Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą: kas veikia iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – teorija ir praktika yra dvi skirtingos planetos. Kai kalbame apie efektyvius logistikos procesus iš Vokietijos į Lietuvą, knygose rašo apie priešpriešinimo taškus ir optimalius maršrutus, bet tikrovėje dažniau susiduriame su vokiečių pamėgtu presavimu arba įstrigusiu vilkiku prie Kauno. Vis dėlto, esant tvarkai, šis maršrutas gali būti tikras pinigų generatorius.Importas iš Vokietijos sudaro didelę dalį mūsų rinkos, todėl suprasti, kaip čia viskas sukasi, būtina ne tik savininkams, bet ir tiems, kas tik planuoja startuoti. Pati mintis, kad efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą gali vykti be jokiųtrikdymų, yra šiek tiek naivi, tačiau minimizuoti rizikimas galima.

Kelias ir laiko aspektas: ar įmanoma nuleisti laiką?

Kaip iš tikrųjų atrodo numatymas laiko šiame maršrute?

Niekada neskaičiuok pagal GPS. Nors ir sakoma, kad efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą remiasi planavimu, realybėje variklis užgęsta prie Šiauliuose, o vokiečių custom officer už uždarytų durų neleidžia iškrauti poilsio laiku. Įsivaizduokite vairuotoją, kuris važiuoja iš Miuncheno, jau numatęs, kad bus penktadienio vakare Namuose, tačiau ties Poznane užstringa dėl avarijos. Tuomet visi grafikaikeliauja šalti, o tekiniai pradeda verkti telefonu. Laiko rezervas turi būti bent 20 procentų, kitaip bus nemaža nervų.

Kokios yra realiausios problemos kelyje?

Dažniausiai ne pati kelio būklė, o žmonių faktorius. Vokietijoje keliai puikūs, tačiau ten yra baisus dažnumas ribojimų (bauarbeiten). Vieną kartą man teko stovėti trijų kilometrų spąstuose ties Duisburgu, nors maršrutas buvo suplanuotas pro šalį. Be to, Lenkijoje, kuria keliaujama tiesiai į Lietuvą, kelių būklė kartais verčia šalti. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą tampa košmaru, jei sunkvežimis sužaloja ratą ir tenka ieškoti serviso kurioje nors nepamirštoje gyvenvietėje.

Ar verta rinktis trumpesnius maršrutus už didesnę kainą?

Kartais taip, kartais ne. Jei vazinejiate dėžutes (t. y. 33 europalėtes), trumpesnis kelias gali lemti greitesnį grįžtamąjį reisą. Tačiau jei kaina per aukšta, klientas tiesiog atsis. Pačiuose sunkiausiuose atvejuose efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą nėra apie mažiausius kilometrus, o apie tai, kad krovinys atvyksta neapgadintas. Turėjau atvejį, kai vairuotojas, norėdamas sutaupyti, važiavo pro vietinius kaimus ir kliudė stogą. Neatsimenu tiksliai, kiek mums tai kainavo, bet buvo brangiau nei kelių mokesčiai automagistralėje.

Ką daryti, jei vairuotojas praleidžia įkrovos laiką (time slot)?

Tai klasika. Jei vairuotojas vėluoja dvi valandas, vokiečiai gali tiesiog nepriimti krovinio iki kito dienos. Tada prasideda telefonų cirkas. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą sugriaunami vieno neatsakingo žmogaus delsos. Tarkime, jis užmiego poilsio vietoje? Arba tiesiog neįvertino eismo? Svarbiausia čia yra komunikacija. Reikia skambinti į sandėlį immediately, prašyti išimties, nors jie gali ir nusispjauti. Vokiškas preciziškumas neleidžia jokių išlygų.

Ar lengva susitvarkyti su dokumentais šioje trasoje?

Esant TVF arba T dokumentų, viskas dažniausiai vyksta sklandžiai, jei nėra klaidų. Bet ypatingai, kai keliaujama su ne pilnai trailer ir tenka sandėliuoti dėmes. Vienąkart buvo taip, kad ekspeditorius suklydo dėl HMRC kodo (na, tai Britanijos atvejis, bet pnse yra panašu su EU įrašais). Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą neapsieina be TVARKYKLĖS, kai kiekvienas popierius turi būti vienoje vietoje. Jei trūksta vieno parašo, muitinėje tiesiog užstumkite užraktą, o tada tenka pradėti eilinius procedūrų karus.

Kainodaros ir finansiniai niuansai

Kodėl kainos taip svyruoja tarp savaičių?

Viskas remiasi kursu ir kuro kaina. Vakar gavote pasiūlymą 1.2 eura, šiandien jis jau 1.4. Dar didelę įtaką turi rinkos poreikis – jei yra daug grįžtančių mašinų iš Lietuvos (tuščia eina), kaina krenta. Bet jei visi veža iš Vokietijos, tai kyla. Negaliu pasakyti tiksliai, kiek dabar kainuoja bakas, bet žinau, kad skaičiai keičiasi kas valanda. Tai vienas dalykas, kuris trikdo efektyvius logistikos procesus iš Vokietijos į Lietuvą, nes negaliu garantuoti klientui kainos ilgam laikui.

