Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos: kas tai iš tikrųjų reiškia praktikoje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turėčiau pripažinti, dažnai nustembu, kaip klientai įsivaizduoja tarptautinius pervežimus. Dauguma mano dienos praleidžiama ne prie vairų, o bandant išsiaiškinti, kur dingo krovinys arba kodėl vokiškas muitininkas nori pamatyti dokumentą, kurio niekas niekada nesireikalavo. Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos – tai dažniau ne idealus tvarkaraštis, o gebėjimas išsukti galvą, kai viskas klysta. Vokietija didelė, o jos keliai, nors ir geri, dažnai užstrigę spūstyse, todėl pažadu, kad štai šiame straipsnyje (arba galiau pasakyti – šiame ilgame pokalbyje) papasakosiu, kaip tai vyksta be jokių gražių uždažalų. Jūs sužinosite apie realias kainas, pavojus ir tai, ką reikia žinoti, kad jūsų prekės pasiektų tikslą.

Kaip tai veikia iš vidaus ir kas sukelia pavojus

Kodėl tiek daug įmonių veda iš Vokietijos, bet kainos skiriasi dvigubai?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas paprastas – ne visos įmonės atsiskaityja su savo vairuotojais arba moka mokesčius. Vokietijoje darbo jėga brangi, o degalai, nors ir šiek tiek nukrito, vis dar kainuoja. Jei kas siūlo pervežimą už pusę mažesnę kainą nei rinkos vidurkis, tai greičiausiai jis taupo kur kitur – ant padangų, vairuotojo poilsio arba legalumo. Aš pats mačiau, kaip mažos firmos vairuotojai miegoja kabinoje po tris paras, kad tik nereikėtų mokėti už viešbutį. Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos turi savo kainą, ir jei ji per žema, tai laukite problemų ties muitine arba techninio gedimo.

Ar tikrai reikia brokero, ar galima tiesiog susitarti su vairuotoju?

Galima, bet ar verta? Jei tai vienkartinis siuntimas, galite bandyti rasti vairuotoją platformose tipo „Timocom“ ar panašiose, tačiau ten daugiau „šaltųjų“ skambučių nei realios pagalbos. Tarpininkas (tuo aš ir esu) užtikrina, kad jei vairuotojas nuspręs nukeliauti į kitą kryptį (kas, tikiuosi, nutinka retai, bet nutinka), turėsite kam skambinti. Beje, vakar vienas klientas bandė taip padaryti ir jo krovinys užstrigo kažkur netoli Dortmundo savaitgaliui, nes vairuotojas „užmiršo“ paskambinti. Tada reikėjo rasti kitą mašiną išskubos tvarka, kas kainavo dvigubai brangiau.

Kiek laiko įprastai trunka vežimas iš Miuncheno iki Vilniaus?

Teoriškai, tai apie 18–20 valandų važiavimo grynojo laiko, jei einate per Lenkiją ir net nebandote užkibti už Berlyno spūsčių. Tačiau realybėje, atsižvelgiant į poilsio laiką, tai būna arčiau dviejų dienų. Vokietijoje yra griežti taisyklės apie vairuotojų darbo laiką, ir jei keliuose statosi radarai ar eismo įvykiai, viskas užtrunka. Paskutiniai metai, kai vokiečiai pradėjo daugiau tikrinti sunkiasvorius automobilius A9 autostradoje, nukrypimai nuo grafiko tapo norma.

Kas daryti, jei vairuotojas nebekalba lietuviškai ar vokiškai?

Tai dažna problema, ypač kai samdomos ukrainietiškos arba baltarusiškos komandos. Aš visada stengiuosi siųsti tuos vairuotojus, kurie bent supranta rusiškai ar angliškai, bet kartais būna, kad reikia komunikuoti rankų judesiais. Jei jums svarbu, kad krovinys būtų įkeltas tiksliai pagal instrukcijas, geriau iš anksto pasirūpinkite šiuo dalyku. Aš vieną kartą taip susidūriau, kad vairuotojas suprast tik vieną žodį – „problem“ – ir tai mums užteko, kad išsiaiškintume, kur padūrė padangą.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pavyzdžiui, elektroniką?

