Ekonomiškas perkraustymas į Vokietiją: iš tiesų pilnas gidas

Dirbu jau beveik ketvirtį amžiaus šioje srityje ir matavau viską – nuo prarastų pianinų iki vokiškų muitinės pareigūnų, kurie nebepalieja praeiti nei iš pietų, nei iš šiaurės. Klausimas apie ekonomiškas perkraustymo galimybes į Vokietiją yra vienas dažniausių, kuriuo klausiate, ir labai suprantu kodėl – dabar viskas brango, dyzelinas kainuoja kaip nupirktas auksas, o uždarbių Vokietijoje nori vykti vis daugiau žmonių. Čia nebus apie tai, kaip nupirkti pigų bilietą, o apie tai, kaip realiai už tai neduoti visų santaupų. (Arba visgi duoda? Pažiūrėsim Žiūrėsime). Pasakysiu tiesiai, kaip yra, be jokių gražių fotošopintų nuotraukų ir tuščių pažadų.

Pinigai, kainos ir viskas kas juos sukelia

Ar tikrai pigiau keliauti daliniu krovininiu (su kitais)?

Tai yra klasika. Jei turite tik keletą dėžių ir galbūt vieną lovą, dalinis krovinys, arba kitaip tariant „dažyba“, yra viena geriausių ekonomiškų perkraustymo į Vokietiją galimybių. Vairuotojas surenka keletą klientų į vieną sunkvežimį ir važiuoja ratu. Tačiau čia yra savas „nuodas“ – reikės palaukti, kol jis surinks visus kitus, o tai gali užtrukti savaitei ar net dviem. Bet jei laiko nėra, tai geriausia, ką gali padaryti piniginėi.

Kiek maždaug kainuoja paprastas perkraustymas į Miunheną ar Berlyną?

Kainos šokuoja kaip vokiečių autobanus, dabar stovinčius prie degalinių. Bet vidutiniškai, jei kalbame apie mažą 1,5–2 tonų sunkvežimį (toks gylis užtenka daugeliui butų) iš Vilniaus, tai turėtumėte numatyti apie 800–1200 eurų, priklausomai nu to, ar reikia nešti per trečią aukštą be lifto. Į Miuncheną brangiau dėl to, kad vairuotojui ten atvažiuoti sunkiau ir toliau. (Čia turėjau omenyje, kad toliau nuo Lietuvos sienos).

Ar verta rinktis ne patikrintas firmas dėl mažesnės kainos?

Niekuomet. Darydamas šį darbą tiek metų, mačiau, kaip žmonės susitraukdavo viskas, o tada reikėdavo išleisti dukart daugiau, kad išgelbėtų daiktus iš „dingusios“ rampos. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tikra, tai paprastai taip ir yra – jie gali tiesiog pareikalauti papildomai pinigų pusiaukelėje. Tai nėra ekonomiška, tai yra lošimas.

Ar yra kokios nors nuolaidos studentams?

Kai kurios firmos taip, kai kurios ne. Jeigu esate studentas ir jums tenka Perkraustyti tik asmeninius daiktus be biuro stalo ir seifų, dažnai galima susitarti dėl pigiausio krovininio automobilio paimimo. Bet nepasitikėkite, kad tiesiog parodysite studento pažymį ir kaina nukris per pusę – tai ne kinas. Kartais padeda, jei perkraustymo datos yra lanksčios.

Ką daryti, jei turiu tik 5 dėžes? Ar tai verta?

Štai čia yra klausimas, dėl kurio daugelis galvoja, jog perkraustymas į Vokietiją kainuos šimtus. Tikrai ne. Tiesiog susisiekite su kurjeriais arba ieškokite, kas jau važiuoja į tą pačią vietą ir turi vietos. Už 5 dėžes imti sunkvežimį beprotybė. Gali būti, kad išvis pačius pervežti pigiau autobusu (jei juose leidžia vežti daugiau negu leidžiama, bet aš to nepatarau).

Ar kainuoja papildomai, jeigu daiktų yra daugiau nei planuota?