Ar verta sutikti ir "fiksuotą" kainą metams?

Rizikinga. Jei karas Artimuosiuose Rytuose (o jis vis dar vyksta, kaip sužinojau) išliks, kuras neliks tas pats. Tačiau dideliems kontraktams, kurie reikalauja pastovumo, kartais tenka. Bet tuomet jūsų marža gali sutrumpti iki nulio. Esu matęs, kaip firmos užsidaro iš tos geros valios – pasiūlo gerą kainą (už kuria reikia gyventi pusę metų), o po trijų mėnesių bėda. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą turi būti finansiškai pagrįsti, o ne pagal "kaip nors būs" principą.

Kaip elgtis, jei klientas nenori mokėti už laukimą (waiting time)?

Aiškinti ir dar kartą aiškinti. Niekas nemano, kad vairuotojas yra robotas, kuriam maitinimas nereikalingas. Klientai dažnai galvoja, kad įkrova trunka 30 minučių, nors iš tikrųjų trunka 4 valandas. Tada siunčiu juos į terminalą pažiūrėti kameras. Nėra nieko blogiau nei tada, kai efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą yra blokuojami pinigų stygiumi. Žmogui reikia sumokėti už jo laiką, kitaip jis tiesiog išliks prie vartų ir niekur nenuvažiuos.

Ar "paskutinės minutės" kroviniai yra pelningi?

Kartais taip, ypač jei turi tuščią mašiną netoliese. Tačiau dažniau tai būna "pūkinis" pelnas. Jūs gaunate telefoną: "Gal galite nuvežti tai rytoj?". Tu padarini skaičiavimus, atrodė gerai. Po to pasirodo, kad krovinys nėra paruoštas, reikia specialių kabinamųjų elementų. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą nemėgsta staigmenų, todėl tokius dalykus reikia įvertinti dvigubai. Gali uždirbti, bet gali ir prarasti savo vairotojo laiką, kuris galėtų vežti kitą, stabilesnį krovinį.

Kas ta "kuro prieda" ir kodėl ji tokia vargina?

Tai paprastai procentas nuo bazinės kainos, kuris kinta kartą su mėnesiu. Nors atrodo, kad efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą turi būti skaidrūs, šias index lentas susižiūrėti reikia beveik kasdien. Vienam klientui paaiškinau, jo atrodė, kad aš išgalvoju pinigus. Atsiunčiau oficialią lentą – tylėjo. Be to, kainos skiriasi ir pagal regioną. Kuras pietų Vokietijoje gali brangesnis nei šiaurės, nors skirtumas nedidelis, bet kilometrų daug.

Vairuotojai ir techninė pusė

Ar sunku rasti gero vairuotoję šiam maršrutui?

Labai sunku. Ypaš dabar. Vairuotojai nori važiuoti trumpai, šalia namų, o šis maršrutas reikalauja naktinio važiavimo ir ištvermės. Turiu vieną vaikiną, geras specialistas, bet jis nekenčia vokiškų greitkelių – sako, juose per daug "mercedes". Jei neturi patikimo žmogaus, visi tie efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą tiesiog žlungsta. Mašina be vairuotojo yra metalo gabalas.

Kaip techninė būklė veikia reisą?

Jeigu tepalai nekeisti laiku, variklis viskas gali nusėsti ties Marienburgu. Vieną kartą teko siųsti pagalbą 900 kilometrų atstumu, nes vairuotojas ignoravo spiežimo indikatorių (gal tiesiog negirdėjo). Techninė priežiūra yra pusė sėkmės. Nors ir sakoma, kad efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą priklauso nuo planavimo, jei ratai nesubraižomi, niekur nevažiuosi. Vokiški servisas brangus, todėl geriau patikrinti čia, išvykus.

Kas daryti, jei įvykė avarija užsienyje?

Pirmiausia – užtikrinti saugumą. Tada skambinti draudikui, o ne man (nes aš tai padarysiu vėliau). Buvo atvejis, kai vairuotojas kliudė apšvietimo stulpą Vokietijos kaime. Žinote, kiek tai kainavo? Beveik 5 tūkstančius eurų. Tokios išlaidos suvalgo visą pelną. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą turi apimti ir draudimo pasirinkimą – pigus draudimas gali nepadengti elementarių dalykų, tada turi mokėti pati firma.

Ar verta rinkytis naujus ar naudotus sunkvežimius šioms vežioms?

Nauji yra patogūs, bet brangūs. Jei vežiate tam tikrus "griuvėsius", geriau naudotas senas "volvas". Bet jei tai JIT (Just in Time) pristatymas į gamyklą, turi važiuoti patikima mašina. Esu matęs, kaip senas sunkvežimis sugedo ant "Baltic ways" ir blokavo eismo juostą. Gėda buvo didelė. Taigi, efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą (ypaš Didžiojoje Britanijoje (kaip čia britai atsirado? oops)) – t.y. šiaurės kryptimi – reikalauja techninio patikimumo.