Saugu, jei pasirūpinate apsauga. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių, deja, dar yra aktualios, ypač netoli didelių sand�lių arba stovėjimo aikštelių prie automagistralių. Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos visada įtraukia papildomą apsaugos priemonių sąrašą – nuo GPS sekimų iki apsaugos vairuotojo (jei krovinys labai brangus). Nenaudokite paprastų tentų, jei vežate tūkstančių eurų vertės prekes, nes rizika per didelė.

Kodėl kartais reikia laukti iki 5 dienų, kol surandama mašina?

Vokietijoje yra tam tikri „tūzai“, kai rinka suka. Pavyzdžiui, prieš šventes arba pradžioje savaitės visi nori vežti, o mašinų trūksta. Jei jūsų krovinys nėra „kabinetas“ (t. y. pilnas krovinys), o tik dalinis, gali tekti laukti, kol surandamas vairuotojas, kuris sutinka paimti papildomą krovį į tą pačią kryptį. Kartais tai tiesiog klausimą laiko ir geografinės padėties – jei esate kažkur giliame Bavarios kaimelyje, niekas nenori važiuoti ten tuščias.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą, bet, sakykime tiesiai, ne visada tai veikia tiksliai. Kartais signalas pranyksta tarp kalnų arba vairuotojas išjungia įrenginį (nors tai draudžiama). Aš visada sakau klientams – nepanikuokite, jei žemėlapyje mašina stovi vietoje valandą ar dvi. Gali būti, kad vairuotojas tiesiog valgo pietus arba užsuko degalinių. Jei nepajudėja 6 valandas – tada galima skambinti man.

Kokios ypač populiarios maršrutų problemos?

Maršrutas pro Berlyną yra klasika – čia visada spūstys. Taip pat Lenkijoje, netoli sienos su Vokietija, keliai dažnai būna remontuojami, ir tenka važiuoti nukrypimais. Dar viena bėda – vokiški muitininkai gali labai smulkiai tikrinti dokumentus, ypač jei krovinys eina į Šveicariją arba Austriją per Vokietiją. Ten reikia ypatingai dėmesio skirti TIR knygutėms arba EX1 dokumentams.

Pinigai, dokumentai ir nemalonumai

Kokie yra papildomi mokesčiai, kurių aš galiu nelaukti?

O čia yra tos vietos, kur dažnai užkanda. Standartinis kainos pasiūlymas dažnai neįtraukia „waiting time“ (laukimo laiko) sandėlyje. Jei vokietis sandėlininkas pavėluja valandą ar dvi, vairuotojui reikia mokėti už laukimą, ir šią sumą perkeliame jums. Taip pat gali būti mokesčiai už užkrovimo/iškrovimo mechanizmą, jei jūsų prekės nėra paletėse (pvz., viena didelė dėžė). Visada klauskite, ar kaina yra „all in“.

Ar galima apmokėti pervežimą tik atvežus prekes?

Nebent jūs mane pažįstate 20 metų. (Šiuo atveju galima susitarti, bet aš visada nepatikau). Profesionalios logistikos srityje standartas yra išankstinis apmokėjimas arba bent jau 50% avansas. Vairuotojams reikia degalų pinigų kelionės pradžiai, o be užsakovo įmokos aš negaliu jiems išduoti pinigų. Yra buvę atvejų, kai klientas „nepamiršta“ sumokėti po savaitės, o tai sukuria didžiulę įtampą.

Kas yra CMR draudimas ir ar jis tikrai apsaugo?

