Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos: kas vyksta tikrovėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, ir visada juokauju, kad efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos – tai dažniausiai tik grandiozinė frazė, kurią daroja vairuotojų virškinimo sutrikimai, automagistralių remontai ir vokiškas kietumą. Klientams visada atrodo, kad viskas vyksta lyg pagal laikrodį: užsakėte, pakrovėme, važiuoja, atvyko. Deja, realybėje yra kur kas daugiau „popierių“, gerti kavos prie Kelsterbacho degalinių ir nervų, kai muitinė nusprendžia, kad jai reikia išsamiau pažiūrėti į keturias paletes su senais baldais. Čia nėra jokia mitologinė tiesa, o kasdienis darbas su rizika ir planavimu.

Visgi, nors aš ir čia šiek tiek nuliūdinau, šiuolaikinė priemonės leidžia tikrai gerai valdyti šį procesą. Tiesiog reikia žinoti, kur yra pavojingiausių vietų ir nereikia laukti, kol problema užmuš į duris. Jei viską užprogramuoti teisingai, net tada, kai vokiškas „baušpiltis“ sugenda ant kelio, krovinys vis tiek pasiekia Lietuvą be ypatingų uždeljimų.

Pagrindai: kaip tai prasideda ir kiek laiko užtrunka

Kiek laiko trunka vežti daiktus iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai įprastiausias klausimas, bet atsakymas nėra vienas. Įprastai, jei kalbame apie dalinį krovininį (t.y. ąsotis ne pilnas), tai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Visaip kitai, jei mes važiuojame su pilnu krovininiu (FTL) tiesiogiai iš Hamburgo ar Miuncheno į Vilnių, tai gali įvykti per 24 valandas, jei vairuotojas nenusprendžia miegoti. Bet dažniausiai tą efektyvų logistikos procesą vežant daiktus iš Vokietijos sukuria tai, kad reikia susirinkti krovinius iš kelolika vietų. Tada tas „greitas“ važiavimas virsta savaičiu važinėjimo po pramonės zonas. Dar žiūrėkime į savaitę – pirmadienis yra šventė, penktadienį visi keliauja, geriausia yra antradienis ar ketvirtadienis.

Ar brangu yra vežti iš Vokietijos?

Nebelabai taip, kaip anksčiau. Kuro kainos šiuo metu... na, jos šokinėja, bet čia ne tas jausmas. Vokietija arti, todėl rinka yra labai nuolaidžiama. Gali tekti mokėti nuo 30 eurų už palečių kėlimą, jei tai neįeina į sutartį, arba už „vėlavimo mokestį“, jei vairuotojas laukia per ilgu. Bet bendrai, palyginus su vežimais iš Ispanijos ar Italijos, tai beveik dovana. Turėkite omenyje, kad pigiausias pasiūlymas dažnai būna tas, kuris vėluoja, todėl efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos kainuoja šiek tiek daugiau nei „kaimynas su voleliu“ už pusę pusės. Investuokite į patikimą pervežėją, ilgą laiką tai sumokės per nervus, kuriuos išsaugosite.

Kur dažniausiai vežate iš Vokietijos?

Didžioji dauguma krovininių ateina iš industrijos širdies – Šiaurės Reino-Vestfalijos (NRW) žemės. Vietos toki kaip Duisburgas, Esenas, Kelner yra tikros krovinių kasyklos. Taip pat yra daug mašinų detalių iš Tiubingeno ar Štutgarto regiono ( Baden-Viurtembergas ), ten viskas greita ir brangu. Jei kalbame apie mažmeninę prekybą, tai tenka važiuoti į tokius logistikos centrus kaip „Amazon“ sandėlius netoli Miuncheno arba netoli Berlyno. Kiekvienas regionas turi savo specifiką – pietuose gaminami automobiliai, šiaurėje – technika ir chemija. Man asmeniškai patinka važiuoti į Bavariją, ten, nors ir kalnai, bet keliai šiuo metu (kaip ten buvo su tuo remonto ruožu A7 greitkelyje? Kažką girdėjau, kad jau baigė, bet geriau patikrinkite) yra geriau prižiūrimi.

