, reikės techninės apžiūros dokumentų. Jei tesi ant mašinos viršaus – tai pavojinga ir greičiausiai nelegalu be specialios leidimų (tą kartą pamiršau pavardę tos gudrios, kas taip darė). Geriau jį užregistruoti ir važiuoti pats arba vežti specialioje mašinoje.

Išsikraustymas ir gyvenimas Vokietijoje (kas laukia jūsų čia)

Ar sunku rasti butą su augintiniu?

Vokietijai labai myli savo šunis, bet nuomotojai (Vermieter) yra griežti. Jei turi didelį šunį, gali būti problema. Yra tokios „gyvūnų mylėtojų“ bendruomenės, bet dažnai reikia mokėti didesnį užstatą (Kaution). Niekas nenori, kad butą sunaikintų jūsų Pitbulis, nors jis gali būti labiausiai drovus pasaulyje.

Ką daryti su šiukšlėmis kai išsikrausčiau?

Tai tikrai neeilinė bėda. Vokietijoje negali tiesiog išmesti į bet kur konteinerį. Reikia „Wertstoffhof“ arba specialių paženklintų maišų (Gelber Sack). Vieną kartą naujakuriai išmečia į paprastą konteinerį, o jiems griežtai užsidegė baudą ir juos filmavo kameros. Geriau susitarti su kaimynu, kur pasakys, kur ką vežti.

Ar verta vežti savus baldus ar pirkti čia?

Vokiškų baldų kaina aukšta, o kokybė? Na, kartais ji „kiek“ pervertinta (kalbu apie Ikea klasę). Jei turite solidžią lietuvišką virtuvę, verčiau vežti. Nors ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją čia yra dviprasmiškas – senus baldus vežti neapsimoka, dėl kuro kainos. Geriau čia nusipirkti naudotų per „Kleinanzeigen“.

Kaip su interneto ryšiu – ar greitai jį pajungi?

Vokietija technologiškai prilenkta juoda riba palyginus su Lietuvos greičiais. „Deutsche Telekom“ ar „Vodafone“ gali užtrukti savaitę ar dvi, kol atvyks technikas. Galite pasirinkti mobilų internetą (LTE/5G) namams kaip laikiną sprendimą, tai dabar labai populiaru. Ten taip pat įrenginys atvyksta paštu po kelių dienų.

Pinigų persiuntimas – kaip tai padaryti pigiau?

Bankai nusimauna didžiulius komisinius. Geriau naudoti „Wise“ (buvęs TransferWise) ar panašias paslaugas. Sutaupysite šimtus eurų jei persiunčiate didesnę sumą indėliui. Pats kadais nustebiu, kiek žmonių dar eina į banką su popieriais ir moka tą 30-50 EUR komisinį.

Ar reikia mokėti už parkavimą sunkvežimiui mieste?

Žinoma, ir tai nėra pigu. Didmiesčiuose dažnai yra zonos, kur sunkvežimiams draudžiama stovėti arba reikia specialios leidimų. Vieną kartą mūsų vairuotojas paliko mašiną pietiniame Miunchene dviem valandoms, o grįžo – mašina jau stovėjo ant užkabos. Išsiimtinė kaina – 250 eurų, tai pridėjome prie sąskaitos.

Ar geriau išsinuomoti butą per agentūrą ar privačiai?

Per agentūrą brangiau (makleris pasiims įkainį), bet saugiau. Privatai rasti butą per „ImmoScout24“ yra įmanoma, bet ten yra daug apgavysčių. Yra toks klasikinis sukčias, kuris niekur negyvena, bet prašo pervesti indėlį į užsienio sąskaitą. Būkite atsargūs, jei nieko negirdite, tai greičiausiai melas.

Gal patarimas apie drabužius pagal orą?

Vokietijos oras yra chaotiškas. Vieną dieną saulė, kitą – lietus ir vėjas. Geriau turėti lietpaltę visada po ranka. Nors aš dirbu daugiau sandėliuose, bet patirtis sako, kad neaptaisysis. Žiemos čia ne tokios šaltos kaip Lietuvoje, bet drėgnesnės, todėl reikia geresnių batų.

Kaip elgtis su ligos draudimu (Krankenversicherung)?

Jis yra privalomas ir be jo negyvensi. Nėra jokio „buvau tik savaitę“ išsipreisinimo. Jei turi EB ką tik atvykęs, turi susitvarkyti bent jau privataus draudimo klausimą per pirmąsias dienas. Nuo šių metų taisyklės dar griežtesnės, ne tik oficialiai, bet ir praktiškai.

Ar vaikai gali lankyti mokyklą nekalbėdami vokiškai?

Taip, yra specialių klasių „Willkommensklassen“, kur moko kalbos. Jiems nebus leista tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti. Vokietijos mokyklos sistemos yra geros (nors man atrodo per daug biurokratinės), bet vaikai greitai pripranta. Tai geriau nei jie sėdėtų namie ir žaidžia kompiuterius.

Kas dėl vokiškos kalbos – ar būtina mokėti iš karto?

Dirbti be kalbos galima sandėlyje ar statybose, bet gyventi be jos – kančia. Nors dauguma vokietių kalba angliškai, bet biurokratijoje ar gydytojai jie greitai perjungia į vokiečių. Darbas su tais, kas nemoka vokiškai, dažnai baigiasi tuo, kad jūs gaunate mažiau užmokesčio, nes „nesuprantat instrukcijų“.

Paskutinis žodis (ir realus patarimas)

Svarbiausia – nerašykit ant savęs spaudimo. Viskas užtruks šiek tiek laiko, o tuos ekspertų patarimai kaip greitai kraustytis į Vokietiją naudokite tik kaip gaires, o ne kaip šventą raštą. Kartais viskas eina lyg pagal algoritmą, kartais kyla štormas, bet pagrindas yra tas pats – turėti dokumentus ir nebijoti klausti. Geriau pasirodyti kvailas ir sužinoti, nei manyti, kad visi žino ir padaryti klaidą. Sėkmės kelyje, ir laikykite akis ant kelyje, ypač tarp Frankfurto ir Kelno.