CMR draudimas yra privalomas, bet jo ribos dažnai būna per mažos. Standartiškai tai apie 330 000 SDR (specialių traukinių Rights), kas yra gana daug, bet jei vežate brangų automobilį arba medicininę įrangą, gali tekti padidinti draudimo sumą. Svarbiausia – jei įvyko įvykis, privalote parašyti protokolą vietoje, nes vėliau niekas nieko nebus atlyginta.

Kaip elgtis, jei prekės atvyko pažeistos?

Pirmiausia – nenuimkite plombos ir nefotografuokite tik galo. Reikia užfiksuoti visą pažeidimą dar prieš iškraunant. Vairuotojas turi pasirašyti pastabą ant CMR. Jei jis atsisako, skambinkite policijai (taip, aš tai mačiau Vokietijoje). Be to, efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos visada turi aiškią instrukciją, kas daryti tokiu atveju, tad nedelskite skambinti man.

Ar sunku gauti EX1 dokumentą iš Vokietijos muitinės?

Jei viskas tvarkinga – ne. Bet jei trūksta vienos sąskaitos arba prekių kodas (HS code) nurodytas neteisingai, gali užtrukti dieną. Vokiška biurokracija yra legenda. Aš vieną kartą praleidau visą dieną Hamburge, nes dokumente nebuvo vieno parašo. Nuo tada visada dvikartą patikrinu duomenis prieš išvykstant mašinai.

Kas nutinka, jei aš pats nuspręsiu atšaukti užsakymą?

Tai priklauso nuo to, kada tai darote. Jei mašina jau važiuoja pas jus, teks susimokėti už važiavimą tuščiais (dead mileage). Jei atšaukiate prieš dieną, paprastai tenka sumokėti baudą, nes vairuotojas galėjo priimti kitą užsakymą. Logistika – tai ne taksi, kur galima tiesiog uždaryti duris.

Ar galima vežti ką nors nelegalaus, pavyzdžiui, tabaką be akcizų?

(Čia aš turiu nustoti šnekėti rimtai). Žinoma, kad ne. Jei sulaikys vokiška policija, mašina konfiskuojama iš karto, o įmonė patenka į juoną sąrašą. Aš tokius dalykus net nebe aptariu. Nors, turiu pripažinti, rinkoje dar yra „dykų“ vežėjų, kurie už tokią riziką imasi didelių pinigų, bet tai ne mūsų kelias.

Kodėl kainos svyruoja priklausomai nuo degalų?

Nes degalai sudaro apie 30-40% išlaidų. Jei naftos kaina šoka, mes privalome koreguoti tarifus, kitaip tiesiog dirbsime nuostoliu. Dauguma sutarčių turi „fuel surcharge“ punkta, kuris keičiasi kas mėnesį. Tai standartinė praktika visoje Europoje, ne tik Vokietijoje.

Ar reikia mokėti už užkrovimą/iškrovimą?

Jei tai yra „pilotinis“ reisas (t. y. vairuotojas padeda rankomis), paprastai tai įeina į kainą, jei tai nėra sunku. Bet jei reikia keltino arba sandėlio kranininko, tai papildomos išlaidos. Vokietijoje darbo jėga brangi, tad už kiekvieną valandą tenka mokėti po 50-100 eurų. Nustebkite, kiek kartų klientai mano, kad vairuotojas privalo nešti 2 tonų dėžes nemokamai.

Specifiniai klausimai ir patarimai

Kokius automobilius geriausia naudoti šaldytuvams?

Reikia patikimų „Thermo King“ arba „Carrier“ agregatų. Vokietijoje labai griežtai tikrinama šaldymo temperatūra, ypač maisto produktams. Jei agregatas suges ir pakils temperatūra, visą krovinį galią sunaikinti. Aš visada rekomenduoju dvigubus agregatus (dviejų variklių), jei vežate ypatingai jautrią produkciją.

Ar galima vežti pavojingas krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų ir patirties. Vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, o mašina – specialią įrangą. Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos šiuo atveju reiškia, kad reikia iš anksto pranešti apie krovinio tipą, nes ne kiekviena mašina gali vežti, tarkime, degius skysčius arba sprogmenis.