Ką daryti, jei daiktų yra mažai, tik viena dėžė?

Čia susiduriame su problema. Profesionalioms transporto firmoms vienos dėžės vežti neapsimoka, nebent tai yra brangus krovinys (pvz., vaistai ar elektronika). Jums reikės kreiptis į kurjerų tarnybas (DHL, DPD) arba ieškoti dalinių krovininių (LTL) pasiūlymų. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos tokiu atveju taps brangus malonumas, nes sumokėsite už visą vietą ąsotyje arba už kurjerio standartą. Kartais patariau klientams susirasti draugą, kuris taip pat kažko laukia iš Vokietijos, ir padaryti bendrą siuntą – taip sutaupote pusę pinigų. (Aišku, tada reikia sutarti, kas paima ką, kad gi nebūtų pykčio vėliau).

Ar reikia eiti į Vokietiją susirinkti daiktus patiems?

Daugelis taip daro, ypač jei perka „eBay Kleinanzeigen“ arba autodalėms. Tačiau mano patirtis rodo, kad po 5-6 valandų važiavimo vokiškais greitkeliais ir bandymų rasti tą konkretų sandėlininką, kuris angliškai nemoka, jums vis tiek pasidarys nervų išsėdėjimas. Beje, Vokietijoje kelių policija labai griežta. Jei turite seną furgoną su technine apžiūra pasibaigusia prieš mėnesį, jie jį konfiskuos vietoje. Geriau pasikviesti specialistą, kuris žino taisykles ir turi drabužius, jei reikia krauti priedangus ar sunkius svorius.

Kaip susitvarkyti su kalba, jei vokiškai nemoku?

Daugelis vokiečių, ypač jaunesni arba didelių kompanijų darbuotojai, kalba anglų. Bet jei važiuosite į mažą šeimos verslą kur nors „gylizuose“ vietose, ten gali būti problemų. Tada efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos sustoja, nes jūs negalite suprasti, kur reikia užvažiuoti. Aš dažnai naudojuju vertėją telefone arba tiesiog siunčiu vietą iš Google Maps. Vokiškas terminologijos, kaip „Warenannahme“ (priėmimas) ar „Versand“ (siuntimas), pakanka, kad nenukryptum. Ir niekada nelikite ramiai, jei kažkas negerai – klauskite, kol dar nesukrovė visko į sunkvežimį.

Dokumentai ir teisiniai niuansai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Pagrindinis dalykas yra CMR kontramentas. Tai yra toks pagrindinis lapas, kuris patvirtina, kad perdavėte krovinį ir jį priėmėte. Be jo, joks rimtas vairuotojas neišvažiuos iš sandėlio. Taip pat reikės prekių sąrašo (Packing List), o jei prekės yra pavojingos (chemija, degalai), tai dar ir ADR sertifikatų kopijų bei specialių etikečių. Kartais klientai klausto, ar reikia eksporto deklaracijos, jei vežame į ES šalį? Vokiškai tai vadinasi „Ausfuhrkassenzettel“, kurį dažnai turi padaryti siuntėjas. Be to, visi šie popieriai dabar yra elektroniniai, fiziniai lapai vis rečiau pasitaiko.

Kas yra tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai ne paprastas lapas, o jūsų draudimas. Jei vairuotojas pakraus jūsų 10 tūkst. eurų vertės variklius ir juos paveržs kelyje, be CMR turinčio pažymos apie pažeidimą, girdite, nebus lengva gauti pinigų atgal. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos negali egzistuoti be teisingai užpildyto CMR. Ten turi būti tiksliai nurodyta: kiek, ką ir kokia būklė. Pasidaryk nuotraukas prieš kraunant. Niekada nerašykte „peržiūrėta“, jei neįžiūrėjote į dėžes, nes vėliau bus vėluoti girstyti prakeikimus, kai atversite tuščias dėžes Vilniuje.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų kraunant?