Žinoma, tokia yra logistika. Vairuotojas atvažiuoja, jis mato, kad jūsų „keletas dėžių“ yra iš tikrųjų pilnas kotedynas ir jis tiesiog fiziškai netelpa. Tada reikia skambinti ir ieškoti kito sunkvežimio, o tai kainos brangiai. Nenuvilkite vairuotojo, jei norite, kad perkraustymas būtų ekonomiškas.

Ar galima kažkaip taupyti ant pakuojimo?

Taip, drąsiai. Paimkite dėžių iš parduotuvės („Iki“, „Rimi“ ar pan. – dažnai jų šaknyse yra nemokamų), vietoj to, kad pirktumėte brangias specialias perkraustymo dėžes. Vienintelis dalykas, į kurį verta investuoti, tai burbulių plėvelė, kad nesužalotumėte stiklo. Visa kita gali būti ir su senais laikraščiais.

Logistika, krovininiai ir laikas

Kiek užtrunka tas pigesnis, dalinis krovinys?

Čia nėra jokios tikslios atsakymo formulės. Kartais vairuotojas surenka krovinį per dvi dienas ir važiuoja, kartais jis laukia, kol kas nors nuspręs vykti į Hamburgą, savaitę. Jeigu jums skubia dėl darbo Vokietijoje, geriau mokėti už išskirtinį sunkvežimį. Jeigu laiko turite, tai ekonomiškas perkraustymas į Vokietiją būtent ir pasiekiamas per šią kantrybę.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus?

Pagal standartą – taip, jis turi padėti pakrauti ir iškrauti. Bet nereikia nu jo tikėtis, kad jies darys pilną remontą jūsų naujame bute ar neš 50 kilogramų pianiną per trečią aukštą be lifto vienas. Jeigu reikia ypatingos jėgos, geriau aptarti iš anksto, ar reikia samdyti mėgėjus (nešikus) Lietuvoje ar Vokietijoje.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju? (Sėdėti keleiviu)

Daugelis klausia šito. Formaliai, tai priklauso nuo firmos politikos ir draudimo. Kai kurie leidžia sėdėti šalia, kiti ne. Tiesą sakant, ilgas kelias į Vokietiją seniame „Scania“ su pilna krove gali būti tikras malonumas (iracazmiškai sakant). Bet dažniausiai geriau susitikti taške.

Kaip susitvarkyti su didele technika (šaldytuvas, skalbyklė)?

Jei tai nenaudojama technika, tik įdėkite į dėžę arba užklijuokite juostas. Jei tai naudojama šaldytuvas – turiu paklausti ar tikrai paskutinę savaitę neįjungėte? Jeigu nuo jo laša vandeniu ant grindų, vairuotojas gali uždrausti įvežti, kad nesušlapų kitų klientų daiktai. Džiūvinuką reikia įdėti būtinai.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lova, spinta, didelis stalas – viskas turi eiti dalimis. Aš mačiau, kaip bandė įvežti sofą neišmontuotą pro duris Vokietijoje... na, tą sofą teko palikti kieme, o vokiečių kaimynai vadino policiją. Iš anksto pasirūpinkite atsuktuvu.

O jeigu aš neturiu where iškrauti? Kai dar nebutas pasirašytas buto nuomos kontraktas?

Tai reali problema. Ekonomiškas perkraustymas į Vokietiją gali tapti labai brangus, jei sunkvežimis turi stovėti lauke ir laukti, kol jums susitvarkys su dokumentais. Vokietijoje sunkvežimiams stovėti ne taip paprasta, reikia specialių vietų. Geriau bent jau turi adresą draugo ar sandėliuką.

Ar tais laikais rūpinsiems statybomis (pandenja), gali vežti statybines medžiagas?

Galima, bet tai jau nebe „biuro“ perkraustymas. Jeigu vežate plytas, cementą ar grindų lentas, tai kaina gali suktis kitaip, nes purvas ir svoris. O jeigu dar reikia juos įnešti į aukštą be lifto – tai vairuotojai tai nemėgsta ir reiškia papildomą mokestį.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje?