Kas daryti, jei vairuotojas prarado raktus nuo užrakinto furgono?

Tai naktmarė, kuri, turiu pripažinti, man buvo. Teko skambinti lietuviškame meistru, kad važiuotų atidaryti. Visos išlaidos krito ant kliento, nes raktai buvo jo sandėlio teritorijoje. Dabar visuomet turiu atsarginę raktų kopiją pas save arba pranešu vairuotojams, kad raktus laiko tik vienoje vietoje.

Ar verta rinktis didelias logistikos korporacijas ar mažus, lokalius vežėjus?

Didelės suteikia stabilumo, bet mažos gali būti lankstesnės. Jei jums reikia išskirtinio dėmesio arba neįprasto sprendimo (pvz., krovinio paėmimas sekmadienį Vokietijoje, kai viskas uždaryta), mažos įmonės dažniau sutinka dirbti ne pagal instrukciją. Didelės tiesiog atsiųs jums standartinį atsakymą „neįmanoma“.

Kaip elgtis su muitine, jei prekės yra iš užsienio (ne iš ES)?

Tada reikia importo deklaracijos. Vokietijoje tai dažnai daro brokeriai iš karto, bet jei krovinys eina tranzitu į Lietuvą, galima naudoti TIR procedūrą. Svarbiausia, kad pakuotės būtų nepažeistos su numeriais, kitaip bus ilgai tikrinama. (Aš asmeniškai nemėgstu TIR knygutės, nes jei ką nors padarysi blogai, baudos milžiniškos).

Ar yra kokių nors sezoninių skirtumų?

Žinoma, prieš Kalėdas viskas brangsta ir sulėtėja. Taip pat vasarą gali būti problemų dėl karščio – ne visos mašinos turi geros ventiliacijos, ir kai kurios prekės gali sugesti. Dar vienas dalykas – Vokietijoje daug statybų vasarą, todėl sunkvežimiai, vežantys statybines medžiagas, yra labai užimti.

Kokias programas naudojate dokumentų valdymui?

Naudojame įvairias, nuo paprastų „Excel“ lentelių (taip, tokių dar yra) iki sudėtingų ERP sistemų. Svarbiausia ne programa, o žmogus, kuris ja naudojasi. Aš mačiau, kaip brangios sistemos neveikia, kai internetas dingsta kažkur Tiuringijos miškuose.

Ar galima užsisakyti ekspresinį pervežimą viena mašina?

Taip, tai vadinamas „dedicated truck“ arba „solo“. Tai kainuoja gerokai brangiau, bet prekės važiuoja tiesiai iš A Į B be sustojimų. Tinka, kai reikia atvežti dalį gamybos linijos, nes kitaip gamyba stos. Vokietijos klientai dažnai moka tokius pinigus, nes jiems stabdyti gamyklą brangiau nei pervežimas.

Kas nutinka, jei mašina sugenda pusiaukelėje?

Tada mes siunčiame pagalbos automobilį arba bandome perkrauti krovinį į kitą mašiną. Tai vadinasi „transhipment“. Tai labai nemaloni situacija, brangi ir ilga. Bet 20 metų patirtis sako, kad technika yra technika – ji kartais sugenda, nepaisant to, kiek gerai ją prižiūrite.

Ar tikrai reikia tikrinti vairuotojo vairuotojo pažymėjimą?

Būtina. Yra daug atvejų, kai vairuotojas važiuoja be galiojančio pažymėjimo arba jo C1 kategorija neleidžia vairuoti tokios mašinos. Jei sustos policija, gali būti uždaryta mašina ir konfiskuotas krovinys. Neklauskite, kaip aš tai sužinojau...

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei prekės ne į paletes?

Tada mes naudojame „LDM“ (Running Meter) – bėgių metrus. Vokiečiai labai mėgsta šį metodą. Jei jūsų prekės užima 4 metrus ilgio furgono vietos aukštyje, tai ir mokate už 4 LDM. Tai dažniausiai būna pigiau nei už pilną mašiną.