O tie "Green Zones" – ar daug problemų su jomis?

Vokietija griežta dėl aplinkos apsaugos. Jei mašina neįtraukta į sąrašą, tau tiesiog neleis važiuoti pro miestą ir teks važiuoti apkrautomis kelių atkarpomis. Tai kelia daug streso. Prisimenu, kaip vienas vairuotojas užsuko į "Umweltzone" be žalios kortelės – smuklė buvo 100 eurų (o tai prieš penkerius metus). Dabar baudos didesnės. Planuojant efektyvius logistikos procesus iš Vokietijos į Lietuvą, reikia patikrinti ar savo parkas atitinka tiek Euro 6, tiek uždraustų zonų sąrašus.

Naudingi patarimai ir kaslėlės (Paprastai kalbant)

Ar turiu geresnių kontaktų Vokietijoje, kad padėtų?

Žinoma, turiu krovėjų, bet jie nėra stebukladariai. Jei krovinys surinktas blogai, jis nugris. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą remiasi tuo, kad vokiečiai tiksliai supakuota bet ką. Jei kas nors nenukrito? Vadinasi, vairuotojas per staigiai važiavo (arba ne). Turiu vieną pažįstamą „forwarderį“ Berlyne, jis gali "nuspręsti" problemą per dešimt minučių, tačiau jo paslaugos kainuoja. Nemokamai niekas nieko nedaro.

Kodėl klientai nėra patenkinti, nors krovinys atvyko?

Nes gavo jį pažeistą. Dėl to vyksta ginčai. Vienas klientas gailėjosi, kad nešaldytas ledas virto vandens dėl to, kad vairuotojas išjungė agregatą degalų taupymui. Tokiu atveju jokie efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą nebegelbsti reputacijos. Reikia aiškiai nurodyti sąlygas ir sekti temperatūrą nuotoliniu būdu. Klientas turi matyti, kad atsakomybė yra imama.

Ar dažnai pasitaiko vogimų?

Retau šiame trasoje, tačiau Pavasario (Poland) vietovėse reikia būti atsargiam. Jei sustojote ne saugioje aikštelėje, rizikuojate. Pats neteko didelių vogimų (čia paspausia medį, kad neprašytų), bet pažįstu vieną vežėją, kuriam nusivylė visas krovinys su elektronika Vilniuje. Po to pradėjo diegti GPS sekimo sistemas visai maršrutui. Saugumas yra dalis to, kaip sukuriami efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą, be jų nieko nebus likti.

Kas daryti, jei vairuotojas sako, kad jis "pavargęs"?

Leisti jam ilsėtis. Jokių diskusijų. Pavargęs vairuotojas yra mirtinas pavojus. Nors ir spėjimas svarbu, bet gyvybės svarbiau. Galiu pridurti, kad gero vairuotojo rasti yra sunkiau nei gero krovinio. Todėl, kai kalbame apie efektyvius logistikos procesus iš Vokietijos į Lietuvą, žmogiškasis faktorius visada turi pirmenybę prieš planną.

Ar turi kokių nors "užkulisių" patarimų, kurių nerasite knygose?

Nesikreipkite į pigiausius siūlymus su sąlyga "be PVM". Jei kaina keičiasi tris kartus per dieną, tai kažkas čia ne taip. Dirbau su viena "firma", tiesiog pavogė užstatą. Nėra nieko apgailėtinau nei prarasti pinigus. Tikrinkite, ar įmonė turi realų biurą ar tik virtualų adresą. Efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą įmanomi tik su patikimais-partneriais, o ne su kiekviena dieną kintančiais "galva".

Kaip sužinoti, ar įmonė yra patikima?

Svarbiausia – paklausti kitų. Sektore visi viską žino. Taip pat patikrinki, ar jie turi savo mašinas ar dirba tik kaip tarpininkai. Tarpininkai gali būti geri, bet turi mažiau kontrolės. Pats dažniau renkuos tuos, kurie turi "metalą" savo sąskaitose. Taip tu dar esi tikresnis. (Bent taip man buvo pasakyta pirmąją dieną darbe, ir tai teisinga).

Išvada

Viskas, ką jums čia parašiau, yra girdėtas iš patirties. Nėra būdų, kaip užtikrinti, kad viskas vyks taisyklingai 100 procentų, tačiau galima sumažinti rizikas. Tokie dalykai kaip techninė priežiūra, geri vairuotojai ir sąžininga komunikacija sudaro pagrindą. Negalime pamiršti, kad efektyvūs logistikos procesai iš Vokietijos į Lietuvą nėra tik pasiskaičiavimai, tai ir gyvenimas kelyje. Sėkmės jums su jūsų siuntomis, o jei kas – skambinkite, kažką nuvežim.