Tai klasikinė situacija. Vairuotojas sėdi prie sandėlio vartų, o vokietis sako, kad „Rechnung“ (sąskaita) bus išsiųsta vėliau. Neišvažiuokite! Tiesiog palikite vairuotoją laukti (jų darbas yra laukti) ir nereikia spausti. Jei važiuosite be sąskaitos, Lietuvoje muitinė gali laikyti tai kontrabanda arba nelegaliu vežimu. Aš kartą taip padariau klaidą (Na, ne aš, o vairuotojas, kuris nuskubėjo) – turėjome mokėti baudą už dokumentų stoką, o krovinys stovėjo pasienyje tris dienas. Geriau praleisti valandą Vokietijoje, nei savaitę Lietuvoje aiškinantis su muitininkais.

Ar reikia drausti siuntą?

Privalomai. Nors dauguma transporto kompanijų turi savo draudimą (kuris apima apribotą sumą, pvz., 200-300 tūkst. eurų pagal įstatymus), jis apsaugo tik nuo jų kaltės. Jei sprogta dėžė dėl jūsų blogo pakavimo, jie nemokės. Patariu daryti „Cargo“ draudimą, kuris dengia viską – nuo vagystės iki gaisro. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos turi apima ir rizikos valdymą. Kainos – maždaug 0,3-0,5 % nuo krovinio vertės. Tai pinigai, kurius išleidžiate ramybei.

Kodėl tiek daug problemų su paletėmis?

Vokietija – EPAL (Europos paletės) šalis. Jiems tai beveik valiuta. Jei atvykstate su paletėmis, kurios yra laužytos, šlamštas ar ne EPAL standarto, jūsų paprasčiausiai nepriims. Galėsite būti priversti juos nusipirkti vietoje (uš 15-20 eurų už vnt.). Vieną kartą mums teko siųsti vairuotoją į mišką surasti normalių lentų, kad pagamintų laikinas paletes, nes vokiečiai atsisakė krauti ant „mūsų lietuviškų“ (kas tikrai buvo pavojinga, kadangi nebuvo jokios atitikties). Žiūrėkite, kad padėtumėte ant tvirtų, sausių paletės. (Čia tikrai nedaugelis pagalvoja, bet drėgnoji mediena sugriauna dėžės apačią per 1000 km).

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Anksčiau tekdavo belieti vairuotoją ir klausti, kur jis yra. Dabar viskas yra GPS stebėjimo sistemose. Bet nenaikinkite vairuotojo skambučiais, kai jis važiuoja 90 km/h greitkeliu – tai yra nelegalu daugelyje šalių (šnekantis telefonu). Klauskite savo logisto. Jei jis sako, kad krovinys yra ties Frankfurte, tikėkite, tačiau prisiminkite, kad ten yra du Frankfurtai – vienas prie Oderio, kitas prie Maino. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos dabar remiasi duomenimis, ne intuicija.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek kainuoja valandinis nuoma automobilio Vokietijoje?

Tai brangu. Jei jums reikia „su pavarde“ vairuotojo, kuris laukia, kol jums iškrauna ir vėl krauna, tai gali kainuoti nuo 50 iki 80 eurų per valandą. Prie to reikia pridėti kelionės išlaidas. Jei užsakote pilną krovininį, paprastai į kainą įeina 2 valandų laukimas vienoje vietoje. Vėliau pridedami „Uždeljimo mokestis“. Geriausia viską suderinti iš anksto – parodykite sandėliui, kas ir kiek daro. Vokiečiai mėgsta tikslumą, jei pasakysite „aš atvyksiu apie 10ą“, jie lauks iki 10:15, vėliau jau gali uždaryti pietų pertrauką ir išvažiuoti.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Taip, vairuotojai turi mokėti mokesčį už naudojimąsi automagistralėmis (LKW-Maut). Jis priklauso nuo svorio, išmetamųjų dujų klasės ir nuvažiuoto atstumo. Tas mokestis jau yra įskaičiuotas į transporto kainą, kurią jums pateikia logistikos kompanija. Negalėsite nieko padaryti, jei logistas pamiršo tai įtraukti ir vėliau reikalauja papildomai – tiesiog reikia žinoti, kad tas mokestis egzistuoja. Jis tikrai ne mažas, dideliai sunkvežimiams tai gali būti šimtai eurų vienai kelionei.

Kas yra „įkrovos mokestis“ (Loading fee)?