Kokios yra populiariausios siuntimo vietos Vokietijoje?

Be abejo, didžiausi hubai yra šalia Frankfurto, Hamburgo (uostas) ir Miuncheno. Taip pat vis daugiau sandėlių kyla Rūro srityje. Jei galite, stenkitės, kad siuntimo vieta būtų arčiau autostrados, nes nuvažiuoti į gilų kaimą trunka valandą, ir tai laikomas kaip darbo valanda.

Ar pasitaiko, kad vairuotojas tiesiog „dingsta“?

Yra buvę. Ypač su tarpininkais, kurie neturi savo mašinų. Tada prasideda nervai, skambinimas į policiją, paieškos. Tai vienas didžiausių baimų šioje srityje. Todėl visada stengiuosi dirbti su patikimais, patikrintais vairuotojais, ne su „vaiduokliais“ iš interneto.

Kokias garantijas galiu gauti iš jūsų?

Garantija? Rašytinė sutartis ir sąžinė. Aš negaliu garantuoti, kad nebus lietaus arba kad neiškils autostradoje. Bet galiu garantuoti, kad jei kažkas negerai, aš neisiu slėptis ir padarysiu viską, kad išspręstu problemą. Tai, mano nuomone, svarbiausia efektyvių ir patikimų logistinių paslaugų iš Vokietijos dalis.

Ar verta drausti prekes papildomai?

Jei vertė viršija 10 tūkstančių eurų – absoliučiai taip. Standartinis draudimas ne visada padengia viską, ypač jei dėl įvykio prarasite pelną. Už pora dešimčių eurų galite miegoti ramiau.

Kaip greitai galite pateikti pasiūlymą?

Paprastai per 2-4 valandas, jei aš prie kompiuterio. Bet jei klausimas ateina apie 3 valandą nakties, atsakys ryte. Neskubėkite pasirinkti pirmojo pasiūlymo, palyginkite sąlygas, ne tik kainą.

Ar galite suorganizuoti paskirstymą (distribution) po Vokietiją?

Taip, turime partnerių, kurie gali nuveži prekes į 5-10 skirtingų parduotuvių viena diena. Tai vadinama „groupage“ logistika. Sudėtinga, bet įmanoma, jei viską suplanuojame iš anksto.

Kodėl reikia nurodyti prekių svorį tiksliai?

Nes mašina turi savo maksimalų leidžiamą svorį. Jei pasakysite, kad svoris 5 tonos, o realiai bus 8, vairuotojas gali nukristi į kalną arba sulūžti sankaba. Be to, Vokietijoje už svorio viršijimą baudos milžiniškos.

Ar dažnai pasitaiko klaidų dokumentuose?

Deja, taip. Net ir aš kartais padarau rašymo klaidą (kaip šiame straipsnyje turbūt rasite). Bet dažniausiai klaidos daro klientai – nurodo blogą prekės kodą arba adresą. Todėl visada prašau dvikartą patikrinti prieš išsiunčiant užsakymą.

Kas yra „backload“ ir ar tai tikrai pigiau?

„Backload“ yra tada, kai mašina grįžta tuščia ir ima krovinį pigiau. Taip, tai pigiau, bet rizikingiau, nes jei tą mašiną užsakovas atšauks, jūsų krovinys gali likti be transporto. Jei laikas neskubus, verta pabandyti.

Paskutinis patarimas – ką žinoti prieš siunčiant užsakymą?

Žinokite tiksliai, ką norite vežti, kur ir kada. Ir pasitikėkite savo ekspeditoriu. Logistika – tai ne tik mašinos ir keliai, tai žmonių santykiai. Efektyvios ir patikimos logistinės paslaugos iš Vokietijos susideda iš tūkstančių mažų detalių, kurios turi susisiekti vienoje vietoje.