Nepamirškite, kad Vokietijoje griežtos taisyklės. Sunkvežimis negali tiesiog stovėti ant pėsčiųjų takelio, nors ir matome, kad Lietuvoje dar kartais taip daro. Reikia iš anksto susitarti dėl vietos arba gauti leidimą nuo seniūnijos (Ordnungsamt). Jeigu gausite baudą, ją mokėsite jūs.

Ar įmanoma perveži dviratį ar motociklą?

Įmanoma, bet jis turi būti užfiksuotas ant specialios stovės arba gulsčiai, kad neiškristų. Jeigu tai brangus „Harley Davidson“, tikrinkite draudimą. Paprastas dviratis uždėtas ant dėžių viršaus praeina puikiai ir nepavogia daug vietos.

Ar galiu siųsti dalį daiktų autobusu (pavėžėjais)?

Taip, tai yra viena iš ekonomiškiausių galimybių, jei daiktų nedaug. Pervežėjai veža į Vokietiją kasdien. Tačiau atminkite – jie neveša jūsų daiktus tiesiai į butą. Jums reikės nuvykti į jų susitikimo vietą (dažnai prie didelių parduotuvių ar benzinklinių) ir patiems viską įnešti. O dar po to rasti taxi... (čia irgi gali būti brangu).

Ar yra galimybė atvežti daiktus ir iš karto juos įmontuoti?

Yra firmų, kurios siūlo „turnkey“ sprendimus, tai yra, jie atveža, surenka ir net surenka baldus. Bet tokioms tarnyboms Vokietijoje reikia licenzijų ir tai tikrai nėra pigu. Jei norite taupyti, geriau susirasti vietinius meistrus arba padaryti patys.

Ar įmanoma pervesti vaiduojančius daiktus (pavyzdžiui, senas knygas)?

Knygos yra sunkios. Jeigu turite tūkstančius knygų, geriau pasidomėkite, ar ne verti jų dalį parsisiųsti ar parduoti. Knygoms pervežti taip pat kaip ir bet kam kitam, tik turi būti tvirtai supakuotos, kad dėžė neplyšo. Aš kažką girdėjau apie tai, kad knygoms gali būti taikomas mažesnis PVM, bet aš čia ne ekspertas.

Dokumentai, Muitai ir Vokietijos reikalavimai

Ar reikia mokėti muitą už senus daiktus?

Jei daiktai yra naudoti (ne nauji) ir jūs perkraustote savo gyvenamąją vietą (t.y., regis, persikeliate gyventi), tai dažniausiai muitas nėra taikomas. Taigi, ekonomiškas perkraustymas į Vokietiją be muito yra įmanomas, jei pateikiate „išvykimo deklaraciją“ (Umzugsbestätigung). Naujus daiktus, su etiketėmis, gali susimokėti.

Ką daryti su dukra (dokumentais) automobiliu, jeigu jo nepervežiu, bet noriu parduoti Vokietijoje?

Čia sudėtingiau. Negalite tiesiog atvežti laisvai formos dokumento, nebent automobilis yra jūsų nuosavybė bent 6 mėnesius. Turiu omenyje, kad jei nusipirkote prieš savaitę ir bandote nuvykti, gali būti problemų. Geriau jo nevežti su savimi, jei tikrai parduosite. (Na, arba parduokite čia).

Ar turiu turėti inventoriaus sąrašą?

Privalai. Vokietijai tai ne eilinis reikalas. Turi būti sąrašas, ką vežate, su apytiksle verte. Nereikia rašyti, kad „pižama“ – rašykite „drabužiai“. Nereikia itin detalaus, bet be šio dokumento sunkvežimį gali sulaikyti pasienyje ir tikrinti dėžę po dėžę. Tas laukimas kainuoja.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, jeigu pats vairuoju nuomotą sunkvežimį?

Jei sunkvežimio leidžiama masė viršija 3,5 tonos (dažniausiai 7,5t kai kuriuose atvejuose), tai taip, reikės 95kodį pažymėjimą. Jei nuomate mažesnę (3,5t) transporto priemonę, paprastai B kategorijos pakanka, jei tai nėra komercinis vežimas. Tarkime, vėlgi, tiesiogiai su firmomis susitarkite.

Ką daryti, jeigu pasienyje užsibus muitinė?