Daugelis klientų mano, kad jei jie nupirko prekę, tai ją t ir įkrauti. Vokietijos sandėliuose taip nėra. Ten yra griežta tvarka: jei prekė nėra ant paletės arba sveria daugiau nei 1 toną, jie už kraunamąją darbą paims pinigus. Gali būti 25 eurų, gali būti 100. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos reikalauja, kad jūsų pirkimo sutartyje būtų parašyta „Ex Works“ (pas gamintoją) ar „FOB“ (su pakrovimu), kadangi nuo to priklauso, kas moka už tuos vyrus su keltuvais. Nenuo kelių.

Kodėl kaina pasikeitė per vieną naktį?

Priežastys gali būti dvi: arba atsirado staiga didelis Krovinis, kurį visi nori vežti (pvz., prieš Kalėdas), arba, ko gniaužia, pabrango kuras Lietuvoje ar Vokietijoje. Taip pat įtaka turi muitų tarpininkų kainos, jei reikia konsoliduoti prekes. Kartais tiesiog vairuotojai nori uždirbti daugiau, nes jiem nėra darbo. Rinka yra gyva, todėl kaina nėra statinė. Niekada nesiųskite pinigų išanksto, kol negavote galutinės sąskaitos faktūros.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima bandyti. Jei vežate reguliariai, pvz., kartą per savaitę, logistikos kompanijos sugebės duoti nuolaidą 5-10 %. Bet jei tai vienkartinis siuntimas 3 tonų padangų, nedrįskite per daug spausti. Gali būti, kad jūsų krovinį tiesiog paliks sandėlyje ir važiuos geriau mokančiam. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos pagrįstas partnerystės, o ne prekiautojo parduotuvės principu. Užklauskite, ar yra galimybė paimti grįžtantį krovinį (backload) – tai gali būti gerokai pigiau.

Kas daryti, jei sumažinau krovinį, bet jau sumokėjau?

Tai problematiška. Jei jūs sumokėjote už 5 vietų ąsotį, o paskui nupirkote tik 3, vairuotojas vis tiek važiuoja tuščiomis 2 vietomis. Jūs prarasite pinigus. Galiu tik pasakyti, kad tokiais atvejais būna geri logistai, kurie bando surasti ką nors kitą į tas laisvas vietas, kad jums negrąžintų pinigų, o duotų nuolaidą kitam kartą. Bet garantijos nėra. Vokiškai tai vadinasi „Nachtrag“, ir jie mėgsto pinigus paimti iš anksto.

Problemos, vėlavimai ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Vokietijoje laikas yra pinigas. Jei vairuotojas pavėluoja į suplanuotą laiką (Time Window), 15 minučių delay dar gali nueiti, bet jei vėluojate valandą, sandėlis gali atsisakyti priimti krovinį tą dieną. Tuos vairuotojai teks važiuoti į viešbutį (mokamas jūsų ar pervežėjo) ir laukti rytojaus. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos sugriaunamas dėl vieno pavėluoto. Todėl stebėkite GPS ir jei matai, kad jis stovi spūstyje ties Kaizeru, skambink ir perspėk sandėlininką. (Nors jiems dažnai visiškai rūpi, kad tik jų darbas baigtusi 14:00 valandą).

Kodėl automobiliai dažnai sugenda?

Kelias yra blogas, o mašinos – senos. Nors Europoje yra griežti techninės apžiūros reikalavimai, dėl vairuotojų stokos dažnai važiuoja ir tie, kurie neturėtų. Ką daryti? Tiesiog laukti. Pervežėjas turi turi turti pagalbinę automobilį (paspirtuką arba kitą sunkvežimį), kuris paims jūsų krovinią. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Čia nepadės jokie šauksmai, tik kantrybė. Aš mačiau, kaip 20 metų senumo „Scania“ sudegė ant A9 greitkelio – visa įraka buvo prarasta, tik dėka greitojo reagavimo mes išsigelbėjome dalį dėžių.

Ar dažnai pavogiami kroviniai?

Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje, vagystės yra problemos. Narkotikų karteliai mėgsta pasisavinti pilnus sunkvežimius, o tada juos palieka tuščius. Todėl rekomenduoju neleisti vairuotojams stovėti „be akis“ priešais pirmą geriau degalinę. Reikia važiuoti į saugias aikšteles, kurios yra apželdintos, su apsauga ir vartais. Brangiau, tačiau saugiau. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos taip pat reiškia ir tikrą saugumo užtikrinimą, o ne tik greitį.

Kaip elgtis su sugadintu kroviniumi atvykus?

Pirmiausia – nedarykite jokių pastabų CMR, kol neįsitikinote. Jei matyte, kad dėžės sutryptos, nufotografuokite jas dar prieš iškrovimą. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti pažeidimą, skambinkite policijai. Negerai, bet taip reikia. Tik tada, kai turite dokumentą, kurį pasirašė trečiasis asmuo, galite kreiptis į draudimą. Daugelis klientų tiesiog paima sugadintas dėžes ir tada skundžiasi, kad niekas negauna pinigų. Teisė yra documentų pusėje.

Ar galiu atšaukti transportą, kai jau jis važiuoja?

Galima, bet tai kainuos. Vokiškai tai yra „Annulation Fee“. Jei atšaukiate, kai vairuotojas jau yra pakeliui (pvz., Lenkijoje), teks sumokėti 100% kelionės kainos, kadangi jis negalės rasti kito krovinio taip greitai. Jei atšaukiate prieš dieną, gali tekti mokėti 30-50 %. Nenuokslus planavimas kelia daug problemų, tad tikrai apgalvokite, ar jums tikrai reikia tų daiktų rytoj.

Kas vyksta su maistu ar vaistais (Temperature controlled)?

Čia viskas yra kitaip. Reikia specialių šaldytuvų. Vokietijosraudė (sanitarijos inspekcija) yra itin griežta. Jei termografija rodo, kad temperatūra pakilo aukščiau 7 laipsnių 20 minučių, visa siunta gali būti sunaikinta. Efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos šiuo atveju reikalauja nuolatinio stebėjimo. Vairuotojai neturi teisės išjungti variklio, kai ilsisi, kad šaldytuas veiktų. Tai brangiau, bet maistas negali būti sugestas, kitaip baudos didžiulės.

Ką daryti, jei pasienyje sustoja muitinė?

Nors Vokietija ir Lietuva yra Šengeno erdvėje, muitinė tikrai tikrina. Jei jūsų krovinys atrodo įtartai (pvz., seni drabužiai iš „Second Hand“ parduotuvės), jie gali iškrauti visą sunkvežimį. Tai trunka valandas. Pasiruoškite, kad vairuotojui gali tekti uždirbti viršvalandžius. (O jeigu dar kažkas iš jų rastų neteisėtų cigarų, tai tai jau baudžiamosios atsakomybės reikalas). Geriausia viską tvarkingai deklaruoti.

Kodėl vokiečai tokie griežti dėl pakuotės?

Jie tiesiog nemėgsta rizikuoti. Jei dėžė neturi „GH“ (Gefahrgut – pavojingosios medžiagos) žymėjimo, o viduje yra purvas su aerozoliu, gausite didelę baudą. Vokietijos įstatymai dėl pakuočių (Verpackungsgesetz) yra vieni griežčiausių pasaulyje. Jei pakuodate kažką patiems, naudokite kokybiškas juostas, pažymėkite svorį. Niekada nerašykite „Baldai“, jei tai yra statybinės atliekos – tai sukels daugiau klausimų negu atsakymų.

Išvada

Taigi, efektyvus logistikos procesas vežant daiktus iš Vokietijos nėra magija, o geras planavimas ir realaus pasaulio supratimas. Niekada negalite tikėtis, kad viskas vyks 100 % sklandžiai – pasitaiko ir sugedusių padangų, ir uždarų sandėlių, ir tingių vairuotojų. Bet jei pasiruošiate dokumentus, kruopščiai suderinate kainas ir pasitikite savo partneriais, dauguma problemų išvengiama. Svarbiausia – nebijoti klausti ir būti kantriems, nes kelyje tarp Berlyno ir Vilniaus daug ką gali atsitikti. O jei kas blogai – čia mes esame, kad išspręstume.