Pati blogiausia situacija, bet nutinka. Jeigu tikrai viskas tvarkinga (naudoti daiktai, sąrašas yra), tai jie tik patikrina ir paleidžia. Jeigu įtaria prekybą, gali reikalautti garantijos (deposito). Ekonomiškas perkraustymas į Vokietiją tuomet tampa brangus dėl to deposito, kurį gali užšaldyti mėnesiams.

Ar turiu registruoti savo gyvenamąją vietą Vokietijoje iš karto?

Formaliai taip, turi 3 mėnesius tai padaryti (Anmeldung). Nuo to priklauso mokesčiai ir galimybės gauti paramą. Nepasislėpsite nuo to, neišregistravęs adreso Lietuvoje. Vokietijos biurokracija pasižymi tuo, kad ji viską randa.

Ar galiu vežti vaistus?

Tik savo asmeniniam naudojimui ir su receptu. Negalite vežti dideles dėžes vaistų, net jei jie nenaudojami. Tai gali būti įvertinta kaip nelegali prekyba. Pasilikite tualetinį maišelį reikiamam kiekiui.

Kaip yra su alkoholiu ir tabaku? (Asmeninis kiekis)

Vokietija griežta. Galite vežti sau, bet ne „sandėliui“. Tarkime, dešimt butelių degtinės gali kelti įtarimų. Rūkaliai – tas pats. Labiau rūpinkitės baldais nei kontrabanda, jeigu norite išvengti nemalonumų.

Ar reikia drausti daiktus?

Būtina. Pasitarkite su savo draudimo kompanija Lietuvoje arba su pervežėju. CMR draudimas, kurį turi vairuotojas, dažnai dengia tik 8,33 SDR kilogramui (tai labai mažai). Jei sugenda kompiuteris ar brangus pianinas, gausite vos nieką. (Čia aš tikrai patariu ne taupyti).

Kas daryti, jeigu daiktai sugenda kelyje?

Iš karto praneškite vairuotojui ir pažymėkite CMR sąraše. Neleiskite jam pasirašyti, kol viską nepatikrinote. Vėliau bus vėlu ką nors įrodyti. Realias nuotraukas darykite tiesiog išėjus iš sunkvežimio.

Ar galiu vežti savo augintinį (šunį, katę)?

Galite, bet jis turi būti su mikroschemu, pasas ir šunų/tokių liūto. Reikia irgi susitarti su vairuotoju, ar jis sutiks „keleivio“. Dauguma ne, nes gali būti alergiškas. Kartais geriau tai padaryti asmeniškai traukiniu.

Ar yra kokių nors apribojaimų DIL (didelei miestams) Berlyne ar Miunchene?

Vokietijos didmiesčiuose turi „Umweltzone“ – aplinkos zonas. Seni sunkvežimai be tinkamų žaliųjų lipdukų tiesiog negali važiuoti į miesto centrą. Jeigu jūsų perkraustymo adresas yra zonoje, reikės papildomų leidimų arba pervirkimo mažesnėmis transporto priemonėmis (kaina, aišku, kils).

Ar turiu tęsti banko sąskaitą Lietuvoje?

Nebūtina, bet patartina bent laikinai turėtą kortelę. Vokietijoje viskas padaryta per SEPA, bet kol gausite vietinę sąskaitą, gali prireikti lietuviškos. (Sąskaitos uždarymo mokesčiai Lietuvoje dabar tikrai nelinkę mažėti).

Išvados ir realios patirties pokalbis

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors ieškote ekonomiškų perkraustymo galimybių į Vokietiją, nepamirškite, kad pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias dėl nervų ir sugadintų daiktų. Geriausia strategija yra rasti vidutinės kainos firmą, kuri turi draudimą ir gerus atsiliepimus, o ne tą, kuris pasiūlys važiuoti už du šimtus eurų. Pasitikėkime savo patirtimi ir nesiklienkime ant tos pačios kastuvės – gerai pasiruoškite dokumentus ir iš anksto susiderbkite su vairuotoju dėl iškrovos vietos, kad jis neprailgtų prie jūsų namų. Geriau išleisti šimtu daugiau, bet atvykti ramiai. Sėkmės kelyje Ir atsikraustant!